Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 2 mėnesiais viešųjų darbų; 2023 m. sausio 18 d. nutartimi subendrintos 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė paskirta areštas 36 paroms, bausmės vykdymą atidedant 3 mėnesiams;

3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 18 d. nutartimi nustatyta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį areštu 28 paroms, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių 28 dienoms, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 28 dienoms, kurios vykdymas atidėtas dviejų metų terminui;

7) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 3 metų 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2025 m. birželio 10 d., apie 20.50 val., viešoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, dėl chuliganiškų paskatų, prisivijęs pasiklydusį ir sustojusį prie namo įvažiavimo G. V. vairuojamą automobilį „S. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame kartu sėdėjusiais R. N., G. Š., D. G., I. J., pribėgęs prie tuo metu sustojusio automobilio tyčia mediniu pagaliu išdaužė G. V. priklausančio automobilio „S. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklą, 150 Eur vertės, bei įskėlė priekinio lango stiklą, 313 Eur vertės, tuo sugadindamas jam priklausantį 463 Eur nedidelės vertės turtą ir taip jis viešoje vietoje savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir šias veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną, nežino tikslios datos, bet buvo vasara, važiavo su paspirtuku (duomenys neskelbtini). Važiavo nuleidęs galvą, žiūrėjo į mobilųjį telefoną, kai ją pakėlė, pamatė prieš eismą parvažiuojant Seat markės automobilį, kuris bandė jį partrenkti. Tada nuvažiavo į miestelio kalną, centrinę gatvę, sustojo prie parduotuves ir pamatė, kad parvažiuoja tas pats automobilis. Kai jis sustojo, pasakė vairuotojui „kodėl tu taip darai“. Automobilyje garsiai grojo muzika, jie važiavo penkiese, vairuotojas pradėjo su draugais kažką šaukti ir vėl pradėjo važiuoti tiesiai į jį. Tada jis tiesiog supyko ir pasielgė neteisingai, reikėjo tiesiog kviesti policiją. Buvo susierzinęs ir supykęs, tiesiog pasielgė labai kvailai. Kadangi matė, kur nuvažiavo automobilis, atsekė jį iš paskos. Iki jų nuvažiavo su draugu V. T., kuris tuo metu važiavo pro šalį. V. T. važiavo su Volkswagen Phaeton automobiliu. Kai sutiko minėtą draugą, numetė paspirtuką ir toje vietoje buvo medinis pagalys. Jį pasiėmė gynybai ir dėl saugumo, nes jie buvo penkiese ir du kartus bandė jį nutrenkti. Juos pasivijo (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad pasikalbės, bet gavosi taip, kad privažiavus, jie stovėjo, jis ėjo link jų, o vairuotojas iš karto pradėjo važiuoti į priekį, tada įsijungęs atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti į jį. Tada tiesiog metė tą pagalį į galinį langą. Dar bandė su jais kalbėtis, kodėl jie taip elgiasi, kodėl bandė jį nutrenkti, nes nesuprato, jo emocijos buvo sukilusios. Nedaužė priekinio automobilio lango, nežino, gal tas langas jau buvo įskilęs, nors viską pripažįsta, įvykio eigos gali tiksliai nebeprisiminti. Kai išdaužė langą, pabėgo. Pripažįsta, kad jo elgesys neatitinka normalaus elgesio normų. Tuo metu buvo labai susinervinęs, neprotavo, buvo piktas, pasielgė tikrai neteisingai, reikėjo kviesti policiją, reikėjo viską padaryti kitaip. Labai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir yra pasiryžęs jį atlyginti. Prašo neskirti realaus laisvės atėmimo, nes turi draugę, kuri šiuo metu laukiasi, taip pat artimiausiu metu turi pradėti dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

K. S. P. inkriminuojama nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2025 m. birželio 10 d., apie 20.50 val., savo automobiliu S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su draugais atvyko į (duomenys neskelbtini). Netoli seniūnijos esančioje gatvėje, tarp tos seniūnijos ir parduotuvės esanti akmenimis grįsta gatvė, važiavo paspirtuko vairuotojas, kuris liko nepatenkintas jo vairavimu ir pradėjo šaukti „važiuok į kiemą“ ar „įvažiuok į kiemą“, galėjo dar kažką šaukti, bet jis važiuodamas negirdėjo. Nei jis, nei jo draugai važiuodami automobiliu, juodai apsirengusiam „paspirtukininkui“, kuris buvo su juoda kauke, nieko nesakė. Po to pagal navigaciją su draugais įvažiavo į kažkokį kiemą (duomenys neskelbtini), kad apsisuktų, kai per savo automobilio veidrodėlį pastebėjo, kad prie automobilio galo privažiavo jam nematytas automobilis ir tuo pat metu labai greitai viskam vykstant, pamatė, kad automobilio priekinės keleivio durelės prasidarė ir vyriškis, vilkėdamas juodais rūbais, su kauke ant veido, rankose laikydamas medinį pagalį pradėjo bėgti link jo automobilio. Pribėgęs prie automobilio, nieko nesakęs, iš karto užsimojo ir pradėjo mediniu pagaliu daužyti