Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „City Projects“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. konstruktorių grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „City Projects“ dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „City Projects“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „D. B. konstruktorių grupė“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

7. 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį patenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB City Projects“ nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo dalimi, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai priteista 12 197,60 Eur skola pagal 2017 m. sausio 25 d. Projektavimo sutartį 2 ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. Projektavimo sutartį 3 bei 470,33 Eur palūkanos, panaikinti bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; taip pat panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Apeliantė neginčija 6 131,20 Eur priteistos sumos pagal 2018 m. birželio 25 d. tarp šalių sudarytą Projektavimo sutartį 1, tačiau nesutinka su priteistomis 470,33 Eur palūkanomis. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja palūkanų, nes yra laisva pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, o Projektavimo sutartyje 1 nebuvo aiškiai nustatyta, kad palūkanos nemokamos, netinkamai taikė CK nuostatas. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir šalių sudarytą Sutartį 1, kurioje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai aptartos netesybos ir jų dydis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama 470,33 Eur palūkanų priteisimo, palūkanų normą nurodydama 8 procentus, teisę į palūkanas grindė tiek CK 6.210 straipsnio nuostatomis, tiek Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Tuo tarpu CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atitinkamai ir teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, kad jeigu yra praleidžiamas terminas įvykdyti prievolę, už tokį termino praleidimą galima reikalauti netesybų, t. y. delspinigių arba baudos sumokėjimo. Šiuo konkrečiu atveju šalys 2018 m. birželio 25 d. Projektavimo sutarties1 8.4 punktu buvo susitarusios, kad jeigu šalies veiksmai ar neveikimas sudaro kliūtis sutarties vykdymui ar šalis kitaip pažeidžia sutartinius įsipareigojimus, kita šalis už pažeidimą gali reikalauti 300 Eur dydžio baudos. Taigi, šalys buvo aiškiai aptarusios, kad pažeidus prievolę bus reikalaujama baudos sumokėjimo, aptardamos ir nustatydamos konkrečią sumą. Šalims aptarus būtent tokią sąlygą, ieškovė neturėjo teisės reikalauti palūkanų mokėjimo, o tuo labiau jas skaičiuoti pagal savo vienašališkai pasirinktą modelį. Tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino tokį ieškovės reikalavimą, kadangi šalims aiškiai nustačius sutartines netesybas – baudos mokėjimą, ieškovė nebeturėjo teisės vienašališkai nustatyti kitokio pobūdžio netesybų, reikalaudama jų apmokėjimo. Be to, ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą senaties terminą reikalavimui mokėti baudą. Priešingu atveju, t. y. suteikiant teisę ieškovei rinktis netesybų formą, neatsižvelgiant į tai, ką šalys susitarė, būtų pažeidžiamas ir sutarties laisvės principas.

23.2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, iš esmės pasisakė tik dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų ieškovės veiksmų, tačiau dėl kitų atsakovės nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ir argumentų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismui nepateikus jokių motyvų dėl kitų atsakovės priešieškinio argumentų, kuriais atsakovė grindė savo reikalavimus, pažeidė savo pareigą motyvuoti sprendimą, todėl apeliantė neturi galimybės pilnavertiškai ginčyti priešieškinio atmetimo.

23.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių reikalavimus byloje, kurie pagrinde buvo kildinami iš 2017 m. sausio 25 d. Projektavimo sutarties 2, netinkamai aiškino šią šalių sudarytą sutartį, kas turėjo įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui. Atsakovė, pateikdama teismui procesinius dokumentus, ne vieną kartą buvo nurodžiusi, o taip pat pateikusi duomenis apie tai, kad ieškovei vykdant Projektavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, ji savo įsipareigojimus vykdė netinkamai – vėluodavo atlikti darbus nustatytu terminu, nuolat tekdavo reikalauti pateikti dokumentus, pastabas ekspertams ir pan., ieškovė vienašališkai, nederinusi su atsakove, atlikdavo įvairius sprendinių pakeitimus ir pan. Visa tai lėmė, kad atsakovė turėjo papildomų išlaidų, t. y. patyrė tiesioginius nuostolius, į kurių atlyginimą atsakovė turi teisę. Jeigu ieškovė būtų laikiusis Projektavimo sutartyje 2 numatytų terminų ir prisiimtus įsipareigojimus atliktų laiku, poreikio nutraukti su ja Sutartį 2 nebūtų buvę. Nutraukus Sutartį 2 su ieškove, atsakovei objektyviai nepavyko rasti kito projektuotojo, kuris sutiktų už tokią pat kainą atlikti tuos darbus, kurių neatliko ieškovė, t. y. parengti statinio darbų projekto konstrukcijų dalį ir prižiūrėti statinio projekto vykdymą. Naujam projektuotojui MB „A. ir Ko“ atsakovė už šiuos darbus sumokėjo 3 900 Eur brangiau; ieškovės padarytų klaidų taisymas, t. y. naujos projekto laidos užsakymas kainavo papildomas išlaidas, kurių atsakovė apskritai nesitikėjo patirti. Bendra atsakovės turėtų tiesioginių nuostolių suma – 15 700 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę su prašymu taisyti klaidas bei laikydamas, kad naujos projekto laidos parengimas nereiškia, kad „0“ laida panaikinama, nebuvo vertinamos Projektavimo sutartis 2 sąlygos, kurios, be kita ko, numatė, kad projektuotojas prisiima visišką atsakomybę už klaidas projekte bei už klaidas, sąlygotas klaidingos informacijos pateikimo (Sutarties2 8.5 punktas); projektuotojas atsako už žalą, padarytą jo veikimu ar neveikimu, taip pat už žalą, patirtą statybų metu dėl projektavimo klaidų, ir turi kompensuoti užsakovui visus su tuo susijusius nuostolius (Sutarties2 8.8 punktas). Šalims Sutartyje 2 aptarus būtent tokias sąlygas, atsakovė turėjo teisę pasirinkti, ar dėl klaidų taisymo ir korekcijų atlikimo ji turi teisę kreiptis į ieškovę ar priimti kitą sprendimą. Tuo tarpu visais atvejais pagal sudarytą Projektavimo sutartį 2 projektuotojui (ieškovei) tenka pareiga kompensuoti visus užsakovo (atsakovės) nuostolius. Be to, atsakovės, kaip užsakovo teisę pasirinkti projektuotoją numatė ir Projektavimo sutarties 2 11 dalis, pagal kurią ieškovė, kaip projektuotojas, visas teises į sukurtą darbą perdavė atsakovei, kaip užsakovui. Taip atsakovė įgijo visišką nuosavybę į projektus, o taip pat teisę perduoti tolesnį projekto rengimą kitam projektuotojui. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui šalių sudarytą sutartį aiškinant paviršutiniškai, nebuvo pilnai atskleistas šalių valios turinys, nors tai turėjo esminę reikšmę vertinant atsakovės teisę į nuostolių atlyginimą. Neišanalizavus šalių sutarties, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo.

