Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios P. S. ir jos gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir jai skirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė; BK 259 straipsnio 2 dalį ir jai skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir P. S. paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. S. paskirta 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į P. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti O. F. (O. F.), A. K. (K.), A. I. (A. I.) ir A. Ž., tačiau nuosprendis dėl jų nuteisimo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent: neteisėtai laikė bei gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas parduoti, ir pardavė didelį kiekį narkotinių medžiagų. P. S., turėdama tikslą parduoti narkotines medžiagas, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko savo žinioje neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 0,000643 g, ir laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. telefoninių pokalbių su A. I. metu sutarusi parduoti pastarajam narkotinių medžiagų, sutartu laiku ir sutartoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 25 d. apie 17.00 val. už 120 Eur neteisėtai pardavė A. I. didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė – ne mažiau kaip 0,000643 g. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, turėdama tikslą parduoti narkotines medžiagas, savo žinioje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai laikė su savimi didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,00272 g karfentanilio. Po to ji 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.00 val., sugyventinio M. S. vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno minėtą narkotinę medžiagą į prekybos centrą „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g. 25, kur iš anksto – 2021 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.52 val. telefoninio pokalbio metu buvo susitarusi su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, parduoti pastarajam narkotinių medžiagų, po ko sutartoje vietoje – minėto prekybos centro antrame aukšte asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavus jai (P. S.) į rankas 305 Eur grynųjų pinigų, P. S. jam perdavė popierinį lankstinuką (servetėlę) su jame buvusia narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00272 g. Tokiu būdu P. S. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai pardavė didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,00272 g karfentanilio.

2. Taip pat P. S. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, be tikslo platinti, o būtent: savo žinioje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. neteisėtai laikė su savimi nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 0,00025 g., psichotropinės medžiagos – alprazolamo, iki kol tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.00 val. jos (P. S.) sulaikymo metu, prekybos centre „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g.25, antro aukšto tualeto patalpoje, policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė vieną tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurio masė yra 0,00025 g.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį - taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskirti jai kuo švelnesnę bausmę.

3.1. Apeliantai skunde teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to nuteistajai paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę.

3.2. Apeliantai skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei BK 62 straipsnio 1-2 dalių taikymo sąlygų, nei išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajai skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir nėra pagrindo teigti, jog teismo paskirtos bausmės taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas suabsoliutino nuteistąją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes - tai, kad ji buvo teista, be kita ko, už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad P. S. daro naujas nusikalstamas veikas ir nekeičia gyvenimo būdo, pažeidinėja įstatymus ir nusikalsta, jai taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė jokio poveikio, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas mažai atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebuvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, palyginus su tipinėmis BK 260 straipsnio 2 dalyje uždraustomis veikomis, bei į P. S. turimus socialinius ryšius: nuteistoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir vaikus, ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės skyrimas ją neproporcingai atribotų nuo socialinės aplinkos.

