Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas, e2-218-1004/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-21
Bylos Nr.: e2-218-1004/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04771-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Vaidotas Narvidas (pirm.)
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: G. B., G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo: "Swedbank"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-218-1004/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04771-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.16; 3.1.18.6; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Monikai Statkutei,

dalyvaujant ieškovui D. B., ieškovo atstovei advokatei O. M., atsakovei G. B., ieškovės atstovei advokatei D. O. ir institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovams A. S., E. B., E. Š. ir A. B.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei G.ai B.ei dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir skolos priteisimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir atsakovės G. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas ieškiniu (I t., b. l. 1 – 17) prašė: 1. Netaikyti termino susitaikymui ir nutraukti ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant turėtas pavardes. 2. Nustatyti faktinę aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį ir pripažinti, kad jie buvo faktiškai sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją nuosavybę. 3. Pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį šio nekilnojamojo turto: trijų kambarių 63.69 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 7,10 kv. m rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (½ dalies šio turto vidutinė rinkos vertė lygi 13750,00 Eur). 4. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovo asmeninei nuosavybei jo asmeninėmis lėšomis po santuokos asmeninėn nuosavybėn įgytą kilnojamąjį turtą: automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė 6500,00 Eur). 5. Nutraukiant santuoką padalinti ieškovui ir atsakovei santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą tokia tvarka, – ieškovui priteisiant visą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 9320,00 Eur), išmokant atsakovei jai priklausančios šio žemės sklypo dalies dydžio kompensaciją, lygią 4660,00 Eur bei ieškovui priteisiant visą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 54300,00 Eur), išmokant atsakovei jai priklausančios šio namo dalies dydžio kompensaciją, lygią 27150,00 Eur. 6. Patenkinus aukščiau nurodytą prašymą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, nutraukiant santuoką pripažinti prievolę grąžinti kreditą pagal 2016-11-23 su „Swedbank“, AB, sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, kartu nustatant tokį vidinį šalių susitarimą: ieškovas įsipareigoja kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais savo asmeninėmis lėšomis apmokėti visas kredito įmokas su visomis priskaičiuotomis palūkanomis, įskaitant ir atsakovei tenkančią kredito bei palūkanų dalį. 7. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai skolą, lygią 4395,67 Eur, pridedant sumą, lygią atsakovės nesumokėtai kredito pagal 2016-11-23 su „Swedbank“, AB, sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, apskaičiuotai teismo sprendimo priėmimo dieną (patikslintas skolos dydis, prašant priteisti iš viso 6841,45 Eur (V t., b. l. 140). 8. Priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 365,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme iki dukters pilnametystės, nurodytų lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko tėvą. 9. Nustatyti dukters D. B. gyvenamąją vietą su tėvu. 10. Nustatyti ieškinyje nurodytas atsakovės bendravimo su dukterimi D. B. sąlygas (tvarką). 11. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog 2006 m. su G. B. susipažino ir pradėjo artimą draugystę. Baigus mokslus nuo (duomenys neskelbtini) šalys apsigyveno kartu. Nurodė, jog 2008 – 2011 m. atsakovė mokėsi ir tuo laikotarpiu visiškai nedirbo bei neturėjo pajamų, todėl visą šalių bendrą ūkį iš savo asmeninių lėšų išlaikė išimtinai tik ieškovas.

3. (duomenys neskelbtini) atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo seną ((duomenys neskelbtini) m. statybos) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškinio pateikimo diena pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra lygi 27500,00 Eur. Šalys maždaug po mėnesio nuo buto įsigijimo įsikraustė į jį ir pradėjo gyventi kartu. D. B. teigia, jog prisidėjo prie minimo buto įsigijimo, apmokėdamas 4000,00 Lt (1158,50 Eur) buto įsigijimo kainos dalį. Iš asmeninių tėvų dovanotų pinigų organizavo ir apmokėjo visą buto kapitalinį remontą. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vedant bendrą ūkį su G. B., ieškovas po kapitalinio remonto butą iš esmės pagerino, tam išleisdamas mažiausiai 28600,03 Lt (8283,14 Eur), 4000,00 Lt (1158,50 Eur) dalimi piniginių lėšų prisidėjo prie buto įsigijimo, todėl jam turėtų būti nustatoma nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto. Viso ieškovas buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir esminiam pagerinimui išlaido mažiausiai 9441,64 Eur (1158,50 + 8283,14 Eur). G. B. šį butą nuomojo, tačiau iš šios nuomos gautus pinigus visada naudojo ir iki šiol naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti.

4. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Ieškovo paaiškinimu, iki tol šalys gyveno kartu minimame bute ir vedė bendrą ūkį daugiau nei 6 metus. D. B. bendro gyvenimo šiame bute laikotarpiu finansavo šio buto komunalines bei kitas aptarnavimo ir išlaikymo paslaugas, pirko inventorių. (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. B. Po santuokos nutraukimo D. B. prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes nuo pat gimimo faktiškai vienas rūpinosi ir rūpinasi dukros auginimu, lavinimu bei būtinųjų poreikių tenkinimu bei užtikrina teisę į būstą. Paaiškino, kad D. B. reikmėms kas mėnesį būtina skirti po 730,00 Eur (į šią sumą įskaičiuotos išlaidos, susijusios su vaiko drabužių įsigijimu, komunalinėmis paslaugomis, maistu, higienos priemonėmis, lavinimu ir kt.) (detalūs būtinieji poreikiai nurodyti lentelėje (I t., b. l. 11 – 12). Todėl iš atsakovės prašo priteisti pusę sumos (365,00 Eur), reikalingos per mėnesį dukrai išlaikyti. Šalims nuo 2020-01-01 nustojus vesti bendrą ūkį ir gyventi santuokinį gyvenimą, ieškovo bendravimas su dukra tapo priklausomas nuo atsakovės nuotaikų, pageidavimų, įgeidžių tenkinimo ir kt., todėl prašo pagal ieškinį nustatyti motinos ir dukros bendravimo tvarką (mėnesio savaitėmis, švenčių dienomis, moksleivių atostogų, kelionių į užsienį metu, vaiko ligos laikotarpiu ir kt. aplinkybėmis).

5. Nuo santuokos sudarymo šalys 2016-11-29 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0500 ha žemės sklypą (9320,00 Eur vertės) ir gyvenamąjį namą (54300,00 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto vertės nustatytos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis). 2016-11-23 su „Swedbank“, AB, šalys sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100000,00 Eur kredito nurodyto žemės sklypo bei gyvenamojo namo įsigijimui. Šio kredito neišmokėta suma ieškinio pateikimo teismui dienai yra lygi 90448,92 Eur.

6. 2020-03-06 po atsakovės išėjimo iš bendrų šeimos namų, ieškovas iš asmeninių jam tėvų dovanotų pinigų už 6500,00 Eur asmeninėn nuosavybėn įsigijo 2011 m. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildė (III t., b. l. 1), kad jokia sutartis dėl transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo išsimokėjimo būdu (su UAB „(duomenys neskelbtini)“) nebuvo sudaryta ir atitinkamai nėra jokių duomenų apie šios transporto priemonės išpirkimui mokėtas įmokas ar jos išmokėjimą.

7. Nesant galimybės padalinti turimo nekilnojamojo turto pusiau šalims natūra, ieškovas prašo priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą jam, atsakovei išmokant jai priklausančio dydžio kompensaciją (lentelė I t., b. l. 8). Neprieštarauja dėl prievolės bankui palikimo solidaria, numatant, jog ieškovas perima ir padengia likusią prievolę bankui.

8. Pažymėjo, jog nuo 2020-01-01 sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, o nuo 2020-03-06 iki 2020-05-10 atsakovė savo valia net buvo palikusi bendrus šeimos namus ir gyveno ieškovo išnuomotame kitame bute (ieškovo 1500,00 Eur patirti depozito ir buto nuomos kaštai). Mano, jog santuoka dėl atsakovės kaltės yra faktiškai iširusi. Atsakovė nuo 2020-01-01 iki 2020-09-04 visiškai nedengė bankui kredito, nesidalino pareigos mokėti gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, atsakovės gyvybės draudimo įmokas, neišlaikė dukros ir nuolat reguliariai inicijuodavo ir inicijuoja konfliktus, nuteikinėjo dukrą prieš tėvą, dėl ko bendras gyvenimas tapo nepakeliamas. Prašo priteisti nuo 2020-01-01 iki 2020-09-04 susidariusią 4395,67 Eur skolą (lentelė I t., b. l. 8 – 9). Po santuokos nutraukimo prašo palikti turėtą pavardę, tarpusavio išlaikymas po santuokos nutraukimo nėra reikalingas abiem.