23.4. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių duomenų, didesnę reikšmę suteikė būtent ieškovės paaiškinimams ir pateiktiems duomenims, nors juos ir paneigia kiti byloje esantys duomenys. Tuo tarpu dalis atsakovės pateiktų duomenų ir dokumentų apskritai nebuvo vertinami, o taip pat nebuvo įvertinti ir liudytojo E. A. pateikti parodymai. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą bei vertinimą, bei buvo nesilaikoma kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, kas sutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai išspręsti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

26. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui sąskaitos išrašą, patvirtinantį 2021 m. liepos 16 d. gautą iš atsakovės 6 131,20 Eur mokėjimą - pagal Projektavimo sutartį1 atsiradusį įsiskolinimą.

27. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės naujai pateiktas įrodymas – sąskaitos išrašas – atsirado jau po pirmosios instancijos teismo bylos išnagrinėjimo iš esmės ir yra reikšmingas, sprendžia, kad priėmus naujai pateiktą įrodymą proceso dalyvių teisės nebus pažeistos ir bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi, priimtinas ir vertintinas kartu su byloje esančiais duomenimis.

Dėl ginčo ribų ir nustatytų faktinių aplinkybių

29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

31.1. 2018 m. birželio 25 d. šalys pasirašė Projektavimo sutartį Nr. CP/TP-18/11 (Projektavimo sutartis1), kurios 1.2 punktu susitarė, kad projektuotojas (toliau – ir ieškovė) atliks objekto – Pramoninio pastato, unikalus Nr. 1095-7016-8040, esančio Drujos g. 2, Vilniuje, rekonstravimo į prekybos paskirties pastatą projekto konstrukcijų dalies projektavimo darbus, apibrėžtus Sutartyje ir jos prieduose ir objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūrą, o užsakovas (toliau – ir atsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos projektuotojui (ieškovei) sutartą pinigų sumą Sutartyje1 nurodytomis sąlygomis. Projektavimo sutartimi1 šalys buvo susitarusios, kad darbų atlikimui įforminti projektuotojas pateikia užsakovui pasirašytą atliktų darbų aktą (Sutarties 9.2 punktas). Užsakovui patvirtinus atliktų darbų aktą, projektuotojas turi teisę pateikti užsakovui apmokėti sąskaitas už atliktus darbus. Sutarties1 6.10 punktu šalys susitarė, kad apmokėjimas atliekamas užsakovui akceptavus aktą sutarties nustatyta tvarka, pagal projektuotojo pateiktą sąskaitą per 20 dienų po sąskaitos gavimo dienos. Byloje pateiktas 2019 m. balandžio 2 d. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. CP18.11-02, kuriuo abi sutarties šalys patvirtino, kad sutartinis darbo etapas atliktas laiku, pagal sutarties užduotį ir atitinka Lietuvos Respublikos statybų reglamentus ir kitus teisės aktus. Tą pačią dieną ieškovė išrašė atsakovei ir sąskaitą faktūrą, serija DBK Nr. 000121, 8 131,20 Eur (su PVM) sumai. Atsakovė šią sąskaitą faktūrą priėmė ir iš dalies atsiskaitė su ieškove, t. y. sumokėjo 2 000 Eur. Kaip matyti iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo, atsakovė 2021 m. liepos 16 d. sumokėjo ieškovei likusią 6 131,20 Eur skolos dalį pagal Projektavimo sutartį1.

31.1.1. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktą rašytinį įrodymą, patvirtinantį atsakovės skolos likučio (6 131,20 Eur) pagal Projektavimo sutartį1 padengimą, spręstina, jog ginčo dėl 6 131,20 Eur skolos pagal 2018 m. birželio 25 d. Projektavimo sutartį1 byloje nėra.

31.1.2. Byloje kilo ginčas dėl 470,33 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo laiku nesumokėtos 6 131,20 Eur dydžio skolos pagal Projektavimo sutartį1, t. y. 8 procentų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. (350 dienų). Atsakovė nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti palūkanomis, teigdama, kad šalys Projektavimo sutarties1 8.4 punktu buvo susitarusios dėl netesybų, o būtent 300 Eur baudos, taikymo, kurių priteisimo reikalavimui ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs.

31.1.3. Ginčo sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Projektavimo sutarties1 bei Atliktų darbų akto Nr. CP18.11-02 pagrindu ieškovės 2019 m. balandžio 2 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 000121, vadovaujantis Projektavimo sutarties1 6.10 punktu, atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. balandžio 22 d., į tai, kad Projektavimo sutartimi1 šalys nebuvo aiškiai susitarusios dėl palūkanų netaikymo, t. y. šalys nesulygo, jog už prievolių neįvykdymą/netinkamą įvykdymą galima reikalauti tik baudos, sprendė, jog ieškovė turi galimybę rinktis savo teisių gynimo būdą ir reikalauti jai priteisti įstatymo nustatytas palūkanas, kaip minimalius kreditoriaus nuostolius, o kadangi ginčo šalys yra verslo subjektai, ieškovės reikalavimą dėl 470,33 Eur palūkanų, skirtų ieškovės nuostoliams kompensuoti, laikė pagrįstu ir tenkintinu.

