Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „City Projects“ dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „City Projects“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi teismas civilinę bylą Nr. e2-1950-931/2021 sujungė su civiline byla Nr. e2-826-931/2021, suteikiant bylai vieną numerį Nr. e2-826-931/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10429-2020-9).

2019 metų balandžio 2 dieną Šalys pasirašė Atliktų darbų aktą Nr.CP18.11-02, kuriuo atsakovas patvirtino, jog sutartinis darbo etapas atliktas laiku, pagal Sutarties užduotį ir atitinka Lietuvos Respublikos statybų reglamentus ir kitus teisės aktus, jog nuo darbų pradžios ieškovui sumokėta 15 100,80 Eur, jog atsakovui priklauso apmokėti 8131,20 Eur (su PVM) sumą. 2019 metų balandžio 2 dieną ieškovas išrašė ir atsakovui apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr.000121 8131,20 Eur (su PVM) sumai.

Atsakovas pagal šią sąskaitą faktūrą atsiskaitė tik dalinai, sumokėjo ieškovui tik 2000 Eur, likusios 6131,20 Eur sumos neapmokėjo.

Teismų formuojamoje praktikoje įprastai nurodoma, kad jeigu yra praleidžiamas terminas įvykdyti prievolę, už tokį termino praleidimą galima reikalauti netesybų, t. y. delspinigių arba baudos mokėjimo (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-267-916/2015). Šalių sudarytos Sutarties 8.4 punkte buvo numatyta, kad jeigu šalies veiksmai ar neveikimas sudaro kliūtis sutarties vykdymui ar šalis kitaip pažeidžia sutartinius įsipareigojimus, kita šalis už pažeidimą gali reikalauti 300 Eur dydžio baudos. Šalims susitarus, kokios netesybos taikytinos pažeidus sutartį ir nustačius aiškią ir konkrečia sumą, ieškovas negali reikalauti palūkanų.

Pateiktame dublike ieškovas nurodė, kad 2018 m. birželio 25 d. Projektavimo sutartyje Nr. CP/TP-18/11, nebuvo numatytas visų darbų atlikimo terminas. Sutarties priedas Darbų vykdymo grafikas (Sutarties 15.4 p.) nebuvo aptartas ir pasirašytas, todėl projektavimo darbai atlikti laiku ir per protingą terminą. Atsakovas 2019 m. balandžio 2 d. pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. CP18.11-02, kuriame nebuvo pažymėta jokių darbų atlikimo trūkumų, jokių pastabų dėl praleistų terminų. 2019 m. balandžio 2 d. Atliktų darbų aktu Nr. CP18.11-02 Atsakovas patvirtino, jog darbai ieškovo buvo atlikti laiku ir kokybiškai pagal sutarties užduotį ir atitinka Lietuvos Respublikos statybų reglamentus ir kitus teisės aktus, o objekto statybos šiuo metu yra sėkmingai baigtos. Atsakovas jokių pretenzijų ieškovui dėl priimtų projektavimo darbų ar veiksmų nėra pateikęs (Sutarties 9.6 p.).

Atsakovo atliko dalinį 2000 Eur mokėjimą pagal 2019 m. balandžio 2 d. Atliktų darbų akto pagrindu išrašytą 2019 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku atsakovo buhalterė patvirtino skolos sumą ir pažadėjo atsiskaityti su Ieškovu per 2020 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius, tačiau neatsiskaitė iki šios dienos.

Pažymėjo, ieškovo atlikti darbai pagal 2018 m. birželio 25 d. Projektavimo sutartį Nr. CP/TP-18/11 yra sudedamoji dalis Projekto, kurio Projektuotoju pagal Lietuvos Respublikos Statybų įstatymą ir Statybos techninį reglamentą „Statinio projektavimas“ yra atsakovas UAB „City Projects“. Projekto pagrindinis Užsakovas atsiskaitė su atsakovu UAB „City Projects“ tik gavęs pilnos sudėties Projektą, patvirtintą ekspertizės aktu, ir patalpintą į Infostatybą. Po Projekto patalpinimo į Infostatybą buvo išduotas statybos leidimas. Projektas yra užbaigtas 100 procentų, atsakovas UAB „City Projects“ nepateikė jokių įrodymų, jog iš pagrindinio Užsakovo gavo pretenzijų dėl ieškovo atliktų sprendinių kokybės ar darbų terminų.

Atsakovas tik 2018 metų rugpjūčio mėnesį gavo iš UAB „Geopra“ ir perdavė ieškovui privalomus geologinius tyrimus, be kurių nebuvo galima parengti pamatų projekto.

Šalių sudarytas sandoris tarp dviejų ūkio subjektų vertintinas kaip komercinis sandoris Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi ginčo šalių susitarimui taikytinos palūkanos, nustatytos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme.

Triplike atsakovas nurodė, kad 2018 m. birželio 25 d. projektavimo sutarties Nr. CP/TP-18/11 6 straipsnyje buvo numatyti darbų atlikimo terminai. Šalims nepasirašius darbų vykdymo grafiko, privalu vadovautis Sutartyje nustatytais terminais. Termino laikymasis buvo viena iš esminių Sutarties sąlygų. Su atsiliepimu pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas darbus atlikti vėlavo, šios aplinkybės. Pastebėtina, kad ieškovas teikdamas dubliką neneigia fakto, jog atlikti darbus vėlavo ir ginasi tik nepasirašytu darbų vykdymo grafiku. Mūsų nuomone, atskiras darbų vykdymo grafiko pasirašymas ar nepasirašymas, esminės reikšmės neturi, kai Sutartyje yra aiškiai nurodyti darbų atlikimo terminai.

Ieškovas atliko tik dalį 2018 m. birželio 25 d. Sutartyje numatytų darbų. Ieškovas atliko tik objekto konstrukcijų projektavimo darbus, tuo tarpu statinių projekto vykdymo priežiūros darbai iš ieškovo nebebuvo užsakyti ir šių darbų ieškovas nebeatlikinėjo. Tai lėmė ir tai, kad ieškovas įsipareigojimus pagal Sutartį vykdė netinkamai.