Atsiliepimas

9. Atsakovė atsiliepimu (II t., b. l. 102 – 115) su ieškovo ieškinius sutiko iš dalies (praktiškai nesutiko) ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Atsakovė sutiko su santuokos nutraukimo, tačiau nesutiko, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Teigia, jog D. B. yra kaltas dėl santuokos iširimo ir nurodo klaidingas faktines aplinkybes dėl santuokos iširimo. Paaiškino, jog nei nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, nei nuo 2020 m. sausio 1 d. su atsakovu negyveno skyrium, nes 2019 m. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas sutiko kartu su artimaisiais, 2020 m. Naujus Metus šeima sutiko kartu (duomenys neskelbtini). Pripažino, jog nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. pablogėjus santykiams su ieškovu ji su dukra apsigyveno skyrium nuomojamame bute. Tačiau paaiškino, kad tai buvo bendras sutuoktinių sprendimas. Ieškovas dar 2020-04-10 sudarė atstovavimo sutartį su atstove. Ieškovui iš karto nurodė, jog skirtis neketina ir siekia išsaugoti šeimą, taip pat nurodė, jog nenutraukė privalomosios mediacijos proceso. Atsakovė su dukra į savo namus 2020-05-27 pateko tik padedama policijos pareigūnų, nes ieškovas savavališkai buvo pakeitęs bendrų namų durų spynas. Nuo 2020-05-18 sutuoktiniai gyvena skyrium, t. y. ji su dukra gyvena kartu viename kambaryje, o ieškovas – kitame kambaryje. Paaiškino, jog virtuve, kitomis bendro naudojimo patalpomis naudojasi bendrai. Ieškovas komunalinius mokesčius už gyvenamąjį būstą pradėjo mokėti tik sutuoktiniams apsigyvenus skyrium. Visus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos gautus pinigus visada naudojo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau butas dėl prastos būklės nėra nuomojamas nuo 2020 m. gegužės mėn.

10. G. B. nesutiko, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos tėvu D. B. bei, kad iš atsakovės būtų priteistas išlaikymas dukrai. Pažymėjo, jog dukra D. B. rūpinasi nuo pat jos gimimo, tenkina visus vaiko poreikius, rūpinasi vaiko sveikata, priežiūra, auklėja dukrą, lavina ją, išlaiko ją. Mano, jog gali suteikti vaikui saugią aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), užtikrinti tinkamą auklėjimą. Nurodė, jog tarp atsakovės ir dukros yra labai stiprus dvasinis ir emocinis ryšys, dukra nori gyventi su ja. Dėl vaiko patirtų neigiamų emocinių išgyvenimus G. B. buvo priversta kreiptis į gydytojus.

11. Nesutiko su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nes nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina ir toliau vaiko tėvui bus sudarytos visos sąlygos bendrauti su savo dukra, dalyvauti jos auklėjime, atsižvelgiant ir į vaiko interesus bei norus. Pažymėjo, jog niekada nenuteikinėjo ir nenuteikinėja dukros prieš tėvą. Nesutinka, jog mažametis vaikas kas antrą savaitę gyventų motinos ir tėvo gyvenamosiose vietose, nes ieškovo siūloma bendravimo tvarka neatitiktų vaiko teisių ir interesų.

12. Atsakovė sutiko, jog dukros poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia ne mažiau kaip 730,00 Eur (šią sumą sudaro: 130,00 Eur – maistui; 70,00 Eur – rūbams; 70,00 Eur – avalynei; 40,00 Eur – vaistams ir vitaminams, okulisto paslaugoms, akinukams; 40,00 Eur – lavinimo priemonėms; 50,00 Eur – vaiko lavinimui, laisvalaikiui; 20,00 Eur – higienos ir švaros priemonėms: 60,00 Eur Dainavimo būrelio lankymui; 30,00 Eur – žaislams; 10,00 Eur – namų apyvokos reikmenims; 70,00 Eur - komunaliniams patarnavimams ir kitiems gyvenamosios patalpos mokesčiams (vaiko dalis); 30,00 Eur – transporto išlaidoms, vežant vaiką į būrelį; 20,00 Eur – telefono aparato, pokalbių ir kitų paslaugų išlaidoms (internetui); 60,00 Eur – dienpinigiams ir 30,00 Eur – kitoms nenumatytoms išlaidoms.

Atsiliepimas

13. Atsakovė teigia, jog nuo 2020 m. kovo mėn. iki laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo pritaikymo (2020-09-21) ieškovas pervedė tik 510,00 Eur/ 7 mėn., kas sudaro 72,85 Eur mėn., kartu pervesdamas ir vaiko išmoką (60,00 Eur per mėnesį). Pažymėjo, jog dukros poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į protingus ir realius vaiko poreikius, į didėjančią infliaciją, dukros poreikių tenkinimui ieškovas kas mėnesį turėtų skirti ne mažiau 365,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo byloje įsiteisėjimo (priešieškiniu iki dukros pilnametystės), pinigus dukros išlaikymui pervedant iki 15 einamojo mėnesio dienos į G. B. banko sąskaitą.

14. Kaip nurodė G. B., ji nesutiko su ieškovo siūlomu santuokoje įgyto turto pasidalijimo variantu, kad ieškovui būtų pripažinta nuosavybės teisė į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto 1/2 dalį (ar būtų pritiesta ieškovui piniginė kompensacija). Pažymėjo, jog gyvenant santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ir nutraukiant šalių santuoką reikia dalinti: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip ir transporto priemonė „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name – baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus ir kt.

15. Atsakovė paaiškino, jog transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pirkta už bendrus šeimos pinigus, ji buvo atsakovės išrinkta ir surasta. Transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 5 metus (iki 2018 m.) išsipirko ieškovas, darbdaviui piniginius įnašus nuskaitant nuo kasmėnesinio atlyginimo. Todėl ši transporto priemonė taip pat šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

16. Žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), yra įsigyti paėmus iš „Swedbank“, AB, 100000,00 Eur kreditą pagal 2016-11-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl taikant turto padalijimo natūra būdą šis nekilnojamasis turtas negali po santuokos nutraukimo būti priteistas vien ieškovui, nes šio turto pirkimas buvo bendras šeimos sprendimas, namą įrengė atsakovė, name sukurtos tinkamos gyvenimo sąlygos dukrai D. B. Nurodė, jog pagal kredito sutartį abi ginčo šalys bus solidarūs kreditoriaus „Swedbank“, AB, skolininkai iki 2046-11-20.

17. Atsakovė pažymėjo, jog asmeninės nuosavybės teise turi jai priklausantį butą su 7,10 kv. m rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog minimą butą (duomenys neskelbtini) nusipirko už savo asmeninius pinigus – močiutės jai padovanotus pinigus (2010-08-11 pinigų dovanojimo sutartis, paskolos sutartis, nesant jokio ieškovo indėlio į buto pirkimą). Nurodė, jog butą taip pat susiremontavo už asmeninius pinigus – jos močiutės padovanotus pinigus ir ieškovo indėlio į buto remontą nebuvo. Kad ieškovo tėvai jam kažkada pervedė pinigų, atsakovei tapo žinoma tik gavus ieškovo ieškinį ir susipažinus su ieškinio priedais. Todėl G. B. teigia, jog turėjo pinigų ne tik buto įsigijimui, bet ir jo remontui, turėjo savo pinigų pragyvenimui, nes jos seneliai tuo metu ūkininkavo ir ją labai finansiškai rėmė. Butas buvo suremontuotas labai greitai (per kelis mėnesius), o tai patvirtina ir ieškovo kartu su ieškiniu pateikti statybinių medžiagų kvitai. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas yra pasisavinęs visus su jos asmeniniu butu susijusius mokėjimo dokumentus dėl buto remonto ir komunalinių mokesčių mokėjimo ir juos teismui pateikęs kaip savus. Pažymėjo, kad didelės apimties kapitalinio remonto bute nebuvo atliekama, nors padedant tėčiui ir jo surastam meistrui bute buvo pakeista 4 vnt. langų, 4 vnt. radiatorių, buvo perdažytos sienos, viename kambaryje išklijuoti tapetai, pakeistas grindų laminatas.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu atsakovė nesutiko, kad nuo (duomenys neskelbtini) su D. B. vedė bendrą ūkį ir buvo susitarę dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą nuosavybę. Paaiškino, jog nuo santykių pradžios iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) buvo visokių etapų jų santykiuose, 2012 m. net buvo išsiskyrę ir visiškai nebendravo, kol 2012 m. pabaigoje susitaikė ir nuo 2013 m. pradžios apsisprendė kurti šeimą, susilaukti vaiko, pradėjo planuoti vestuves. Ieškovas visada žinojo, jog butas yra G. B. asmeninė nuosavybė, o ir naivu būtų tikėti, kad ieškovas, kaip teigia, prisidėjęs prie buto įsigijimo, būtų sutikęs, kad butas būtų registruotas vien atsakovės asmenine nuosavybe. Todėl atsakovės nuomone, nėra jokio pagrindo minimą butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir nutraukiant santuoką pripažinti ieškovo teisę į 1/2 dalį G. B. asmeninio turto.

19. Susipykus su D. B. 2012 m., jam grąžino sutartą 3750,00 Lt sumą už neva jos butui nupirktus daiktus (roletus, karnizus, virtuvės baldus ir kt.). Susituokus ir gimus dukrai sutuoktiniai nutarė, kad G. B. augins dukrą, rūpinsis buitimi, o D. B. dirbs ir finansiškai aprūpins šeimą. Tik ieškovui pradėjus reikšti pretenzijas, kad negauna pajamų, susirado darbą ir dirba.