31.2. 2017 m. sausio 25 d. šalys pasirašė Projektavimo sutartį (Projektavimo sutartis2), kuria ieškovė, vadovaujant užsakovui, įsipareigojo atlikti objekto - administracinės paskirties pastato ir gamybos paskirties pastato, esančių Lentvario g. 146, Vilnius, statybos ir gamybos paskirties pastato, esančio Lentvario g. 146, Vilnius, kapitalinio remonto projektavimo darbus, apibrėžtus sutartyje2 ir jos prieduose ir atlikti objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūrą. Projektavimo sutarties2 6.2 punkte nustatyta, kad pagal darbų vykdymo grafiką projektuotojas įsipareigoja iki 2018 m. vasario 10 d. parengti administracinės paskirties pastato ir gamybos paskirties pastato, esančių Lentvario g. 146, Vilnius, statybos ir gamybos paskirties pastato, esančio Lentvario g. 146, Vilnius, kapitalinio remonto užduotį konstrukcinei daliai parengti ir suderinti su užsakovu. Sutarties2 Priede Nr. 1 nurodyta, kad techninio projekto darbų kaina - 22 869 Eur, darbo projekto kaina - 35 937 Eur ir projekto vykdymo priežiūros kaina - 6 534 Eur. Byloje pateiktas 2020 m. vasario 18 d. nutrauktų darbų aktas Nr. CP 2017.12.29-NTR, iš kurio matyti, kad projektuotojas perduoda užsakovui sutartinį darbo etapą - Techninio projekto „0“ laidą.

31.2.1. Ginčo byloje, kad ieškovė neatliko nei darbo projekto (Sutarties2 6.3.2 punktas), nei projekto vykdymo priežiūros (Sutarties2 6.3.3 punktas), nėra. Ginčas byloje kilo dėl techninio projekto statybinių konstrukcijų dalies atlikimo ir atsakovės patirtų nuostolių, atsakovei nutraukus Sutartį2 su ieškove ir sudarius sutartį su kitu projektuotoju MB „A ir Ko“ ieškovės darbų trūkumams ištaisyti, atlyginimo. Ieškovė reikalauja atlyginti už atliktus darbus pagal Projektavimo sutartį2, t. y. likusią dalį už techninio projekto „0“ laidos parengimą, o atsakovė priešieškinio reikalavimais prašo atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad ieškovės objekto techninio projekto konstrukcijų dalis buvo parengta su klaidomis ir neatitiko atsakovės poreikių bei ieškovei pateiktos užduoties, dėl ko buvo poreikis parengti naują objekto techninio projekto konstrukcijų dalies projektą, t. y. ieškovės su klaidomis parengto projekto naują „A“ laidą. Anot atsakovės, šie darbai jai papildomai kainavo 11 800 Eur.

31.2.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog atsakovė per Sutartyje2 nustatytą laikotarpį raštu nepateikė ne tik jokio nesutikimo priimti atliktus ir 2020 m. vasario 18 d. Nutrauktų darbų aktu Nr. CP2017.12.29-NTR perduotus darbus, bet ir nenurodė jokių pastabų dėl ieškovės atliktų techninio projekto projektavimo darbų „0“ laidos, aktuose nėra jokių atžymų ar pastabų apie ieškovės atliktų projektavimo darbų – Techninio projekto „0“ laidos trūkumus, tai, kad atsakovė su kitu projektuotoju MB „A ir Ko“ sudarė sutartį dėl Techninio projekto „A“ laidos, kuri yra Techninio projekto „0“ tęsinys, laikė, kad atsakovė 2020 m. vasario 18 d. priėmė projektuotojo perduotus darbus – techninio projekto „0“ laidą, todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti už atliktą darbą – techninio projekto „0“ laidos parengimą – 9 147,60 Eur. Tuo tarpu atsakovė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neįrodė turinti teisę į 11 800 Eur nuostolių atlyginimą.

31.3. 2018 m. rugpjūčio 14 d. šalys sudarė Projektavimo sutartį Nr. CP/TP-18/17 (Projektavimo sutartis3), kuria ieškovė, vadovaujant atsakovui, įsipareigojo atlikti objekto - LIDL prekybos paskirties pastato, esančio Pramonės g. 4, Vilniuje, projektavimo darbus, apibrėžtus Sutartyje3 ir jos prieduose bei objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos projektuotojui sutartą pinigų sumą Sutartyje3 nurodytomis sąlygomis. Projektavimo sutarties3 6.3 punktu šalys sutarė sutarties kainą – 21 300 Eur (neįskaitant 21 proc. PVM mokesčio); Sutarties3 6.3.1 punkte išskirta, kad statinio techninio projekto „A“ laidos konstrukcijų dalies parengimo kaina įeina į bendrą sutarties kainą ir yra 5 000 Eur (neįskaitant 21 proc. PVM). Projektavimo sutarties3 9.2 punktu šalys sutarė, jog darbų atlikimui įforminti, projektuotojas pateikia užsakovui pasirašyti Atliktų darbų aktą. 2020 m. vasario 14 d. ieškovė išsiuntė atsakovei nutrauktų darbų aktą Nr. CP/TP-18/17-NTR, kuriame nurodyta, jog yra atliktas sutartinis darbų etapas 6 050,00 Eur (su PVM) sumai, gautas iš atsakovės avansinis mokėjimas 3 000 Eur sumai, likusi apmokėti suma – 3 050 Eur (su PVM). Tą pačią dieną (2020 m. vasario 14 d.) ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, serija DBK, Nr. 000132 4 840,60 Eur (su PVM) sumai; 2020 m. kovo 4 d. pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, serija DBK, Nr. 000133 1 210,00 Eur (su PVM) sumai. Ieškovė taip pat paruošė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. sumokėtas avansas 1 500 Eur, 2018 m. rugpjūčio 31 d. sumokėtas avansas 1 500 Eur ir nepamokėtos sąskaitos faktūros DBK Nr. 000132 ir DBK Nr. 000133. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė reikalauja iš atsakovės atlyginti už atliktus darbus pagal Projektavimo sutartį3 3 050 Eur (6050 Eur -3000 Eur).