jo automobilio priekinį stiklą. Skilus stiklui po šio jam nepažįstamo vyriškio veiksmo patyrė išgąstį, todėl pradėjo važiuoti į priekį apie 5-6 metrus, tuomet vyriškiui, kuris trankė jo automobilį, atsistojus iš galo jis dar sykį mediniu pagaliu trenkė per jo automobilio galinį langą ir jį išdaužė. Viso šio įvykio metu patyrė baimę, stresą. Baimindamasis dėl savęs, savo sveikatos, turto, įjungęs atbulinę automobilio pavarą nuspaudė akseleratoriaus pedalą, taip taranuodamas už jo stovėjusį automobilį, iš kurio ir buvo iššokęs vyriškis su mediniu pagaliu. Tuomet kartu su savo minėtais draugais išlipo iš automobilio, tai pamatęs vyriškis, kuris buvo su mediniu pagaliu, pabėgo jiems nežinoma kryptimi. Kai važiavo niekas jo nesekė, su niekuo nekonfliktuoja, priešų neturi. Kito automobilio vairuotojas teigė, kad jam nepažįstamas vyriškis buvo jo draugas. Po šio įvykio pasidomėjo, kas tai galėjo būti iš (duomenys neskelbtini), ir nagrinėjant socialinę svetainę „Facebook“ rado asmenį, kuris su pagaliu trankė jo automobilį. Tai S. P., kurį atpažino pagal akių formą, antakius, akių išraišką, kūno sudėjimą. Be to, Phaeton vairuotojas, kiek jis pats pasakojo, yra T. ar P.. Kai visi laukė policijos, pats jam pasakojo, kad asmuo su kauke yra jo draugas nuo mažų dienų, nuo vaikystės ir paprašė jo pavežti iki jų automobilio. Laikas nuo įvykio prie seniūnijos iki jų automobilio užstatymo galėjo būti apie pora minučių, t. y. labai greitai. Nežino, kaip galėjo atsitikti, kad per tokį trumpą laiką paspirtuko vairuotojas galėjo būti Phaeton automobilyje. Bet yra visiškai įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo ir kaip sakė, jis labai gerai žinomas Phaeton vairuotojui. Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad birželio 19 dieną per „Telegram“ programą su juo susisiekė pats S. P., nors pastarasis ir neprisistatė, ir savo paskyros nebuvo užsivadinęs, tačiau buvo ir taip aišku, kad tai S. P.. Asmuo jam parašė, jog nori „susitarti“ dėl jam padarytos žalos atlyginimo, taip pat parašė, jog nori atlyginti žalą ir kad jis po to „atsiimtų“ pareiškimą iš policijos. Jam nusiuntė sumą, kurią norėtų gauti už išdaužtus langus. Iš pradžių asmuo sutiko, o vėliau dingo (1 t., b. l. 8-18, 48-53, 54-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. parodė, jog 2025 m. birželio 11 d., apie 19.30 val., susitiko su savo draugu I. J. ir tada važiavo pasiimti G. Š.. Prie kavinės „Branša“ susitiko dar su dviem draugais – G. V. ir D. G.. Po kurio laiko visi nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestelį. Važiavo G. V. automobiliu, nes jis buvo didesnis. Automobilį vairavo G. V.. (duomenys neskelbtini) miestelyje pasuko į dešinę pusę, į akmenuotą gatvę, tada važiavo automobiliu lėčiau ir tuomet kažkoks asmuo, tamsiai apsirengęs, ant galvos užsidėjęs kaukę- pošalmį, su elektriniu paspirtuku stovėdamas šalikelėje pradėjo mosikuoti rankomis. Minėtas asmuo pradėjo šaukti, kad važiuojam pas jį į kiemą. Asmeniui nieko neatsakė. Jis jų paspirtuku nesekė, liko stovėti šalikelėje. Asmens su paspirtuku jis nepažįsta ir nėra niekada matęs. Nuvažiavę į vieną iš sankryžų ir supratę, jog pasiklydo, bandė apsisukti, kai netikėtai pamatė kad G. V. vairuojamą automobilį užstatė kitas automobilis VW Phaeton. Tada iš minėto automobilio keleivio vietos išlipo tas pats asmuo su kauke, kuris buvo su elektriniu paspirtuku, pradėjo bėgti su pagaliu rankoje link automobilio. G. V. šiek tiek pavažiavo į priekį, norėdamas išvengti smūgių, tačiau asmuo su kauke pribėgo prie automobilio priekinės dalies ir pagaliu trenkė į automobilio priekinį stiklą (keleivio pusės). G. V. įjungė automobilio atbulinę eigą, pradėjo judėti atgal, o asmuo su juoda kauke bėgo prie automobilio galinio stiklo ir į jį trenkė, ko pasekoje jis išdužo, pagalys perlūžo. Dėl šio įvykio išsigando, G. V. taip pat, todėl iš išgąsčio pradėjo važiuoti atbuline eiga, ko pasekoje atsitrenkė į automobilį VW Phaeton bei nuvažiavo į griovį. Iš automobilio išlipo paskutinis, nes buvo pasimetęs ir išsigandęs. Matė, kad pats pirmas išlipo G. V., kuris gynėsi asmenį su kauke. Girdėjo, kaip jie apsižodžiavo, negali įvardinti, ką tiksliai sakė. Tada asmuo su kauke susirinko pagalio likučius ir namo kiemais iš įvykio vietos pabėgo. VW Phaeton vairuotojas pradėjo sakyti, kad jis čia „ne prie ko“, pradėjo skambinti 112. Jis automobilio vairuotojo nepažįsta, matė pirmą kartą. G. V. taip pat skambino 112. Kol laukė policijos pagalbos, VW Phaeton vairuotojo klausė, kas tas asmuo su kauke. Jis jiems tiksliai nepasakė, kas jis toks, tiesiog pokalbio metu paminėjo, kad „aš su juo nuo tokio mažo (parodė ūgį) kartu užaugome“, tada asmuo susinervino ir nuėjo į savo automobilį. Dėl įvykio jis asmeniškai jokios žalos nepatyrė. Pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 84-87, 90-92).