20. Taip pat G. B. nesutiko su ieškovo reikalavimais dėl tariamos skolos iš jos pritiesimo. Pažymėjo, jog nėra sudarę vedybų sutarties, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui kokios nors skolos. Nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. viena apmokėjo gyvenamojo šeimos būsto komunalinius mokesčius, o ieškovas dengė kreditą iki 2020 m. kovo mėnesio pradžios kartu pirko maistą, daiktus, rūbus ir t.t. Nuo 2020 m. kovo mėnesio atsakovė išlaikė nepilnametę dukrą. Ieškovas neteikė dukros poreikių patenkinimui reikalingo išlaikymo. Paaiškino, jog depozitas ir kito buto nuoma mokėta iš bendrų pinigų.

21. Atsakovė išlaikymo sau neprašo, po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokoje turėtą pavardę.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į ieškovo patikslintą skolos dydį, ieškovui prašant priteisti iš viso 6841,45 Eur (V t., b. l. 150 – 153), pažymėjo, jog nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš jos kokią tai skolą. Paaiškino, jog yra susidaręs ieškovo vaiko išlaikymo įsiskolinimas už, ieškovas pasisavino karantino išmoką, viena mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kitus mokėjimus. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl apibendrintų ieškinio reikalavimų (V t., b. l. 190 – 198).

23. Atsiliepimu į atsakovės priešieškinį (III t., b. l. 109 – 121) ieškovas prašė tenkinti atsakovės priešieškinį šiose dalyse: nutraukti (duomenys neskelbtini) šalių santuoką, pripažinti atsakovės asmeniniu turtu kavos staliuką ir šalims po santuokos nutraukimo palikti turėtas pavardes. Kitose dalyse atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Ieškovas prašė tenkinti pateiktą ieškinį ir iš esmės nurodė ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus. Papildė, jog atsakovė buvo palikusi šeimos namus ir jau vienerius metus jais visiškai nesirūpina. Mano, jog dukros gyvenamoji vieta turėtų išlikti ir būti nustatyta kartu su tėvu. Atitinkamai nustačius dukros gyvenamąją vietą su tėvu, nėra pagrindo priteisti iš jo išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Ieškovui yra nesuprantama, kodėl ieškinyje siūlomas lygiaverčio bendravimo su abiem tėvais nustatymas ir buvimo laiko paskirstymas tėvams per pusę traumuotų vaiką ir neatitiktų dukros interesų. Ieškovas atsiliepimu nesutiko su kai kurių kilnojamųjų daiktų vertėmis ir siūlo atsakovei pasirinktą kilnojamųjų daiktų atidalijimo būdą (III t., b. l. 117 – 118). Rašytiniais įrodymais patvirtino, jog iš tėvų dovanotų piniginių lėšų asmeninės nuosavybės teise įgijo 2500 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 2500,00 Eur vertės (IV t., b. l. 130 – 131).

24. Atsiliepimu į atsakovės patikslintą priešieškinį (V t., b. l. 100 – 103) prašė tenkinti pateiktą ieškinį ir iš esmės nurodė atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus ir motyvus. Papildė, jog televizoriaus „Sony KD-65AG8“ vertės ieškovas neginčija, tačiau nesutinka su atsakovės reikalavimu padalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir padalinimo būdu.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovė ieškinio reikalavimus prašė tenkinti visiškai, o su atsakovės patikslinto ieškinio reikalavimus sutiko iš dalies. Ieškovas ir jo atstovė iš esmės nurodė argumentus ir motyvus, išdėstytus pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Šalies argumentai

26. Atsakovė priešieškiniu (III t., b. l. 84 – 95), patikslintu priešieškiniu (V t., b. l. 81 – 83) prašė: 1. Nutraukti santuoką tarp sutuoktinių G. B. ir D. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį vaiką, dėl D. B. kaltės, paliekant santuokines pavardes. 2. Nustatyti dukros D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, jos motina G. B. 3. Priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 365,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, pinigus dukros išlaikymui pervedant iki 15 einamojo mėnesio dienos į atsakovės sąskaitą banke, paskiriant G. B. tvarkyti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. 4. Nustatyti priešieškinyje atsakovės nurodytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką. 5. Santuokoje įgytą turtą padalinti ir atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 1250,00 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo už ½ dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (2500,00 Eur vertės). Ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (2500,00 Eur vertės). 6. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo kilnojamaisiais daiktais, esančiais gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), G. B. ir D. B. naudojasi bendrai. 7. Dalinant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir iš atsakovės nepriteisti ieškovui piniginės kompensacijos už transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 8. Pripažinti atsakovės asmeniniu turtu – kavos staliuką, 300,00 Eur vertės, kurį man asmeniškai padovanojo močiutė E. P. 9. Atsakovė sau išlaikymo iš ieškovo nereikalauja. 10. Pripažinti, jog po santuokos nutraukimo kreditoriui „Swedbank“, AB, lieka atsakingi solidariai. 11. Priteisti atsakovei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

27. Atsakovė priešieškinyje paaiškino, kad susipažinusi su ieškovo ieškinio reikalavimais, ieškinyje nurodytais motyvais, savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovo pareikštu ieškiniu praktiškai nesutinka ir teikia priešieškinį su savarankiškais reikalavimais. Atsakovė iš esmės nurodė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus. Papildė, jog šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, jam šeima, jo dukra, sutuoktinė niekada nebuvo svarbūs. Mažametės dukros D. B. gyvenimas su atsakove geriau atitiks vaiko interesus. Prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią, priešieškinyje nurodytą (III t.,. b. l. 88 – 89) vaiko ryšį su tėvu ir kartu stabilią aplinką užtikrinančią ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Nurodė, jog vertinant ieškovo gaunamas pajamas, jis turi galimybė teikti išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 365,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Dėl kilnojamųjų daiktų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atsakovė nurodė, kad šie daiktai yra: virtuvės baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 4000,00 Eur; orkaitė – 300,00 Eur; indaplovė – 300,00 Eur; mikrobangų krosnelė – 150,00 Eur; kaitlentė – 150,00 Eur; šaldytuvas – 200,00 Eur; gartraukis – 250,00 Eur; prieškambario spinta – 1000,00 Eur; baras su kėdėmis – 300,00 Eur; kampas – 1000,00 Eur; indauja – 200,00 Eur; užuolaidos (I a.) - 800,00 Eur; WC spintelės (I a.) – 400,00 Eur; konsolė – 100,00 Eur; televizorius „Sony KD 65AG8“ – 1500,00 Eur; WC spintelės, dušas (II a.) – 600,00 Eur; skalbimo mašina – 200,00 Eur; drabužinė (miegamajame) – 800,00 Eur; lova su čiužiniu – 500,00 Eur; vonia, spintelės – 700,00 Eur; fotelis – 100,00 Eur; sofa – 100,00 Eur; spinta – 1000,00 Eur; kosmetinis staliukas – 200,00 Eur; spinta (vaiko kambario) – 400,00 Eur; užuolaidos (II a.) – 1000,00 Eur įskaitant ir dulkių siurblį „XIAOMI Roborock“. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė yra 2-3 kartus didesnė už ieškovo nurodytą ieškinyje vertę. Patikslino, jog D. B. vardu santuokos metu buvo įgyta 2500 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 2500,00 Eur vertės, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti įtrauktos į santuokoje įgyto turto balansą.

Šalies argumentai

28. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžiuose prašė tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus, o su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas ir jo atstovė iš esmės nurodė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.

Atsiliepimas

29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį, nepateikė. „Swedbank“, AB, atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžius, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

30. Institucija teikianti išvadą byloje, gavusi ieškovo ieškinį pateikė išvadą (II t., b. l. 158 – 160). Išvadoje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku tvarkos pažymėjo, kad apsilankymo metu D. B. išreiškė norą gyventi su abiem tėvais (tame pačiame name, kurio antrajame aukšte yra trys kambariai, name yra trys atskiri sanitariniai mazgai, du iš jų su dušu ir vonia, šildymas dujinis (II t., b. l. 161 – 165)). Keičiant dukrai gyvenamąją vietą, vaikui tektų papildomas emocinis krūvis. Daro išvadą, jog tikslinga būtų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, kuris liks gyventi dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatant maksimalią bendravimo tvarką su atskirai gyvenančiu tėvu ir motina. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo išvadoje pažymėjo, jog ieškovo ir atsakovės prašoma 730,00 Eur išlaikymo suma atitinka nepilnametės D. B. teises ir teisėtus interesus.

31. Institucijos teikiančios išvadą atstovas teismo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą. Pažymėjo, jog tikslinga vaiko gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su mama, kuri šiuo metu gyvena su vaiku ir juo rūpinasi. Mano, jog vaiko bendravimo tvarką reikalinga nustatyti taip pat pagal D. B. siūlomą bendravimo tvarką, tik ją praplečiant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. B. ir G. B. (ikisantuokinė pavardė – P.) (I t., b. l. 160) susituokė (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 65, 144, 162). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė D. B. (I t., b. l. 66, 161), kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 163). Pateikta 2020-07-31 UAB „MediCa klinika“ informacija apie D. B. sveikatą, pateikti 2020-07-16 duomenys apie vaiko sveikatą (I t., b. l. 174; II t., b. l. 150); 2020-09-09 duomenys apie nepilnamečio vaiko mokymosi įstaigą (I t., b. l. 176); 2020-07-29 duomenys apie vaiko lankomus papildomus užsiėmimus (I t., b. l. 177).

33. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (pateikta buto pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iki 2010-07-26 mokėto 4000,00 Lt avanso pardavėjui (tarpininkui) susitarimo kopija) (I t., b. l. 21 – 22; II t., b. l. 119 – 120, V t., b. l. 112 – 117, 118, 119, 120 – 121), pateiktos šio buto fotonuotraukos, duomenys, jog 2021-10-15 kaina rinkoje galėtų būti 52000,00 Eur (IV t., b. l. 91 – 93, V t., b. l. 183 – 188). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0500 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuriems įregistruota hipoteka (I t., b. l. 23 – 26, 67 – 70; II t., b. l. 116 – 118).

34. Ieškovo vardu pagal 2020-03-06 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį yra 2020-03-10 įregistruota transporto priemonės automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigyta už 6500,00 Eur) (I t., b. l. 123, 124; II t., b. l. 121). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (II t., b. l. 122). VĮ „Regitra“ 2020-10-19 nebuvo duomenų apie transporto priemones, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 154 – 157). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-03-20 registruotas naudotojas – (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas – (duomenys neskelbtini), o 2020-04-09 registruotas savininkas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – (duomenys neskelbtini), 2020-09-22 pakeičiant valstybinius numerius (II t., b. l. 180 – 182). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini), nuo 2020-04-08 registruotas savininkas – valdytojas – (duomenys neskelbtini), 2020-05-18 išregistruojant transporto priemonę (II t., b. l. 183 – 184). D. B. nuo 2015-06-22 priklauso 2500 vnt. 2500,00 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir D. B. yra šios bendrovės steigėjas (IV t., b. l. 106 – 107, 111 – 112; V t., b. l. 104 – 105). Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-31; 2020-12-31 balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, 2020-12-31 Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (V t., b. l. 19, 20, 71 – 77, 78, 79). Nėra duomenų apie G. B. dalyvavimą Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (IV t., b. l. 113).

35. Ieškovas pateikė duomenis apie darbo užmokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. (III t., b. l. 2 – 16, 19 – 34). Ieškovo 2020 m. kovo, birželio – liepos mėn. darbo užmokestis sudarė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 182,56 Eur (atskaičius mokesčius); UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 349,02 Eur (atskaičius mokesčius) (I t., b. l. 128 – 129; 130 – 131); UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 854,87 Eur (III t., b. l. 15 – 16). Atsakovės 2020 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis sudarė 840,15 Eur (atskaičius mokesčius) (II t., b. l. 89 – 90). Pateikta VSDFV pažyma apie D. B. gautas pajamas nuo 2013-01-01 iki 2020-10-01, pajamų mokesčio deklaracija už 2019 ir 2020 m. (III t., b. l. 35 – 55, 70 – 71; 137 – 139). Pateikta VSDFV pažyma apie G. B. gautas pajamas nuo 2013-01-01 iki 2020-10-01 (II t., b. l. 167 – 179). Atsakovės 2021 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis sudarė 1019,71 Eur (atskaičius mokesčius) (V t., b. l. 131A).

36. 2010-09-05 „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymu R. B. pervedė 3500,00 Lt D. B. (sąskaitos papildymas) (I t., b. l. 27). 2010-10-04 „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymu P. B. pervedė 5100,03 Lt D. B. (sąskaitos papildymas) (I t., b. l. 28). 2011-08-19 „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymu P. B. pervedė 20000,00 Lt D. B. (dovana) (I t., b. l. 29). 2015-05-04 Pinigų dovanojimo sutartimi P. B. dovanojo sūnui D. B. asmeninės nuosavybės teise 3000,00 Eur (IV t., b. l. 105). 2016-11-14 Pinigų dovanojimo sutartimi P. B. dovanojo sūnui D. B. asmeninės nuosavybės teise 12000,00 Eur (V t., b. l. 21). 2020-02-26 Pinigų dovanojimo sutartimi P. B. dovanojo sūnui D. B. asmeninės nuosavybės teise 6500,00 Eur (III t., b. l. 140). 2010-08-11 Pinigų dovanojimo sutartimi E. P. dovanojo vaikaitei G. P. 65565,00 Lt, sutartis ir pinigų perdavimo-priėmimo aktas buvo patvirtinta notarės (II t., b. l. 123, 124). 2010-08-11 Paskolos sutartimi iki 2012-08-11 paskolos davėja E. P. paskolino paskolos gavėjai G. P. 16500,00 Lt, sutartis patvirtinta notarės, pinigus G. P. gavo (II t., b. l. 125). 2014-03-31 Paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą palikėjos E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinė 1/2 visų piniginių lėšų įpėdinė yra vaikaitė G. P. (II t., b. l. 126, 127).

37. D. B. pateikė čekių kopija, nurodydamas, jog jie įrodo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto aplinkybes (I t., b. l. 30 – 42). D. B. pateikė čekių, sąskaitų ir asmeninių užrašų kopijas, nurodydamas, jog jie įrodo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto aplinkybes (I t., b. l. 43 – 64) .

38. 2016-11-23 „Swedbank“, AB, Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas 100000,00 Eur kreditas būstui su priklausiniais ir žemės sklypui (perkamas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini)) įsigyti (I t., b. l. 71 – 95).

39. Pateiktas D. B. „Swedbank“, AB, sąskaitos 2020-01-01 – 2021-10-19 išrašai dėl banko kredito ir kitų mokėjimų, gyvybės draudimo ir kitų įmokų, įmokų už elektros, ryšio paslaugas, mokėjimų, taip pat šios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 2013-12-31; 2014-01-01 – 2016-01-01; 2016-01-01 – 2018-01-01; 2018-01-01 – 2020-01-01 ir 2020-01-01 – 2020-12-31 išrašai bei šios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 2014-07-11 išrašas apie gautas pajamas (I t., b. l. 96 – 99; III t., b. l. 72 – 83; III t., b. l. 122 – 136; IV t., b. l. 133 – 137, 138 – 153, 154 – 174, 175 – 200; V t., b. l. 1 – 2, 3 – 18, 141 – 144); duomenys dėl 510,00 Eur sumos mokėjimų G. B. (pinigų vaikui) (I t., b. l. 122, 211); duomenys dėl 340,72 Eur sumos mokėjimų UAGDPB AVIVA Lietuva (I t., b. l. 122). Pateiktas G. B. „Swedbank“, AB, sąskaitos nuo 2008-01-01 – 2020-01-01 išrašas (II t., b. l. 128 – 139; IV t., b. l. 8 – 35). Pateiktas G. B. AB SEB banko sąskaitos 2017-01-01 – 2017-12-31; 2018-01-01 – 2018-12-31; 2019-01-01 – 2019-12-31 ir 2020-01-01 – 2020-12-31; 2021-01-01 – 2021-10-30; 2021-03-20 – 2021-04-16 išrašai dėl įmokų už elektros ir kitas paslaugas, mokėjimų, šios banko sąskaitos 2015-01-01 – 2015-12-31; 2016-01-01 – 2016-12-31; 2017-01-01 – 2017-12-31; 2018-01-01 – 2020-09-09 išrašai, mokėjimai už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas (II t., b. l. 83, 84 – 85, 86 – 87, 88 – 89; III t., b. l. 149 – 200, IV t., b. l. 1 – 7, 36 – 47, 48 – 56, 57 – 75, 77, 78; V t., b. l. 154 – 157, 157 – 182). Pateiktos G. B. ir D. B. adresuotos 2020 m. lapkričio – 2021 m. vasario mėn. interneto sąskaitos ir interneto – kompiuterio sąskaitos (VI t., b. l. 79 – 90).

40. Pateiktos D. B. čekių kopijos, nurodant, jog jos susiję su dukros poreikių tenkinimu (I t., b. l. 100 – 120). Pateiktos G. B. čekių kopijos, nurodant, jog jos susiję su dukros poreikių tenkinimu (II t., b. l. 5 – 76, 185 – 221).

41. 2020 m. lapkričio 13 d. teismo nutartimi atsakovės prašymas skirti maksimalų terminą susitaikyti buvo tenkintas iš dalies ir civilinė byla buvo sustabdyta, nustačius šalims 2 mėn. terminą susitaikyti nuo nutarties paskelbimo dienos (III t., b. l. 57 – 58). Nesant duomenų apie tai, jog sutuoktiniams pavyko susitaikyti, 2021 m. sausio 19 d. teismo nutartimi sustabdytos bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (III t., b. l. 64).

42. Pateikti ginčo šalių susirašinėjimo duomenys įvairiais klausimais (I t., b. l. 191 – 214; II t., b. l. 78 – 82; II t., b. l. 143 – 149; III t., b. l. 141; V t., b. l. 45); ieškovo tarnybinių komandiruočių laikotarpiai (I t., b. l. 215 – 249; III t., b. l. 17); atsakovės charakteristika (II t., b. l. 77); duomenys, jog G. B. 2020-05-27 kreipėsi į policiją dėl pakeistos durų spynos (II t., b. l. 91); atsakovė pateikė (2020)-01-01 sutiktų Naujųjų metų fotonuotraukas (II t., b. l. 140 – 142).

Dėl santuokos nutraukimo.

