Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjo advokato J. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutarties, kuria paskirta G. B. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant be teismo leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais E. P., A. M., A. M. ir įstatymine atstove A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamajam G. B. 2018 m. liepos 9 d. bylą nagrinėjantis teismas paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant be teismo leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais E. P., A. M., A. M. ir įstatymine atstove A. M.. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis G. B. pats savo darbo vietos patalpose, koridoriuje, pamatęs nukentėjusįjį, jį užkalbino. Nors ir nėra duomenų kokio pobūdžio pokalbis tuo metu vyko, tačiau teismas laikė, kad toks kaltinamojo elgesys, vien priėjimas ir kalbinimas asmens, jam, kuris pranešė apie galimus kaltinamojo, kaip pareigūno, neteisėtus veiksmus, gali sukelti nerimą ir pasirodyti, kaip bandymas daryti jam poveikį, net ir kaltinamajam neturint tokio tikslo, todėl G. B., nevengiant kontaktuoti su nukentėjusiaisiais, pačiam inicijuojant pokalbį, užtikrinant nukentėjusiųjų interesus bei siekiant užkirsti galimybėms atsirasti kitiems pagrįstiems ar nepagrįstiems skundams buvo skirta ši kardomoji priemonė. Skunde G. B. gynėjas advokatas J. J. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį. Skunde nurodė, kad G. B. dirba Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2018 m. gegužės 14 d. eidamas į savo tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), prie šalia esančio (duomenys neskelbtini) kab. pamatė sėdint kažkokį jaunuolį, pro kurį praėjo jo neatpažinęs. Po kiek laiko grįždamas koridoriumi, nes kitur praeiti nebuvo galimybės, pajuto, kad tas jaunuolis įdėmiai į jį žiūri, ir atpažino A. M.. Pastarajam visą laiką žiūrint į jį, pagalvojo, kad nori užkalbinti, todėl sustojęs prie jo pasisveikino ir ramiu balso tonu paklausė, ką jis čia veikia. A. M. pasakė, kad laukia pas tyrėją į apklausą. Paklausus, dėl ko kvietė, atsakė, kad už telefonus. Tuomet G. B. suprato, kad A. M. buvo iškviestas į apklausą kaip įtariamas nelegaliai permetant mobiliuosius telefonus ir kitus nuteistiesiems draudžiamus daiktus į pataisos namus, nes apie tai ankščiau buvo minėję kolegos. Pasakė A. M., kad nedarytų jokių neteisėtų veiksmų, nes gali būti už tai nubaustas, taip pat paklausė, ar turi kokį nors lygtinumą. A. M. atsakė, kad turi 4 mėnesius ir juos geriau jau atsėdėtų, negu pralauktų, nes negali nieko daryti, kadangi jo laisvė apribota. Dar paklausė, ar jį dar globoja Carito darbuotojai. Jokio poveikio A. M. nedarė, apie su juodu susijusią baudžiamąją bylą nekalbėjo, neprašė, neliepė ir kitaip nereikalavo pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje. Visą laiką, kalbėdamas su A. M., išlaikė ramų pokalbio toną, o A. M. kaip tik visą laiką laikėsi agresyviai, žiūrėjo tiesiai į akis, kalbėjo pakeltu tonu. Kaltinamasis matė, kad A. M. laikė rankose mobilų telefoną ir įsirašinėjo judviejų pokalbį. Vėliau po jo apklausos tyrėjas A. B. sakė, kad įsirašinėjo ir jų pokalbį, todėl A. M. galėtų pateikti teismui įvertinti šio pokalbio turinį. Visą G. B. ir A. M. pokalbį girdėjo ir gali apie tai paliudyti Vilkaviškio rajono PK tyrėjai I. B. ir A. B.. Šis pokalbis vyko dar prieš A. M. apklausą pas tyrėją, todėl A. M. pareiškime melagingai teigiama, kad jiedu susitiko jam išėjus iš tyrėjo kabineto po apklausos. G. B. nei prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, nei kitu laiku niekada neieškojo A. M., A. M., E. P. ir A. M., nesistengė daryti jiems jokio poveikio ir to nesiekė. Visi jų susitikimai įvyko tik atliekant procesinius tyrimo