Ikiteisminio tytimo metu liudytojas I. J. parodė, jog 2025 m. birželio 10 d. susitarė su draugais susitikti ir pabendrauti. Susiskambino su G. Š. ir susitarė susitikti, pasibūti. Minėtą dieną, po pietų, nežino tikslaus laiko, nes buvo vartojęs alkoholio ir nesekė laiko, į namus, adresu (duomenys neskelbtini), savo automobiliu atvažiavo draugas R. N. ir jie kartu, paėmę iš namų G. Š., iš karto nuvažiavo į kavinę „Branša“. Ten jau buvo atvykęs D. G. ir G. V.. Juos ten sutiko netikėtai. Kažkuris iš draugų pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo išgėręs, jam buvo vis tiek, ką veikti, todėl sutiko. (duomenys neskelbtini) nieko nepažįsta, yra buvęs tik pravažiuodamas pro šalį. G. V. automobilis S. A. buvo didesnis, todėl kad visi penki tilptų, sulipo į jo automobilį. Vairavo G. V., kadangi yra stambiausias, sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje. Maždaug apie 20.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, kurio centre nusuko į kairę. G. apsuko automobilį ir jie nuvažiavo tiesiai link įvykio vietos. Apsisukinėjant kelyje, važiuojant link miestelio centro, šaligatviu važiavo vaikinas su elektriniu paspirtuku, ant veido buvo užsidėjęs slidininko kaukę. Kažkas iš vaikinų, jei neklysta G. V., per automobilio langą pasakė kažkokią repliką, nepamena, ką būtent. Nepamena, ar į repliką buvo atsakyta. Nuvažiavus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje pasirodė, kad važiuoja, nežinia kur, todėl nusprendė apsisukti ir važiuoti atgal. Įvažiavo į privataus namo kiemo keliuką, tik įsukdami į jį, dar nespėjus išvažiuoti atbuline eiga, jų automobilis buvo užblokuotas kito automobilio Phaeton. Tuo metu jam sėdint priekinėje sėdynėje išgirdo, kad dužo jų automobilio galinis stiklas. Prieš tai prie jų niekas priėjęs nebuvo ir jokio konflikto nebuvo. Pamatė, kad G. V. supanikavęs paspaudė gazo pedalą ir galu trenkėsi į juos blokavusi automobilį. Buvo stiprus smūgis, VW Phaeton buvo nustumtas, jie nuvažiavo nuo kelio į griovį. Jiems beriedant į griovį, asmuo su slidininko kauke, tas pats kurį matė miestelio centre, metė į juos turėtą pagalį, kuriuo buvo išdaužęs galinį stiklą ir pataikęs į priekinį stiklą, jį sudaužė. Lipant iš automobilio šis vaikinas kiemais pabėgo. VW automobilyje sėdėjo kitas vyriškis, kurio jis nepažįsta. Jis išlipęs iš automobilio iš karto pradėjo skambinti į policiją. G. V. taip pat pasiskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį (1 t., b. l. 97-100).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, jog 2025 m. birželio 10 d., apie 20.00 val., buvo kavinėje „Branša“ kartu su savo draugu L. S.. Ten gėrė alų ir sugalvojo į kompaniją pasikviesti savo draugą G. V.. Netrukus į kavinę atvyko G. kartu su kitais pažįstamais R. N. ir I. J.. Nežino, su kokiu automobiliu atvyko. Visi jie kelias minutes sėdėjo kavinėje. N. R. kartu su I. išvyko iš kavinės pasiimti G. Š., kadangi iš ankščiau buvo susitarę susitikti ir išgerti alaus. Maždaug po 20-30 minučių asmenys grįžo. Kavinėje buvo neilgai. Tada visi, t. y. jis, G., I., R., G., susėdo į G. automobilį Seat, nežino valstybinių numerių. Automobilį vairavo G.. Išėjus iš kavinės žinojo, kad važiuos į kažkokį (duomenys neskelbtini) esantį parkelį. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), L. P. gatvėje, ties miestelio aikštėje esančia parduotuve, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos, pastebėjo miestelio aikštėje važinėjantį paspirtuką. Asmuo, važiavęs paspirtuku, buvo apsirengęs juodais rūbais, ant veido buvo užsidėjęs juodos spalvos kaukę. Ant galvos buvo užsidėjęs ar kepurę, ar gobtuvą. Paspirtukininkas pradėjo šūkauti, jie tada sustojo prie parduotuvės, jis prie jų privažiavo ir pasakė „lipkit iš mašinos, važiuokit į kiemą, gausit malkų“. Pasakė kažką tokio, tiksliai žodis į žodį negali pasakyti. Tada jie išvažiavo, jam nieko nesakė. Nežino, kur