43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.100 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Pagal CK 3.60 straipsnį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taip pat teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

44. Ieškovas prašė pripažinti, kad jo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. O atsakovė prašė pripažinti priešingai, t. y., kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

45. Nors ieškovas nurodė, jog nuo 2020-01-01 sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, šalių tarpusavio susirašinėjimo duomenys, kita rašytinė medžiaga ir šalių elgesys rodo priešingai. Teismo vertinimu atsakovė su dukra dėl sutuoktinių tarpusavio nesutarimų dar 2020 m. kovo mėn. pradžioje bendru susitarimu paliko šeimos namus ir iki 2020 m. gegužės mėn. pabaigos apsigyveno išnuomotame bute. Ieškovas rūpinosi šio buto depozito ir buto nuomos kaštais. Atsakovei su dukra nusprendus sugrįžti į savo namus, ieškovas buvo savavališkai pakeitęs durų spynas. Nėra rašytinių įrodymų, jog atsakovė inicijuodavo ir inicijuoja konfliktus, nuteikinėjo dukrą prieš tėvą. Tačiau ieškovui 2020 m. balandžio mėn. inicijavus procesą dėl santuokos nutraukimo ir sudarius atstovavimo sutartį su atstove, nuo 2020 m. atsakovė ir ieškovas gyvena skyrium. Teismo vertinimu, pastarasis atsakovės ir dukros palikimas šeimos namų tapo pradžia sutuoktinių nesutarimams, dėl kurių jie pradėjo gyventi skyrium. Nors atsakovės prašymu buvo skirtas 2 mėnesių terminas susitaikymui, tačiau sutuoktiniai jau nebesusitaikė.

46. Sutuoktiniai nenurodė aiškios priežasties, kodėl atsakovė su dukra paliko šeimos namus, tačiau nuo šio laikotarpio sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito. Atsakovei palikus šeimą, ieškovas nesistengė kuo greičiau susitaikyti, kad ji sugrįžtų į šeimą. Tačiau ir atsakovė sugrįžusi į šeimą, jau neberodė ketinimų susitaikyti, o pradėjo iš esmės gyventi skyrium. Todėl susidarė tam tikros aplinkybės, kurių kontekste šiuo metu net galima teigti, jog ne tik ieškovas, bet ir atsakovė neišnaudojo galimybės susitaikyti. Tačiau atsakovės laikinas apsigyvenimas išnuomotame bute negali būti vertinamas kaip šeimos palikimas, nes ji rūpinosi kartu gyvenančia dukra, sprendė kitus šeimos klausimus. Kokių nors kitų svarių faktų, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės šalys nepateikė ir savo reikalavimų dėl santuokos iširimo neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Net ir apklausus liudytojus I. K., E. A., A. P., E. P., ir M. J., ieškovo tėvus P. B. ir R. B., nenustatyta vienos kurios šalies kaltė dėl santuokos nutraukimo. Teismas kaip nepagrįstus vertina liudytojų parodymus, kad neva tai atsakovė buvo dažna naktinių klubų lankytoja, turinti gerbėjų, o ieškovas vien tik dirbo ir sutuoktinės „pasilinksminimų“ metu likdavo vienas su dukra.

Žemesnės instancijos teismas

47. Tuo šie šalių ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies. Šalims prašant ir nesant prieštaravimų po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė B., atsakovei – santuokos metu turėta pavardė B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymas jiems nepriteistinas, jie to nereikalauja ir ginčo dėl to nėra.

Dėl momento, nuo kurio ieškovas prašo nustatyti padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką.

48. Ieškovas teigia, jog sutuoktiniai nuo 2020-01-01 nebeveda bendro ūkio. Atsakovei prieštaraujant ir teismas su ieškovo argumentu nesutinka. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

49. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2015-01-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-94-916/2015).

50. Atmestinas ieškovo prašymas nuo 2020-01-01 taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Atmetus ieškovo ieškinį šioje dalyje nepagrįstu vertintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1500,00 Eur patirtą depozito ir buto nuomos kaštus, kitus mokėjimus, įvardijamus kaip atsakovės skolą. Teismo vertinimu ginčo šalys tik nuo 2020 m. gegužės mėn. pabaigos gyvena skyrium, nors ir šeima naudojasi tuo pačiu gyvenamuoju būstu, jį išlaiko, dalinasi viena šeimos transporto priemone.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šalių jungtinės veiklos.

51. Teismas atsisakė taikyti ieškovo prašymą nuo 2020-01-01 taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Tačiau teismas pritaria atsakovei, jog nėra pagrindo nustatyti faktinę aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį ir pripažinti, kad jie buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog buvo išlaikoma giminaičių, todėl nebuvo vien finansiškai priklausoma nuo ieškovo. Ieškovas jungtinės veiklos susitarimą sieja su atsakovės (duomenys neskelbtini) įsigytu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos vertina tik dėl atlikto buto remonto ir sumokėto avanso buto pardavimo tarpininkui. Tačiau ieškovo 4000,00 Lt avanso sumokėjimas dar nereiškia, šalių susitarimo bendrai įsigyti būstą. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė asmeninės nuosavybės teise nusipirko už 80000,00 Lt. Pinigus butui pirkti atsakovei dovanojo ir paskolino močiutė E. P. Atsakovės pateiktos banko sąskaitos išklotinės ir kiti rašytiniai įrodymai rodo, jog avansui sumokėti atsakovė pakankamai asmeninių piniginių lėšų neturėjo. Kai atsakovė susipyko su ieškovu, ji 2012-07-18 jam grąžino 3750,00 Eur, tačiau ieškovas pagrįstai prašo priteisti ne visą, o likusią 250,00 Eur dalį, t. y. 72,41 Eur (250,00 Lt). Pažymėtina, kad likusi perkamo buto kaina sumokėta išskirtinai atsakovės asmeninėmis lėšomis ir nėra įrodymų apie kitą ieškovo piniginį indėlį įsigyjant minimą butą, nei apie šalių susitarimą įgyti butą bendrai.

Žemesnės instancijos teismas

52. Ieškovas teigia, jog prie minimo atsakovės buto kapitalinio remonto prisidėjo mažiausiai 28600,03 Lt (8283,14 Eur). Teismas sutinka, jog ne vien atsakovė, bet ir ieškovas prisidėjo prie buto remonto, bet pats remontas nebuvo kapitalinis, o rašytiniai duomenys patvirtina, jog būtent ieškovas įgyjant remontui reikalingas medžiagas, įrangą, baldus bei kitus daiktus, galėjo išleisti tėvų dovanotų bankiniais pavedimais (3500,00 ir 5100,03 Lt) 8600,03 Lt (2490,74 Eur) sumą. Pagal pateiktus čekius, kitus įrodymus nustatyta, jog mokėta beveik visada grynaisiais pinigais, o remonto darbai galėjo būti baigti iki šildymo sezono pradžios 2010 m. lapkričio mėnesio, kiti darbai atlikti vėliausiai 2011-01-16. Todėl ieškovas nepagrįstai prie buto remonto išlaidų priskaičiuoja 2011-08-19 tėvų dovanotus 20000,00 Lt, kuriuos neva taip pat išleido buto remontui.

53. Pagal įstatymą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-121/2013).

54. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje (CPK 4 straipsnis) teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-181-969/2016), tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal (ne)gyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, (ne)egzistavimą. Šalys teismui nepateikė duomenų apie tokio susitarimo sudarymą, todėl ir nepripažįstamas pagrįstu ieškovo argumentas, jog yra pagrindas pripažinti jį įgijus ½ dalį nuosavybės teisės į butą , esantį (duomenys neskelbtini).

55. Vertindamas ir liudytojų P. B., R. B., E. P. ir E. N. parodymus, kurie iš dalies patvirtino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus šioje dalyje, teismas priteisia iš atsakovės 2563,15 Eur (2490,74 + 72,41 Eur) skolą, susijusią su buto remontu ir avanso sumokėjimu. Ieškovas įrodė tik dalyvavimą ir prisidėjimą prie buto remonto bei avanso sumokėjimo, bet neįrodė šalių susitarimo įsigyti ginčo butą kartu, jungtinėmis pastangomis bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-531-186/2018). Šalys savo lėšas naudojo ne tik būsto remontui, bet ir kiekvienas sau einamosioms pragyvenimo išlaidoms (maistas, apranga ir kt.), todėl teismas nevertina kiekvienos iš šalių kas mėnesį gautų pajamų. Tuo ieškovo ieškinys dalyje tenkintinas iš dalies (CPK 185 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

56. Nutraukiant santuoką, teismas turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118 – 3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

Dėl transporto priemonės ir paprastųjų vardinių akcijų padalinimo nutraukiant santuoką.

57. Šalys nesutaria, kam po santuokos nutraukimo priskirti transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinės 6500,00 Eur rinkos vertės). Teismas nesutinka, jog ieškovas šią transporto priemonę įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Pateikti tėvų pinigų dovanojimo įrodymai nepatvirtina, jog pinigai iš tiesų buvo perduoti ir dovanoti transporto priemonei įsigyti. Pažymėtina, jog ieškovas duomenis apie tėvų paskolintas/dovanotas lėšas pateikdavo kas kartą rašytiniais įrodymais atsikertant į atsakovės reikalavimus. Teismo vertinimu transporto priemonė įgyta santuokos metu ir sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovas po santuokos nutraukimo prašo šią transporto priemonę priteisti jam, atsakovė – jai. Tarp šalių nekilo ginčo dėl transporto priemonės įvertinimo. Atsakovė transporto priemonę naudoja vaiko poreikiams tenkinti, todėl jai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 6500,00 Eur rinkos vertės, tuo tenkinant atsakovės patikslinto ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, jog jokia kita sutartis ieškovo nesieja dėl atsakovės minimos transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar kitos transporto priemonės („BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijimo.