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas tinkamai neįvertino to, kad jos tyčia nebuvo nukreipta būtent į disponavimą dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Teisiamojo posėdžio metu P. S. parodė, kad A. I. pažinojo apie mėnesį laiko, jis buvo jai sakęs, kad vartoja narkotines medžiagas, bet nebuvo minėjęs, kokių jam narkotinių medžiagų reikia. Kai A. I. parašė P. S. ir paprašė parduoti narkotikų, tuo metu ji jų neturėjo, bet kitą dieną nuvykusi į Vilnių, prie stoties jų nusipirko ir parsivežė namo. Narkotines medžiagas įsigijo prie „McDonald‘s“ restorano iš Latvijos piliečio, su kuriuo kalbėjo rusiškai, iš jo įsigijo baltus miltelius, jie atrodė kaip heroinas. Juos jai atpylė iš maišelio į jos maišelį, įpylė kažkur apie 1,5 g, tačiau ji konkrečiai nesvėrė, kiek ten buvo narkotinių medžiagų. Minėtam vyriškiui ji nurodė, kad jai yra reikalinga narkotinių medžiagų už 120 Eur ir kad ji nori užsidirbti. Tą maišelį pasiėmusi ji nuvažiavo namo, pusę narkotinių medžiagų ji pasiliko sau, o likusią dalį paslėpė prie parduotuvės po medžiu. Tuomet susisiekė telefonu su A. I. ir jam pasiūlė įsigyti narkotines medžiagas už 120 Eur, jam atvažiavus už tiek ji pardavė. Parduotos narkotinės medžiagos buvo maišytos su cukraus pudra, ten buvo heroinas. Dėl kito epizodo nurodė, kad Trakuose pasiėmė iš slėptuvės po medžiu laikytas narkotines medžiagas. Buvo iš namų pasiėmusi cukraus pudros, ją sumaišė su paimtais narkotikais, sumaišytus narkotikus supylė į servetėlę, viską pasislėpė po megztiniu. Būdama „Akropolyje“ ji atsiskyrė nuo sugyventinio ir sesers, susisiekė su vyriškiu, nurodė jam susitikti prie tualetų, esančių prie kazino. Pamačiusi vyriškį jam rodė akimis, kur prieiti, paėjus į šoną, vyras jai padavė 305 Eur, o ji jam padavė servetėlę su narkotinėmis medžiagomis.

3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš P. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir bylos aplinkybių matyti, kad nors pastaroji ir suvokė, kad jos veiksmai yra susiję būtent su narkotinėmis medžiagomis, tačiau jų rūšies tiksliai nežinojo, taigi negalėjo žinoti ir to, kad disponuoja būtent dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Teisiamojo posėdžio metu P. S. parodė, kad ji įsigijo miltelius, kurie atrodė kaip heroinas, jų nesvėrė, kadangi jų buvo mažai, sumaišė su cukraus pudra. A. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis, susiskambinęs su kažkokia moterimi, kuri galėjo būti P. S., susitarė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ten atvykęs padavė pinigus, pasiėmė ant stalo buvusį fentanilį ir išvažiavo. Taip pat A. I. nurodė, kad vėliau perdavė O. F. 12 lankstinukų fentanilio. Taigi, akivaizdžiai matyti, kad ir A. I., kuriam P. S. pardavė narkotines medžiagas, tiksliai nežinojo ir suprato, kokios būtent rūšies narkotines medžiagas jis perka, nes šias narkotines medžiagas jis įvardija tai fentaniliu, tai karfentaniliu, nors, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, fentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,0005 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 0,0035 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 0,02 g šios medžiagos. Matyti, kad jeigu P. S. išplatintų A. I. būtent fentanilį, ir A. I. parduotas narkotinės medžiagos kiekis - 0,000643 g, ir bendras P. S. disponuojamas narkotinės medžiagos kiekis - 0,003363 g - būtų mažiau, nei nustatytas didelis fentanilio kiekis.

3.6. Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį, pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį. Apklausiama ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, P. S. parodė, kad tiksliai nežinojo nei narkotinių medžiagų rūšies, nei narkotinių medžiagų kiekio, tačiau kiek jai žinoma, ten buvo heroinas, apie 1,5 g. Remiantis minėtomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, P. S. neteisėtai laikytos ir išplatintos narkotinės medžiagos - karfentanilio kiekis (0,003363 g) viršijo didelio kiekio ribą, tačiau heroino nedidelis kiekis sudaro iki 0,02 g. Jeigu P. S. turimos narkotinės medžiagos būtų būtent heroinas arba fentanilis (kaip nurodė A. I.), jis, tikriausiai, neviršytų nedidelio kiekio ribos. Vertinant abiejų kaltinamųjų parodymus matyti, kad niekas iš jų tiksliai nežinojo parduodamos narkotinės medžiagos rūšies, taigi negalėjo žinoti ir to, kad disponuoja ir parduoda būtent didelį narkotinės medžiagos kiekį.