jie, kokiomis gatvėmis važiavo, žino, kad prie parduotuvės pasuko į dešinę, po to sankryžoje vėl į dešinę. Privažiavę kažkokį kiemą, į jį įsuko, nežino, koks adresas. Ten įsuko, nes norėjo apsisukti, tačiau netrukus pamatė, kad už jų automobilio galo sustojo kitas automobilis VW, nežino valstybinių numerių. Netrukus iš minėto automobilio priekinės keleivio vietos išlipo tas pats asmuo, kurį buvo sutikę centre. Jis buvo su kauke ant veido. Nepamena, ar jis ką sakė. Matė, kad jis išlipęs rankoje turėjo pagalį. Tada pribėgo prie G. automobilio, vieną kartą trenkė pagaliu į priekinį automobilio langą. Jie atsidarę langus pradėjo šūkauti bei jo klausti, ką jis daro. Tada jis pribėgo prie automobilio galinio lango bei į jį trenkė. Nuo smūgio automobilio galinis stiklas sudužo. Nežino, kiek kartų jis trenkė pagaliu į langą. Nepamena, ar jis ką sakė. G. kažkiek automobiliu pavažiavo į priekį, po to visu greičiu pavažiavo atbulomis, po ko trenkėsi į gale stovėjusį automobilį. Kiek matė, automobilyje VW buvo du asmenys, t. y., asmuo, kuris daužė automobilį, ir automobilio vairuotojas. Nė vieno asmens jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Po to kai G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, G. vairuojamas automobilis nuvažiavo į griovį. Jie tada visi išlipo iš automobilio, norėjo pagauti tuos asmenis, kadangi matė, kad jie šalinasi bei įėjo į kiemą, kuriame jie buvo sustoję. Jie juos kieme sustabdė, matė, kad automobilio VW vairuotojas skambina į policiją, todėl nieko nedarė. Per tą laiką, kol jie bendravo telefonu su policijos pareigūnais, kadangi tiek G. skambino į policiją, tiek to kito automobilio vairuotojas, asmuo su kauke pasišalino. Jie dar bandė ieškoti to asmens su kauke, tačiau nerado. Nežino ir nematė, kur tiksliai pasišalino. Kol jis buvo šalia, jie nė vienas neklausė asmens, kas jis toks yra. Jo kaukės nuo veido taip pat nenuėmė. Nežino, kodėl asmenys juos užpuolė, jis jų nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Pats jis nenukentėjo, jokių pretenzijų niekam neturi, kažkokio stipraus išgąsčio nepatyrė (1 t., b. l. 103-106).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. parodė, jog 2025 m. birželio 10 d., apie 19.30 val., kartu su savo draugais R. N. ir I. J. atvažiavo prie kavinės „Branša“, esančios (duomenys neskelbtini) įvažiavimo žiedo. Ten susitiko su dar dviem draugais G. V. ir D. G., su kuriais kalbėjosi ir sugalvojo, kad reikia lipti visiems į vieną automobilį ir važiuoti iki (duomenys neskelbtini) miestelyje esančio parko. Nežino kaip, bet nusprendė lipti pas G. į jo vairuojamą automobilį S. A.. Visą laiką savo automobilį vairavo G.. Nežino, kiek buvo valandų, bet jie nuo kavinės nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavę, pamena, kad kažkur pasuko neatsimena, į kurią pusę, ir pastebėjo su elektriniu paspirtuku važiuojantį vaikiną, kuris buvo apsirengęs juodai, tamsiai ir buvo užsidėjęs kapišoną, veidą dengė juodos spalvos kaukė. Tikrai negirdėjo, ar ką nors vaikinas sakė, jei gerai atsimena, matė, kaip pakėlęs ranką kažką pamojavo ar parodė, bet tiksliai nurodyti negali. Minimo vaikino jis nepažįsta ir net nežino, kas jis galėtų būtų. L. T. miestelio parko važiavo su navigacija, kuri jiems tada rodė apsisukti, tai G. dar šiek tiek pavažiavo ir bandė apsisukti, bet už automobilio galo atsirado kitas automobilis, kuris užkirto kelią ir neleido važiuoti atbulomis ir praėjus kelioms akimirkos ar kelioms sekundėms tas pats vaikinas su kauke su kažkuo, panašiu į medinį pagalį, pribėgo prie automobilio priekio ir daužė iš pagalio į priekinį stiklą. Po smūgio G. su automobiliu pavažiavo į priekį ir tada įjungęs atbulinę eigą pradėjo važiuoti atbulomis, taip kliudydamas už galo stovintį automobilį. Tuo pat metu, kai traukėsi atbulomis, tas pats vaikinas išdaužė ir galinį automobilio stiklą. Po smūgių automobilis, su kuriuo važiavo, įlėkė