31.3.1. Atsakovė neigia savo pareigą atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pagal Projektavimo sutartį3, argumentuodama, kad darbai buvo su trūkumais, atlikti pažeidus Sutartimi3 nustatytus terminus. Be to, anot atsakovės, Nutrauktų darbų aktas nėra pasirašytas abiejų šalių, todėl nėra pagrindo juo remtis.

31.3.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neneigė, jog darbai pagal Projektavimo sutartį3 – Techninio projekto „A“ laidą, buvo atlikti ir atsakovė projektą priėmė iš projektuotojo ir juo naudojosi, konkrečių projekto trūkumų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl prievolės apimties, bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo, jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų ir reikalavimo trūkumus pašalinti ieškovei nereiškė, sprendė, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. Projektavimo sutartį3 „A“ laidos parengimą.

32. Apeliantė (atsakovė) iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime padarytomis išvadomis tiek dėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistų 470,33 Eur palūkanų, tiek dėl priteistos 12 197,60 Eur skolos, kildinamos iš Projektavimo sutarčių 2 ir 3; apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, pasisakęs tik dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų ieškovės veiksmų, tačiau nepasisakęs dėl kitų atsakovės nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ir argumentų, pažeidė CPK 183 straipsnio 1 dalies bei 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, be to, nepateikęs jokių motyvų dėl kitų atsakovės priešieškinio argumentų, kuriais atsakovė grindė savo reikalavimus, pažeidė savo pareigą motyvuoti sprendimą. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „D. B. konstruktorių grupė“ ieškinys patenkintas pilna apimtimi, o atsakovės UAB „City Projects“ priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skolų, atsiradusių iš 2017 m. sausio 25 d. Projektavimo sutarties2 ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. Projektavimo sutarties3

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti 12 197,60 Eur skolą grindžia (i) 2017 m. sausio 25 d. Projektavimo sutartimi2 (skola pagal šią Sutartį – 9 147,60 Eur), šios Sutarties pagrindu 2020 m. vasario 18 d. surašytu ir atsakovei pateiktu Nutrauktų darbų aktu Nr. CP 2017.12.29-NTR ir neapmokėta 2020 m. kovo 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DBK Nr. 000134i 9 147,60 Eur sumai; (ii) 2018 m. rugpjūčio 14 d. Projektavimo sutartimi3 (skola pagal šią Sutartį – 3 050 Eur), 2020 m. vasario 14 d. surašytu ir atsakovei pateiktu Nutrauktų darbų aktu Nr. CP/TP-18/17-NTR ir pilnai neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, serija DBK Nr. 000132 ir Nr. 000133. Tuo tarpu atsakovė neigia savo pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus pagal abi minėtas Projektavimo sutartis 2 ir 3, argumentuodama tuo, kad darbai, visų pirma, atlikti su trūkumais, antra, atlikti pažeidus sutartimi nustatytus terminus.

34.1. Šalys 2017 m. sausio 25 d. Projektavimo sutartimi2 (Sutarties 1.2 punktas) susitarė, kad ieškovė įsipareigoja parengti Administracinės paskirties pastato ir Gamybos paskirties pastato, Statybos ir gamybos paskirties pastato, esančių Lentvario g. 146, Vilnius, kapitalinio remonto projektavimo darbus: techninio projekto konstrukcijų dalį (Sutarties2 6.3.1 punktas), statinių darbo projekto konstrukcijų dalį (Sutarties2 6.3.2 punktas), ir atlikti objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūrą (Sutarties2 6.3.3 punktas). Kaip matyti iš bylos, 2020 m. vasario 18 d. ieškovė išsiuntė atsakovei Nutrauktų darbų aktą Nr. CP 2017.12.29-NTR, kuriame nurodyta, jog yra atliktas sutartinis darbų etapas – parengta Techninio projekto „0“ laida, 9 147,60 Eur (su PVM) sumai. 2020 m. kovo 4 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, serija DBK Nr. 000134i, 9 147,60 Eur (su PVM) sumai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neatliko nei statinių darbo projekto konstrukcijų dalies (Sutarties2 6.3.2 punktas), nei projekto vykdymo priežiūros (Sutarties2 6.3.3 punktas). Ginčas byloje kilo dėl Techninio projekto statybinių konstrukcijų dalies atlikimo ir atsakovės patirtų nuostolių, sudarius projektavimo sutartį su kitu projektuotoju, atlyginimo: ieškovė reikalauja atlyginti už atliktus darbus bei suteiktas projektavimo paslaugas pagal Sutarties2 6.3.1 punktą, o atsakovė priešieškiniu prašė atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad ieškovės parengta Techninio projekto konstrukcijų dalis (Sutarties2 6.3.1 punktas) buvo parengta su klaidomis ir neatitiko atsakovės poreikių bei ieškovei pateiktos užduoties, dėl ko atsakovei atsirado poreikis parengti naują Techninio projekto konstrukcijų dalies projektą, t. y. ieškovės su klaidomis parengto projekto naują „A“ laidą, kas atsakovei papildomai kainavo 11 800 Eur.