58. Patikslintu priešieškiniu prašo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 2500 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų 2500,00 Eur vertės. Teismas nesutinka, jog ieškovas šias akcijas įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Kaip jau buvo pažymėta, ir šiuo atveju pateikti tėvų pinigų dovanojimo įrodymai nepatvirtina, jog pinigai iš tiesų buvo perduoti ir dovanoti akcijoms įsigyti. Teismo vertinimu akcijos įgytos santuokos metu ir sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakovė po santuokos nutraukimo prašo šias akcijas priteisti ieškovui. Tarp šalių nekilo ginčo dėl akcijų įvertinimo. Nėra ginčo, jog ieškovas išskirtinai užsiima verslu, todėl jam būtent jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinos 2500 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų 2500,00 Eur vertės, tuo tenkinant atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

59. Tarp šalių nėra ginčo, jog šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ir kuris sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovas pateikė šio turto vertę, nurodytą pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsakovė su ieškovo nurodyta verte nesutiko. Teismas sutinka, jog minimas nekilnojamasis turtas turi būti įvertintas rinkos verte, tačiau tokio vertinimo nei viena iš šalių nepateikė. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad jei būtų tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai ir nekilnojamasis turtas būtų priteistas jam, nukentėtų atsakovės teisė į teisingą kompensaciją.

60. Šioje byloje teismui svarbiausi yra vaiko interesai, todėl atsižvelgiama į šalių pajamas, likusią prievolę kreditoriui bei kitas svarbias aplinkybes, jog šiuo metu atsakovė negali gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute dėl remonto, todėl teismas šį turtą padalina natūra lygiomis dalimis (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovas nurodė, jog natūra padalinti šio turto nėra galimybės, teismas pritaria atsakovės patikslinto priešieškinio argumentams, jog turtą įmanoma padalinti natūra lygiomis dalimis, nes vien antrajame aukšte yra trys kambariai, name yra trys atskiri sanitariniai mazgai, du iš jų su dušu ir vonia, patalpos apšildomos dujomis. Teismo vertinimu sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybę esančio nekilnojamojo turto padalinimas lygiomis dalimis nepažeidžia ir šalių kreditoriaus interesų šioje byloje, kadangi pareiga mokėti paskolą už nekilnojamąjį turtą - įgytą gyvenamąjį namą su žemės sklypu šalims išlieka solidari (tai motyvuota kitoje dalyje). Teismas tiek dalindamas tarp šalių kilnojamąjį bei kita turtą, tiek šį nekilnojamąjį turtą, visiškai vadovaudamasis įstatymu ir laikosi sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo, kadangi atsakovė byloje nepateikė argumentų, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį (įskaitant ir kompensacijos priteisimą). Atsakovei nepateikus priešingo nekilnojamojo įvertinimo, teismas skaičiuoja pagal ieškovo pateiktą turto vertinimą.

61. Dėl aukščiau išdėstyto, atsakovei ir ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė – 4660,00 Eur, bei po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė – 27150,00 Eur).

62. Šalys neprašė ir teismas vertina, jog šiuo metu nėra poreikio nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.

Dėl gyvenamajame name likusio kilnojamojo turto padalinimo.

63. Ginčo šalims priteisus po ½ dalį kiekvienam gyvenamojo namo, teismas kaip pagrįstą visiškai tenkina atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad po santuokos nutraukimo šiais kilnojamaisiais daiktais: virtuvės baldų komplektu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 4000,00 Eur; orkaite – 300,00 Eur; indaplove – 300,00 Eur; mikrobangų krosnele – 150,00 Eur; kaitlente – 150,00 Eur; šaldytuvu – 200,00 Eur; gartraukiu – 250,00 Eur; prieškambario spinta – 1000,00 Eur; baru su kėdėmis – 300,00 Eur; kampu – 1000,00 Eur; indauja – 200,00 Eur; užuolaidomis (I a.) - 800,00 Eur; WC spintelėmis (I a.) – 400,00 Eur; konsole – 100,00 Eur; televizoriumi „Sony KD 65AG8“ – 1500,00 Eur; WC spintelėmis, dušu (II a.) – 600,00 Eur; skalbimo mašina – 200,00 Eur; drabužine (miegamajame) – 800,00 Eur; lova su čiužiniu – 500,00 Eur; vonia, spintelėmis – 700,00 Eur; foteliu – 100,00 Eur; sofa – 100,00 Eur; spinta – 1000,00 Eur; kosmetiniu staliuku – 200,00 Eur; spinta (vaiko kambario) – 400,00 Eur; užuolaidomis (II a.) – 1000,00 Eur, įskaitant ir dulkių siurblį „XIAOMI Roborock“ (iš turto vertė ne mažesnė kaip 16250,00 Eur), šalys naudosis bendrai. Daugelis daiktų yra nedalomi ir negali būti atskirti (yra įmontuoti, pritaikyti esamos paskirties patalpoms), kiti daiktai yra skirti ne tik šalių, bet ir jų dukros poreikiams tenkinti, todėl taip pat nedalintini. Televizorių „Sony KD 65AG8“ teismas vertina kaip ieškovo santuokos metu įsigytą daiktą, kuris kartu su kitais sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Todėl jis paliktinas vaiko poreikių tenkinimui ir bendram naudojimui.

64. Ieškovui neprieštaraujant, teismas pripažįsta atsakovės asmeniniu turtu – kavos staliuką, 300,00 Eur vertės, kurį asmeniškai jai padovanojo močiutė, tuo visiškai tenkinant atsakovės priešieškinio reikalavimą dalyje.

Dėl kreditorinio reikalavimo paskirstymo ir kitų reikalavimų.

65. Nesant ginčo tarp šalių, pripažintina, kad kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2016-11-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi (šio kredito neišmokėta suma ieškinio pateikimo teismui dienai yra lygi 90448,92 Eur). Atsižvelgiant į teismo pasirinktą nekilnojamojo turto padalinimo būdą, netenkintinas ieškovo patikslintas reikalavimas nustatyti vidinį šalių susitarimą įsipareigojant ieškovą įvykdyti šią solidarią prievolę kreditoriui ir priteisti iš viso 6841,42 Eur sumokėtas įmokas. Nėra duomenų apie įsiskolinimą kreditoriui, kredito grąžinimo terminas yra pakankamai ilgas (2046-11-20) ir nėra suėjęs, o bendru šalių susitarimu ir atsakovė atlikdavo kitus mokėjimus. Dėl šių argumentų atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti jo sumokėtas kredito įmokas (CPK 185 straipsnis).

Turto ir kreditorinių įsipareigojimų balansas.

66. Atsakovei asmenine teise pripažinto turto vertė 300,00 Eur. Šalys tarpusavyje išsprendė ginčą dėl ieškovo mokėtų mokėjimų UAGDPB AVIVA Lietuva, nors atsakovė reiškė pretenzijas dėl ieškovui išmokėtos karantino išmokos dalies. Todėl šioje dalyje teismas vertina, jog abipusių nuolaidų būdu tarp šalių nėra ginčo šiais klausimais.

67. Viso santuokos metu įgyto šalių nurodyto turto, kuris sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę vertė yra 88870,00 Eur. Šalims po santuokos nutraukimo palikta solidariai vykdyti prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, bankui.

Žemesnės instancijos teismas

68. Teismo vertinimu teismo atliktas sutuoktinių turto padalinimo būdas atitinka šalių interesus, o ieškovui iš atsakovės priteistina piniginė kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, tuo tenkinant iš dalies šalių reikalavimus dėl turto padalinimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

69. Nustačius, kad santuokos metu įgyto viso turto vertė yra 88870,00 Eur ir pripažinus, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių sutuoktinio turto dalių principo, kad ieškovui atitenka santuokos metu įgyto turto už 42435,00 Eur, o atsakovei – už 46435,00 Eur, yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti 4000,00 Eur piniginę kompensaciją už jai santuokos metu tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

Žemesnės instancijos teismas

70. Bet kuris ginčas susijęs su nepilnamečiais vaikais sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnio 3 dalis) ir į vaiko norą gali būti neatsižvelgta jeigu vaiko noras prieštarauja paties vaiko interesams. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje.

71. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Byloje šalys nesutarė dėl nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

72. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

73. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šį ginčą. Taip pat negali nulemti ir tėvų gyvenamoji vieta. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983) 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo – tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad šalių dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove vien atsižvelgiant į tai, kad vaikas su ja gyvena nuo gimimo ir yra prisirišęs prie gyvenamosios aplinkos.

74. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. B. jos gyvenamojoje vietoje. Vaikas su abiem tėvais šiuo metu gyvena viename būste tik tėvai gyvena skyrium (skirtinguose kambariuose). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis).

75. Byloje išvadą teikiančios institucijos yra užfiksuota, kad apsilankymo metu D. B. išreiškė norą gyventi su abiem tėvais (tame pačiame name). Aukščiau paminėtų faktų visuma liudija, kad nepilnamečio noras gyventi su abiem tėvais yra aiškiai išreikštas.