į griovį. Išlipus iš automobilio, jei gerai atsimena, juodai apsirengęs vaikinas rinko savo medinio pagalio dalis ir greitu žingsniu iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat tik išlipus išgirdo, kad kito automobilio vairuotojas, kuris jiems užstatė galą, pradėjo skambinti 112, nes girdėjo, kaip kalbėjo, pasakojo apie automobilius, jų numerius, vietą, kurioje yra. Kiek girdėjo, taip pat skambino G., bet neatsimena, ką tiksliai kalbėjo, tokioje sumaištyje jis ir nelabai girdėjo. Kitas automobilis buvo VW Phaeton, jei gerai atsimena, juodos spalvos arba tamsiai mėlynos spalvos. Dar prisimena, kad kito automobilio vairuotojas, stovėdamas prie savo automobilio, jiems rodė ranką ištiesęs į šoną ir nuleidęs į apačią, rodydamas sakė, kad „va jis jį pažįsta jau, kai jis buvo toks“. Kaip suprato, norėdamas pasakyti, kad vaikiną su kauke pažįsta nuo tada, kai jis buvo labai mažas (1 t., b. l. 109-112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, jog 2025 m. birželio 10 d. vakare savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė jam priklausantį automobilį VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tvarkydamas automobilį, apie 20.00 val., negali pasakyti tikslaus laiko, išvažinėjo iš savo kiemo, kadangi norėjo patikrinti, ar automobilis nemeta klaidų, kadangi prieš tai buvo jas ištrynęs. Išvažinėjant iš kiemo pamatė pro jo gatvę pravažiuojantį automobilį S. A., nežino valstybinių numerių. Nematė, kur nuvažiavo, atkreipė į jį dėmesį, kadangi pravažiavo nemažu greičiu. T. T. miestelio centre, kai pravažiavo minėtas automobilis, su paspirtuku privažiavo gerai pažįstamas S. P., kuris buvo apsirengęs juodais rūbais, t. y. juodomis kelnėmis ir juodu megztiniu. S. P. ant veido buvo užsidėjęs juodos spalvos pošalmį. Iš veido matėsi tik dalis akių. Prie jo privažiavęs S. P. jam pasakė „norėjo nutrenkti, padėk“. Jis jam nieko neatsakė, jis įsėdo į automobilį. S. P. įsėdo į priekinę keleivio pusę. Prieš įsėsdamas į automobilį S. P. paspirtuką, kuriuo atvažiavo, paliko šalikelėje prie jo namų ir kažką pasiėmė. Nematė, ką jis pasiėmė, bet toje vietoje, kurioje S. P. įsėdo į automobilį bei paliko paspirtuką, buvo remontuojamas namas. Tada pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link bokšto. V. S. klausė, kur važiuoja, jis jam pasakė „kažkur čia netoli“. (duomenys neskelbtini) gatve pavažiavo maždaug 100 metrų, kai S. jam pasakė „stok“. Jis sustojo. Sustojus S. P. iššoko iš mašinos bei pagaliu pradėjo trankyti automobilio S. A. šoninius langus. Automobilis, kurio langus trankė pagaliu P., buvo įsukęs į kiemą ir sustojęs. Kai S. P. pradėjo daužyti automobilio langus, automobilis S. A. pavažiavo į priekį ir netrukus pradėjo važiuoti atgal. Važiuodamas atgal automobilis S. A. kliudė jo automobilį VW Phaeton, po ko automobilis nuvažiavo į griovį, taip pat ir kitų asmenų automobilis. Kai automobiliai buvo griovyje, visi iš automobilių išlipo. Iš automobilio S. A. išlipo penki asmenys, kurių jis nepažįsta. Kai asmenys išlipo iš automobilio, atkreipė dėmesį, kad S. P. nebėra. Nežino, ką sakė išlipę asmenys, kadangi buvo šoko būsenoje. Kiek pamena, iš pradžių jis asmenis apšaukė, tada pradėjo kviesti policiją. Gali pasakyti, kad matė, jog S. P. turėjo pagalį – penketuką (2,5 cm x 5 cm), jo ilgis buvo maždaug 1 metras. Juo jis trankė automobilio S. A. langus. Pagalys, kiek matė, kai S. P. juo daužė automobilį, lūžo. Nežino ir nematė, kiek S. P. išdaužė automobilio langų. Taip pat gali pasakyti, kad kažkuriuo metu, telefonu, dar būnant įvykio vietoje, pamena, jog bendravo su S., tačiau neatsimena, ar tai darė skambučiu, žinutėmis ar programėlėmis ir ką tiksliai bendravo. Po įvykio buvo susitikęs su S. P.. Su juo aptarė įvykusį incidentą. S. P. jam nepaaiškino savo elgesio. Jis tik pasakė, kad gynė savo gyvybę, kadangi jį norėjo partrenkti (1 t., b. l. 115-118, 121-124).

Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas V. T. iš dalies patvirtino savo ankstesnius parodymus, tačiau nurodydamas, jog negali patvirtinti, jog asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką, buvo būtent S. P., tačiau neneigia, jog galimai tai buvo jis (1 t., b. l. 129-131).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. parodė, jog į įvykį jos ir kolegos R. V. ekipažas reagavo pirmas, tačiau vėliau prisijungė ir antrasis policijos ekipažas, kadangi buvo gauti trys pranešimai apie tą patį įvykį. Atvykus įvykio vietoje, griovyje pamatė pilkos spalvos automobilį, kuris buvo akivaizdžiai apgadintas, t. y. nuplėštas priekinis bamperis, išdaužti langų stiklai. Šalia stovėjo dar vienas automobilis, juodos spalvos, VW markės. Šio automobilio priekis stovėjo kelkraštyje, o galas nusviręs (pasviręs) į griovį. Kažkokių akivaizdžių sugadinimų dabar nepamena, tačiau prisimena, jog vienas galinis ratas buvo pažeistas. Atvykus buvo nemažai asmenų, visi vyrai (vaikinai). Paklausė, kurie yra vairuotojai. Priėjo VW automobilio vairuotojas ir vairuotojas pilkos spalvos automobilio. Pamena, jog pilkos spalvos automobilio vairuotojas ir savininkas buvo G. V., o antrojo – V. T.. Abiem vairuotojam tikrino blaivumą. Vėliau aiškinosi įvykio aplinkybes. Su kolegomis, pasiskirstydami funkcijomis, klausinėjo įvykio vietoje buvusių asmenų, kas įvyko. Kiek atsimena, su pilku automobiliu važiavę asmenys parodė, jog jiems važiuojant pagal navigaciją, buvo kažkoks kontaktas su asmeniu, važiuojančiu paspirtuku. Šio kontakto detalių nekonkretizavo. Vėliau jiems įvažiavus į keliuką ir siekiant apsisukti, iš už automobilio galo privažiavo VW automobilis, juodos spalvos, iš kurio išlipo tas pats asmuo, važiavęs paspirtuku, kuris rankose turėjo medinę lazdą ar pagalį. Šiuo įrankiu išdaužė automobilio galinio ir priekinio langų stiklus. G. V. paaiškino, jog dėl šių asmens veiksmų išsigando, nežinojo, kaip elgtis ir norėdamas išvažiuoti iš vietos, taranavo VW automobilį, ir tokiu būdu įvyko eismo įvykis, buvo iškviesti pareigūnai. Iš išvardintų aplinkybių, buvo aišku, jog VW automobilio vairuotojas pažįsta asmenį, kuris išdaužė ir apgadino pilkos spalvos automobilį, kadangi jis tą asmenį ir atvežė. Tačiau V. T. išsisukinėjo ir neatsakydavo į klausimus, kas tas asmuo, kurį jis atvežė. Tačiau jis pripažino, jog asmens, kuris išdaužė G. V. automobilio langus, balsas lyg pažįstamas bei girdėtas. Bet nenurodė konkretaus asmens, visokiais būdais bandė išsisukti nuo atsakymo (1 t., b. l. 134-137).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, jog 2025 m. birželio 10 d. dirbo kartu su kolege G. P. ir pagal gautą budėtojo nurodymą vyko į (duomenys neskelbtini). Kadangi bendrasis pagalbos centras buvo gavęs keletą pranešimų dėl to paties įvykio, tai į įvykį reagavo du policijos ekipažai. Į įvykio vietą atvyko pirmieji, antrasis ekipažas atvyko, kai jau aiškinosi įvykio aplinkybes. Atvykus pamatė dvi apgadintas transporto priemones. Viena jų – sidabrinės spalvos Seat stovėjo griovyje. Antra transporto priemonė – juodos spalvos VW Phaeton. Tiek Seat automobilio keleiviai ir vairuotojas, tiek VW Phaeton vairuotojas, buvo išlipę iš automobilių. Asmenų buvo nemažai, kažkur 5-6. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, jog Seat automobilį vairavo V., nepamena vardo. Su juo kartu važiavo, berods, dar keturi keleiviai. VW Phaeton buvo tik vairuotojas, nepamena nei vardo, nei pavardės. Seat vairuotojas ir keleiviai paaiškino, jog Seat automobilį mediniu pagaliu sugadino, t. y. langus išdaužė, jiems nepažįstamas asmuo, kuris mūvėjo pošalmį. Prieš tai minėtą asmenį matė ar sutiko (duomenys neskelbtini) centre. Asmuo tuo metu važiavo ar buvo su paspirtuku. Kadangi pats įvykis buvo už (duomenys neskelbtini) miestelio centro, įvykio liudytojai, Seat keleiviai, paaiškino, jog jiems pasiklydus, už jų važiuojamo Seat automobilio galo, privažiavo VW Phaeton, iš kurio išlipo asmuo su pošalmiu ir išdaužė