Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta subendrinta bausmė – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimas.

Į bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. S. civilinis ieškinys tenkintas. K. S. iš N. G. priteista 2 000 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 570 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. S. (duomenys neskelbtini) nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. G. nuteistas už tai, jog, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, sukčiavo, t. y. naudodamasis M. J. nuosavybės teise priklausančiu garažu, pasiūlė jį parduoti K. S. ir 2023 m. sausio 6 d., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su K. S. pasirašė garažo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kad K. S. išsimokėtinai per 6 mėnesius mokės po 333,33 Eur kas mėnesį. Tokiu būdu pardavė svetimą, M. J. nuosavybės teise priklausantį garažą ir iš karto leido K. S. juo naudotis, atiduodamas raktus nuo garažo, o K. S. galutinai atsiskaičius už perkamą garažą ir pradėjus raginti organizuoti garažo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą pas (duomenys neskelbtini), N. G. nurodė, kad dokumentų tvarkymui reikia sumokėti 90 Eur, pervedant į A. G. banko sąskaitą. 2023 m. kovo 21 d. K. S. pervedus pinigus į nurodytą A. G. banko sąskaitą, N. G., nurodydamas skirtingas priežastis, dėl ko negali organizuoti minėto sandorio sudarymo, nustojo visiškai bendrauti su K. S. ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo nukentėjusiajam K. S. padarydamas 2 090 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo, skirdamas bausmę, nurodė, kad N. G. yra teistas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė iki 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžių, kuriais jis taip pat buvo nuteistas, priėmimo, o dar anksčiau buvo nuteistas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas (duomenys neskelbtini), todėl pagal BK 27 straipsnio l dalies ir 97 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas N. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, nebūdamas teistas. Pagal bylos aplinkybes, kurios rodo N. G. iš esmės teigiamą chrakteristiką, nesant jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų, teismas turėjo svarstyti bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, skyrimą. Nuosprendyje nėra pagrįsta, kodėl N. G. buvo būtina skirti ne tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, bet net ir jos dydį nustatyti didesnį nei minimumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo N. G. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 23 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl N. G. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme, o paskirtą bausmę bendrinant su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šiuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar nuteistajam N. G. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas ją sušvelninti – pakeisti į laisvės apribojimą, taip pat, ar tinkamai nagrinėjamu atveju buvo subendrintos bausmės.

Dėl nuteistajam N. G. paskirtos bausmės pagrįstumo

7. Nors nuteistasis N. G. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pakeisti ją aisvės apribojimo bausme, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu N. G. nebuvo teistas baudžiamojo įstatymo taikymo prasme. N. G. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2023 m. sausio 6 d. – kovo 21 d., buvo teistas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu (už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (2 nusikalstamos veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, o iš (duomenys neskelbtini) tarnybos išregistruotas 2022 m. birželio 3 d.) ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu (už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padaymą buvo paskirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių, o iš (duomenys neskelbtini) tarnybos išregistruotas 2021 m. spalio 18 d.). Būtina pažymėti, jog nors abiejų šių nuosprendžių priėmimo metu N. G. buvo (duomenys neskelbtini), tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantas, teistumo terminai (duomenys neskelbtini) taip pat yra skaičiuojami. BK 97 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas (1 punktas); asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (3 punkto a papunktis). Reikia pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) šis terminas mažinamas per pusę (BK 97 straipsnio 4 dalis). Taigi N. G. teistumas pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį baigėsi, pasibaigus laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminui, t. y. 2022 m. birželio 3 d., o jo teistumas pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį baigėsi, praėjus 1,5 metų nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos, t. y. 2023 m. balandžio 18 d. Vadinasi nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu N. G. vis dar buvo teistas pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį.

9. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju N. G. negali būti pripažintas recidyvistu, nes nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžius, jis padarė būdamas (duomenys neskelbtini), tačiau skundžiamu nuosprendžiu N. G. ir nebuvo pripažintas recidyvistu, be to, tai nelaikyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tuo pačiu būtina atkreipti dėmesį, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

10. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog N. G. yra ne kartą teistas (t. 1, b. l. 98–106), ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Po nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo N. G. buvo nuteistas: 1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, tačiau Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų arešto bausme; 2) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šios aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas toli gražu nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į daug reikšmingų aplinkybių, t. y. buvo įvertinta, jog N. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra anksčiau teistas (t. 1, b. l. 98–106), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 147–153), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat būtina pažymėti, jog apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y., jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, N. G. elgėsi nepriekaištingai, įvykdė visas (duomenys neskelbtini) plane nurodytas priemones, patikrinimų metu nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, jis nustojo vartoti (duomenys neskelbtini), jau įvertino (duomenys neskelbtini) komisija ir (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 30 d. sprendimų, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, N. G. buvo paleistas lygtinai (t. 2, b. l. 137), todėl nebesama pagrindo šias aplinkybes vertinti dar kartą ir į jas atsižvelgti pakartotinai, skiriant bausmę už kitą padarytą nusikalstamą veiką. Be to, teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. N. G. pažadu laikytis įstatymų, vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą ir atlyginti žalą. N. G. apeliaciniame skunde savo ankstesnį elgesį bando pateisinti tuo, jog turėjo priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog tokia priklausomybė nelemia fakto, kad asmuo daro nusikalstamas veikas, neturėdamas kitos išeities, atvirkščiai, tokia priklausomybė parodo, jog asmuo pats pasirinko atitinkamą elgesį ir gyvenimo būdą, kuris yra nesuderintas nei su socialinėmis, nei su teisės normomis. (duomenys neskelbtini) vartojimas pirmiausia visada yra asmens pasirinkimas ir daromas jo valia.

12. N. G. yra (duomenys neskelbtini) ir nors apeliaciniame skunde tvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu pateiks duomenis apie savo įsidarbinimą, tačiau šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas (duomenys neskelbtini) tarnyboje (t. 2, b. l. 139), jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Taigi akivaizdu, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais N. G. skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Toks N. G. poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Nuteistojo N. G. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug N. G. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje N. G. nebenusikals. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja N. G. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be reikšmingo laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

13. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę. Priešingai, bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo N. G. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta, nes, nors buvo paskirta didesnė nei minimali, tačiau mažesnė už vidurkį (BK 61 straipsnio 4 dalis). Be to, (duomenys neskelbtini) atsiliepime teisingai pažymėjo, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio l dalyje, paskyrus apelianto prašomą laisvės apribojimo bausmę, ją bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, teismas turėtų vadovautis BK 65 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, todėl laisvės apribojimo bausmė bet kuriuo atveju turėtų būti keičiama į laisvės atėmimą.

14. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad N. G. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl bausmių subendrinimo

15. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu N. G. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir N. G. buvo paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde ginčijamas bausmių bendrinimas, taikant visiško bausmių sudėjimo būdą, ir nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, turėjo jas sudėti iš dalies.

16. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022, 2K-60-495/2023).

17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas N. G. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pasirinko visiško bausmių sudėjimo būdą ir prie Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo visą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, bei paskyrė galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. G. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2023 m. sausio 6 d. – kovo 21 d., t. y. iki priimant Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

18. Šioje dalyje pažymėtina, kad apeliantas skunde tik deklaratyviai nurodo, jog nagrinėjamu atveju tikslingesnis ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo būdas, ir nepateikia jokių tokią poziciją pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo teiginiu neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nenurodo, kokiais atvejais taikomas dalinio bausmių sudėjimo, o kokiais – visiško bausmių sudėjimo būdas, tai paliekama bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Paprastai parenkant bausmių bendrinimo būdą atsižvelgiama į iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios vertinamos ir parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, kartu ir į nusikalstamos veikos pavojingumą, priskyrimą skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, kaltininko asmenybę ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jau anksčiau aptartos ir kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis N. G. sąmoningai ir piktybiškai nesilaiko visuotinai priimtinų teisės ir moralės normų, jo asmenybė vertybine prasme iš esmės regresuoja. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą parinkti nepalankiausią bausmių bendrinimo būdą – visišką bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 3 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.