3.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios tiksliai patvirtintų, kad nuteistajai būtų žinoma, kokiomis būtent narkotinėmis medžiagomis ji disponavo, jų rūšis ar pavadinimas, taigi ji negalėjo suvokti ir narkotinės medžiagos kiekio, todėl jos tyčia nebuvo nukreipta būtent į disponavimą dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, į ką teismas turėtų atsižvelgti, parinkdamas P. S. švelnesnę bausmę. Manytina, kad tokia aplinkybė yra pagrindas, pagrindžiantis būtinybę kaltinamajai taikyti BK 54 straipsnio 3 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

3.8. Skunde, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teigiama, kad šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, nei toks, kuris reikalautų tokios griežtos bausmės: P. S. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimą būtent dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, ji nežinojo, kokios rūšies tai yra narkotinės medžiagos ir tikslaus jų kiekio. P. S. asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad reikalautų tokios griežtos bausmės: iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad nors nuteistoji ir buvo anksčiau teista už panašias nusikaltimas veikas, bet paskirtą bausmę atliko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, gyvena kartu su sugyventiniu ir šeima, turi vaikus, nuoširdžiai gailisi, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byloje nebuvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

3.9. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad neteisingos ir neproporcingos bausmės P. S. paskyrimas prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui jos atžvilgiu. Teismas tik formaliai vertino jos šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, nors nuteistosios siekis yra būti kartu su savo vaikais, t. y. juos auklėti, rūpintis ir ugdyti. Nuteistosios šeimos santykiai ir socialiniai ryšiai, jos vaikų teisėtų interesų apsauga teismo nuosprendyje nors ir yra paminėti, tačiau į juos buvo labai mažai atsižvelgta, nes daugumoje buvo vadovautasi tik tuo, kad P. S. disponavo su tikslu platinti dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, ką teismas ne kartą akcentavo, nors ir neįvertino to fakto, kad P. S. neturėjo tikslo disponuoti būtent dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Teismas mažai atsižvelgė, kad P. S. pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

3.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skirti tokią griežtą bausmę P. S. yra neteisinga ir nelogiška, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant jai švelnesnę bausmę, o šiuo atveju pasiekiamas tik vienas tikslas - nubaudimas, kas reikštų per didelį baudžiamojo įstatymo represyvumą.

3.11. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad panašioje byloje Nr. 2K-126-693/2018, kurią išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausias Teismas ir Nr. 1A-217-518/2018, kurią išnagrinėjo Lietuvos Apeliacinis teismas, buvo priimti sprendimai tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus ir pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinant bausmę, taigi šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymas P. S. galėtų reikšti prieštaravimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir praktikos vienodinimo principui. Vertinant visas nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, aiškiai matyti, kad bausmės tikslai P. S. atveju gali būti pasiekti ir skiriant jai švelnesnę bausmę.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras L. S. prašo nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Prokuroras atsiliepime teigia, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti, nėra pagrindo, o apeliacinis skundas turi būti atmestas. Skundžiamu nuosprendžiu skirdamas P. S. bausmę teismas tinkamai įvertino jos asmenybę, socialinius ryšius, atsižvelgė į jos ankstesnius teistumus, taip pat į tai, jog pastaroji bausta administracine tvarka. Teismas įvertino, kad nuteistoji jau buvo bausta už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, yra realiai atlikusi daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paleista anksčiau laiko lygtinai, tačiau savo požiūrio į tokio tipo nusikalstamų veikų padarymą nepakeitė. Savo pakartotiniu nusikalstamu elgesiu P. S. parodė polinkį nepaisyti teisės normų reikalavimų, sąmoningą norą nusikalsti.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad nors skunde nurodoma, kad nuteistoji yra saistoma stipriais socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, šeimą, nepilnametį vaiką, tačiau pažymėtina, kad nei vienas iš šių veiksnių P. S. nesustabdė įvykdyti ypatingai pavojingas nusikalstamas veikas. Be to, tyrimo metu nustatyta ir pati apeliantė parodė, kad narkotinę medžiagą maišė su cukraus pudra, kad būtų didesnis kiekis ir pardavinėjo ją, siekdama pasipelnyti, taigi galima pagrįstai teigti, kad tokie P. S. veiksmai galėtų būti vertinami ir kaip papildomų pajamų šaltinis, kas parodo nuteistosios požiūrį į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir nekritišką vertinimą tokių veiksmų pavojingumui. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nusikalstamų ketinimų nuteistoji nėra atsisakiusi, nusikaltimus daro ir toliau, todėl konstatavo, jog būtent reali 5 (penkerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkama ir adekvati bausmė P. S.. Jokių išimtinų aplinkybių, rodančių, kad teismo numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta.