Buhalteris, kaip apskaitos specialistas registruoja ūkines operacijas, atlieka mokėjimo pavedimus, rūpinasi kredito kontrole, skaičiuoja ir deklaruoja mokesčius ir pan. Buhalterė patvirtino tik tiek, kad atitinkama sąskaita faktūra egzistuoja.

Procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas (kasacinio teismo nutartis Nr. e3K-3-210-403/2019).

2020 m. vasario 18 d. ieškovas išsiuntė atsakovui atliktų Darbų aktą Nr.CP2017.12.29-NTR, kuriame nurodyta, jog nuo darbų pradžios atsakovas yra apmokėjęs ieškovui 13721,40 Eur sumą, jog yra atliktas sutartinis darbų etapas 9147,60 Eur (su PVM) sumai. Ieškovas 2020 m. kovo 4 dieną pateikė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 9147,60 Eur (su PVM) sumai, kurios atsakovas neapmokėjo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. 2020 m. kovo 4 d. ieškovas išsiuntė atsakovui Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą.

2018 m. rugpjūčio 14 d. šalys sudarė Projektavimo sutartį Nr. CP/TP-18/17, kuria ieškovas įsipareigojo, vadovaujant atsakovui, atlikti Objekto-LIDL prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) projektavimo darbus, apibrėžtus Sutartyje ir jos prieduose ir atlikti Objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūrą, užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos Projektuotojui sutartą pinigų sumą Sutartyje nurodytomis sąlygomis.

2020 m. vasario 14 d. ieškovas išsiuntė atsakovui atliktų Darbų aktą Nr. CP/TP-18/17-NTR, kuriame nurodyta, jog yra atliktas sutartinis darbų etapas 6050,00 Eur (su PVM) sumai, gautas iš atsakovo avansinis mokėjimas 3000 Eur sumai, likusi apmokėti suma - 3050 Eur (su PVM). Ieškovas 2020 m. vasario 14 dieną pateikė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4840,60 Eur (su PVM) sumai, 2020 m. kovo 4 d. pateikė Atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1210,00 Eur (su PVM) sumai, likusi nepamokėta suma (atėmus gautą 3000 Eur avansą) pagal šias PVM sąskaitas faktūras - 3050 Eur (su PVM), kurios atsakovas neapmokėjo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, į daugkartinius raginimus pilnai atsiskaityti atsakovas nereaguoja. 2020 m. kovo 4 d. ieškovas išsiuntė atsakovui Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą.

2020 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku atsakovo buhalterė O. G. patvirtino, jog atsakovas yra skolingas nurodytas 9147,60 Eur (su PVM) ir 3050 Eur (su PVM) sumas, ne kartą žadėjo atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus per 2020 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius, tačiau neatsiskaitė iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių teismas ieškovo ieškinį patenkino.

2017 m. sausio 25 d. Projektavimo sutarties priede Nr. 3 „Projektavimo užduotis“ nurodytus darbus, šiame priede be kita ko buvo išdėstyti aiškūs reikalavimai pamatams, antžeminėms konstrukcijoms ir kt. Sutarties 6.2 punkte buvo nustatyta, kad pagal darbų vykdymo grafiką projektuotojas įsipareigoja iki 2018 m. vasario 10 d. parengti kapitalinio remonto užduotį konstrukcinei daliai parengti ir suderinti su užsakovu. Tačiau ieškovas nesilaikė sutartimi nustatytų terminų.

Dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. sutarties atsakovas nurodė, kad Sutarties 6.1. punkte buvo aiškiai numatyta, kad projektuotojas įsipareigoja iki 2018 m. rugsėjo 8 d. parengti, suderinti ir perduoti užsakovui objekto konstrukcijų bylą skirtą tikrinimui projektų ekspertizėje. Tačiau ieškovas jokių sutartyje nustatytų terminų nesilaikė ir sutartu laiku jokių darbų neatliko.

Atsakovas reikalavimus kildina iš tarp šalių 2017 m. sausio 25 d. sudarytos Projektavimo sutarties. Šios Sutarties 6.2 punkte buvo nustatyta, kad projektuotojas įsipareigoja iki 2018 m. vasario 10 d. parengti administracinės paskirties pastato ir gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos ir gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto užduotį konstrukcinei daliai parengti ir suderinti su užsakovu. Ieškovas nesilaikė sutartimi nustatytų terminų, delsdavo pateikti pastabas, taip pat sutarties vykdymo eigoje buvo pastebėtos įvairios projektavimo klaidos, projektuotojo iniciatyva, nederinant su užsakovu (atsakovu) atlikti pakeitimai ir t.t. Ieškovui ne kartą buvo siunčiami priminimai dėl pastabų ekspertams pateikimo, taip pat ne kartą teko aiškintis dėl įvairių ieškovo vienasmeniškai atliktų projektavimo pakeitimų, kurie nebuvo nei suderinti nei aptarti bei kurie neatitiko atsakovo interesų.

Atsakovas iš savo kliento buvo gavęs pastabų dėl netinkamo sutarties vykdymo, kadangi atsakovas buvo atsakingas prieš savo klientą, kad aukščiau nurodyto objekto projektai būtų parengti tinkamai ir laiku.

Siekiant išsiaiškinti situaciją, buvo sukviestas koordinacinis pasitarimas, kuriame dalyvavo ir ieškovo atstovas D. B. Šio susirinkimo metu buvo sprendžiami su projektavimo darbais susiję klausimai, aiškinamos ieškovo padarytos projektavimo klaidos. Iš šio pasitarimo ieškovo atstovas išvyko, kai buvo pradėta kalbėti apie projektuose pastebėtas klaidas.

Siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją, buvo priimtas sprendimas sudaryti sutartį su nauju projektuotoju, kuris gebėtų parengti tokį projektą, koks buvo aptartas iš pat pradžių bei tuo pačiu, pateikdamas naujus projektinius sprendinius, ištaisytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas klaidas.

Su ieškovu projektavimo sutartis dėl likusių darbų (dėl darbo projekto konstrukcijų dalies parengimo ir statinių projekto vykdymo priežiūros) buvo nutraukta. Dėl šių darbų atlikimo projektavimo sutartis buvo sudaryta su MB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi su nauju projektuotoju buvo sutarta didesnė šių darbų kaina, t. y. 33 000 Eur už statinių darbo projekto konstrukcijų dalies parengimą ir 6000 Eur už statinių projekto vykdymo priežiūrą, atsakovas patyrė nuostolius, kadangi už šiuos darbus jam teko sumokėti 3900 Eur daugiau, negu buvo atsakovo suplanuota sąmata.

Ieškovo parengta objekto techninio projekto konstrukcijų dalis buvo parengta su klaidomis ir neatitiko atsakovo poreikių bei ieškovui pateiktos užduoties, buvo poreikis parengti naują objekto techninio projekto konstrukcijų dalies projektą, t. y. ieškovo su klaidomis parengto projekto naują „A“ laidą. Šie darbai atsakovui papildomai kainavo 11800 Eur.

Šią sumą - 15700 Eur atsakovas laiko nuostoliais (žala), kadangi ši suma buvo papildomos atsakovo išlaidos, kurių kitomis aplinkybėmis jis patyręs nebūtų.

Ieškovas rengdamas objekto techninio projekto konstrukcijų dalies projektą, nesilaikė jam sutartimi numatytų reikalavimų, vienašališkai be jokio suderinimo keitė įvairius sprendinius dėl ko projekte atsirado klaidos, ko pasėkoje tapo būtina ne tik nutraukti projektavimo sutartį su ieškovu bei ieškoti naujo projektuotojo kitiems numatytiems darbams atlikti, bet ir rengti naują projekto laidą. Visa tai lėmė, kad atsakovas turėjo papildomų išlaidų, t. y. patyrė tiesioginius nuostolius, į kurių atlyginimą atsakovas turi teisę.

Ieškovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis nesilaikė sutartyje aptartų terminų, o taip pat techninio projekto konstrukcijų dalį parengė su klaidomis, dėl ko atsakovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį dėl tolesnių darbų atlikimo ir ieškoti naujo projektuotojo. Ieškovas pasirašė sutarties nutraukimą ir tai gali būti vertinama kaip ieškovo pripažinimas, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas sutarčiai nutraukti, t. y. kad dėl sutarties nutraukimo ir iš to atsiradusių pasekmių kaltas būtent ieškovas. Atitinkamos sutarties nutraukimo sąlygos buvo numatytos Sutarties 13.2.1.2, 13.2.1.3 punktuose.

Atsakovas patyrė tiesioginius nuostolius, kadangi naujos sutarties sudarymas dėl ieškovo neatliktų darbų atlikimo jam kainavo 3900 Eur brangiau, o ieškovo padarytų klaidų taisymas, t. y. naujos projekto laidos užsakymas, kainavo papildomas išlaidas, kurių atsakovas apskritai nesitikėjo patirti. Bendra atsakovo turėtų tiesioginių nuostolių suma sudaro 15700 Eur.

Darbų vykdymo grafiko, kuris turėjo būti sudarytas kaip Sutarties Priedas Nr.2 (žr. Sutarties 6.1 p.), šalys nepasirašė.

Projektavimo sutarties 1.2.p. nurodytas Objekto adresas - (duomenys neskelbtini), tačiau projektavimo eigoje dėl numatomo sklypų atskyrimo buvo pakeistas projektuojamo gamybinio pastato adresas į (duomenys neskelbtini), žr. pridedamą 2018 m. birželio 4 d. Projektavimo pasitarimo protokolą Nr.35 (tai buvo paskutinis protokolas per visą projektavimo laiką, po kurio pasitarimai su Statytoju daugiau nebevyko), dėl ko teko atlikti projekto ekspertizę antrą kartą. Pirmoji projekto ekspertizė vyko 2018 m. rugpjūčio 10 d., antroji– 2019 m. rugsėjo 10 d., taigi ieškovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių daugiau nei metus negalėjo toliau tęsti darbų.

Ekspertai nenustatė jokių projekto klaidų, į visas ekspertų privalomas pastabas buvo tinkamai atsakyta ir atitinkamai papildyta projekto statybinė dalis. Atsakovas ieškovui nepareiškė pretenzijų nei per visą projektavimo laiką, nei prieš teikiant projektą ekspertizei.

Projektavimo sutarties Priede Nr.3 – Konstrukcinės dalies projektavimo užduotis nurodyta projektuoti gamybinio pastato stogą iš surenkamų 27 m ilgio sijų ir gelžbetoninių plokščių. Sutarties pasirašymo metu pastatų architektūrinė dalis buvo įteikta kaip užbaigta ir suderinta su Statytoju užduotis: planinė ir tūrinė struktūra, kolonų tinklas, pjūviai su 27 m tarpatramio sijomis ir tuščiavidurėmis perdangos plokštėmis. Projekto vadovas A. D. informavo Ieškovą, kad sprendinių parinkime dalyvavo konstruktoriai, kurie iki Projektavimo sutarties pasirašymo su Ieškovu, nutraukė darbo sutartį su atsakovu. Ieškovo pastabos, kad dėl gamybinio pastato kraštinių kolonų netinkamo pririšimo suardoma modulinė sistema: kraštinės sijos iš 27 m pailgėja iki 27,2 m (analogiškai keičiami sieninių ir perdangos plokščių moduliniai gabaritai), Atsakovo buvo atmestos kaip netinkamos dėl pastato suderinto ploto ir aukščio.

