Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,P. L.“ ieškinį atsakovui M. L. dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais. Ieškovės įsitikinimu, Sutartyje numatyta bauda yra protingo dydžio. Nurodė, jog ieškovė reiškia reikalavimą Sutarties pagrindu, o iš nuosprendžio matyti, jog jam bauda nebuvo taikyta, o taikytas areštas, kuris netgi buvo atidėtas. Mano, jog atsiliepime nurodyti argumentai yra gynybinė pozicija, prašo tuos argumentus atmesti. Papildomai nurodė, jog atsakovas nebūtų gavęs automobilio, jei nebūtų patvirtinęs šių taisyklių (viskas vyksta per mobiliuosius įrenginius). Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovui pranešta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 3 dalis, 124 straipsnio 4 dalis), prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas, pasinaudodamas ieškovės mobiliąja programėle, išsirinko transporto priemonę ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) 23.15 val. iki (duomenys neskelbtini) 11.58 val. (remiantis mobiliosios programėlės kliento rezervacijos informacija).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 2023 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu b. b. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas M. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 parų arešto bausmė, kuri sumažinta 1/3 dalimi iki 40 parų atidedant šios bausmės vykdymą 6 mėnesiams, taip pat M. L. uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus metus, skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, bei konfiskuota automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 000 Eur, o būtent: (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 179,3 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas (nustatytas 1,68 prom. girtumas), vairavo SIA ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 22 d.

Ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą, kuriam išsiuntė 2022 m. lapkričio 25 d. Nuostolių kompensavimo ir baudos paskyrimo aktą (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo atsakovo sumokėti 2 000 Eur (,,vairavimas apsvaigus (duomenys neskelbtini)“) baudą bei 174,12 Eur išlaidas (,,sąskaitos (duomenys neskelbtini) regresas“), kurias patyrė dėl transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo (2022 m. lapkričio 21 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sutartines netesybas (baudą) 2 000 Eur bei 174,12 Eur išlaidas, patirtas dėl transporto priemonės transportavimo.

Atsakovas su ieškinio reikalavimu dalyje dėl transporto priemonės transportavimo išlaidų kompensavimo sutiko, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl netesybų. Atskirsdamas į ieškinį nurodė, jog Sutarties nesudarė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Įstatymas įtvirtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018).

,,(duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo taisyklių“ (toliau ir – Taisyklės) 3.2 punkte nurodyta, jog naudotojas gali naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis atlikęs šiuos veiksmus – susipažinęs su ieškovės Taisyklėmis, kainoraščiu, privatumo politika, įkainiais ir kita informacija, teikiama programėlėje (3.2.1 punktas), išreiškęs sutikimą su Taisyklėmis ir kitais dokumentais bei informacija (3.2.2 punktas). Registruodamasis mobiliojoje programėlėje naudotojas pateikia savo asmens bei kontaktinius duomenis ir atlieka autentifikacinius veiksmus (3.2.3 punktas), pateikia kitus duomenis, kurių gali prašyti paslaugos teikėja registracijos metu, susikuria ,,Pin“ kodą, kuris naudojamas atsidarant mobiliąją programėlę (Taisyklių 3.2.3-3.2.5 punktai). Laikoma, kad naudotojo registracija yra baigta, paskyra yra sukurta ir Sutartis su naudotoju sudaryta nuo to momento, kai naudotojas atlieka šių Taisyklių 3.2.1-3.2.3 punktuose nurodytus veiksmus (Taisyklių 3.6 punktas). Pagal Taisyklių 3.8 punktą, paskyra yra laikoma sukurta to asmens vardu ir Sutartis yra laikoma sudaryta su tuo asmeniu, kurio vairuotojo pažymėjimas įkeliamas į paskyrą Taisyklių 3.4 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 3.4 punkte įtvirtinta, jog norėdamas naudoti transporto priemones, naudotojas turi mobiliojoje programėlėje realiu laiku padaryti ir įkelti galiojančio vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, padaryti ir įkelti savo veido nuotrauką (asmenukę), realiu laiku padaryti ir įkelti savo veido nuotrauką kartu su vairuotojo pažymėjimu, atlikti kitus mobiliojoje programėlėje nurodytus veiksmus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas atlikto Taisyklių 3.4 punkte nurodytus veiksmus, t. y. mobiliojoje programėlėje išsirinko (rezervavo) nuomojamą transporto priemonę, įkėlė jam išduoto vairuotojo pažymėjimo bei asmenukės nuotraukas. Pažymėtina, jo šiuos veiksmus atsakovas galėjo atlikti tik prieš tai patvirtinęs, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis, kainoraščiu ir kita informacija (Taisyklių 3.2 punktas). Taigi atsakovas, siekdamas pasinaudoti ieškovės teikiamomis automobilių dalijimosi paslaugomis atliko naudotojo identifikacijos bei registracijos veiksmus, tuo patvirtindamas, kad sutinka su Sutarties sąlygomis. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog Sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta, todėl atsakovo argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais (CK 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.162 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Taisyklių 5.3.5 papunktyje numatyta, jog naudodamasis ieškovės paslaugomis naudotojas privalo būti visiškai blaivus (0,00 promilės) ir nepaveiktas psichiką veikiančių medžiagų. Taisyklių 7.10.6 punkte numatyta, jog naudotojas privalo sumokėti kainoraštyje nurodyto dydžio baudą už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (viršijant 0,00 promilių), narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (arba kai naudotojas vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, arba vengė neblaivumo arba apsvaigimo patikrinimo (šių Taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas teisės aktuose). Taisyklių 7.15 punkte numatyta, jog kainoraštyje nurodyta bauda už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (viršijant 0,00 promilių), narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (arba kai naudotojas vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo) yra laikoma naudotojo ir bendrovės iš anksto sutartais, neginčijamais ir neįrodinėtinais bendrovės nuostoliais bendrovės reputacijai, prestižui ir geram vardui, prekių ženklams ir pavadinimui, jos korporatyviniams principams, taip pat bendrovės socialiniam įvaizdžiui, taip pat ji skirta atlyginti visus kitus bendrovės nepatogumus, suvaržymus ir pan., kuriuos bendrovė patiria dėl to, kad naudotojas nevykdo ar netinkamai vykdo Taisyklių reikalavimus. Aptariama bauda taip pat atlieka tinkamo naudotojo prievolės vairuoti neapsvaigus nuo alkoholio (neviršijant 0,00 promilių), narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtikrinimo bei su tuo susijusią prevencinę funkciją. Kainoraštis yra sudėtinė Sutarties dalis (Taisyklių 1.2 punktas).