76. Tačiau vertinant išvadą teikiančios institucijos išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir teismui po 1/2 dalį padalinus šalių gyvenamąjį būstą, galima teigti, jog su motina vaikas jaučiasi saugiau, jam geriau užtikrinami būtini poreikiai (CK 3.177, 3.178 straipsniai).

77. Atkreiptinas dėmesys, jog D. B. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, jos tarpusavio ryšys su motina yra stipresnis. Nėra duomenų apie G. B. netinkamą elgesį ar motinos valdžios nepanaudojimą vaiko atžvilgiu, jos atžvilgiu netaikoma atvejo vadyba. Todėl darytina išvada, jog ji dukra rūpinasi ir pasirūpins tinkamai. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, D. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. B., jos gyvenamojoje vietoje, tuo tenkinant atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą.

78. Pažymėtina, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

79. Ginčo šalys prašo išlaikymą nepilnametei dukrai D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 365,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys), o CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

80. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Šalys nurodė dukros poreikius, atsakovė iš dalies juos pagrindė rašytiniais įrodymais. Tarp šalių nėra ginčo, jog D. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga 730,00 Eur suma. Teismo nuomone, išlaidos skirtos vaiko maistui, vaistams ir vitaminams, higienos ir švaros prekėms ir kitoms reikmėms nėra nemotyvuotai padidintos.

81. Todėl atsižvelgiant į nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, vaiko amžių, jos sveikatos būklę ir poreikius, vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, teismo nuomone, būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reiktų skirti apie 730,00 Eur. Ieškovas dirba, gauna pakankamas pajamas, todėl nuo ieškinio pateikimo dienos (2020-09-09) turi galimybes teikti išlaikymą po 365,00 Eur periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal teismo nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas vaikui (CK 3.192 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Tuo atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai tenkintini visiškai. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu.

82. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, turi būti nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka teismo sprendimu (CK 3.175 straipsnis).

83. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

84. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje ir atsakovės patikslintame ieškinyje siūlomas bendravimo su vaiku tvarkas, išvadą teikiančios institucijos išvadą, tai, jog teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo nustatyta laikina bendravimo tvarka su ieškovu, vaiko amžių, teismas nustato tėvo bendravimo su dukra tvarką. Teismas nenustatė, jog ieškovui yra trukdoma bendrauti su dukra ar vaiko motinai naudoja psichologinį smurtą vaiko tėvo atžvilgiu. Todėl teismas atsižvelgdamas į vaiko norą gyventi su abiem tėvais iš esmės nustato maksimaliausią siūlomą vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nes rašytiniais įrodymais užfiksuotas vaiko emocinis sveikatos būklės pablogėjimas ar jaudulys dėl galimai gyvenamosios vietos keitimo buvo vienkartinio pobūdžio, ir nenustatyta, kad toks bendravimas kenktų vaiko interesams. Sutiktina, jog šalys negali siekti ne vaikui o sau palankios ar naudingos bendravimo tvarkos, todėl praplečia atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, leidžiant ilgiau (po 2 val. negu siūlo atsakovė) pabūti su tėvu. Tokį poreikį pripažino teismo posėdyje ir išvadą teikiančios institucijos atstovas.

85. Vertinant aukščiau išdėstytą, teismas nustato ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pradedant nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1. D. B. su dukra D. B. bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais, tai yra penktadienį pasiima dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigos ir bendrauja su dukra iki sekmadienio 20.00 val., t. y. sekmadienį iki 20.00 val. dukra turi būti savo gyvenamojoje vietoje; 2. D. B. nelyginiais metais bendrauja su dukra D. B. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 12.00 val.; 3. D. B. lyginiais metais bendrauja su dukra D. B. antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.; 4. D. B. lyginiais metais bendrauja su dukra D. B. Kūčių (gruodžio 24 d.) bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 14.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.; 5. D. B. nelyginiais metais bendrauja su dukra D. B. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; 6. D. B. nelyginiais metais bendrauja su dukra D. B. Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.; 7. D. B. su dukra D. B. bendrauja (atostogauja) vasaros laikotarpiu šia tvarka: nelyginiais metais nuo birželio 1 d. iki liepos 14 d., pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos birželio 1 d. 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą liepos 14 d. iki 18.00 val.; lyginiais metais nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 30 d., pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos liepos 15 d. 10 val. ir grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą rugpjūčio 30 d. iki 20.00 val.; 8. D. B. su dukra D. praleidžia pusę vaiko rudens (spalio mėn.), žiemos (vasario mėn.), pavasario (balandžio mėn.) atostogų laiko, konkretų atostogų laiką suderinai su vaiko motina G. B. prieš 2 (dvi) savaites iki atostogų. 9. D. B. kasmet su dukra D. B. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (birželio 1 d.); 10. G. B.kasmet su dukra D. B. praleidžia Motinos dieną ir savo gimtadienį (liepos 19 d.); 11. Pasiimdamas dukrą bendravimui savaitgaliais, švenčių, atostogų metu D. B. įsipareigoja užtikrinti dukros ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 12. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku D. B. negali bendrauti su dukra D. B., jis apie tai informuoja G. B. telefonine trumpąja SMS žinute; 13. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku D. B.bendravimas su dukra D. B. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) G. B.apie tai informuoja D. B. trumpąja SMS žinute; 14. Dukrai susirgus buvimo su tėvu metu, D. B. privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko motiną G. B.ir užtikrinti dukros gydymą arba kreiptis į gydymo įstaigą; 15. D. B. gali bendrauti su dukra D. B. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas.

86. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ji perduoda dukrą tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.).

87. Pažymėtina, kad bendru motinos ir tėvo susitarimu turi būti siekiama geriausių vaiko interesų, nes teismo sprendimu negalima sureguliuoti visų situacijų, kurios gali kilti tėvams bendraujant su vaiku. Įstatymas neleidžia priimti sąlyginių sprendimų (CPK 267 straipsnis). Tačiau bendravimo su vaiku tvarka visada priklauso nuo tam tikrų sąlygų – pvz., bendravimas gali neįvykti dėl tėvų ligos, vaiko tėvo komandiruočių, atšauktų kelionių (skydžių) atveju ir kt. Net jei įstatymas įtvirtina pareigą bendrauti su vaiku, ji nebūtinai turi būti įgyvendinama per nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (t. y. vaiko paėmimą iš jo gyvenamosios vietos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Bendravimo sąlygų sąrašas nėra baigtinis ir turi būti derinamas bendru šalių susitarimu, kitam iš tėvų kompensuojant su vaiku nebūtą laiką. Teismas pažymi, jog siekdamos visapusiško savo nepilnamečio vaiko interesų įgyvendinimo, šalys pačios turėtų siekti kompromisų ir geranoriškai, tinkamai įgyvendinti savo tiek iš tėvų valdžios, tiek iš teismo sprendimo kylančias teises bei pareigas.

88. Tuo tenkintinas visiškai ieškovo ieškinio reikalavimas (CPK 178, 185 straipsniai). Išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo (nustatymo) (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kiti bylos klausimai.

89. Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (pagal tenkintų, iš dalies tenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių, ieškinys bendrai tenkintas 50 proc.). Ieškovas yra sumokėjęs 1387,00 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 133). Ieškovas taip pat patyrė 4000,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (VI t., b. l. 20 – 21, 22 – 23). Visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5387,00 Eur.

90. Patikslintas atsakovės priešieškinys tenkintas iš dalies (pagal tenkintų, iš dalies tenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių, priešieškinys bendrai tenkintas 85 proc.). Atsakovei sumokėjus 375,00 Eur žyminio mokesčio sumą (III t., b. l. 96, 97), teismo nutartimi buvo atidėtas likusios 780,00 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo byloje priėmimo (III t., b. l. 98). Atsakovė taip pat patyrė 3750,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (VI t., b. l. 3 – 4, 5 – 19). Visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4125 Eur.

91. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ir atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą. Atsakovei iš ieškovo priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų 812,75 Eur skirtumas (3506,25 - 2693,50 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1,6 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

92. Atsakovei buvo atidėtas 780,00 Eur sumos žyminio mokesčio sumokėjimas, todėl priėmus sprendimą byloje iš jos valstybei priteistina ši žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

93. Šalims proporcingai pagal tenkintus ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus paskirstant 16,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma, tik ieškovui tenkanti 11,80 Eur dalis (16,80 – 5,00 Eur) viršija minimalią valstybei nepriteistiną 5,00 Eur sumą, todėl šios 11,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

94. 2020-09-09 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-10555-1004/2020) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – dėl G. B. asmenine nuosavybe registruoto nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo (I t., b. l. 135 – 136). Priėmus teismo sprendimą laikinosios apsaugos priemonės dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

95. 2020-09-21 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-10555-1004-2020) iki teismo sprendimo priėmimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamojo vieta su motina G. B. jos gyvenamojoje vietoje, taip pat, kuriomis priteistas iš ieškovo D. B. laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi dienos, t. y. 2020-09-06, įpareigojant atsakovę G. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (II t., b. l. 94 – 100), priėmus teismo sprendimą naikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