veiksmus, paskutinis buvo 2017 m. gegužės 4 d. Marijampolės apylinkės teisme, atliekant jų apklausas. Nors M. ir P. šeimynos gyvena G. B. aptarnaujamoje teritorijoje, visos su jais susijusios medžiagos, bylos, tyrimai ar pavedimai buvo pavedami atlikti kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar kitiems pareigūnams. Šis susitikimas su A. M. buvo atsitiktinis, neplanuotas, todėl negalėjo būti G. B. iš anksto kažkaip įtakotas. Jeigu A. M. jautė ir jaučia didelę pareigūnų baimę, tai nesuprantama, kodėl jis į apklausą policijoje atvyko be gynėjo ar kito atstovo, nes, G. B. žiniomis, A. M. turi advokatą, naudojasi jo paslaugomis.Taip pat skunde nurodė, kad teismo nutartyje minima, jog su pranešimu dėl galimo poveikio A. M. kreipėsi tik 2018 m. birželio 25 d., nors su G. B. susitiko komisariate 2018 m. gegužės 14 d., t. y. kreipėsi praėjus dideliam laiko tarpui ir prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui. Skundo autoriaus nuomone, jeigu A. M. iš tikrųjų jautė didelį pavojų ir tariamą poveikį, turėjo kreiptis nedelsiant pagalbos bendruoju pagalbos Nr. 112 ar į atitinkamas teisėsaugos įstaigas. Šiuo metu A. M. yra pilnametis, todėl susitikimas su policijos pareigūnais vargu ar galėtų jam sukelti baimę. Kaltinamasis pasakęs apie tokį pranešimą dėl jo galimai padaryto poveikio nukentėjusiajam A. M. Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkui, šiam pastarasis patarė stengtis su nukentėjusiaisiais nebendrauti, kuo mažiau susitikti, ką G. B. ir daro.Skundo autorius nurodė, jog skiriant šią kardomąją priemonę jam teismas tik perrašė kaltinamojo akto nuostatas, tačiau nesvarstė, ar šie duomenys yra pakankami susiformuoti pagrįstai nuomonei, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, skirdamas skundžiamą kardomąją priemonę, jos skyrimo nesusiejo su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnio 1 dalyje išvardintais skyrimo tikslais, nurodydamas, jog ji ,,ne tik užtikrins nukentėjusiųjų interesus, bet ir laikytina prevencine priemone dėl tolimesnio G. B. bendravimo su nukentėjusiais, siekiant užkirsti galimybėms atsirasti kitiems pagristiems ar nepagrįstiems skundams.“ Skunde pažymėjo, kad iš esmės A. M. siekia ne kokių nors teisėtų savo interesų ar teisių gynimo, kaip deklaruojama skundžiamoje nutartyje, o tik stengiasi daryti tam tikrą spaudimą teismui, formuodamas išankstinę neigiamą nuomonę apie teisiamąjį G. B.. Pažymėjo ir tai, kad skunde minimas nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitikimas įvyko atsitiktinai ir ne bet kur, o pareigūno G. B. darbovietėje, kas liudija, jog pastarasis tikrai neieškojo jokios progos daryti kokį nors neteisėtą poveikį nukentėjusiajam. Nesant pokalbio įrašo, teismas, nepatikrinęs skunde nurodytų aplinkybių, kažkodėl labiau patikėjo A. M., kuris ne kartą yra pademonstravęs savo niekinantį požiūrį į teisines vertybes ir tiesos sakymą, nukentėjusiojo nurodytais teiginiais, o ne pareigūno G. B. paaiškinimu, nors pastarasis nurodė, jog pokalbį girdėjo kiti du pareigūnai. Be to, teismas nenustatė, ar iš tikrųjų G. B. siekė daryti neteisėtą poveikį ir objektyviai jį padarė, pasiremdamas visiškai subjektyviais kriterijais, jog toks pokalbis neva galėjo sukelti nerimą ir tik pasirodyti kaip bandymas daryti neteisėtą poveikį A. M., kuris iš savo gausios asmeninės patirties, bendraujant su teisėsaugos pareigūnais ir atliekant jam paskirtas nuobaudas, objektyviai neturėtų pagrindo nerimauti dėl atsitiktinio pokalbio su pareigūnu.Nukentėjusiųjų E. P., A. M. ir A. M. atstovas advokatas D. P. pateiktame Kauno apygardos teismui atsiliepime į kaltinamojo G. B. gynėjo advokato J. J. skundą prašė palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį. ?Skundas tenkinamas. Išnagrinėjus kaltinamojo gynėjo skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kaltinamajam G. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, netinkamai vertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, reikšmingas šios kardomosios priemonės skyrimui, netinkamai taikė BPK 119, 121, 125 straipsnių nuostatas, dėl to Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartis naikintina.Kardomosios priemonės skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo vadovautis BPK 121 straipsniu, kuriame nurodyta, kad būtinas duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką pakankamumas. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. B. yra teisiamas už nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje padarymą, taigi, vien kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių pagrindu teismas pateiktą prokuroro baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, yra pakankamas pagrindas manyti, kad duomenų dėl asmens atžvilgiu nurodytų nusikaltimų inkriminavimo yra pakankamai. Pažymėtina, jog šiuo klausimu paties asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.Analizuojant faktinius duomenis, kurių pagrindu buvo sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo kaltinamajam G. B. teismas nustatė, jog 2018 m. birželio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai gavo A. M. pranešimą apie jo patirtą poveikį. Skundžiama nutartimi nuspręsta, jog G. B. kontaktavo su nukentėjusiuoju, pats inicijavo pokalbį, todėl buvo pagrindas skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti kartu įpareigojant kaltinamąjį nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su nukentėjusiaisiais A. M., A. M., E. P. bei įstatymine atstove A. M.. Šios kardomosios priemonės taikymu užtikrinant nukentėjusiųjų interesus bei prevenciją dėl tolimesnio bendravimo su nukentėjusiaisiais, siekiant užkirsti galimybei atsirasti kitiems pagrįstiems ar nepagrįstiems skundams. Aukštesnysis teismas su tokiais teismo motyvais negali sutikti. Vertinant pateikto pranešimo apie galimai padarytą kaltinamojo poveikį nukentėjusiajam A. M. turinį bei kaip ir paties teismo nurodyta, be paties nurodytų nukentėjusiojo aplinkybių ir vertinimo, kad jam buvo padarytas poveikis dėl jo parodymų baudžiamojoje byloje, kitų objektyvių ir patikimų duomenų nenustatyta. Šioje situacijoje nurodytos aplinkybės, kad kaltinamojo ir A. M. pokalbį girdėjo du pareigūnai bei tai, kad pokalbis buvo įrašinėjamas mobilaus ryšio pagalba, teismo vertinimu, aplinkybių tikrumui patikrinti įrašas nebuvo pateiktas teismui, siekiant įsitikinti nukentėjusiojo pateikta versija dėl poveikio buvimo, taip pat neapklausti ir policijos pareigūnai I. B. ir A. B., kurie tiesiogiai girdėjo G. B. ir A. M. pokalbį. Buvo vertinamas tik pateiktas pareiškimas ir teismo posėdyje duoti asmenų paaiškinimai šiuo klausimu. Taigi, teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, kurios patvirtintų pagrįstą manymą, kad būtent kaltinamoji siekis buvo paveikti nukentėjusįjį ir taip užsitikrinti savo padėtį baudžiamoje byloje, pastarajam nurodant kitokius parodymus nei buvo išties, taip trukdant nagrinėti bylą teisme. Analizuojant įvykusio įvykio aplinkybes, sutiktina su skunde nurodytais argumentais, jog susitikimas buvo vienkartinis, pokalbio turinio analizė ir vertinimas neužtikrino aukštesniojo teismo vidinio įsitikinimo dėl poveikio fakto buvimo, pats kaltinamasis neneigė, jog toks pokalbis įvyko, tačiau tai nebuvo susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, pats kaltinamasis nukentėjusiojo neieškojo, kontaktas įvyko policijos įstaigos patalpose 2018 m. gegužės 14 d., nukentėjusysis dėl galimai patirto neteisėto poveikio su pranešimu apie tai į teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio 25 d. Taigi, akcentuojant nukentėjusiojo, ypač nepilnamečio, interesus ir jų pažeidžiamumą kuomet nusikaltimai galimai padaryti policijos pareigūnų veiksmais, nemenkinant teismo motyvų šiuo aspektu ir tai, jog vis tik kaltinamieji neturėtų ieškoti atvejų susitikti su nukentėjusiaisiais ar inicijuoti bei komunikuoti su jais neoficialiai, pats pokalbio turinys, kuris nurodytas A. M. pranešime apygardos teismui nesuponuoja išvados pagrįstam manymui ir tuo pačiu įstatyminiam pagrindui, kad kardomoji priemonė yra skirta teisingai įvertinus bylos aplinkybes, be to, galimai nesaugumo, nerimo jausmai šiuo atveju kelia abejonę, kadangi dėl padaryto poveikio buvo pasikreipta ne iš karto po įvykio apie tai informuojant teismą, tačiau praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po to. Skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad būtent A. M. toks pareigūno priėjimas ir kalbinimas galėjo pasirodyti kaip poveikio darymas, net ir kaltinamajam neturint tokio tikslo. Be to, įvertinus aplinkybes ne tik dėl pokalbio turinio pobūdžio, bet ir analizuojant BPK 125 straipsnio tinkamą taikymą, skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su teismo motyvais dėl paskirtos kardomosios priemonės tikslų. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo (šiuo atveju kaltinamojo (BPK 121 straipsnio 5 dalis)) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai šiuo įstatyme nurodytu aspektu aukštesniajam teismui duoda pagrindą manyti, kad būtent šis įstatymo leidėjo nurodytos normos išpildymas yra netinkamas. Teismo nurodytos aplinkybės dėl ko buvo nuspręsta skirti kardomąją priemonę G. B. ir tikslas, kurio siekia teismas (BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas), skundą nagrinėjančio teismo vertinimu yra netinkamos, be to, situacijų vengimas dėl skundų pateikimo vienu ar kitu atveju, nėra kardomųjų priemonių paskirties tikslai. Apibendrinus aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, įvertinus nurodytus skundžiamos nutarties motyvus ir pateikto skundo argumentus, reikšmingas aplinkybes, susijusias su kardomosios priemonės skyrimo pagrindais, ištyrus tiek atskirai, tiek susiejus į vieną visumą, teismas pagrįsto pagrindo tvirtinti, kad šiais veiksmais (pokalbiu policijos įstaigos patalpose) kaltinamasis G. B. darė poveikį nukentėjusiajam A. M., nenustačius tokio poelgio pakartotinumo, neįžvelgus poveikio darymui būdingų požymių (paties ar per kitus asmenis ieškojimo susitikti su asmenimis, galimai grasinimo ar kitokio asmens bauginimo) tik nurodant, jog nukentėjusysis yra darantis nusižengimus asmuo, kitokių teiginių nenurodant, atsižvelgus į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje vyko pakankamai ilgą laiką ir jo metu G. B. jokių kardomųjų priemonių nebuvo skirta, trukdymas tyrimui ir jo procesui nebuvo nustatytas, šis įvykis nelaikytinas pakankamu pagrindu asmens (kaltinamojo) teises ir laisves suvaržyti, taikant jam kardomąją priemonę su teismo nustatytais įpareigojimais, kadangi ir pats kaltinamasis, kuris aptaręs šią situaciją su Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininku, pastarajam patariant nekomunikuoti su nukentėjusiaisiais daugiau nei to reikia bylos nagrinėjime, tvirtinant, kad taip ir daro, konstatuotina, jog įstatymo pagrindas taikyti šią ginčijamą kardomąją priemonę G. B. nustatytas nepagrįstai, o aukštesniajam teismui panaikinus skundžiamą nutartį nebus pažeistas teisingumo principas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė laikytina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o G. B. gynėjo advokato J. J. skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. B. gynėjo advokato J. J. skundą tenkinti ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.