34.2. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Projektavimo sutartimi3 šalys susitarė (Sutarties 1.2 punktas), susitarė, kad ieškovė įsipareigoja atlikti objekto - LIDL prekybos paskirties pastato, esančio Pramonės g. 4, Vilniuje, projektavimo darbus, apibrėžtus Sutartyje3 ir jos prieduose bei objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos projektuotojui sutartą pinigų sumą Sutartyje3 nurodytomis sąlygomis. Sutarties kaina yra 21 300 Eur (neįskaitant PVM) (Sutarties 6.3 punktas); statinio techninio projekto „A“ laidos konstrukcijų dalies parengimo kaina, kuri yra 5 000 Eur (neįskaitant PVM), įeina į bendrą Sutarties kainą (Sutarties 6.3.1 punktas). Kaip matyti iš bylos, 2020 m. vasario 14 d. ieškovė išsiuntė atsakovei Nutrauktų darbų aktą Nr. CP/TP-18/17-NTR, kuriame nurodyta, jog yra atliktas sutartinis darbų etapas – parengta techninio projekto „A“ laida, 6 050 Eur (su PVM) sumai, iš atsakovės gautas avansinis mokėjimas – 3 000 Eur, ir likusi apmokėti suma – 3 050 Eur (su PVM). 2020 m. vasario 14 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, serija DBK Nr. 000132, 4 840,60 Eur (su PVM) sumai, 2020 m. kovo 4 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija DBK Nr. 000133, 1 210,00 Eur (su PVM) sumai.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).

36. Projektavimo sutarčių 2 ir 3 9.2 punktuose nustatyta, kad darbų atlikimui įforminti projektuotojas pateikia užsakovui pasirašyti Atliktų darbų aktą; užsakovas šį atliktų darbų aktą per 10 dienų privalo pasirašyti ir grąžinti projektuotojui; atsisakius priimti darbus, užsakovas privalo raštu pateikti projektuotojui motyvuotą sprendimą nepriimti darbų; užsakovui patvirtinus Atliktų darbų aktą, projektuotojas turi teisę pateikti užsakovui apmokėti sąskaitą už atliktus darbus.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto, aktualaus tiek rangos darbų atlikimo, tiek atlygintinių paslaugų teisimo teisiniuose santykiuose, reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal kasacinio teismo praktiką pasirašyto priėmimo-perdavimo akto nebuvimas neatleidžia užsakovo nuo pareigos sumokėti už atliktą darbą, t. y. pareiga atsiskaityti už darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir ginčo dėl to iš esmės nėra, kad 2020 m. vasario 18 d. Nutrauktų darbų aktu Nr. CP 2017.12.29-NTR projektuotojas pagal Projektavimo sutartį2 perdavė užsakovui sutartinį darbo etapą - Techninio projekto „0“ laidą, o 2020 m. vasario 14 d. Nutrauktų darbų aktu Nr. CP/TP-18/17-NTR pagal Projektavimo sutartį3 perdavė užsakovui sutartinį darbo etapą - Techninio projekto „A“ laidą. Remiantis Projektavimo sutarčių 2 ir 3 9.2 punktu, atsakovė turėjo juos pasirašyti per 10 dienų arba raštu pateikti projektuotojui motyvuotą sprendimą nepriimti darbų. Byloje nėra duomenų ir juos galinčių pagrįsti įrodymų, kad atsakovė projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktuose arba 10 dienų laikotarpyje būtų patekusi kokias nors pastabas ieškovei arba nurodžiusi trūkumus dėl ieškovės pagal Projektavimo sutartį2 atliktų Techninio projekto projektavimo darbų „0“ laidos ir/ar pagal Projektavimo sutartį3 atliktų Techninio projekto projektavimo darbų „A“ laidos. Teismui pateiktuose Nutrauktų darbų aktuose nėra jokių atžymų ar pastabų apie ieškovės atliktų projektavimo darbų trūkumus ar kitokius sutartinius pažeidimus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų neigusi, kad atitinkami darbų etapai pagal minėtas Sutartis buvo atlikti, arba atsisakiusi priimti atliktus darbus iš projektuotojo ir jais nesinaudojusi.

39. Nors apeliantė nurodo, kad projektai buvo parengti atlikti su trūkumais, tačiau šiuo aspektu yra svarbi nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog ta aplinkybė, kad atlikti darbai ar suteiktos paslaugos yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus/paslaugas priimti bei už juos sumokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009), tad aplinkybė dėl projektuotojo nekokybiškai atliktų darbų/suteiktų paslaugų laikytina reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl prievolės apimties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

40. CK 6.703 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas užsakovo reikalavimu privalo neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius. Taip pat ir Projektavimo sutartimis 2 ir 3 šalys susitarė, kad esant projektuotojo darbo bei sutartinių įsipareigojimų vykdymo trūkumams, užsakovas turi teisę reikalauti jų pašalinimo ir/arba perkelti vėlesniam laikui mokėjimo terminus (Sutarčių 5.2.3 punktas); išaiškėjus projekto klaidoms, kilusioms dėl projektuotojo kaltės, užsakovas turi teisę reikalauti jų pašalinimo projektuotojo sąskaitą, o projektuotojui nesugebėjus ištaisyti savo klaidų, arba jų neištaisius per 14 dienų nuo pretenzijos pateikimo, užsakovas turi teisę užsakyti papildomus projektavimo darbus pas bet kurį kitą projektuotoją, o visas su tuo susijusias išlaidas kompensuoja projektuotojas (Sutarčių 8.6 punktas); šalys turi teisę nutraukti Sutartį, jei darbų vykdymo metu tampa akivaizdu, kad darbai atliekami ne pagal reikalavimus ir projektuotojas laiku nepašalina trūkumų pagal užsakovo reikalavimus (Sutarčių 13.2.4.3 punktas). Tad nagrinėjamu atveju, nors atsakovė ir nurodė, kad ieškovės parengti projektai pagal Projektavimo sutartis buvo su trūkumais, tačiau konkrečių projekto trūkumų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl prievolės apimties, byloje neįrodinėjo. Byloje nėra duomenų, kad po 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. vasario 18 d. Nutrauktų darbų aktų išsiuntimo atsakovei, pastaroji būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas dėl darbų trūkumų ir reikalavimo tuos trūkumus pašalinti.

41. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė byloje neįrodinėjo ir kito argumento – kokius konkrečiai terminus, vykdydama Projektavimo sutartis, ieškovė pažeidė. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pavėluotai atlikti darbai praranda prasmę užsakovui, šis turi teisę pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį reikalauti iš rangovo nuostolių atlyginimo, kurie teismo gali būti įskaitomi į mokėtinas sumas už darbus rangovui. CK 6.652 straipsnio 4 dalis nustato teisę į nuostolių atlyginimą, t. y. nuostolių įskaitymą į mokėtiną atlyginimą rangovui, kai tokį įskaitymą atlikus ir padengus nuostolius sumažinama mokėtina suma už darbą rangovui, tačiau aptariama norma nenustato teisės apskritai atsisakyti sumokėti rangovui už šio atliktus ir perduotus darbus užsakovui, kuris tuos darbus priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju jeigu ir būtų byloje įrodytas paslaugų suteikimo / darbų atlikimo terminų praleidimas, tai nepaneigtų užsakovės pareigos už tokius darbus atsiskaityti, kadangi užsakovė bet kuriuo atveju priėmė ieškovės atliktus darbus, jų negrąžino atgal projektuotojui, o teismas pagal nustatytas aplinkybes nenustatė, kad atlikti darbai būtų apskritai praradę prasmę užsakovei. Tai reiškia, kad bylos aplinkybės nepatvirtina būtinos sąlygos pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį atsisakyti priimti darbus ir nesumokėti už juos. Jau minėta, kad tuo atveju, jei užsakovas priima atliktą darbą, net jei ir darbai buvo perduoti praleidus sutartimi nustatytus terminus, tai neatleidžia užsakovo nuo pareigos sumokėti už atliktą darbą, jei jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui. Taigi, šiuo atveju, net ir ieškovei praleidus darbų vykdymo terminus, atsakovė turėjo teisę pasinaudoti šalių atsakomybę reglamentuojančiomis Projektavimo sutarčių nuostatomis – 8.3 punktu, numatančiu, jog tuo atveju, kai projektuotojas nesilaikė darbų atlikimo ir jų pridavimo tarpinių arba galutinių terminų, projektuotojas kartu su patirto dėl uždelsimo nuostolio kompensacija, papildomai sumoka užsakovui baudą, kurios dydis sudaro 150 Eur už kiekvieną uždelstą dieną; arba 13.2.4.2 punktu, reglamentuojančiu sutarties nutraukimo galimybę netinkamai vykdant Projektavimo sutartis.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų teikusi ieškovei pretenzijas dėl praleistų terminų arba dėl konkrečių darbų ir paslaugų trūkumų, nepasinaudojo savo teise Sutartis nutraukti, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už pateiktų Techninių projektų „0“ ir „A“ laidas, t. y., sumokėti ieškovei 9 147,60 Eur pagal Projektavimo sutartį2 ir 3 050 Eur pagal Projektavimo sutartį3 susidariusį įsiskolinimą, viso bendrą 12 197,60 Eur skolą, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl priteistų palūkanų

43. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, be kita ko, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 470,33 Eur palūkanas (t. y. 8 procentų dydžio), paskaičiuotas nuo laiku nesumokėtos 6 131,20 Eur skolos sumos, atsiradusios pagal Projektavimo sutartį1, už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 7 d.

44. Atsakovė nesutiko su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir šiuo aspektu apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino tiek CK nuostatas, t. y. neatsižvelgė į tai, kad įstatymu yra nustatyta, jog už prievolės neįvykdymą/netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), bei nukrypo nuo šiuo aspektu teismų formuojamos praktikos, tiek tarp šalių sudarytą Projektavimo sutartį1, kurios 8.4 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl netesybų ir jų dydžio, t. y. 300 Eur dydžio baudos. Anot apeliantės, šalims aptarus būtent tokią sąlygą, ieškovė neturėjo teisės reikalauti palūkanų mokėjimo, o tuo labiau jas skaičiuoti pagal savo vienašališkai pasirinktą modelį.

45. Taigi, ginčas šioje dalyje kilo iš esmės dėl apeliantės pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas, nors Sutartyje1, kaip civilinės atsakomybės forma sutarties pažeidimo atveju, yra aptartos tik netesybos (bauda), t. y. ginčas kilo dėl šalies teisių gynimo būdo pasirinkimo.

46. Kaip matyti, 2018 m. Birželio 25 d. Projektavimo sutartimi šalys susitarė, kad atsiskaitymas tarp šalių atliekamas per 20 dienų nuo projektuotojo (ieškovės) pateiktos sąskaitos faktūros gavimo dienos (Sutarties 6.10 punktas). Aptardamos atsakomybės sąlygas sutarties neįvykdymo/netinkamo įvykdymo atveju, šalys Sutarties 8.4 punktu sulygo, jog šaliai pažeidus sutartinius įsipareigojimus, kita šalis turi teisę reikalauti papildomai 300 Eur baudos už kiekvieną pažeidimą.

47. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. Šalys pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. CP18.11-02, kuriuo pagrindu ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija DBK Nr. 000121 8 131,20 Eur, kurią, remiantis Sutarties 1 6.10 punktu, atsakovė turėjo apmokėti per 20 dienų, t. y. iki 2019 m. balandžio 22 d. Minėta, atsakovė šią sąskaitą faktūrą priėmė ir iš dalies atsiskaitė su ieškove, t. y. pirmai sumokėjo 2 000 Eur, o vėliau 2021 m. liepos 16 d. (t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) sumokėjo ieškovei likusią 6 131,20 Eur skolos dalį.

48. Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuojamosios palūkanos skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku, ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; ir kt.). Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo.

49. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti palūkanomis, teigdama, jog šalys sutarties pažeidimo/neįvykdymo atveju Sutarties1 8.4 punktu sulygo dėl netesybų taikymo – būtent dėl 300 Eur baudos, todėl, anot apeliantės, šalims aptarus būtent tokią sąlygą, ieškovė neturėjo teisės reikalauti palūkanų mokėjimo ir tuo labiau jas skaičiuoti pagal savo vienašališkai pasirinktą modelį.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. jos gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taigi, teisė ieškovei pačiai pasirinkti savo teisių gynimo būdą – reikalauti iš atsakovės netesybų (baudos, delspinigių) ir tokiu būdu taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, arba reikalauti palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą ar kt., yra vieno pamatinių civilinės bei civilinio proceso teisės principų – dispozityvumo – išraiška.

51. Šiuo atveju ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra leistinas tiek atsižvelgiant į CK 1.137 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, tiek į kasacinio teismo praktiką, kurioje teigiama, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

52. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vien tai, kad už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą Sutartyje1 buvo numatyta baudos taikymo galimybė (netesybos), sulygta dėl konkretaus baudos dydžio, neeliminuoja ieškovės teisės pasirinkti bet kokį jai įstatymu suteikiamą ir leistiną savo pažeistų teisių gynimo būdą, neapsiribojant numatytu Sutartyje1, t. y. šiuo atveju nesuponuoja ieškovės pareigos reikalauti iš atsakovės pirmiausiai ar/ir išimtinai netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos.

53. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Projektavimo sutartimi1 šalys nebuvo aiškiai susitarusios dėl palūkanų netaikymo, todėl nuostolių skaičiavimo galimybė šiuo atveju nebuvo paneigta. Kaip matyti iš Projektavimo sutarties1 8.4 punkto, šalys susitarė, kad šaliai pažeidus sutartinius įsipareigojimus, kita šalis turi teisę reikalauti papildomai 300 Eur baudos už kiekvieną pažeidimą. Todėl atsižvelgiant į šios Sutarties nuostatos (8.4 punkto) analizę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys Sutartimi1 nebuvo konkrečiai susitarusios dėl palūkanų netaikymo, t. y., kad prievolės neįvykdymo/netinkamo įvykdymo atveju iš kaltosios šalies būtų galima reikalauti tik baudos, todėl ieškovė nagrinėjamu atveju turi teisę/galimybę rinktis savo teisių gynimo būdą ir reikalauti jai priteisti įstatymo nustatytas palūkanas kaip minimalius kreditoriaus nuostolius, yra teisėta ir visiškai pagrįsta.

54. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuriuo remdamasi ieškovė ir prašė priteisti atitinkamo dydžio palūkanas, yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių sudarytas sandoris yra komercinis, kadangi yra susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016), teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 470,33 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, t. y. 8 procentų per metus dydžio.

Dėl sprendimo motyvavimo

55. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė savo pareigą motyvuoti sprendimą, t. y. teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, iš esmės pasisakė tik dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų ieškovės veiksmų, tačiau dėl kitų atsakovės nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ir argumentų nepasisakė.

56. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

57. Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

58. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, pažymi, jog teismui nustačius vienos iš būtinųjų ieškovės civilinės atsakomybės, kurią atsakovė prašė taikyti priešieškiniu, sąlygų – neteisėtų veiksmų – nebuvimą, nebuvo pagrindo ir poreikio teismui detaliau vertinti ir analizuoti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi tai teisiškai nepakeistų ir neturėtų jokios įtakos galutiniam procesiniam sprendimui dėl atsakovės priešieškinio. Kaip ne kartą savo šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje pažymėjo kasacinis teismas, neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2012). Nenustačius sutarties neįvykdymo ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

59. Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl 15 700 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo pareiškė remdamasi su kitu projektuotoju MB „A ir Ko“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta Projektavimo sutartimi Nr. CP/TP-19/ dėl Administracinės paskirties pastato ir Gamyklos paskirties pastato, Statybos ir gamyklos paskirties pastato, esančių Lentvario g. 146, Vilnius, kapitalinio remonto darbo projekto parengimo bei šio Objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūros. Atsakovė nurodė, kad ieškovės objekto techninio projekto konstrukcijų dalis buvo parengta su klaidomis ir neatitiko atsakovės poreikių bei ieškovės pateiktos užduoties: ieškovė, rengdama konstrukcijų dalies projektą, nesilaikė jai sutartimi numatytų reikalavimų, vienašališkai, be jokio suderinimo keitė įvairius sprendinius, dėl ko projekte atsirado klaidos, ko pasekoje tapo būtina ne tik nutraukti su ieškove Projektavimo sutartį2, bet ir ieškoti naujo projektuotojo darbams atlikti bei rengti naują projekto laidą. Visa tai, anot atsakovės, lėmė papildomas išlaidas, t. y. atsakovė patyrė tiesioginius nuostolius, į kurių atlyginimą ji turi teisę.