Visi pasiūlymai panaudoti šiuolaikiškus gamybinio pastato stogo sprendinius, tokius kaip Sendvič profiliuoto plieno plokščių arba gelžbetoninių STT briaunotų plokščių panaudojimą (žr. pridedamą 2018.10.23 UAB „Betonika“ el. laišką) Atsakovo buvo atmetami kaip „per brangūs“. Atsakovas ultimatumo forma reikalavo užbaigti techninį projektą pagal Projektavimo sutarties užduotį su sprendiniais, pažeidžiančiais statinio esminius reikalavimus. Po ilgų diskusijų ir derybų ieškovas priėmė sprendimą pateikti variantą dėl gamybinio pastato stogo uždengimo briaunotomis denginio plokštėmis, paliekant 27 m sijas pagal Sutarties užduotį, žr. pridedamą ieškovo 2019 m. liepos 29 d. el. laišką, sprendinys patvirtintas ekspertizės aktu. Galutinai pasirašytos bylos 2020 m. vasario 12 d. lydraščiu buvo perduotos atsakovui, žr. pridedamą 2020 m. vasario 12 d. atiduotų bylų lydraštį.

Pažymėjo, jog diskusijos, ginčai yra normali projektavimo proceso skirtingų sričių specialistų bendravimo forma, kai vyksta optimalių sprendinių derinimas ir detalizacija. Be to, projektavimo darbai visus metus vyko be reikiamo koordinavimo tarp projektuotojų.

Ieškovas apie nutrauktą Projektavimo sutartį, ir atsakovo 2019 m. rugpjūčio 6 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą Projektavimo sutartį Nr. CP/TP-19 dėl techninio projekto „A“ laidos ir darbo projekto rengimo sužinojo tik iš atsakovo priešieškinio.

Atsakovas tik 2020 m. kovo 25 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovui 2019 m. liepos 21 d. Susitarimą dėl Projektavimo sutarties nutraukimo, kurio ieškovas nesutiko pasirašyti. Susitarimą Atsakovas parengė atgaline data, siekdamas išvengti galimų ieškovo reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, pažeidus Projektavimo sutarties 11 straipsnio nuostatas. Atsakovas neteisėtai 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Projektavimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasekoje ieškovas neteko galimybės parengti ir atlikti Projektavimo sutartyje numatyto Darbo projekto ir projekto vykdymo priežiūros, negavo didelės sumos pajamų.

Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. Projektavimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė, nenutraukęs Projektavimo sutarties su ieškovu.

Pagal Statybos techninio reglamento 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ (toliau tekste - STR 1.04.04.2017) 6.19. p. Techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Techninis projekto „0“ laida yra pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Sprendinių pakeitimai ar papildymai, keičiant „0“ laidą į „A“, „B“ ir t.t, griežtai reglamentuoti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“. Būtina pabrėžti, kad nei „A“ nei „B“ laida neanuliuoja techninio projekto „0“ laidos ir sudaro vientisą sprendinių visumą. Atlikti techninio projekto „0“ laidos pakeitimus kitas projektuotojas gali tik gavęs raštišką techninio projekto „0“ laidos autoriaus sutikimą ir užsakovui apmokėjus techninio projekto „0“ laidos ruošimą. Šio ginčo atveju kito projektuotojo parengta techninio projekto „A“ laida yra ne kas kita, kaip 2018 m. spalio 23 d. ieškovo ir UAB „Betonika“ pateikto pasiūlymo panaudoti gamybinio pastato stogui STT gelžbetonines briaunotas 27 m ilgio denginio plokštes variantas, kuris tuomet atsakovo buvo atmestas kaip nepriimtinas. Taigi atsakovas neteisėtai, be ieškovo sutikimo perdavė ieškovo autorinį darbą (projekto 3D modelį) kitam projektuotojui, neatsiskaitęs su ieškovu už techninio projekto „0“ laidos ruošimą ir nenutraukęs su ieškovu Projektavimo darbų sutarties. Techninio projekto „A“ laidos pakeitimas - projektinio sprendinio iš 27 m sijų su briaunotomis denginio plokštėmis į STT briaunotas perdangos plokštes su standartiniais gelžbetoniniais ilginiais, ieškovui būtų užėmęs papildomai tik 4-6 darbo valandas be papildomo atsakovo apmokėjimo. Visi papildomi nuostoliai, kuriuos atsakovas patyrė, sudaręs 2019 m. rugpjūčio 6 d. Projektavimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, sukurti be teisinio pagrindo, siekiant neteisėtai užvaldyti Lietuvos Respublikos įstatymais saugomą ieškovo intelektinę nuosavybę, perdavus projektinę medžiagą naudotis tretiesiems asmenims be autoriaus sutikimo, siekiant išvengti prievolės atsiskaityti už Ieškovo atliktus kokybiškus darbus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinius tenkinti, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas

Dėl ieškovo reikalavimų pagal 2018 m. birželio 25 d. sutartį

Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 25 d. šalys pasirašė Projektavimo sutartį Nr. CP/TP-18/11, kurios 1.2 punktu susitarė, kad ieškovas atliks Objekto – Pramoninio pastato ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į prekybos paskirties pastatą projekto konstrukcijų dalies projektavimo darbus, apibrėžtus Sutartyje ir jos prieduose ir atlikti Objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūrą, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos Projektuotojui sutartą pinigų sumą Sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Šalys 2019 m. balandžio 2 d. pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. CP18.11-02.

2018 m. balandžio 2 d. ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8131,20 Eur (su PVM) sumai ir reikalauja atsakovo atsiskaityti pagal šią sąskaitą faktūrą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnyje įtvirtinta, kad projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus.

2018 m. birželio 25 d. projektavimo sutarties 6.10 punktu šalys susitarė, kad apmokėjimas atliekamas užsakovui akceptavus aktą sutarties nustatyta tvarka, pagal Projektuotojo pateiktą sąskaitą, per 20 dienų po sąskaitos gavimo dienos.