4.3. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad visuma teismo akcentuotų aplinkybių patvirtina sistemingą, priešingą teisei P. S. elgesį, jos polinkį nusikalsti ir nenorą keistis. Pažymi, kad teismas skirdamas bausmes P. S. už nusikalstamų veikų padarymą skyrė minimalius, baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytus bausmių dydžius, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė minimalią, 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes baudžiamojo įstatymo nepažeidė, parinktų bausmių rūšys ir jų dydžiai atitinka jų individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas tinkamai įvertino nuteistosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tinkamai charakterizavo nuteistosios asmenybę, teismo paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga padarytų veikų bei nuteistosios asmenybės pavojingumui.

4.4. Prokuroras atsiliepime teigia, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistoji galvojo, jog įsigijo narkotinių medžiagų - heroino apie 1,5 g. Tačiau prokuroro vertinimu, tokie nuteistosios parodymai turėtų būti vertintini kritiškai. Sutiktina su teismo motyvu, kad P. S. nurodydama narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybes buvo nenuosekli ir teikė prieštaringus paaiškinimus apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis ji pati gavo (įsigijo) narkotines medžiagas, kurias vėliau pardavė kitiems asmenims, kadangi P. S. davė tokius pačius parodymus, kad narkotines medžiagas įsigijo Vilniaus stotyje iš Latvijos Respublikos piliečio, kurias vėliau pardavė ir A. I., ir A. T., nors narkotinių medžiagų pardavimas pastarajam vyko praėjus trims mėnesiams po narkotinių medžiagų A. I. pardavimo. Todėl prokuroras pritaria teismo išvadai, kad tokie nuteistosios parodymai nesudaro pagrindo manyti, kad ji nežinojo, jog įsigyja didelį kiekį narkotinių medžiagų, o jos nurodyta aplinkybė, jog, jos manymu, ji įsigijo 1,5 g heroino vertintini kaip nepagrįsti ir nepatikimi. Be to, pamini ir tai, kad P. S. yra praeityje teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, todėl yra pagrindo manyti, kad ji, nors ir nežinodama tikslios narkotinės medžiagos rūšies ir kiekio, galėjo numanyti jų rūšį ir kiekį. Nustatant tyčią dėl disponavimo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu pakanka to, kad asmuo bendrais bruožais suvokė ir numanė narkotinių medžiagų savybes ir kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, 2K-610/2012).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios P. S. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji ir jos gynėjas nesutinka su P. S. paskirta bausme už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir prašo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistajai skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014).

7. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

8. Apeliaciniame skunde prašymas skirti švelnesnę bausmę grindžiamas dviem argumentais: tuo, kad P. S. nežinojo, kokia narkotine ar psichotropine medžiaga disponavo, todėl ir negalėjo suvokti, jog disponuoja dideliu jos kiekiu, taigi jos padaryta nusikalstama veika yra mažesnio pavojingumo, ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistąją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

9. Apeliacinio skundo teiginį, kad P. S. tyčia nebuvo nukreipta disponuoti dideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos, apeliantai grindžia pačios nuteistosios ir A. I. parodymais.