Seat automobilio langus. Seat automobilyje važiavę asmenys paaiškino, jog VW Phaeton vairuotojas turėtų pažinoti asmenį, kadangi pats jį atvežė. Pravedus pokalbį su VW Phaeton vairuotoju, šis neigė žinantis asmenį, kurį atvežė. Pripažino, jog asmens balsas jam buvo žinomas, panašus į draugo, tačiau asmens neįvardino. VW Phaeton vairuotojas, matėsi, jog akivaizdžiai siekia išvengti atsakymo, nurodyti asmenį, kuris sugadino Seat automobilį. Buvo aišku, jog vairuotojas pažįsta šį asmenį, jį žino, tačiau uždavus konkretų klausimą, kas tas asmuo, VW Phaeton vairuotojas visaip vengdavo atsakyti, motyvuodamas, jog jam didelis stresas, šokas ir pan., nors visas kitas aplinkybes, susijusias su šiuo įvykiu, nurodydavo. Nei VW Phaeton vairuotojas, nei kiti įvykio dalyviai, t. y. Seat automobilio keleiviai bei vairuotojai, galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens neįvardino. Visi sakė, jog nežino, nepažįsta, nurodyti negali, išskyrus VW Phaeton vairuotoją, kuris teigė, jog asmens balsas jam buvo pažįstamas. Įvykio metu nebuvo surinkta duomenų, galinčių identifikuoti konkretų nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tačiau iš darbo patirties jam žinomi (duomenys neskelbtini) gyventojai, broliai P., kurie linkę į nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko buvo įtarimų, kad yra tikimybė, jog būtent kažkuris vienas iš jų tai galėjo padaryti, nes labai panašus „braižas“ jų ankstesnių įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau konkrečių duomenų, kurie galėtų visa tai patvirtinti, nebuvo surinkta (1 t., b. l. 140-143).

2025 m. birželio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad G. V. pranešė, jog 2025 m. birželio 10 d., apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), važiavo su savo automobiliu S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo įsukęs minėtu adresu, kai prie jo automobilio galo sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo nepažįstamas vyras, kuris vilkėjo juodus rūbus, buvo ant galvos užsidėjęs kaukę, ir rankose laikydamas medinį pagalį juo trenkė per jo automobilio priekinį ir galinį stiklus. Patyrė išgąstį, nes nepažįstamas vyras toliau užsimojo mediniu pagaliu su tikslu trenkti į jo automobilį, todėl nuspaudęs greičio pėdalą savo automobiliu taranavo gale stovėjusį automobilį. Įvykio metu patyrė 400 Eur turtinę žalą (1 t., e. b. l. 8-18).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2025 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. birželio 11 d., apie 21.19 val., buvo gautas pranešimas, kad užpuolėjai dviese su pagaliais, užsipuolė atvažiavusius pranešėją ir draugus, apdaužė ir taranavo kitu automobiliu pranešėjo automobilį. Minėtas užpuolėjas vairuotojas galimai yra neblaivus. Girdisi konfliktas, balsai. Visi yra vietoje, laukia pareigūnų. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pastebėti du apgadinti automobiliai, t. y. VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo apgadintas ant kelio važiuojamosios dalies, bei S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo griovyje. Šalia minėtų automobilių buvo jų vairuotojai, t. y. Seat automobilio savininkas – vairuotojas, G. V. bei VW automobilio vairuotojas – V. T.. G. V. nustatytas 0,22 prom. neblaivumas, V. T. blaivus. Taip pat kartu su G. V. automobiliu važiavo: R. N., blaivus, G. Š., nustatytas 0,2 prom. neblaivumas, I. J., D. G., nustatytas 0,2 prom. neblaivumas. Kaip teigė, G. V., baimindamasis dėl savo sveikatos ir turto, neturėdamas kur trauktis, nepažįstamam asmeniui, dėl neaiškių priežasčių, toliau užsimojant mediniu pagaliu daužyti jo automobilį, būdamas išsigandęs, gindamasis, atbuline eiga pradėjo važiuoti tikslu pabėgti, taip atsimušdamas į jį užštačiusį automobilį, iš kurio ir buvo išlipęs jį užpuolęs vyriškis. Įvykio metu visi minėti asmenys greitosios medicinos pagalbos atsisakė, būtinumui esant teigė, kad patys kreipsis į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 19-21).