Šalys buvo susitarusios, kad darbų atlikimui įforminti projektuotojas pateikia užsakovui pasirašytą atliktų darbų aktą (Sutarties 9.2 p.). Užsakovui patvirtinus atliktų darbų aktą, projektuotojas turi teisę pateikti užsakovui apmokėti sąskaitas už atliktus darbus.

Ieškovas reikalavimą priteisti 6131,20 Eur skolą grindžia 2018 m. birželio 25 d. projektavimo sutartimi (projektavimo darbų rangos sutartimi) ir 2019 m. balandžio 2 d. atliktų darbų aktu Nr. CP18.11-02.

Atsakovas nesutikimą grindžia argumentu, kad ieškovas netinkami įvykdė savo pareigas pagal minėtą sutartį, todėl atsakovas neprivalo atsiskaityti už atliktus darbus.

Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).

Dėl ieškovo reikalavimų pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. projektavimo sutartį

Teismas pažymi, kad visų pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

Aplinkybė dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015). Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas nurodė, kad ieškovo parengtas projektas pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. projektavimo sutartį buvo su trūkumais, konkrečių projekto trūkumų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl prievolės apimties, bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.

Pagal CK 6.703 straipsnio 2 dalį jeigu nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius. Pažymėtina ir tai, kad po 2020 m. vasario 14 d. akto išsiuntimo atsakovui, atsakovas jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų ir reikalavimo trūkumus pašalinti ieškovui nereiškė, gautų sąskaitų faktūrų ieškovui negražino.

Nors atsakovas ir teigia, kad buhalterė neturi jokių įgaliojimų patvirtinanti ar nesutikti su skola. Tačiau teismas tokius atsakovo argumentus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir atmeta kaip nepagrįstus. Teismas buhalterės O. G. siųstus elektroninius laiškus vertina kaip patvirtinimą, jog atsakovas gavo 2020 m. vasario 14 d. ieškovo sąskaitą faktūrą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas direktorius T. K. 2020 m. balandžio 9 d. elektroniniu laišku pats patvirtina, jog „kaip kolegė minėjo, mokėjimus dėl karantino galėsime peržiūrėti tik gegužę, jei negausime bylų, tebūnie, kažką galvosime.

Ginčo byloje, kad atsakovas yra sumokėjęs 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. pavedimais 3000 Eur dydžio avansą nėra. Todėl darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti už atliktus darbus 3050 Eur (6050 Eur -3000 Eur).

Pažymėtina, kad sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad projektuotojas įsipareigoja iki 2018 m. rugsėjo 8 d. parengti, suderinti ir perduoti užsakovui objekto konstrukcijų bylą skirtą tikrinimui projektų ekspertizėje.

Priešingai į bylą pateiktas atsakovo 2020 m. kovo 13 d. atsakovas siųstas susitarimas (atsakovo paruoštos susitarimo sąlygos), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. projektavimo sutartis Nr. CP/TP-18/17 nutraukiama bendru šalių susitarimu nuo 2019 m. gegužės 29 d. 3 punkte pateikto projekto nurodyta, kad Šis susitarimas yra ir projektuotojo atliktų darbų bei darbų rezultatų priėmimo perdavimo aktas. Užsakovas patvirtina, kad detaliai, išsamiai ir visapusiškai, pasitelkdamas specialistus, išanalizavo projektuotojo pateiktus darbo rezultatus, darbo rezultatai atitinka užsakovo reikalavimus, ir užsakovas neturi projektuotojui jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės bei nereikš jų ateityje. Nors susitarimas šalių ir nebuvo pasirašytas, teismas visų bylos aplinkybių kontekste vertina kaip patvirtinantį ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovas jok pretenzijų nei dėl praleistų terminų, nei dėl darbų trūkumų iki bylos iškėlimo teisme dienos su reikalavimu priteisti susiarusią skolą už atliktus darbus, ieškovui nereiškė.

Dėl 2017 m. sausio 25 d. projektavimo sutarties

Tarp šalių buvo pasirašyta 2017 m. sausio 25 d. Projektavimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo vadovaujant užsakovui atlikti objekto - administracinės paskirties pastato ir gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos ir gamybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektavimo darbus, apibrėžtus sutartyje ir jos prieduose ir atlikti objekto projekto atitinkamos dalies vykdymo priežiūrą. Sutartyje numatyta, kad projektuotojas turi atlikti priede Nr. 3 „Projektavimo užduotis“ nurodytus darbus, įskaitant visas su tuo susijusias pareigas, teises ir rizikas, pagal projektavimo užduotį ir normatyvinių dokumentų reikalavimus (Sutarties 3.1. p.). Šiame Sutarties priede buvo išdėstyti aiškūs reikalavimai pamatams, antžeminėms konstrukcijoms ir kt. Ieškovas teigia, kad sutartis tarp šalių iš tikrųjų buvo pasirašyta 2018 m. vasario 10 d. ieškovas tam pagrįsti nurodo 2018 m. vasario 15 d. avanso sumokėjimą. Tačiau į bylą yra pateikta ir atsakovo ieškovui siųstas susitarimas dėl 2018 m. sausio 25 d. sutarties nutraukimo.

Ginčas byloje kilo dėl techninio projekto statybinių konstrukcijų dalies atlikimo ir atsakovo patirtų nuostolių, atsakovui nutraukus sutartį su ieškovu ir sudarius sutarti su MB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovo darbų trūkumams ištaisyti, atlyginimo.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant reikalavimą pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. projektavimo sutartį, nei pasirašyto priėmimo-perdavimo akto nebuvimas, nei tai, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus sumokėti.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti už atliktą darbą – techninio projekto „0“ laidos parengimą.