60. Pažymėtina, kad kaip jau yra nurodyta šioje nutartyje anksčiau ir kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pritarti atsakovės apeliacinio skundo argumentams dėl netinkamo ieškovės Projektavimo sutarties2 vykdymo, t. y. jog Projektavimo sutartimi2 prisiimtus įsipareigojimus ieškovė vykdė netinkamai – vėluodavo atlikti darbus nustatytu terminu, nuolat tekdavo reikalauti pateikti dokumentus, pastabas ekspertams ir pan., ieškovė vienašališkai, nederinusi su atsakove, atlikdavo įvairius sprendinių pakeitimus ir pan., kas atitinkamai sudarytų pagrindą tiek atmesti ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo, tiek ir tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

61. Visų pirma pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, net jeigu byloje ir būtų nustatytas ieškovės sutartinių prievolių vykdymo terminų pažeidimo faktas ir pan., tai neeliminuotų užsakovės, kaip kliento, imperatyvios pareigos sumokėti ieškovei, kaip paslaugų teikėjai, realiai suteiktų paslaugų kainą. Šiuo atveju pati atsakovė savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog įgijo nuosavybės teisę į visus pagal su ieškove sudarytas sutartis jai perduotus projektus, pati pažymėjo, kad netgi vieną projektų perdavė naujai pasitelktam projektuotojui, kad jis toliau vykdytų projektavimo darbus, t. y. pati atsakovė pripažįsta tam tikro rezultato ir paslaugų iš ieškovės gavimo, priėmimo ir naudojimosi faktus, kurie, kaip minėta, sudaro įstatyminį pagrindą atsiskaitymui už tokias paslaugas su jų teikėju.

62. Antra, nėra pakankamo pagrindo iš byloje esančių įrodymų visumos spręsti apie kokius nors atsakovės nurodomus ieškovės atliktus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, priešingai, aplinkybę, kad atsakovė priėmė ieškovės pagal Projektavimo sutartį2 paruoštą Techninio projekto „0“ laidą, patvirtina: 2020 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus projektų patikrinimo poskyrio raštas, kuriame nurodyta, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra užregistruotas statybą leidžiantis dokumentas statinio projektui „Remonto dirbtuvių pastato Lentvario g. 150, Vilnius, statybos projektas“; 2020 m. vasario 5 d. projekto vadovės architektės E. A. elektroninis laiškas, kuriuo projekto vadovė patvirtino, jog ieškovės parengtas projektas yra gavęs visus pritarimus informacinėje sistemoje „Infostatyba“; 2020 m. vasario 12 d. Atiduotų bylų lydraštis, kuriuo projekto vadovė E. A. patvirtino, kad priėmė remonto dirbtuvių pastato, esančio Lentvario g. 150, Vilnius, statybos projekto bylą; atsakovės pasirašytas ir ieškovės atstovei 2020 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu atsiųstas Susitarimas dėl 2017 m. sausio 25 d. Projektavimo sutarties2 nutraukimo, kuriuo 2 punkte nurodyta, kad projektuotojas yra atlikęs dalį darbų, kurie sudaro Projektavimo sutarties2 6.3.1 punkte numatytą pirmą darbų dalį – Statinių techninio projekto konstrukcijų dalies parengimą, ir šiuo Susitarimu projektuotojas perduoda, o užsakovas priima projektuotojo atliktus darbus ir jų vykdymo metu parengtą darbų rezultatą – Statinių techninio projekto konstrukcijų dalis; kiti šalių elektroniniai laiškai, patvirtinantys atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Be to, kaip jau byloje ne kartą buvo pažymėta, atsakovė ieškovei nepareiškė jokių pretenzijų dėl projektavimo klaidų, kaip numatyta Projektavimo sutarties2 4.1.7, 9.6 punktuose, nei per visą projektavimo laiką, nei teikiant projektą ekspertizei ir po jos, nei pateikus pasirašymui 2020 m. vasario 18 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą.

63. Byloje nėra įrodymų, nei kad projektuotojas padarė klaidų, nei kad užsakovas būtų kreipęsis raštu į projektuotoją dėl klaidų ištaisymo, nei kad užsakovas nustatė terminą projektuotojui trūkumams pašalinti, ir šis jų nepašalino, nei kad užsakovas su projektuotoju nutraukė Projektavimo sutartį 2, o visi atsakovės nurodyti argumentai ir aplinkybės pradėtos reikšti atsakovės iš esmės tik ieškovei inicijavus byloje teismo procesą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė net nenurodė kokių konkrečiai terminų ieškovės nebuvo laikytasi, kokį laiką terminai buvo pradelsti, tokių konkrečių aplinkybių apeliantė nenurodo ir neįrodinėja ir savo apeliaciniame skunde, o tik apsiriboja abstraktaus pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie netinkamą Sutarčių vykdymą ir terminų nesilaikymą.

64. Trečia, atsakovė nepagrįstai nurodo apeliaciniame skunde, jog byloje esantys įrodymai nebuvo pirmosios instancijos teismo visapusiškai ištirti, jog buvo nesilaikyta įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, visiškai neatsižvelgta į liudytojo E. A. parodymus ir pan. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sistemiškai ir visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir liudytojo E. A. teismo posėdžio metu duotus parodymus ir pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti už atliktą darbą – Techninio projekto „0“ laidos parengimą, tuo tarpu atsakovė neįrodė turinti teisę į nuostolių atlyginimą, t. y., kad nuostoliai kilo dėl ieškovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo/neįvykdymo.

65. Pažymėtina ir tai, kad savo apeliaciniame skunde, kvestionuodama įsiskolinimo pagal Sutartis 2 ir 3 priteisimą, apeliantė iš esmės visą dėmesį skyrė tik Sutarties2 pažeidimo nurodymui, tačiau visiškai nepasisakė ir neįrodė, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados, kiek tai būtų susiję su įsiskolinimo pagal Sutarties 3 priteisimu, turėtų būti laikomos nepagrįstomis ir neteisėtomis.

Dėl bylos baigties

66. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina bylos aplinkybes, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

69. Šiuo atveju apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „City Projects“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „D. B. konstruktorių grupė“ (j. a. k. 302483611, buv. Šeimyniškių g. 26B-2, Vilnius) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „City Projects“ (j. a. k. 300632063, buv. Švitrigailos g. 11C, Vilnius) 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.