10. Nuteistoji P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. I. paprašius narkotinių medžiagų, ji kitą dieną nuvažiavo į Vilnių, prie stoties ir nusipirko narkotinių medžiagų iš Latvijos piliečio, kuris vartojo; nupirko baltų miltelių už 120 eurų; tas žmogus įpylė gal 1,5 g, nuteistoji narkotinių medžiagų nesvėrė, milteliai atrodė kaip heroinas; pusę tų narkotinių medžiagų paslėpė, o kitą pusę parsivežė namo, tą dalį, kurią parsivežė namo, pardavė A. I. prieš tai įpylusi cukraus pudros, pusė per pusę; nežinojo, kokią narkotinę medžiagą pardavė; žinojo, kad ten heroinas. Taigi jau iš šių nuteistosios parodymų matyti prieštaravimų dėl aplinkybės, ar nuteistoji žinojo, kokių narkotinių medžiagų įsigijo.

11. 2021 m. rugpjūčio 14 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu P. S. parodė, kad yra vartojusi narkotines medžiagas, rūkiusi heroiną; vykdama į „Akropolį“ ji buvo sustojusi prie miško, kur prieš dvi savaites buvo paslėpusi dalį narkotinių medžiagų; ten buvo heroinas, jas pirko nes norėjo pabandyti, norėjo nusiraminti, nes namie vyksta kivirčai, ji pirko 3 g stotyje už 120 eurų iš nepažįstamo asmens. 2021 m. rugpjūčio 18 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu P. S. parodė, kad aptariamas narkotines medžiagas ji nusipirko 2-3 savaitės iki pardavimo A. T. iš nepažįstamo romų tautybės vyro, jos žiniomis gyvenančio Latvijoje, su šiuo vyru susitiko stoties rajone netoli „Mc‘Donalds“ krūmuose, jį pastebėjo rūkantį narkotines medžiagas ir paklausė, ar jos geros; jo paprašė parduoti šių medžiagų, jis pardavė jai šių medžiagų už 120 eurų; narkotines medžiagas ketino suvartoti pati; vykdama namo nuėjo į mišką ir ten suvartojo šiek tiek narkotinės medžiagos, jos užsidėjo ant cigaretės ir parūkė, tačiau pradėjus vemti sustojo; kokia ten tiksliai medžiaga, ji nežino, pirmos apklausos metu nurodė, kad tai yra heroinas, bet nėra tikra 100 proc.

12. Iš šių parodymų matyti, kad P. S. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus dėl jos įsigyto narkotinių medžiagų kiekio: ikiteisminio tyrimo metu parodė įsigijusi 3 gramus, teisme – 1,5 gramo. Jos parodymai dėl įsigytų narkotinių medžiagų rūšies taip pat buvo nenuoseklūs: iš pradžių ji teigė, kad įsigijo heroiną, vėliau – kad nėra tikra, jog aptariamos narkotinės medžiagos yra būtent heroinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau vartojusi heroiną nuteistoji turėjo suprasti, kad įsigyta narkotinė medžiaga nėra tokia pati, kadangi pabandžiusi mažą kiekį įsigytos medžiagos ji pasijuto blogai. Nuteistoji anksčiau jau buvo teista už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl jai turėjo būti žinomos tokių medžiagų savybės ir vartotini kiekiai.

13. Nuteistoji proceso metu taip pat davė nenuoseklius parodymus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo tikslo – vienu atveju nurodė, kad šias medžiagas įsigijo asmeniniam vartojimui, kitu atveju nurodė, jog norėjo užsidirbti ir šias medžiagas įsigijo A. I. paprašius jų parduoti. Bet kokiu atveju nuteistoji turėjo būti suinteresuota žinoti, kokią medžiagą įsigyja – norėdama šias medžiagas vartoti, ji turėjo žinoti jos rūšį, siekdama išvengti neigiamų padarinių sveikatai (kuo ir įsitikino jas išbandžiusi) ar pavojaus gyvybei, siekdama šias medžiagas parduoti, ji turėjo būti suinteresuota žinoti šios medžiagos rūšį, norėdama kuo daugiau užsidirbti. Tokias išvadas iš dalies patvirtina ir jos paaiškinimai, kad ji klausė asmens, iš kurio įsigijo narkotinių medžiagų, ar šios medžiagos yra geros.