Atsakovas teigia, kad ieškovo darbai buvo su trūkumais. Aplinkybė dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad projektinių pasiūlymų rengimo ir derinimo stadijoje ieškovas siūlė atsakovui pasiūlymą, tapatų, kurį parengė E. A. techninio projekto „A“ laida. Tačiau atsakovui siūlomas sprendimas tuo metu atsakovui netiko. Ieškovas vykdė pareigą, numatytą Sutarties 4.1.10 – t. y. projektuotojas privalo išsiaiškinti užsakovo pageidavimus bei atsižvelgti į jo pastabas bei pasiūlymus, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų projektuojama pagal užsakovo pageidavimus vadovaujantis galiojančiomis normomis. Atsakovas su atsiliepimu į priešieškinį pateikė UAB „Betonika“, iš kurio matyti, kad jau 2018 m. spalio 23 d. buvo kilęs klausimas dėl denginio konstrukcijų. Nurodyta, kad denginiui numatytos 27 m ilgio surenkamojo g/b dvišalės sijos ant kurių remiasi 12 m. ilgio kiaurymėtos perdengimo plokštės. Techniniame projekte nurodytas 1650 mm sijų aukštis yra nepakankamas. Galimi sprendimo variantai: numatyti ženkliai didesnio aukščio dvišales sijas arba numatyti STT tipo dvišlaites dengimo plokštes. 2019 m. liepos 29 d. elektronui laišku D. B. išsiuntė ekspertams elektroninį laišką, kad su užsakovu sutarė, kad 27 m. sija lieka pagal architektų užduotį su 1650 mm aukščiu. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas vykdė pareigas, numatytas Sutarties 4.1.10 punkte.

Pagal Sutarties 4.1.7 punktą šalys susitarė, kad projektuotojas privalo ištaisyti klaidas, padarytas atliekant darbus, pastebėtas brėžiniuose, specifikacijose bei aiškinamuosiuose raštuose ir iki sutartos datos pateikti užsakovui naujas kopijas. Kai procesiniuose dokumentuose pabrėžia pats atsakovas, sutarties nuostatos jos šalims yra privalomos CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 d.), sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškiau kitai šaliai būdu (3 d.). Remiantis Sutarties 4.1.7 p ir bendraisiais sutarčių vykdymo principais teismas daro išvadą, kad užsakovas, nustatęs jo manymu techninio projekto trūkumus, privalėjo kreiptis į projektuotoją dėl trūkumų pašalinimo ir nustatyti terminą esamiems trūkumams pašalinti. Be to, remiantis Sutarties 8.7 punktu esant abejonių dėl projektinių sprendimų, užsakovas turi teisę užsakyti nepriklausomą ekspertizę. Jeigu ekspertizės metu išaiškinamos projektavimo klaidos, reikalaujančios perprojektavimo, ekspertizės bei papildomų darbų išlaidas kompensuoja kaltoji šalis.

Be to, Sutarties 8.6 punktu šalys aiškiai susitarė, kad išaiškėjus projekto klaidoms, kilusioms dėl projektuotojo kaltės, užsakovas turi teisę reikalauti jų pašalinimo projektuotojo sąskaita. Projektuotojui nesugebant ištaisyti savo klaidas, arba jų neištaisius per 14 dienų nuo pretenzijos pateikimo, užsakovas turi teisę užsakyti papildomus projektavimo darbus pas bet kurį kitą projektuotoją.

Atsakovas nagrinėjamu atveju pareigos kreiptis į projektuotoją nevykdė, įrodymų, pagrindžiančių konkrečias ieškovo klaidas ir kad ieškovas atsisakė ištaisyti klaidas ir jų per 14 dienų nepašalino, teismui nepateikė.

Priešingai, atsakovo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 6 d. papildomas susitarimas Nr. 1 patvirtina, kad atsakovas susitarė su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projekto A laidos rengimo. Kaip jau buvo minėta, „A“ laida neanuliuoja techninio projekto „0“ laidos ir sudaro vientisą sprendinių visumą.

Atsakovas į ieškovą dėl A laidos parengimo nesikreipė. Priešingai galiojant šalių susitarimui dėl techninio projekto „0“ laidos rengimo, užsakovas su kitu projektuotoju sudaro susitarimą jau dėl „A“ laidos rengimo. Atsakovas ne tik, nenutraukė su ieškovu sudarytos sutarties, tačiau ir toliau tęsia įprastą bendravimą dėl sutartimi sutartų darbų vykdymo. Šią aplinkybę patvirtina jau minėtas E. A. elektroninis laiškas.

Teismas daro išvadą, kad ieškovas parengė statinių techninio projekto konstrukcijų dalį „0“ laidą ir turi teisę reikalauti už atliktą darbą atlyginti.

Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybę, kad atsakovas priėmė ieškovo paruoštą techninio projekto „0“ laidą ir sutiko dėl prievolės apimties patvirtina ir šalių elektroniniai laiškai. 2020 m. vasario 24 d. atsakovo buhalterė O. G. nurodė, kad Amalvos sutartinė suma už techninį projektą yra 18900 Eur + PVM, o ne 24300 Eur + PVM. Projekto vykdymo priežiūrą vykdys mūsų naujas konstruktorius. D. B., atsakydamas dėl Amalvos likučio sutinka, kad TP (techninio projekto) kaina 18900+PVM ir siūlo pasirašyti LIDL ir Amalvos sutarties nutraukimo aktus ir raštu suderinti atsiskaitymo grafiką. Pastabų daugiau iš atsakovo negauta. 2020 m. kovo 13 d. O. G. dar kartą patvirtina, kad Amalvos sutartinė suma už techninį projektą yra 18900 Eur +PVM. Ir kad tai jau buvo suderinta su vadovu ir reikia pataisyti, likutis 9147,60 Eur.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę už atliktus darbus pagal 2017 m. sausio 25 d. sutartį už atliktus darbus 9147,60 Eur, o atsakovas neįrodė, turintis teisę į 11800 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. kad nuostoliai kilo dėl atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Priešieškiniu atsakovas taip pat prašo atlyginti ne tik 11800 Eur nuostolius patirtus dėl ieškovo projekto klaidų taisymo, bet ir 3900 Eur dydžio nuostolius, kurie atsirado nutraukus su ieškovu projektavimo sutartis dėl likusių darbų (dėl darbo projekto konstrukcijų dalies parengimo ir statinių projekto vykdymo priežiūros) ir sudarius su MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl šių darbų atlikimo už didesnę kainą.

