- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2-140-848/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13732-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- P. M.
- Advokatai
- Albinas Čeplinskas
- Kategorijos
- 2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.10.5.2.;2.5.10.5.1.;2.5.10.5.2.;3.1.7.;3.2.4.; 3.2.6. (S)
2020 m. sausio 27 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui P. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. J. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. M., asmens kodas 391041001381023, 1 023,91 Eur nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos eigoje ieškovas A. J. (toliau – ieškovas) ieškinio reikalavimų dalyje dėl 482,91 Eur nuostolių atlyginimo atsisakė prašydamas priteisti iš atsakovo P. M. (toliau – atsakovo) 541 Eur nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – sutartis) iš atsakovo nusipirko transporto priemonę motorolerį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kaina 550 Eur. Atsakovo teigimu transporto priemonė buvo tvarkinga, jokių gedimų neturėjo. Nepraėjus nei mėnesiui po sutarties sudarymo, liepos mėnesio pabaigoje, įsigytas motociklas sugedo ir juo važiuoti buvo neįmanoma. Transporto priemonę apžiūrėjęs meistras M. J. sudarė (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą, kuriame nurodė nustatytus transporto priemonės gedimus. Be to, meistrui apžiūrėjus motociklą, paaiškėjo, jog jo variklio darbinis tūris yra 152 cm³, o transporto priemonės registracijos liudijime nurodoma, jog variklio darbinis tūris yra 176 cm³. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Pagal meistro pateiktus paskaičiavimus tam, kad motociklas būtų tinkamas naudoti reikalinga pakeisti dalių už 802,91 Eur, darbų kaina 221 Eur, viso 1023,91 Eur. Atlikus remonto darbus, transporto priemonei reikalingos dalys kainavo mažiau negu buvo planuota iš pradžių, todėl ieškinio reikalavimai dalyje dėl patirtų nuostolių mažintini ir iš atsakovo ieškovui priteistina 541 Eur nuostolių.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Savo teiginiui patvirtinti ieškovas nepateikia jokių įrodymų. Variklio ar kitų mechanizmų gedimas kad ir sekančią dieną po motociklo įsigijimo, dar savaime nereiškia, kad tokį gedimą pardavėjas nuslėpė. Nurodyti trūkumai nėra akivaizdūs naudoto motociklo trūkumai, todėl atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti paminėtų trūkumų ir negalėjo prisiimti rizikos už perkamo motociklo trūkumus, jei tokie buvo, ir jo sugedimą. Motociklo variklio techninė ekspertizė atlikta nebuvo, nėra pateikta specialisto išvada. Meistro M. J. sudarytas apžiūros aktas ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Motociklas nebuvo nenaudotinas pagal paskirtį nuo jo pat įsigijimo momento, jis buvo eksploatuojamas kurį laiką, su juo nuvažiuota virš 900 km. Motociklo gedimai galėjo kilti ir dėl netinkamos motociklo eksploatacijos. Akivaizdu, kad ieškovas eksploatavo motociklą labai intensyviai ir neaišku, kokiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motociklo rida parduodant buvo 21 200 km, o jam sugedus rida buvo – 22 104, taigi ieškovas nuvažiavo 904 km per vieną mėnesį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų turi įrodyti pirkėjas. Pažymėtina, kad žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo (vartotojas) įrodo tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybiškumą), žalos faktą ir jos dydį ir priežastinį ryšį tarp produkto nekokybiškumo ir atsiradusių nuostolių (CK 6.295 str.). Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis pripažintina, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo pagrindų atsakovo atžvilgiu, patirtų nuostolių ir jų priteisimo pagrindų, todėl jo ieškinys laikytinas neįrodytu, ir reikalavimai dėl nuostolių priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Dėl ieškinio dalies reikalavimo atsisakymo. 2019 m. spalio 02 d. gautas ieškovo dublikas, kuriame jis nurodo, jog mažina ieškinio reikalavimus. Ieškovas pateiktame prašyme, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomus priteisti 1 023,91 Eur nuostolius sumažina iki 541 Eur, o kitoje dalyje ieškinio reikalavimo atsisako, nes iškėlus bylą ir užbaigus transporto priemonės remonto darbus, motorolerio remontui reikalingos detalės kainavo mažiau nei buvo iš pradžių planuota. Patvirtino, kad ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos.
Ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pateiktas dalies ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 482,91 Eur nuostolių priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys atmestinas.
Dėl nuostolių atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 01 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartimi ieškovas iš atsakovo už 550 Eur įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninė apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini) Atsakovas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) iš D. V.. (duomenys neskelbtini) apžiūros akte nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti korozijos pažeidimai bei galimas variklio pažeidimai.
Byloje reiškiami reikalavimai dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto – motorolerio, kokybės reikalavimų pažeidimą.
Teismas nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai daiktui – motoroleriui šiame ginče suprantami kaip galimybė pagal paskirtį naudotis daiktu (CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas civilinių teisinių santykių reglamentavimo teisėtų lūkesčių principas).
Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. CK 6.333 straipsnyje išdėstytos normos turinyje įtvirtinta specialioji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė sprendžiant ginčus dėl parduoto daikto kokybės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.
Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini) Ginčo transporto priemonės 2019 m. liepos 01 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti šie duomenys: transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas (markė) bei identifikavimo numeris, valstybinis registracijos numeris, rida. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad transporto priemonei galiojo techninė apžiūra, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Ieškovas reiškia reikalavimą, kad atsakovas nuslėpė ir nenurodė parduodamos transporto priemonės trūkumų: dėl aušinimo sistemos užpildymo vandeniu atsiradę korozijos pažeidimai, variklio defektai.
2015 m. spalio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ patvirtinti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Jame nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Šiuo atveju pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2019 liepos 01 d., t. y. po minėto įsakymo įsigaliojimo, visi aptarti duomenys sutartyje nurodyti. Teismo vertinimu svarbu įvertinti ir minėtame įsakyme Nr. 2B-231 nustatytus motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodomus trūkumus: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Tokio pobūdžio duomenų pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, duomenų, kad šalys buvo juos atskirai aptarusios nėra. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad atsakovė nenurodė jokių automobilio trūkumų, t. y. transporto priemonė buvo tvarkinga ir atitiko esminius tokio pobūdžio automobiliams keliamus reikalavimus. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti remonto išlaidas. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad įprasti reikalavimai transporto priemonei tokie, kad ji iš esmės būtų techniškai tvarkinga ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu motoroleriui galiojo techninė apžiūra, t. y. techninės apžiūros atlikimo laikas –(duomenys neskelbtini) ji galioja iki 2020 m. spalio 20 d. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovas ir apklausta liudytoja R. G. nurodė, kad ginčo transporto priemonė važiavo. Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad Autoplius internetiniame portale rado skelbimą apie labai geros būklės parduodamą motorolerį. Susitikus su pardavėju motorolerį apžiūrėjo, jokių išorinių gedimų nepastebėjo. Išbandydamas transporto priemonę su ja pavažinėjo, viskas buvo gerai. Įtarimų sukėlė tik ta aplinkybė, kad atsakovas nežinojo kur yra pilamas aušinimo skystis. Pavažinėjus apie 2 savaites, kilo įtarimas, kad kažkas su transporto priemone negerai. Suradus tokias transporto priemones taisantį meistrą buvo nustatyti motorolerio gedimai – koroziniai pažeidimai, galimi variklio defektai. Meistrui nustačius kokias detales reikia keisti, motoroleris buvo suremontuotas, šiuo metu yra tinkamas naudoti. Ieškovo nuomone atsakovas pradavimo momentu turėjo apie transporto priemonės trūkumus žinoti bei informuoti.
Įvertinus ieškovo duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas su motoroleriu pavažinėjo, vizualiai jį apžiūrėjo. Abejonių dėl motorolerio būklės ieškovui nekilo. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovas pripažino, jog patikrinti transporto būklės autoservise jis nenorėjo, visiškai pasitikėjo atsakovo teigimu, jog transporto priemonė yra geros būklės.