14. Apeliantai teiginį, kad P. S. tyčia nebuvo nukreipta disponuoti dideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos, taip pat grindžia ir A. I. parodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde cituojama tik dalis A. I. parodymų, o šio asmens parodymų dalis, kuri yra nepatvirtina skundo argumentų, yra nutylima.

15. A. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad O. F. perdavė 12 čekių fentanilio, kurį galimai įsigijo iš P. S.; atvykęs pas ją į namus fentanilį pasiėmė nuo stalo; taip pat parodė, kad karfentanilį imdavo sau, o O. F. paprašė pagalbos; įvykio dieną pas P. S. važiavo pasiimti karfentanilio; karfentanilį įsigijo savo reikmėms; tuo metu karfentanilį vartojo pora metų; įsigytą karfentanilį supakavo į 25-30 čekių. Iš šių parodymų seka, kad tą pačią medžiagą, kurią įsigijo iš P. S., A. I. įvardija ir kaip fentanilį ir kaip karfentanilį, karfentanilį teisiamajame posėdyje netgi mini dažniau. Teisėjų kolegijos vertinimu, tos pačios medžiagos A. I. negalėjo suvokti kaip dviejų skirtingų medžiagų, o aplinkybė, kad šią medžiagą jis įvardijo skirtingai, galimai yra nulemta itin panašaus jų pavadinimo. Be to, teisiamojo posėdžio metu A. I. nurodė, kad žinojo, kiek narkotinės medžiagos reikia dėti į šaukštą, o tai patvirtina, kad jis iš esmės suvokė, kokios rūšies medžiagą įsigyja. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti A. I. parodymais, jog jis suprato iš P. S. įsigijęs narkotinę medžiagą – karfentanilį.

16. Apeliantai skunde teigia, kad jeigu P. S. turimos narkotinės medžiagos būtų būtent heroinas arba fentanilis, jis neviršytų nedidelio kiekio ribos. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl gynėjo argumentų, jog narkotinė medžiaga, kuria disponavo P. S., galimai buvo fentanilis. Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji viso proceso metu nebuvo nurodžiusi, kad aptariamą narkotinę medžiagą suvokė kaip fentanilį. Todėl kolegija dėl šios skundo argumento dalies papildomai nepasisako.

17. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016 ir kt.).

18. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. Įsakymu Nr.V-239, numatyta, kad heroino didelis kiekis yra daugiau nei 2 g. P. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė įsigijusi 3 g narkotinės medžiagos, kurią, kaip pati teigia, suvokė kaip heroiną. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiesioginės tyčios aspektu, net ir tikint šiais jos parodymais, ji turėjo suvokti, kad disponuoja dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kadangi jos nurodytas įsigytas kiekis ženkliai viršijo minėtą 2 g ribą.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kaltinama, taip pat ir pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, taigi tuo pačiu pripažino ir kaltę dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji buvo supažindinta su kaltinamuoju aktu. Viso proceso metu nuteistąją gynė profesionalus teisininkas – advokatas, kuris jai teikė teisines konsultacijas, davė patarimus dėl jos pozicijos ir iš to kylančias teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat dėl to baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas nulėmė ir BK 64¹ straipsnio nuostatų nuteistosios atžvilgiu taikymą ir pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskirtą bausmę sumažino trečdaliu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistosios gynėjas baigiamojoje kalboje ir pati nuteistoji paskutinio žodžio metu jokių argumentų, kuriais būtų ginčijama P. S. kaltė dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neišsakė, šis argumentas atsirado tik apeliaciniame skunde, prašant sušvelninti bausmę.

20. Kaip minėta, apeliantai apeliaciniame skunde prašo jų argumentus, jog P. S. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimą dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, vertinti BK 54 straipsnio 3 dalies aspektu kaip aplinkybę, kuriai esant BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus daro išvadą, kad šie argumentai yra nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

21. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo P. S. paskirta bausmė būtų aiškiai neteisinga. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).

22. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

24. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas P. S. skirtą bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Teismas pripažino vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji padarė vieną baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas teisingai įvertino, kad išplatinta narkotinė medžiaga 5 kartus viršija įstatyme numatytą didelį kiekį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kad narkotinė medžiaga buvo realiai išplatinta ir dalis jos suvartota ją įsigijusių asmenų, taip pat kitas veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo vertinti P. S. padarytą nusikaltimą kaip gerokai mažesnio pavojingumo. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistosios asmenybė – nustatyta, jog ji yra brandaus amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, netekėjusi, gyvena kartu su sugyventiniu, turi vaikų, vienas iš jų nepilnametis, nors jos motinystės teisės yra apribotos, tačiau vaikas faktiškai gyvena kartu su nuteistąja. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad P. S. yra bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjusi, taip pat P. S. yra teista, anksčiau buvo teista už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos atliko realią daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

25. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad P. S. yra linkusi nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojinga visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistosios elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistoji net ir atlikusi laisvės atėmimo bausmę, padarė analogišką nusikaltimą, jos daromi nusikaltimai sunkėja. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę bei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgė ir į teigiamai ją apibūdinančias aplinkybes (jos prisipažinimą bei šeiminę padėtį, socialinius ryšius) ir pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus P. S. laisvės atėmimo bausmę nustatant minimalų BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės dydį. Be to, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

26. Apeliaciniame skunde pažymima, kad paskirta bausmė paveiks nuteistosios šeimos santykius ir socialinius ryšius. Kaip minėta, nuteistoji turi vaikų, iš kurių vienas yra nepilnametis, tačiau jos motinystės teisės yra apribotos, o vaiko globėja paskirta jo močiutė. Teisėjų kolegija pritaria prokuroro atsiliepime dėstomai pozicijai, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su nuteistosios socialiniais ryšiais, egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesulaikė nuteistosios nuo itin pavojingos nusikalstamos veikos padarymo. Akcentuotina ir tai, kad nuteistosios interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. P. S. pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę, todėl nenustačius BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnyje numatytų pagrindų, dar labiau mažinti P. S. paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.

28. Apeliantų teigimu BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymas galėtų reikšti prieštaravimą teismų praktikos vienodinimo principui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisinga bausmė tuo pačiu yra ir tinkamai individualizuota bausmė ir apie jos teisingumą bei proporcingumą galima spręsti tik įvertinus visas konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, kas ir buvo padaryta skundžiamu nuosprendžiu, todėl teigti, kad P. S. paskirta bausmė neatitinka teismų praktikos nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-126-693/2018 nustatytos visiškai kitokios aplinkybės nei šioje byloje: minimoje nutartyje nuteistoji nebuvo anksčiau teista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (teista už disponavimą neturint tokio tikslo), narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos (P. S. ne tik išplatino narkotines medžiagas jas vartojantiems asmenims, bet dalis jų ir buvo suvartotos A. I. bei O. F.), minėtoje nutartyje nuteistoji rūpinasi savo 3 vaikais, tuo tarpu P. S. motinystės teisės apribotos. Apeliaciniame skunde nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje Nr. 1A-217-518/2018 nuteistojo ankstesni teistumai išnykę, be to jis niekada ir nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

29. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo P. S. paskirtos bausmės laikyti aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nuteistajai skirti bausmę savo dydžiu mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajai paskirta bausmė atitinka jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jos asmenybę, todėl nėra pagrindo paskirtą bausmę laikyti pernelyg griežta ir dar labiau mažinti jos dydį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl P. S. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios P. S. ir jos gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.