Pagal kasacinio teismo praktiką sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015). Sutartinės civilinės atsakomybės esmė yra ta, kad ji atsiranda tuomet, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Projektavimo sutartyje sutarties šalys susitarė, kad užsakovas turi teisę prieš terminą vienašališkai nutraukti sutartį, ir reikalauti visiško patirtų tiesioginių nuostolių kompensavimo, jeigu išaiškėja projektuotojo nesugobėjimas ar nenoras užtikrinti projektavimo darbų ir projektinės dokumentacijos atitikimą pateiktiems reikalavimams arba nustatytų terminų bei sąmatos laikymąsi (Sutarties 5.2.4 p.). Užsakovas, įspėjęs raštu prieš 10 dienų turi teisę nutraukti sutartį, jei projektuotojas vėluoja daugiau kaip 15 (penkiolika) dienų nu patvirtinto grafiko (Sutarties 13.2.4.2 p.) ar darbų vykdymo metu tampa akivaizdu, kad darbai atliekami ne pagal reikalavimus ir projektuotojas laiku nepašalino trūkumų pagal užsakovo reikalavimus (Sutarties 13.2.4.3.p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad užsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, nutraukus sutartį dėl projektuotojo kaltės. Tačiau tokių aplinkybių byloje teismas nenustatė. Byloje nėra įrodymų, nei kad užsakovas kreipėsi raštu į projektuotoją dėl klaidų ištaisymo, nei kad nustatė terminą trūkumas pašalinti, nei kad nutraukė sutartį.

Priešingai, teismo vertinimu, atsakovo pozicija dėl sutarties nutraukimo, yra nenuosekli.

Pirma, atsakovas nurodė, kad nutraukė sutartį ir sudarė naują sutartį dėl darbų atlikimo su MB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jau buvo minėta, sutartis tarp atsakovo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tuo tarpu atsakovas ieškovui pasiūlymą dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių bendru šalių sutarimu ieškovui siųsta tik 2020 m. kovo 25 d. , taigi darytina išvada, kad atsakovas sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dėl statinių darbo projekto konstrukcijų dalies parengimo ir statinių projekto vykdymo priežiūros, esant galiojančiai tarp ginčo šalių sudarytai 2017 m. sauso 25 d. projektavimo sutarčiai.

Iš į bylą pateiktų šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, 2020 m. kovo 13 d. atsakovas atsiuntė ieškovui pasirašyti 2019 m. liepos 21 d. data susitarimą dėl 2018 m. sausio 25 d. projektavimo sutarties nutraukimo bendru šalių susitarimu nuo 2019 m. liepos 21 d. Kadangi atsakovas 2020 m. kovo 13 d. reikalavimo pasirašyti, kad sutartis nutraukimą nuo 2019 m. liepos 21 d., ir kad 2019 m. liepos 21 d. vykdytojas yra atlikęs dalį darbų, kurie sudaro Sutarties 6.3.1 punkte numatytą pirmą darbų dalį, t. y. statinių techninio projekto konstrukcijų dalies parengimą ir tik šią dalį perduoda užsakovui, ieškovas atsisakė pasirašyti. Ieškovas atsisakė pasirašyti susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kadangi ieškovui neatitiko ne tik susitarimo data, t. y. kad sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. liepos 29 d., bet ir tai, kad susitarimas iš esmės prieštarauja Sutarties 11 punktui.

Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo ir tą aplinkybę, kad ieškovas pasirašė sutarties nutraukimą, kas gali būti vertinama, kaip ieškovo pripažinimas, kad yra tiek teisinis tiek faktinis pagrindas sutarčiai nutraukti, t. y. kad dėl sutarties nutraukimo ir iš to atsiradusių pasekmių kaltas būtent ieškovas.

Teismas su tokiu atsakovo aplinkybių vertinimu nesutinka. Iš ieškovo pateikto 2020 m. vasario 18 d. nutrauktų darbų akto matyti, kad ieškovas siūlė šalims nutraukti sutartį bendru sutarimu.

Vertinant visų trijų byloje nagrinėtų projektavimo sutarčių vykdymo aplinkybes, matyti, kad abi sutarties šalys nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir turėjo tikslą nebetęsti tolimesnių darbų pagal sudarytas sutartis. Tą patvirtina tiek ieškovo atsakovui siųsti 2018 m. vasario 14 ir 2018 m. vasario 18 d. nutrauktų darbų aktai, tiek atsakovo ieškovui siunčiami susitarimai dėl projektavimo sutarčių nutraukimo. Tačiau sutikti su atsakovo argumentais, kad 2017 m. sausio 25 d. sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo (projektuotojo) kaltės, todėl atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą, nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė neteisėtų ieškovo veiksmų.

Dėl ieškovo prašomų priteisti palūkanų

Ieškovas prašo priteisti 470,33 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėtos 6131,20 Eur dydžio sumos (terminas įvykdyti prievolę – 2019 m. balandžio 22 d.) už 350 dienų, t. y. palūkanos skaičiuojamos iki 2020 m. balandžio 7 d.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. šalys pasirašė atliktų darbų aktą CP18.11-02, kurio pagrindu ieškovas išrašė sąskaitą faktūrą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis tarp šalių sudarytos 2018 m. birželio 25 d. projektavimo sutarties 6.10 punktu užsakovas apmokėti sąskaitą turėjo per 20 d. nuo sąskaitos gavimo dienos, t. y. iki 2019 m. balandžio 22 d.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku, ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo.

Atsakovas nesutinka su ieškovo prašomomis priteisti palūkanomis, teigia, kad šalys buvo sutartimi susitarusios dėl netesybų (baudos) taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. jos gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; etc.).