96. 2021-05-10 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-218-1004/2021) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieškovas D. B. įpareigotas netrukdyti atsakovei G. B. naudotis D. B. vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį perduodant naudotis atsakovei G. B., kai transporto priemonė naudojama vaiko D. B. poreikiams tenkinti, nenustatant konkretaus paros laiko, o atsakovė G. B. įpareigota netrukdyti ieškovui D. B. naudotis D. B. vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai transporto priemonė nenaudojama vaiko D. B. poreikiams tenkinti, įskaitant ir leisti naudotis automobilio rakteliais „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (arba sutvarkyti pakeistus antro rakto nustatymus), kad automobiliu galėtų naudotis abu sutuoktiniai (Šalys atskiru susitarimu turi teisę, esant objektyvioms priežastims, nukrypti nuo nustatytos automobilio naudojimosi tvarkos ir siekiant geriausių vaiko interesų pasidalinti pareigomis, įskaitant ir transporto priemone „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežant vaiką į ugdymo, gydymo ar kitas įstaigas, būrelius ir panašiai) (V t., b. l. 50 – 57), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

97. Ta pačia teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant kilnojamuosius daiktus (kaitlentę; šaldytuvą; gartraukį; prieškambario spintą; barą su kėdėmis; kampą; indaują; užuolaidas (I a.); WC spinteles (I a); konsolę; televizorių „Sony KD-65AG8“; WC spinteles, duše (II a.); skalbimo mašiną; drabužinę (miegamajame); lovą su čiužiniu; vonią, spinteles; fotelį; sofą; spintą; kosmetinį staliuką; spintą (vaiko kambario); užuolaidas (II a.); dulkių siurblį „XIAOMI Roborock“, kol nepadalytas turtas priklauso abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl turto areštas taikomas, leidžiant atsakovei, kuri skirtina nurodyto kilnojamojo turto saugotoja, jį laikyti, adresu (duomenys neskelbtini), neuždraudžiant šiais daiktais naudotis, uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims, areštuoto turto saugotoja paskirti atsakovę G. B., leidžiant jai automobiliu ir kitais kilnojamaisiais daiktais naudotis ir juos eksploatuoti (V t., b. l. 50 – 57), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 12-nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. B. palikti pavardę B., G. B. palikti santuokinę pavardę B.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Atsakovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 6500,00 Eur rinkos vertės.

Ieškovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 2500 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) vardinių paprastųjų akcijų 2500,00 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovės G. B, a.k. (duomenys neskelbtini), 2563,15 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų, 15 centų) skolą, susijusią su buto remontu ir sumokėtu avansu ieškovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė – 4660,00 Eur), bei ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė – 27150,00 Eur).

Ieškovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė – 4660,00 Eur), bei ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė – 27150,00 Eur).

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šiais kilnojamaisiais daiktais: virtuvės baldų komplektu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 4000,00 Eur; orkaite – 300,00 Eur; indaplove – 300,00 Eur; mikrobangų krosnele – 150,00 Eur; kaitlente – 150,00 Eur; šaldytuvu – 200,00 Eur; gartraukiu – 250,00 Eur; prieškambario spinta – 1000,00 Eur; baru su kėdėmis – 300,00 Eur; kampu – 1000,00 Eur; indauja – 200,00 Eur; užuolaidomis (I a.) - 800,00 Eur; WC spintelėmis (I a.) – 400,00 Eur; konsole – 100,00 Eur; televizoriumi „Sony KD 65AG8“ – 1500,00 Eur; WC spintelėmis, dušu (II a.) – 600,00 Eur; skalbimo mašina – 200,00 Eur; drabužine (miegamajame) – 800,00 Eur; lova su čiužiniu – 500,00 Eur; vonia, spintelėmis – 700,00 Eur; foteliu – 100,00 Eur; sofa – 100,00 Eur; spinta – 1000,00 Eur; kosmetiniu staliuku – 200,00 Eur; spinta (vaiko kambario) – 400,00 Eur; užuolaidomis (II a.) – 1000,00 Eur, įskaitant ir dulkių siurblį „XIAOMI Roborock“ (iš turto vertė ne mažesnė kaip 16250,00 Eur), ieškovas D. B. , a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), naudosis bendrai.

Pripažinti kavos staliuką, 300,00 Eur vertės, atsakovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeniniu turtu.

Pripažinti, kad kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2016-11-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovas D. B. ir atsakovė G. B. po santuokos nutraukimo lieka atsakingi solidariai.

Iš atsakovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų, 00 centų) piniginę kompensaciją ieškovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), už atsakovei tenkančią didesnę dalį santuokos metu įgyto turto.

Po santuokos nutraukimo Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. B. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 365,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 00 centų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020-09-09, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui pervedant iki 15 einamojo mėnesio dienos į G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, paskiriant G. B. nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

1. D. B. su dukra D. B. bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais, tai yra penktadienį pasiima dukrą po mokymo/ugdymo veiklos iš mokymo/ugdymo įstaigos ir bendrauja su dukra iki sekmadienio 20.00 val., t. y. sekmadienį iki 20.00 val. dukra turi būti savo gyvenamojoje vietoje;

2. D. B. nelyginiais metais bendrauja su dukra D. B. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 12.00 val.;

3. D. B. lyginiais metais bendrauja su dukra D. B. antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.;

4. D. B. lyginiais metais bendrauja su dukra D. B. Kūčių (gruodžio 24 d.) bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 14.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 10.00 val.;

5. D. B. nelyginiais metais bendrauja su dukra D. B. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;

6. D. B. nelyginiais metais bendrauja su dukra D. B. Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.;

7. D. B. su dukra D. B. bendrauja (atostogauja) vasaros laikotarpiu šia tvarka: nelyginiais metais nuo birželio 1 d. iki liepos 14 d., pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos birželio 1 d. 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą liepos 14 d. iki 18.00 val.; lyginiais metais nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 30 d., pasiimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos liepos 15 d. 10 val. ir grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą rugpjūčio 30 d. iki 20.00 val.;

8. D. B. su dukra D. praleidžia pusę vaiko rudens (spalio mėn.), žiemos (vasario mėn.), pavasario (balandžio mėn.) atostogų laiko, konkretų atostogų laiką suderinai su vaiko motina G. B. prieš 2 (dvi) savaites iki atostogų.

9. D. B. kasmet su dukra D. B. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (birželio 1 d.);

10. G. B. kasmet su dukra D. B. praleidžia Motinos dieną ir savo gimtadienį (liepos 19 d.);

11. Pasiimdamas dukrą bendravimui savaitgaliais, švenčių, atostogų metu D. B. įsipareigoja užtikrinti dukros ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

12. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku D. B. negali bendrauti su dukra D. B., jis apie tai informuoja G. B. telefonine trumpąja SMS žinute;

13. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku D. B. bendravimas su dukra D. B. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) G. B. apie tai informuoja D. B. trumpąja SMS žinute;

14. Dukrai susirgus buvimo su tėvu metu, D. B. privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaiko motiną G. B. ir užtikrinti dukros gydymą arba kreiptis į gydymo įstaigą;

15. D. B. gali bendrauti su dukra D. B. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas;

16. Motina G. B. perduoda dukrą tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.).;

17. Bendravimo sąlygų sąrašas nėra baigtinis ir turi būti derinamas bendru šalių susitarimu, kitam iš tėvų kompensuojant su vaiku nebūtą laiką.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 812,75 Eur (aštuonis šimtus dvylika eurų, 75 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 780,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 11,80 Eur (vienuolika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

2020-09-09 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-10555-1004/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – G. B. asmenine nuosavybe registruoto nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimą, panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2020-09-21 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-10555-1004-2020) iki teismo sprendimo priėmimo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamojo vieta, taip pat, kuriomis priteistas iš ieškovo D. B. laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, įpareigojant atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

2021-05-10 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-218-1004/2021) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ieškovas D. B. įpareigotas netrukdyti atsakovei G. B. naudotis D. B. vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį perduodant naudotis atsakovei G. B., kai transporto priemonė naudojama vaiko D. B. poreikiams tenkinti, nenustatant konkretaus paros laiko, o atsakovė G. B. įpareigota netrukdyti ieškovui D. B. naudotis D. B. vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai transporto priemonė nenaudojama vaiko D. B. poreikiams tenkinti, įskaitant ir leisti naudotis automobilio rakteliais „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (arba sutvarkyti pakeistus antro rakto nustatymus), kad automobiliu galėtų naudotis abu sutuoktiniai, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Ta pačia 2021-05-10 teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-218-1004/2021) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones areštuojant kilnojamuosius daiktus (kaitlentę; šaldytuvą;gartraukį; prieškambario spintą; barą su kėdėmis; kampą; indaują; užuolaidas (I a.); WC spinteles (I a); konsolę; televizorių „Sony KD-65AG8“; WC spinteles, duše (II a.); skalbimo mašiną; drabužinę (miegamajame); lovą su čiužiniu; vonią, spinteles; fotelį; sofą; spintą; kosmetinį staliuką; spintą (vaiko kambario); užuolaidas (II a.); dulkių siurblį „XIAOMI Roborock“, kol nepadalytas turtas priklauso abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl turto areštas taikomas, leidžiant atsakovei, kuri skirtina nurodyto kilnojamojo turto saugotoja, jį laikyti, adresu (duomenys neskelbtini), neuždraudžiant šiais daiktais naudotis, uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims, areštuoto turto saugotoja paskirti atsakovę G. B., leidžiant jai automobiliu ir kitais kilnojamaisiais daiktais naudotis ir juos eksploatuoti, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas