- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-531-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00388-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. ir atsakovės D. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei D. A. dėl bendros jungtinės veiklos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teismui pareikštame ieškinyje ieškovas R. D. prašė:
1.1. pripažinti, jog jis ir atsakovė D. A. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo: R. D. 70 procentų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70 procentų pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70 procentų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Turto dalies rinkos vertė 98 000 Eur, D. A. įgijo 30 procentų, gyvenamojo namo, 30 procentų pastato - malkinės, 30 procentų žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Turto dalies rinkos vertė 42 000 Eur;
1.2. padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui R. D. ir atsakovei D. A. priklausantį gyvenamąją namą, pastatą - malkinę, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir R. D. priteisti gyvenamąjį namą, pastatą - malkinę, žemės sklypą natūra. Priteisti iš R. D. D. A. naudai 42 000 Eur piniginę kompensaciją;
1.3. pripažinti, jog ieškovas R. D. ir atsakovė D. A. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo: R. D. 30 procentų buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), D. A. įgijo 70 procentų buto, Kniaudiškių g. 63-36, Panevėžyje;
1.4. padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui R. D. ir atsakovei D. A. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), D. A. priteisti butą natūra, R. D. iš D. A. priteisti 6 090 Eur piniginę kompensaciją;
Šalies argumentai
1.5. Priteisti iš D. A. visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2002 metų su atsakove gyveno kartu, santuokos nebuvo įregistravę, tačiau gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, juos siejo tikslas kurti bendrą nuosavybę, ją puoselėti. Nurodė, kad abu susitarė bendrai įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pasistatyti gyvenamąjį namą.
3. Rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo pasirašyta, jungtinės veiklos sutarties faktą patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai.
4. Nurodė, kad kartu su atsakove atsakovės vardu 2009-09-03 nusipirko žemės sklypą ir pradėjo gyvenamojo namo projektavimo bei su gyvenamojo namo projektavimu, statyba susijusius darbus. Visi projektavimo, dokumentų tvarkymo klausimai buvo sprendžiami su atsakove bendru sutarimu. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2009-11-25 D. A. vardu išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą, su projektuotoja buvo susitarta dėl gyvenamojo namo projekto rengimo. Statybos leidimas gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) išduotas 2010-08-25.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad jis, turėdamas specialių žinių, gebėjimų ir patirties statybos srityje, savo darbu ir jėgomis statė gyvenamąjį namą. Specialistai buvo samdomi atlikti tik grindų betonavimo, sienų glaistymo, dažymo bei elektros instaliacijos įrengimo darbus. Medžiagoms įsigyti buvo panaudotos jo ir atsakovės lėšos. Gyvenamasis namas buvo pastatytas bendromis šalių lėšomis ir ieškovo atliekamais statybos darbais, jo darbu buvo pastatyta ir malkinė prie gyvenamojo namo. Gyvenamasis namas ir malkinė pastatyti 2014 metų pabaigoje.
6. Atsižvelgdamas į ieškovo atliktus gyvenamojo namo statybos darbus ir finansinį indėlį, jo dalis nekilnojamame turte (duomenys neskelbtini), yra 70 procentų, o atsakovės – 30 procentų.
7. Į gyvenamąjį namą šalys įsikėlė 2014 metais. Kartu į gyvenamąjį namą įsikėlė gyventi ir atsakovės tėtis.
8. Kilus nesutarimams su atsakovės tėčiu, buvo bendrai nuspręsta įsigyti butą (duomenys neskelbtini) ir jame apgyvendinti atsakovės tėtį. Butą nusipirko 2015-11-30. Butas pirktas atsakovės vardu. Ieškovas butą įrengė, suremontavo. Šalių iš anksto sutartos ir bendru darbu bei lėšomis nustatytos dalys bendroje dalinėje nuosavybėje – bute, (duomenys neskelbtini), yra 70 procentų atsakovės dalis, 30 procentų ieškovo dalis. Buto rinkos vertė 20 300 Eur.
9. Bendroji jungtinė veikla nutrūko 2016 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovas nurodė, kad jis liko gyventi name ir iki šiol jame gyvena, namu rūpinasi, moka mokesčius, jį draudžia, toliau tvarko aplinką. Atsakovė gyvena bute (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu: pripažino žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą – malkinę, bendros 140 000 Eur vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo R. D. ir atsakovės D. A. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad šio turto nuosavybės dalys yra lygios ir sudaro kiekvienam po 1/2; padalino šį turtą taip: R. D. gyvenamąją namą, pastatą - malkinę ir žemės sklypą priteisė natūra, o D. A. iš R. D. priteisė piniginę kompensaciją – 70 000 Eur; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš R. D. priteisė 558,20 Eur žyminį mokestį valstybei ir 1 754,5 Eur advokato pagalbos išlaidų D. A., iš D. A. – 1 350 Eur žyminį mokestį ir 750 Eur advokato pagalbos išlaidų R. D..
11. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, pastatas - malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), ir dviejų kambarių butas su rūsiu esantis (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruoti kaip atsakovei D. A. nuosavybės teise priklausantis turtas. Nuosavybės teisė į žemės sklypą atsakovei įregistruota 2009 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RV-1802 pagrindu. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir pastatą - malkinę įregistruota nuo 2015 m. sausio 7 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu. Nuosavybės teisė į ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2015 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DM-2966 pagrindu.
12. Teismas nustatė, kad šalys vedė bendrą ūkį bei gyveno kartu nuo 2004 metų iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio ir šiuo laikotarpiu bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo pastatytas ginčo gyvenamasis namas ir pastatas - malkinė. Rašytinės formos jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo. Šalys gyveno kaip šeima, norėjo susilaukti vaikų, kartu leisdavo laisvalaikį, kartu sprendė dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo investuojant lėšas, panaudojant savo žinias, gebėjimus statant ginčo namą nusipirktame žemės sklype. Teismas sprendė, jog šias aplinkybes įrodo Klinikos EGV 2017 m. kovo 9 d. raštas, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė klinikoje lankėsi 2010 m. lapkričio 20 d., 2014 m. spalio 21 d. Klinikoje, kur buvo atliekami vaisingumo tyrimai, kartu su atsakove lankėsi ir ieškovas. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas sprendė, kad šalys kartu leisdavo laisvalaikį, jų santykiai buvo artimi, šilti.
13. Teismas atsakovės teiginius, jog ji savo asmeninėmis lėšomis viena finansavo namo statybą, laikė nepagrįstais, nes ieškovė pati nurodė, kad jos indėlis į ginčo namo statybą yra 39 098 Eur, ir ji nepateikė į bylą įrodymų, kad ji viena savo lėšomis finansavo namo statybą. Teismas vertino, kad byloje pateikti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, čekiai, kvitai) leidžia manyti, jog namui statyti statybines medžiagas pirko tiek ieškovas, tiek atsakovė (jie nurodyti kaip sąskaitas apmokėję asmenys), dalyje mokėjimo dokumentų nenurodytas mokėtojas, dalis dokumentų, kaip paaiškino ieškovas, neišliko. Nors atsakovė paaiškino, kad jos mama, mirusi 2009 m. balandžio 20 d., prieš mirtį perdavė savo santaupas – 25 000 Lt, tačiau ši pakankamai didelė suma atsakovės banko sąskaitose nėra nurodyta, šios sumos atsakovė 2010 metais nedeklaravo, todėl teismas šiuos atsakovės paaiškinimus laikė neįtikinamais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas, pripažino, jog negalima šiuo atveju konstatuoti, kad ieškovas ar atsakovė turėjo tiek pajamų, jog būtų vienas (viena) galėjęs (galėjusi) finansuoti namo statybą. Tačiau laikė, kad neginčijamai įrodyta, jog ieškovas visus gyvenamojo namo statybos darbus, išskyrus grindų betonavimą, sienų glaistymo, dažymo, elektros instaliacijos darbus, atliko pats savo jėgomis. Šį faktą pripažino atsakovė, patvirtino liudytojai G. M., G. M., G. P., A. S., D. M., E. P., J. P., L. P.. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta bei į tai, kad ieškovas neneigė aplinkybės, jog atsakovė dalį asmeninių lėšų investavo į namo statybą, pripažino, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimui dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
14. Teismas, nepaisant to, kad ginčo turto (gyvenamojo namo, malkinės, žemės sklypo) rinkos vertė 2017 m. rugpjūčio 10 d. vertinimo ataskaitoje nurodyta 116 000 Eur, šalių paaiškinimų pagrindu padarė išvadą, kad jų bendromis lėšomis ir darbu sukurto turto (gyvenamojo namo, pastato - malkinės) ir bendromis lėšomis įgyto žemės sklypo vertė yra 140 000 Eur.
15. Teismas vertino atsakovės teiginius, kad ji žemės sklypą įsigijo iš savo turėtų santaupų, kuriuos jai perdavė mama, todėl sklypas buvo įregistruotas jos vardu, taip pat ieškovo teiginius, kad už žemės sklypą buvo sumokėta ne 20 000 Lt, o 55 000 Lt (ieškovas sumokėjo 35 000 Lt, atsakovė – 20 000 Lt). Teismas atkreipė dėmesį, kad už analogiškus žemės sklypus šalių kaimynai (teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai) tai pačiai pardavėjai UAB „Paninvestus“ iš esmės tuo pačiu laiku, t. y. 2009 metais, mokėjo žymiai didesnes sumas, nei nurodyta sutartyse (A. S. už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 53 000 Lt, D. M. už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 50 000 Lt, L. P. už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 60 000 Lt, E. P. už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 40 000 Lt). Teismas pripažino, kad nors žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įsigytas vieno iš partnerių vardu, t. y. atsakovės D. A., šalys savo sprendimą statytis namą realizavo nuo žemės sklypo įsigijimo, panaudodami savo asmenines lėšas, t. y. abu faktiškai sumokėjo pardavėjai už minėtą žemės sklypą ir sumokėjo žymiai daugiau, nei nurodyta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.971 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad šalių įnašai į bendrą turtą yra lygūs, o pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, turtas dalintinas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, t. y. CK 4.80 straipsnį.
16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas liko gyventi ginčo name, atsakovė 2015 m. rugsėjo mėnesį iš namo išsikėlė į butą (duomenys neskelbtini), kad ieškovas moka mokesčius, tvarko aplinką, draudžia namą panaudodamas asmenines lėšas, pripažino, jog yra pagrindas žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir malkinę priteisti natūra ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo 70 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
17. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe, kaip turto įgyto jungtinės veiklos pagrindu. Pažymėjo, kad šį butą atsakovė nusipirko pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai su ieškovu – 2015 m. lapkričio 30 d. Buto pardavėjai J. P. 2015 m. lapkričio 30 d. iš atsakovės asmeninės banko sąskaitos pervesta 24 800 Eur. Šalių sutarta buto kaina – 25 000 Eur. Atsakovė paaiškino, kad 200 Eur už butą pardavėjai sumokėjo grynais pinigais. Teismas pripažino, kad byloje nėra įrodymų, jog butą (duomenys neskelbtini), šalys buvo susitarę įgyti bendrai, taip pat nėra įrodymų apie ieškovo indėlį įsigyjant minėtą butą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, jei ieškovas atsakovės prašymu atliko šio buto remontą ir atsakovė už atliktą darbą ieškovui yra skolinga, ieškovas turi teisę, pateikdamas įrodymus, kreiptis į teismą dėl, jo manymu pažeistos, teisės gynimo.
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovas R. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys, ir ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Teismas neteisingai nustatė jungtinės veiklos pradžios momentą bei jungtinės veiklos pabaigos momentą. Šalys nuo 2002 m. gyveno kartu, nors jų santuoka nebuvo įregistruot, o atsakovė santuoką su buvusiu sutuoktiniu nutraukė 2004 metais. Jungtinė veikla baigėsi 2016 m. rugsėjo mėnesį, o ne 2015 m. rugsėjo mėnesį, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Tai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos bei faktas, jog jis atliko buto remontą, kaip ir nurodė atsakovės kviesta liudytoja E. K.. Dėl šios priežasties nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė butą (duomenys neskelbtini), nusipirko pasibaigus jungtinei veiklai.
18.2. Kadangi atsakovė gyvenamojo namo statybos metu turėtas santaupas (laikomas indėlio sąskaitoje) neinvestavo į statybos darbus ir medžiagų įgijimą, bendro susitarimo pagrindu buvo nuspręsta būtent atsakovės turimomis santaupomis įgyti butą, į kurį buvo tikslas įkelti ir apgyvendinti atsakovės tėvą, o ieškovui savo lėšomis ir darbu atlikti buto kapitalinį remontą. Taigi, ieškovas atlikdamas remonto darbus bei pirkdamas statybines medžiagas, įrangą, baldus, prisidėjo asmeninėmis ir finansinėmis investicijomis prie buto pagerinimo, todėl jo indėlis vertintinas 6 090 Eur (30 proc. buto vertės). Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė pripažino buvus susitarimą dėl buto remonto darbų.
18.3. Iš dalies neteisingai išsprendus tarp šalių ginčą, neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė D. A. prašo skundą atmesti ir iš ieškovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Pats savaime šalių gyvenimo kartu po vienu stogu faktas, laisvalaikio praleidimas, geri santykiai tarp šalių, maisto gaminimas kartu bei valgymas, neįrodo jungtinės veiklos susitarimo dėl bendro turto įgijimo buvimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė su ieškovu niekada nevedė bendro ūkio, neturėjo bendrų prievolių, visos jų uždirbtos pajamos ir santaupos buvo jų kiekvieno asmeninė nuosavybė. Be to, ieškovas pats nurodė, kad jokio susitarimo dėl turto pasidalinimo ir jungtinės veiklos atsakovei įsigyjant žemės sklypą ir atliekant gyvenamojo namo statybą nebuvo.
19.2. Atsakovė butą (duomenys neskelbtini), įsigijo iš savo asmeninių lėšų, todėl šiuo atveju negali būti konstatuotas susitarimo dėl šio ginčo turto įsigijimo bendrąja daline nuosavybe egzistavimas. Butas įsigytas konkrečiam tikslui – kad atsakovė su tėvu turėtų kur gyventi. Be to, pats ieškovas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo reikalavimo pripažinti minėtą butą bendrąja daline nuosavybe ir jos atidalinimo, kaip jungtinės veiklos rezultato, pareikšdamas naują reikalavimą dėl 6 090 Eur priteisimo už ginčo bute atliktą remontą ir pirktas medžiagas. Tačiau teismas šį pareiškimą ieškovui grąžino.
Šalies argumentai
20. Atsakovė D. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovo ieškinį ir pripažino namų valdą bendrąja daline nuosavybe bei jį atidalino, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Skundžiamoje sprendimo dalyje tik mechaniškai išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės, o dalis byloje esančių įrodymų, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, nebuvo įvertinti, svarbios teisiškai reikšmingos aplinkybės neaptartos (ignoruotos), esant prieštaringiems duomenims teismas šių prieštaravimų nepašalino. Todėl teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus ir neatskleidė bylos esmės.
20.2. Teismas ieškovo ir atsakovės gyvenimą kartu nuo 2004 metų be jokio teisinio pagrindo sutapatino su jungtine veikla, kurios tikslas buvo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Nenustatęs susitarimo dėl bendro turto įgijimo ir / ar sukūrimo sudarymo momento bei paties sudarymo fakto, be jokio teisinio pagrindo ginčo turtą pripažino bendrąja daline nuosavybe. Pats savaime šalių gyvenimo kartu po vienu stogu faktas, laisvalaikio kartu leidimas, geri santykiai tarp šalių, pietų (vakarienės, pusryčių ir pan.) gaminimas kartu bei valgymas neįrodo ir nesukuria jungtinės veiklos, tai nereiškia, jog buvo sudarytas jungtinės veiklos susitarimas dėl bendro turto įgijimo ir sukūrimo. Atsakovė ir ieškovas niekada nevedė bendro ūkio, neturėjo bendrų prievolių, visos jų uždirbtos pajamos buvo kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Atsakovė neketino su ieškovu vesti bendro ūkio, nes ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu bei neturėjo pastovaus darbo ir pajamų, tačiau teismas to nevertino. Be to, priešingai nei nurodė teismas, ji neplanavo su ieškovu turėti vaikų, nes ji turi sūnų iš pirmos santuokos. Atsakovei ir ieškovui buvo „patogu“ gyventi kartu – ieškovas atsakovei buvo ne tik kaip vyras, bet ir kaip pagalbininkas ūkio darbuose, o ieškovui nereikėjo rūpintis pastoge, nes nuo pat susipažinimo 2002 metais jis gyveno atsakovei ar jos šeimos nariams priklausančiame būste. Pažymi, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė su ieškovu norėjo susilaukti vaikų ir dėl to, kad byloje pateikti įrodymai apie atliktus tyrimus nėra susiję su atsakovės siekiu gydytis nuo tariamo nevaisingumo. Tuo labiau, kad pateiktoje pažymoje apie tai nėra nurodyta.
Atsiliepimas
20.3. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį pasirašė nesuvokdama šiame dokumente išdėstytų faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos reikšmės. Anot apeliantės, atsiliepime faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija neatitinka tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir faktinių aplinkybių. Triplike apeliantė aiškiai pareiškė, kad tarp šalių nesusiklostė jungtinė veikla dėl bendro turto sukūrimo ir / ar įgijimo, ir jokie atsakovės veiksmai nebuvo orientuoti į tokios sutarties sudarymą ir bendros nuosavybės su ieškovu sukūrimą. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
20.4. Nėra pagrindo byloje konstatuoti, kad tarp šalių buvo susitarimas įgyti turtą bendra daline nuosavybe. Pats ieškovas 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo dėl turto pasidalinimo ir nebuvo jokio susitarimo dėl jungtinės veiklos atsakovei įsigyjant žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn bei atliekant gyvenamojo namo statybas. Be to, nors ieškovas prisidėjo prie namo statybos, tai buvo normalu, nes jis su atsakove gyveno nuo 2002 m. atsakovei priklausančiame bute, vėliau ir pastatytame name, naudojosi kitais privalumais ir už tai atsakovė jokio mokesčio nereikalavo.
20.5. Teismas, pripažindamas atsakovės įsigytą žemės sklypą bendra daline šalių nuosavybe, ignoravo notarine tvarka sudarytą žemės sklypo įsigijimo atsakovės asmeninėn nuosavybėn sutartį, išvadas apie ieškovo indėlį į šio turto įsigijimą grindė tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
20.6. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini), atsakovė įgijo sandoriais, kurie nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Sandoriai įvykdyti sumokant nustatytą kainą, o toks šio turto įgijimas nereikalauja jokių papildomų darbų. Ieškovas pripažino, kad atsakovė sumokėjo sutartyje nustatytą kainą. Dėl šios priežasties nepagrįstai teismas žemės sklypą pripažino bendrąja daline nuosavybe.
20.7. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad nors žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įsigytas vieno iš partnerių vardu, t. y. atsakovės D. A., šalys savo sprendimą statytis namą pradėjo realizuoti nuo žemės sklypo įsigijimo, panaudodami savo asmenines lėšas, t. y. abu faktiškai sumokėjo pardavėjui už minėtą žemės sklypą ir sumokėjo ženkliai daugiau, nei nurodyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad šiam turtui įsigyti ieškovas skyrė kokių nors piniginių lėšų. Antra byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad tuo metu ieškovas turėjo kokių nors lėšų, turint omenyje tai, kad nuo 2007 m. ieškovas niekur nedirbo, o pajamos iki 2007 m. buvo tik minimalus darbo užmokestis (pats ieškovas 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje patvirtino, kad statybų metu jis neturėjo jokių pajamų). Teismas rėmėsi parodymais liudytojų, kurie nedalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį. Be to, teismas pasisakė apie tai, kad kaimynai žemės sklypus įsigijo už žymiai didesnę kainą nei atsakovė, nors byloje nebuvo pateikti kaimynų sudaryti sandoriai dėl žemės sklypų įsigijimo.
20.8. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė neturėjo procesinės pareigos įrodyti šioje byloje, kad viena finansavo namo statybą. Būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad buvo susitarimas dėl turto sukūrimo bendrąja daline nuosavybe vykdant jungtinę veiklą faktą ir savo indėlį į minėto turto sukūrimą, tačiau to jis byloje nepadarė. Nors ieškovas atliko fizinius darbus statant namą, tačiau pačias statybas finansavo atsakovė.
21. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
21.1. Apeliantės skundžiamoje sprendimo dalyje teismas, remdamasis įrodymų analize, nustatė ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalys gyveno drauge, siekdami bendrų šeimyninių santykių, taip pat susilaukti vaikų, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu bei buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslais, o įsigytas žemės sklypas ir pastatytas gyvenamasis namas buvo jų jungtinės veiklos objektas, todėl ginčo teisinius santykius teismas tinkamai kvalifikavo kaip bendrą jungtinę veiklą.
Šalies argumentai
21.2. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas su atsakove turėjo grynųjų pinigų namuose, kuriuos naudojo bendriems šeimos poreikiams, todėl nepagrįstai atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jų pajamos buvo atskirtos.
21.3. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas turėjo nemažų pajamų ir santaupų iš darbų užsienyje.
21.4. Teismas tinkamai įvertino Klinika EGV 2017 m. kovo 9 d. patvirtinimą, kad D. A. buvo gydoma vaisingumo klinikoje, siekdama susilaukti vaikų, dėl tos pačios priežasties toje pačioje klinikoje buvo atliekami spermos tyrimai ir ieškovui. Todėl apeliantės teiginiai, kad lankymasis klinikoje nėra susijęs su vaisingumo gydymu yra tik pastarosios pasirinkta gynybos pozicija.
21.5. Teismas tinkamai įvertino tai, kad atsakovės pozicija procesiniuose dokumentuose ir jos paaiškinimuose dėl bendros jungtinės veiklos nebuvo nuosekli. Atsakovė, teigdama, kad gyvenimas su ieškovu, bendra jų buitis, gyvenamojo namo statyba buvo atsakovės pasirinktas patogesnis gyvenimas, siekia tik pateisinti faktiškai susiklosčiusius rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais patvirtintus šalių šeimyninius santykius ir bendrą jungtinę veiklą su ieškovu.
21.6. Pasirašant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, joje buvo įrašyta netiksli sandorio suma – 20 000 Lt. Faktiškai už žemės sklypą sumokėta tokiomis dalimis: ieškovas – 35 000 Lt, atsakovė – 20 000 Lt. Tai, kad šalys mokėjo didesnę kainą patvirtina ir liudytojų parodymai, kad jie iš tos pačios pardavėjos pirko žemės sklypus toje pačioje vietoje už žymiai didesnes kainas. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad šalys žemės sklypą įsigijo abu, savo asmeninėmis lėšomis sumokėdami kainą faktiškai didesnę, nei nurodyta sutartyje.
21.7. Statybines medžiagas, konstrukcijas ir reikalingus įrankius ieškovas pirko iš asmeninių ir bendrų lėšų. Tai, kad atsakovas disponuoja išlikusiais mokėjimo už statybines medžiagas dokumentais, kuriuos pats yra pasirašęs kaip mokėtojas, sudaro prielaidas išvadai, kad jis yra faktiškai apmokėjęs teismui pateiktas sąskaitas už įsigytas statybines medžiagas, suteiktas statybines paslaugas. Tuo tarpu atsakovės pateiktomis dovanojimo sutartimis, neva sudarytomis laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2014 m. su tėčiu V. U., nėra pagrindo remtis, nes dovanotos pinigų sumos neatsispindi atsakovės bankų sąskaitų išrašuose (išskyrus 47 996 Lt sumą), be to, V. U. disponavo tik senatvės pensija.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Dėl bylos aplinkybių
23. Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RV-1802 pagrindu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotas kaip atsakovei D. A. nuosavybės teise priklausantis turtas. Tuo pačiu adresu esantys gyvenamasis namas ir pastatas - malkinė, kaip atsakovės nuosavybė įregistruoti nuo 2015 m. sausio 7 d., deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu. Atsakovės nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2015 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DM-2966 pagrindu.
24. Ieškovas R. D. ir atsakovė D. A. susipažino 2002 metais, iki 2015 metų gyveno kartu. Ieškovo teigimu, visas nutarties 23 punkte (išsamiau nutarties 1 ir 3 p.) nurodytas nekilnojamasis turtas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, įgyta jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir turi būti šalims padalintas: ieškovui 70 procentų namų valdos (duomenys neskelbtini) ir 30 procentų buto (duomenys neskelbtini), o atsakovei atitinkamai 70 procentų buto ir 30 procentų namų valdos. Ieškovas prašo jam natūra priteisti namų valdą, atsakovei – butą ir abiems šalims atitinkamas kompensacijas pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
25. Panevėžio apygardos teismas skundžiamu sprendimu bendra daline nuosavybe po 1/2 dalį pripažino namų valdą, priteisė ją natūra ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisė 70 000 Eur dydžio kompensaciją. Ieškinio reikalavimą dėl buto teismas atmetė.
26. Apeliacinius skundus padavė abi bylos šalys. Ieškovas prašo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dėl jo padalinimo, o atsakovė prašo ieškinį atmesti visiškai.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
27. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovas neginčija atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, kad iš namų valdos (duomenys neskelbtini), kurioje šalys gyveno drauge, atsakovė kartu su jos tėvu išsikėlė 2015 m. rugpjūčio 20 dieną. Būtent su šiuo įvykiu teismas siejo šalių jungtinės veikos sutarties pasibaigimą ir, kadangi butą (duomenys neskelbtini) atsakovė įgijo 2015 m. lapkričio 30 d. sutartimi, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti jo šalių bendrąja daline nuosavybe, kaip turtą įgytą jungtinės veiklos pagrindu. Teismas taip pat pažymėjo, kad perkamo buto kaina sumokėta išskirtinai atsakovės asmeninėmis lėšomis ir nėra įrodymų nei apie ieškovo piniginį indėlį įsigyjant aptariamą butą, nei apie šalių susitarimą įgyti butą bendrai.
28. Ieškovas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, teigia, kad į bylą pateiktos nuotraukos apie šalių bendras atostogas ir pramogas 2016 metais patvirtina, jog ir buto (duomenys neskelbtini) pirkimo metu, t. y. 2015 m. lapkričio mėn. šalys „vedė bendrą jungtinę veiklą, turėjo planų ir siekių įsigyti butą“. Ieškovas taip pat akcentuoja, kad būtent jis atliko šiame bute remontą, įgijo tam reikalingas medžiagas, įrangą, baldus.
29. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013)
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje (CPK 4 str.) ir šios bylos procesiniuose dokumentuose ne kartą cituojamoje teismų praktikoje įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 str.). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal (ne)gyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, (ne)egzistavimą. Todėl nepripažįstamas pagrįstu atsakovės ginčijamas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog butas atsakovės lėšomis buvo nupirktas todėl, kad ji neinvestavo savo asmeninių lėšų į namo statybą.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas buto (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, privalėjo įrodyti ne tik bendravimo su atsakove faktą, ne tik savo dalyvavimą remontuojant butą, bet ir šalių susitarimą įsigyti ginčo butą kartu, jungtinėmis pastangomis bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 178 str.).
33. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas šios procesinės pareigos neįvykdė, o pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes, susijusias su buto (duomenys neskelbtini) nuosavybe, įvertino teisingai.
34. Minėta (nutarties 27 p.), kad butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas tuo metu, kad šalys kartu nebegyveno. Tuo taip pat paneigiamas ieškovo argumentas, kad butas bendru sutarimu buvo įgytas turint tikslą jame apgyvendinti atsakovės tėvą, nes buto pirkimo momentu iš namų valdos (duomenys neskelbtini) buvo išsikėlęs ne tik atsakovės tėvas, bet ir pati atsakovė. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės nurodomą buto pirkimo metu tarp šalių buvusią konfliktinę situaciją. Šalių bendravimas jau nebegyvenant kartu 2016 m. gegužės ir rugpjūčio mėn., ką patvirtina ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (t. 3, b. l. 109), neįrodo jų siekio įgyti butą jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
35. Byloje neginčijama aplinkybė, kad visą buto (duomenys neskelbtini) kainą sumokėjo atsakovė iš savo asmeninių lėšų. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad toks buvo šalių susitarimas, nes iš jo lėšų buvo pastatytas namas (duomenys neskelbtini), todėl už buto pirkimą sumokėjo atsakovė. Šis ieškovo teiginys įvertintas nutarties 31 punkte, o be to jis neparemtas įrodymais. Kita vertus, dėl šalių piniginio indėlio į namų valdą vyksta atskiras ginčas, kuris bus aptartas nutartyje toliau ir kuriame ieškovas patirtų išlaidų nesieja su buto pirkimu.
36. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nuosavybės teisę į buto (duomenys neskelbtini) dalį įgijo ne tik atlikdamas jame remontą, kurio atsakovė neneigia, bet ir nupirkdamas tam reikalingas medžiagas, įrangą ir baldus. Tačiau ir šio teiginio ieškovas nepagrindžia įrodymais (CPK 178 str.). Į bylą jo pateikti įvairių statybinių medžiagų ir įrangos pirkimo dokumentai (t. 2 b. l. 21 – 156) sudaryti 2010 – 2014 metais ir gali būti vertinami sprendžiant dėl gyvenamojo namo bei malkinės statybos namų valdoje (duomenys neskelbtini), tačiau nėra susiję su 2015 m. lapkričio 30 d. nupirkto buto remontu. Ieškovo atlikti pinigine išraiška neįvertinti buto remonto darbai nepripažintini pakankamu pagrindu konstatuoti šalių susitarimą (jungtinės veiklos sutartį) įgyti butą kaip bendrąją dalinę nuosavybę.
37. Esant nutarties 27 – 36 punktuose išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė buvus šalių susitarimą (jungtinės veiklos sutartį) bendros dalinės nuosavybės teise įsigyti butą (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje priėmė teisėtą sprendimą ieškinį atmesti.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
38. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalys, tikslu pagerinti savo buitį, priėmė sprendimą statytis gyvenamąjį namą ir tuo tikslu priėmė sprendimą įsigyti žemės sklypą. Teismas visą namų valdą (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja daline nuosavybe, kurioje šalių dalys yra lygios.
39. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškovo reikalavimą dėl namų valdos pripažinimo bendra daline nuosavybe atmesti. Skunde nurodo, kad teismas ieškovo ir atsakovės gyvenimą kartu be teisinio pagrindo sutapatino su jungtine veikla, kurios tikslas buvo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, nenustatė susitarimo dėl bendro turto įgijimo ir / ar sukūrimo sudarymo momento bei paties sudarymo fakto. Atsakovės teigimu šalių gyvenimo kartu po vienu stogu faktas, laisvalaikio kartu leidimas pats savaime neįrodo ir nesukuria jungtinės veiklos.
40. Pirmiau paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (nutarties 30 p.) įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankama prielaida pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje nustatyta, kad šalys pradėjo bendrauti 2002 metais, nuo 2004 metų gyveno kartu atsakovei priklausančiame bute. Neginčijama, jog bendrai buvo gaminamas maistas, naudojamasi gyvenamąja patalpa, buities prietaisais, drauge leidžiamas laisvalaikis. Būtent tokių aplinkybių visuma ir pripažįstama gyvenimu vedant bendrą ūkį. Atsakovė įrodymais nepagrindė teiginio, kad ieškovui jai priklausančiame būste buvo leidžiama gyventi, jam buvo ruošiamas maistas už atliekamus remonto darbus ir tik todėl, kad atsakovei „taip buvo patogu“. Neįrodytas ir atsakovės teiginys apie bendrą gyvenimą tik tais laikotarpiais, kai ieškovas susilaikydavo nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, nes byloje esantys dokumentai (t. 3, b. l. 153, 154) tokio piktnaudžiavimo nepatvirtina. Nagrinėjamo ginčo aspektu svarbi yra aplinkybė, kad ieškovas savo darbu labai ženkliai prisidėjo prie gyvenamojo namo ir pastato - malkinės (duomenys neskelbtini) statybos – pats atliko pagrindinius statybos darbus, organizavo ir prižiūrėjo kitus statybos etapus. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, bylos medžiagą ištyrė visapusiškai ir išsamiai. Išanalizavęs įrodymus ir liudytojų parodymus (sprendimo 39 p.), įvertinęs paminėtas bylos aplinkybes ir konstatavęs, jog atsakovė neįrodė pati viena finansavusi visą statybą, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę – gyvenamąjį būstą. Procesinė aplinkybė, kad pagrįsdamas šią išvadą apygardos teismas skundžiamame sprendime netinkamai interpretavo Klinikos EGV 2017-03-09 raštą (t. 3, b. l. 184) ir padarė prielaidą, jog atsakovei buvo atliekami vaisingumo tyrimai, nepaneigia išvados dėl jungtinės veiklos sutarties, nes šis raštas, nors ir neįrodo šalių lūkesčio susilaukti bendrų vaikų, tačiau patvirtina jų artimus santykius, abipusį rūpinimąsi sveikata. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog šalys jungtine veikla siekė sukurti bendrą nuosavybės objektą – būstą, paliktina nepakeista.
41. Tačiau pirmiau paminėtoje (nutarties 31 p.) kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant ginčą dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015).
42. Namų valdoje (duomenys neskelbtini) yra trys nekilojamieji daiktai: žemės sklypas, pastatas - gyvenamasis namas ir pastatas - malkinė. Remiantis teismų praktika dėl kiekvieno iš šių nuosavybės teisių objekto sukūrimo privalu spręsti atskirai.
43. Byloje (t. 3, b. l. 54) yra 2009 m. rugsėjo 3 d. sutartis, kurioje įrašyta, jog atsakovė D. A. už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pardavėjai bendrovei „Paninvestus“ sumokėjo 20 000 litų. Teismas, remdamasis teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. S., D. M., L. P., E. P. parodymais, paliudijusių, jog pirkdami greta esančius žemės sklypus jie sumokėjo didesnes (40 000 – 60 000 Lt) sumas ir ieškovo R. D. paaiškinimu, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. sutartyje įrašyta tik atsakovės sumokėta žemės sklypo kainos dalis, o jis grynais pinigais iš savo asmeninių lėšų pardavėjai sumokėjo dar 35 000 Lt, padarė išvadą, jog aptariamas žemės įgytas abiejų šalių lėšomis už 55 000 Lt.
44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra klaidinga. Notaro patvirtinta žemės sklypo pirkimo sutartis, kurioje nurodyta jo kaina, byloje neginčijama ir yra galiojanti. Teismas, nuspręsdamas dėl didesnės pardavėjai sumokėtos sklypo kainos nenustatė tokio mokėjimo priežasčių, nelygino liudytojų įsigytų žemės sklypų ir ginčo sklypo individualių savybių. Be to, ieškovo teiginys dėl jo sumokėtų 35 000 Lt nepagrįstas jokiais įrodymais, šios aplinkybės nepatvirtino pardavėja, ieškovas neįrodė lėšų šaltinio. Esant tokiai procesinei situacijai daroma išvada, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra įgytas vien už pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas atsakovės asmenines lėšas. Kadangi ieškovas prie žemės sklypo įsigijimo pinigais ar kokiu kitu indėliu neprisidėjo, o atsakovė už jį sumokėjo asmeninėmis lėšomis, sklypas negali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, jo dalis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra daline nuosavybe naikintina ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.
45. Nutartyje (40 p.) jau konstatuota, jog šalys buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę – gyvenamąjį būstą. Preziumuojama, kad partnerių įnašai į bendrąją dalinę nuosavybę yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 9.970 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties nėra sudarę ir dėl įnašų vertės nėra susitarę. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturėjo tiek pajamų, kad kuris nors vienas galėtų finansuoti namo statybą, o šalių pateikti duomenys apie gautas pajamas neįrodo, kiek jų buvo panaudota ginčo namo statybai. Šalys apeliaciniuose skunduose šios teismo išvados nekvestionuoja (CPK 320 str. 1 d.). Ir ieškovas, ir atsakovė turėjo darbo pajamų, atsakovė 2011 – 2014 metais deklaravo pajamas, kurias iš viso sudarė 165 262,40 Lt, ji ir jos tėvas V. U. 2011 m. kovo 23 d. už 80 000 Lt pardavė jiems bendros dalinės nuosavybės teise priklausiusius statinius ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 58-70). Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai (t. 4 b. l. 60-69), didžiąją dalimi būtent ieškovo pasirašyti statybinių medžiagų pirkimo ir kiti su statyba susiję dokumentai (t. 2, b. l. 21-156) patvirtina ženklų ieškovo indėlį sukuriant bendros dalinės nuosavybė objektus – namą ir pastatą - malkinę namų valdoje (duomenys neskelbtini). Esant tokioms bylos aplinkybėms apygardos teismas pagrįstai rėmėsi CK 9.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija ir nusprendė, kad šalių dalys šiuose bendrosios dalinės nuosavybės objektuose yra lygios.
46. Pastačius gyvenamąjį namą su malkine šalių turėtas tikslas skurti būstą kaip bendros dalinės nuosavybės objektą buvo pasiektas. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį šioje byloje, siekia atidalinti jam priklausančią turto dalį. Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978 str. 4 d.).
47. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).
48. Ieškovas pareikštame ieškinyje prašo namų valdą natūra priteisti jam, o atsakovei iš jo priteisti kompensaciją pinigais. Atsakovė, prašydama ieškinį atmesti, siekia, kad namų valda būtų pripažinta jos asmenine nuosavybe. Šalys neišreiškia ketinimų ateityje gyventi kartu ir kiekviena iš jų siekia visą bendrąją dalinę nuosavybę valdyti natūra. Duomenų apie galimybę gyvenamąjį namą ir pastatą - malkinę padalinti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai byloje nėra, o ir šalys tokio padalinimo būdo nepageidauja. Esant tokioms aplinkybėms ginčo bendrąją dalinę nuosavybę tikslinga padalinti vienam iš bendraturčių priskiriant namą ir pastatą - malkinę, o kitam priteisiant kompensaciją pinigais.
49. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas pripažintinas atsakovės D. A. asmenine nuosavybe, o šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantys pastatai yra būtent šiame sklype, siekiant išvengti nesklandumų ateityje, galinčių kilti kiekvienai iš šalių naudojantis asmenine nuosavybe, tikslinga pastatus natūra priteisti atsakovei, įpareigojant ją sumokėti kompensaciją pinigais ieškovui. Priimdama tokį sprendimą teisėjų kolegija atsižvelgia ir į CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog būtent žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu tik įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.
50. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, sprendė dėl visos namų valdos (duomenys neskelbtini) ir įvertino ją ieškovo pasiūlyta 140 000 Eur verte. Tokia išvada klaidinga, nes ieškovo nurodyta turto vertė niekuo nepagrįsta, o byloje (t. 4, b. l. 98) yra vertinimo ataskaita kurioje nustatyta bendra viso turto vertė 116 000 Eur, kuriame pastato - gyvenamojo namo vertė 101 000 Eur, pastato - malkinės vertė 1 000 Eur, žemės sklypo vertė – 14 000 Eur. Nesant kitų įrodymų reikalinga vadovautis kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta dalijamo turto verte.
51. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Tenkinant ieškinį iš dalies ieškovo reikalavimas padalinti žemės sklypą atmetamas, namų valdoje (duomenys neskelbtini) esantys gyvenamasis namas ir pastatas - malkinė natūra priteisiami atsakovei D. A., o ieškovui R. D. iš atsakovės priteisiama 51 000 ([101000 + 1000] : 2) Eur dydžio kompensacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Pakeičiant apygardos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims (CPK 93 str. 5 d.). Priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad ieškovas turi sumokėti 2 402,7 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas sumokėjo 800 Eur. Kita žyminio mokesčio dalis liko nesumokėta. Tenkindamas ieškinį iš dalies teismas nurodė, kad ieškinys tenkinamas 50 procentų ir iš ieškovo priteisė 558,20 Eur, o iš atsakovės 1 350 Eur žyminio mokesčio. Tačiau ieškovas prašė priteisti turto už 104 090 Eur: 98 000 Eur sudaro 70 procentų ieškovo nurodytos namų valdos Kėdainių g. 47 Panevėžyje vertės, 6 090 Eur sudaro 30 procentų buto Kniaudiškių g. 63-36, Panevėžyje, vertės. Už reikalaujamą priteisti 104 090 Eur sumą turtiniame ginče turi būti sumokėtas 2 341 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovui priteisiamas 51 000 Eur t. y. ieškinys tenkinamas 49 procentais, todėl ieškovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 1 194 Eur (2341 x 0,51). Atsižvelgiant, kad paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 800 Eur, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamas 394 Eur dydžio (1194 - 800) žyminis mokestis. Kita nesumokėta 1 147 Eur dydžio (2341 - 1194) žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą priteisiama iš atsakovės.
53. Teismas nustatė, kad ieškovo advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidos iš viso sudarė 1 500 Eur, atsakovės – 3 509 Eur, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, nustatyto užmokesčio. Šias išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti įstatyme nustatytu laiku, todėl šalių prašymai jas paskirstyti tenkintini (CPK 98 str.). Teismas šias išlaidas priteisė taip pat laikydamasis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos proporcingumo taisyklės, tačiau neatkreipė dėmesio, kad ieškovas už namų valdos įvertinimą sumokėjo 200 Eur (t. 4 b. l. 99) ir šią sumą taip pat prašė priteisti iš atsakovės, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas taip pat keičiamas. Iš atsakovės ieškovui priteistina suma yra 833 Eur, kurią sudaro 49 procentai (735 Eur) ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų ir tokia pat dalis sumos, sumokėtos turto vertintojui, kuri yra 98 Eur dydžio. Atitinkamai iš atsakovo ieškovei turi būti priteistas 51 procentas (1 790 Eur) jos turėtų atstovavimo išlaidų. Vengiant priešpriešinio išieškojimo atliekamas įskaitymas ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 957 Eur (1790 - 833) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
54. Tos pačios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės galioja ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 3 d.). Atsakovė apeliacinį skundą padavė dėl ieškovui priteisto 70 000 Eur vertės turto ir sumokėjo 1 275 Eur žyminio mokesčio. Pakeičiant skundžiamą sprendimą ieškovui priteista vertė sumažėja iki 51 000 Eur, t. y. ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 27 procentais, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina atitinkamo dydžio jos sumokėto žyminio mokesčio dalis – 344 Eur (1275 x 0,27).
55. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl prašymas netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).
56. Ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 101 000 Eur vertės ir pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad nuosavybės dalys šiame turte yra lygios ir sudaro kiekvienam po 1/2.
Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui R. D. ir atsakovei D. A. priklausančius gyvenamąjį namą ir pastatą - malkinę, esančius (duomenys neskelbtini) padalinti:
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), natūra.
R. D. iš D. A. priteisti 51 000 Eur piniginę kompensaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš R. D. į valstybės biudžetą priteisti 394 Eur žyminio mokesčio.
Iš D. A. į valstybės biudžetą priteisti 1 147 Eur žyminio mokesčio.
Iš R. D. D. A. priteisti 344 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.