Darytina išvada, kad transporto priemonės įsigijimo metu, jis tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo. Įsigyto motorolerio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau daugiau nei 13 metų naudotas motoroleris, 21 200 km rida, ieškovė turėjo numanyti, kad motoroleris gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigytos transporto priemonės tolesnio eksploatavimo momentu. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų matyti, kad motoroleris savo tiesioginę funkciją atliko, su juo ieškovas atvykęs pirkti važinėjo, taip pat važinėjo apie mėnesį laiko, nuvažiavo 905 km. Teisminio bylos nagrinėjimo metu remontą atlikęs meistras, nebuvo kviečiamas, kaip liudytojas, nes tokio prašymo nepateikė nė viena šalis, pats ieškovas negalėjo nurodyti ir paaiškinti atliktų darbų būtinumo, nurodytų defektų kilimo priežasties, defektų atsiradimo laiko, galimybės juos pastebėti ir kt. Ieškovo nuomone iš meistro nustatytų defektų jis mano, kad defektai atsirado atsakovui naudojant transporto priemonę bei apie juos jam buvo žinoma, tačiau jis juos nuslėpė. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad po motorolerio įsigijimo praėjus mėnesiui buvo atliekami tam tikri remonto darbai, neįrodo, kad visi darbai buvo būtini, kad buvo būtinos keisti visos apžiūros akte nurodytos detalės, kad motoroleris būtų naudojamas pagal paskirtį toliau.
Teismo nuomone svarbi šio ginčo kontekste yra ir ta aplinkybė, jog motorolerio techninės apžiūros metu konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Po techninės apžiūros iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo transporto priemonė buvo nuvažiavusi tik 115 km.
Ieškovas ieškinio reikalavimams pagrįsti teismui pateikė (duomenys neskelbtini) Apžiūros aktą (toliau – apžiūros aktas), pasirašytą meistro M. J.. Akte nurodoma, kad „Apžiūros metu nustatyta, jog aušinimo sistema nenusiorina, aušinimo skystyje yra alyvos, galimas aušinimo pompos arba variklio galvos gedimas. Išardžius aušinimo pompą, jokių gedimų nepastebėta išskyrus korozijos pėdsakai. Nuėmus variklio galvą ir apžiūrėjus tarpinę, akivaizdžių ir aiškių pažeidimų nesimatė, tačiau kartais būna pažeidimai maži, kurių negalima įžvelgti plika akimi. Apžiūrėjus cilindrą matėsi korozijos pažeidimai. Tikėtina, jog kažkuris savininkas, aušinimo sistemą buvo užpildęs vandeniu (cilindre esantys aušinimo kanalai surūdiję) ir palikęs motorolerį stovėti. Kadangi variklio galvos tarpinė jau buvo pažeista, aušinimo sistemoje esantis vanduo pateko į cilindrą ir prasidėjo korozijos procesas. Stūmoklio viena pusė turi didesnį išdilinimą, galima manyti, jog jis perkaitintas".
Tačiau šis ieškovo pateiktas įrodymas nėra pakankamas ieškinio reikalavimams pagrįsti. Apžiūros akte teigiama, jog apžiūros metu nustatyta, kad „<...galimas aušinimo pompos arba variklio galvos gedimas...>. Vėliau teigiama, jog „<...išardžius aušinimo pompą, jokių gedimų nepastebėta...>, bei „<...nuėmus variklio galvą ir apžiūrėjus tarpinę, akivaizdžių ir aiškių pažeidimų nesimato...>“. Toliau akte teigiama „<...kadangi variklio tarpinė jau buvo pažeista...>“. Akte meistras M. J. konstatuoja, kad nustatyti korozijos pažeidimai - „Tikėtina, kad kažkuris savininkas, aušinimo sistemą buvo užpildęs vandeniu (cilindre esantys aušinimo kanalai surūdiję) ir palikęs motorolerį stovėti...>, <...aušinimo sistemoje esantis vanduo pateko į cilindrą ir prasidėjo korozijos procesas...>“. Vertinant apžiūros akte nurodytus teiginius darytina išvada, kad jie yra prieštaraujantys vienas kitam, taip pat apie nustatytų trūkumų atsiradimo laiką, priežastis yra daromos tik prielaidos. Ieškovas teigia, jog korozija per trumpą laiką neatsiranda. Tačiau šiame kontekste pažymėtina aplinkybė, jog transporto priemonė pas atsakovą buvo palyginti trumpą laiką, tik 1,5 mėnesio, todėl negalima kategoriškai teigti, jog korozijos sukelti pažeidimai atsirado būtent dėl atsakovo kaltės. Taip pat pažymėtina, kad meistras išardęs aušinimo pompą jokių gedimų nepastebėjo bei nuėmus variklio galvą ir apžiūrėjus tarpinę akivaizdžių ir aiškių pažeidimų nematė, nurodydamas, kad kartais jie būna tokie maži, kurių negalima įžvelgti plika akimi. Darytina išvada, jog esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas apie tokius motorolerio trūkumus galėjo ir nežinoti, kaip pats nurodo transporto priemonės išardęs nebuvo bei nuvažiavo su ja tik 98 km. Apžiūros akte konstatuotas stūmoklio vienos pusės didesnis išdilimas, tačiau vėl daroma prielaida, jog „<...galima manyti, jog jis perkaitintas...>. Nėra aišku ar iš nustatyto pažeidimo galima daryti išvadą kada jis galimai perkaitintas, ar toks pažeidimas pastebimas iš karto, ar tik praėjus kuriam laikui, ar galėjo kilti dėl netinkamo eksploatavimo. Taip pat nėra aišku kiek keistos detalės ar atlikti darbai yra susiję su nustatytais pažeidimais. Transporto priemonės priėmimo remontui akte ir (duomenys neskelbtini) apžiūros akte nurodyti atlikti darbai ir reikalingos detalės skiriasi, į aktą remontui yra įtraukta padanga, galinės padangos montavimas, neaišku kaip tai yra susiję su meistro nurodytais trūkumais. Teismas nurodo, kad byloje pateikta remonto darbų sąskaita-faktūra, savaime nereiškia, kad visi šie remonto darbai buvo būtini ar kad transporto priemonės būklė iki jos pardavimo buvo tokia, kad ja naudotis nebuvo galima. Teismas nurodo, kad meistro M. J. nurodyta nuomonė apie nustatytus pažeidimus laikytina tam tikrais samprotavimais, šis asmuo nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, šalys nurodytą asmenį apklausti nepageidavo. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų apie šio asmens – M. J., kompetentingumą pateikti apžiūros akte nurodytą poziciją dėl motorolerio defektų ir jų šalinimo apimties bei būdo.
Taip pat ieškinio reikalavimų nepagrindžia ir byloje pateiktos detalių fotonuotraukos - iš jų nėra galimybės nustatyti kokios tai detalės, kokios transporto priemonės, kokias aplinkybes jos patvirtina (CPK 178 str.).
Vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas šalių prašymu gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prašymų dėl ekspertizės nė viena iš šalių nepateikė, todėl realių duomenų dėl nustatytų pažeidimų priežasties, atsiradimo laiko, galimybės juos pastebėti nėra galimybės nustatyti. Be to pažymėtina, kad motoroleris yra suremontuotas, visos apžiūros akte nurodytos detalės yra pakeistos.
Pastebėtina, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas motoroleris – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Elgdamasis neapdairiai ieškovas turi prisiimti savo veiksmų riziką.
Ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka 13 metų naudotą motorolerį iš neprofesionalaus pardavėjo ir būti atidesniu ir rūpestingesniu bei imtis priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Teismas sprendžia, kad atsakovas ieškovui nesuteikė naudoto motorolerio garantijos, o ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas motoroleris gali turėti trūkumų.
CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nurodė, jog jis pats nepageidavo motorolerį patikrinti autoservise, pasitikėjo pardavėju. Darytina išvada, kad CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą ieškovė nepasinaudojo, prisiimdama su tuo susijusią riziką.
Atsižvelgiant į tai, ieškovas, pirkdamas daugiau nei 13 metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad buvusiam motorolerio savininkui – atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl korozijos sukeltų pažeidimų, variklio defektų.
Dėl kitų byloje nurodytų argumentų teismas nepasisako kadangi jie sprendimo priėmimui reikšmės neturi.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, kad buvusiam transporto priemonės savininkui – atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi ieškovo nurodyti trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl šių trūkumų, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas nurodė, jog patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovo nurodytos išlaidos yra pagrįstos, neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos (CPK 79 str., 88 str., 93 str.).
Valstybei bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti dalies ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 482,91 Eur nuostolių priteisimo nutraukti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui P. M., asmens kodas 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.