Tokiu būdu atsakovui pasirinkus naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis, sutikus su Taisyklėmis ir (duomenys neskelbtini) rezervavus automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, atsakovas įsipareigojo transporto priemonės naudojimo metu būti blaivus ir nepaveiktas psichiką veikiančių medžiagų. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei baudą, jei pažeidžia Taisyklėse numatytas savo pareigas. 2022 m. sausio 25 d. kainoraštyje nurodoma, jog bauda už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (viršijant 0,00 promilių), narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra 2 000 Eur.

Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas išsinuomotą transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė. Tokiu būdu atsakovui už BK draudžiamus veiksmus buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

Atsakovas, atskirsdamas į ieškinį teigia, jog bet koks kitas baudimas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, negalimas. Šie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Už nusikalstamą veiką yra baudžiama bausme, tačiau jos paskyrimas nedraudžia nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti kitas atsakomybės rūšis ar nustatyti kitokio pobūdžio įstatymų nustatytus suvaržymus. Tokie apribojimai nėra bausmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2001; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 15 punktas; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje atsakovą ir ieškovę siejantys prievoliniai teisiniai santykiai, (ne)tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas nebuvo vertinami ir tiriami, kadangi nesudarė baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyko. Ieškovė reiškia reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, o įstatymai dvigubos teisinės atsakomybės nedraudžia apskritai. Tokiu būdu teisinės atsakomybės, kylančios asmeniui netinkamai vykdant sutartį, taikymas šios bylos kontekste negali būti kvalifikuojamas kaip dvigubas asmens nubaudimas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Netesybos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai; sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023).

Nustačius, kad atsakovas vairavo iš ieškovės išsinuomotą transporto priemonę, būdamas neblaivus, konstatuotinas tarp šalių sudarytos sutarties pažeidimas ir atsakovo pareiga sumokėti ieškovei baudą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.71 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas sudaręs su ieškove sutartį ne tik gali naudotis iš sandorio kylančiomis teisėmis, tačiau ir privalo vykdyti pareigas bei prisiimti atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog reikalavimas iš atsakovo priteisti 2 000 Eur baudą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą iš atsakovo priteisti 174,12 Eur nuostolius už automobilio transportavimą.

CK 6.63 straipsnio 2 dalis numato, jog nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė patyrė 174,12 Eur išlaidas dėl automobilio transportavimo. Atsakovas patirtų išlaidų dydžio neginčijo, su šia ieškinio reikalavimu dalimi sutiko, tokiu būdu šioje dalyje ieškinį pripažino (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 174,12 Eur nuostoliams atlyginti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi kiti atsakovo nurodyti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi, teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

Vadovaujantis CPK įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad byloje nustatytos sutartinės atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, bylos medžiaga, ieškinys tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, procesinę bylos baigtį, ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 6 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 49 Eur žyminį mokestį, patyrė 0,23 Eur išlaidas bankui dėl sumokėto komisinio mokesčio, 242 Eur teisinės pagalbos išlaidas rengiant ieškinį bei 363 Eur atstovavimo teisme išlaidas. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 654,23 Eur sumai (79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 6,64 Eur. Įvertinus procesinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. L. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą, 174,12 (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 12 ct) nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 174,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 654,23 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,P. L.“.

Priteisti iš atsakovo M. L. 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.