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl teisės reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, kad atsakovas nevykdė piniginės prievolės, kurios įvykdymo terminas buvo praleistas jau 2019 m. balandžio 23 d., nėra. Taigi, akivaizdu, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovas faktiškai patyrė nuostolius.

Iš šalių pateiktos2018 m. birželio 25 d. projektavimo sutarties matyti, kad šalys nebuvo aiškiai susitariusios dėl palūkanų netaikymo, taigi nuostolių skaičiavimo galimybė nėra paneigta. Tokią teismo išvadą patvirtina Sutarties 8.4 nuostatų analizė, kuri rodo, kad šalys nesusitarė, jog palūkanos yra nemokamos: pagal Sutarties 8.4 punktą jei šalis pažeidžia sutartinius įsipareigojimus, tai kita šalis turi teisę reikalauti papildomai 300 Eur baudos už kiekvieną pažeidimą. Taigi jos nesulygo, jog už prievolių neįvykdymą/netinkamą įvykdymą galima reikalauti tik baudos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei teigia atsakovas, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo poziciją byloje neginčyti ieškovo paskaičiuotų minimalių nuostolių dydžio, daro išvadą, kad išvadą, jog ieškovas turi galimybę rinktis savo teisių gynimo būdą ir reikalauti jam priteisti įstatymo nustatytas palūkanas kaip minimalius kreditoriaus nuostolius (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas visoms komercinėms sutartims, kurios atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sutarties patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – tokia sutartis turi būti sudaryta tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinės sutarties kriterijaus; 3) sutarties dalyko – pagal sutartį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sutarties atlygintinumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo šalys yra verslo subjektai (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jų sudarytas sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis.

Teismas taip pat pažymi, kad palūkanoms būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais. Kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas palūkanas, skirtas jo nuostoliams kompensuoti, apskaičiavo už 350 dienas, t. y. neviršijant penkerių metų ieškinio senaties termino, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymo nustatytas procesines palūkanas. Atsakovas teigia, kad nurodytas įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus, kurios negali būti tapatinamos su procesinėmis palūkanomis, o procesinės palūkanos atsakovo teigimu numatytos CK 6.210 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog esant kreditoriaus reikalavimui taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymo nustatytas palūkanas, šis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 str. nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktais, 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 12 197,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 6601,53 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas patyrė šias išlaidas, apie kurias rašytiniai įrodymai buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-826-931/2021: 149 Eur žyminį mokestį už ieškinio materialaus pobūdžio reikalavimus ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėtą 2020 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 503, ir 423,50 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas (ieškinio parengimą), kurias pagrindžia 2020 m. kovo 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1567; taip pat 242 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. sausio 28 d., kurias pagrindžia 2021 m. sausio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymas; 302,50 Eur išlaidas už dubliko parengimą, kurias pagrindžia 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas; 363 Eur išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, kurias pagrindžia 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymas; 242 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. birželio 1 d., kurias pagrindžia 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1681.

Ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-19509-931/2021 prieš bylų sujungimą pareiškęs ieškinį patyrė šias išlaidas: 274 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 518, ir 423,50 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas (ieškinio parengimą), kurias pagrindžia 2020 m. gegužės 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1586.

Iš viso ieškovas patyrė 2 457,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui 38 Eur žyminį mokesčio, sumokėto už šį prašymą.

Šioje byloje vyko trys teismo posėdžiai, t. y. 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. kovo 9 d. ir 2021 m. birželio 1 d. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 28 d. vykęs teismo posėdis truko 19 minučių, jo metu šalys ir jų atstovai neteikė paaiškinimų, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, nes atsakovas pateikė prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, o teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka prašymo dėl bylų sujungimo nagrinėjimui. Ieškovas prašė priteisti 242 Eur išlaidas už advokatės atstovavimą šiame teismo posėdyje. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.19 ir 9 punktais ir 2020 m. trečio ketvirčio vidutiniu mėnesio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiu (1 454,80 Eur), už advokato atstovavimą 20 minučių trukmės teismo posėdyje maksimalus priteistinas užmokesčio dydis sudarytų 48,49 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiame posėdyje buvo tik priimti papildomai ieškovo pateikti įrodymai bei paskirta atsakovo prašymo dėl bylų sujungimo nagrinėjimo data ir teismo posėdis atidėtas, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovui priteisti net ir sumažintų išlaidų už advokatės atstovavimą 2021 m. sausio 28 d. vykusiame teismo posėdyje.

Teismo posėdis, vykęs 2021 m. kovo 9 d., truko 2 val. 52 min., o teismo posėdis, vykęs 2021 m. birželio 1 d., truko 1 val. 40 min. Pažymėtina, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie patirtas išlaidas už advokatės atstovavimą teisme 2021 m. kovo 9 d. vykusiame posėdyje (kartu su 2021 m. kovo 9 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta jau minėta sąskaita ir apmokėjimas už atstovavimą 2021 m. sausio 28 d. vykusiame posėdyje), todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų už šį posėdį priteisimo ieškovui (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokatės atstovavimą 2021 m. birželio 1 d. vykusiame posėdyje neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus priteistino dydžio ir sudaro 242 Eur, todėl šioje dalyje prašymas laikomas pagrįstu ir tenkintinu.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, iš viso ieškovui iš atsakovo priteistinos 2 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje patirta 8,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „City Projects“ tenkinti visiškai.

Atsakovo UAB „City Projects“ priešieškinį ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „City Projects“, j. a. k. 300632063, 12 197,60 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 60 ct) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 197,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „City Projects“, j. a. k. 300632063, 6131,20 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto trisdešimt vieno euro ir 20 ct) skolą, 470,33 (keturis šimtus septyniasdešimt eurų ir 33 ct) palūkanų ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6601,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „City Projects“, j. a. k. 300632063, 2 177,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „City Projects“, j. a. k. 300632063, 8,82 Eur (aštuonis eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.