2025 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), matomi du automobiliai: VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Stebima, kad dešinėje kelio pusėje matomas atbulomis į griovį įvažiavęs automobilis S. A.. Apžiūrėjus automobilį matomi apgadinimai, nukritęs priekinis automobilio buferis, įskeltas priekinis langas, apžiūrint automobilio galinę dalį, matomas pilnai išdaužtas galinis langas, bei išdaužtas dešinės pusės galinis žibintas bei aplamdytas bagažinės dangtis. Apžiūrint Seat automobilio bagažinę matomas medinis pagalys, su kuriuo buvo galimai išdaužtas automobilio langas. Šalia minėto automobilio Seat matomas ant kelio važiuojamosios dalies VW Phaeton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint VW automobilį matomas išlūžęs galinis dešinės pusės automobilio ratas, iškritęs galinis dešinės pusės automobilio žibintas, sulamdytas bagažinės šonas, bei matoma iššovusi (suveikusi) oro pagalvė. Ant minėto kelio šalia matomas padėtas automobilio Seat priekinis buferis. Apžiūrint įvykio vietą, šalia esančiame keliuke matomos automobilio prakastos ratų žymės. Įvykio vietoje iš automobilio S. A. bagažinės paimtas medinio pagalio dalis (1 t., b. l. 25-42). Įvykio vietoje policijos pareigūnų „Kūno kameromis“ daryti vaizdo ir garso įrašai (2 t., b. l. 9-10, 11-18; laikmena voke prie baudžiamosios bylos viršelio).

2025 m. liepos 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis G. V. parodė, jog iš pateiktų keturių asmens fotonuotraukų, asmens nuotrauka pažymėta Nr. 4 (nuotrauka S. P.), užfiksuotas asmuo yra labai panašus į asmenį, kuris išdaužė jam priklausančio automobilio lango stiklus. Negali užtikrintai patvirtinti, jog čia tikrai tas asmuo, kadangi įvykio metu jis dėvėjo kaukę, tačiau labai gerai įsidėmėjo šio asmens žvilgsnį, akių formą, dėl ko asmuo, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 4 (nuotrauka S. P.), atitinka visus jo įsidėmėtus požymius, t. y. akių formą, tamsios akių spalvos, antakių spalvą, formą ir vešlumą, taip pat labai panašaus žvilgsnio (1 t., b. l. 74-81).

2025 m. rugsėjo 26 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad fiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimto medinio pagalio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog tai obliuotas medinis tašas (pagalys), kuris viename gale – atidalintas (matomos medienos lūžio dalies atplaišos), kitame – matomas skersinis pjūvis. Šio tašo ilgis ties ilgąja lūžio atplaiša iki 420 mm, plotis – 45 mm (1 t., b. l. 144-150).

2025 m. birželio 20 d. asmens apžiūros protokole fiksuota S. P. apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog asmuo trumpais tamsiais plaukais, trumpa tamsios spalvos barzda (ant žandų barzdos nėra). Matoma tamsi sportinė apranga „Nike“, juodos spalvos užtraukiama „banguota“ liemenė, po liemene matomas juodos spalvos džemperis su baltos spalvos ženkliuku, kuris naudojamas prekės ženklu „Nike“, ir galvos uždangalu (kapišonu). Taip pat matomos juodos spalvos sportinės kelnės, ant kurių matomas baltos spalvos ženkliukas, kuris naudojamas „Nike“ prekės ženklu. Baltos spalvos kojinės. Taip pat ant dešinės kojos matoma pilkos spalvos „apykojė“, kuri, kaip žinoma, prižiūrima Probacijos tarnybos. Asmuo dėvi sportinius batus (kedus), kurie yra juodos spalvos su geltonos spalvos akcentu ir užrašu „Nike“. Stebint asmens rankas, ant kairės rankos matomi įbrėžimai, kurie yra ant plaštakos, krumplių. Taip pat matomas įdrėskimas ant dešinės rankos rodomojo piršto vidinėje dalyje (1 t., b. l. 155-164).

2025 m. birželio 12 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota liudytojo V. T. 2025 m. birželio 11 d. savanoriškai pateikto mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy Z FOLD3, 5G apžiūra. Telefone matoma susirašinėjimo programa „Snapchat“, kurioje matomas susirašinėjimas su kontaktu pavadinimu „P. N.!!!“.Susirašinėjimas stebimas nuo 2025 m. birželio 10 d. Matomos peržiūrėtos, išnykstančio turinio tipo žinutės bei skambučių duomenys. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad kontaktas, pavadinimu „P. N.!!!“, telefono naudotojo prašo jo „nepriduoti“. Atidarius minėto kontakto, pavadinimu „P. N.!!!“, paskyrą, matomos programos naudotojo laikinos nuotraukos, kuriomis programos naudotojas dalijasi tik su asmenimis iš savo kontaktų sąrašo. Matoma laikina nuotrauka, kurioje kontaktas dalijasi tekstu „Ieškau žmogaus kas apsijimtu kad mašinai išpiso langą 700 € duodu detaliau paaiškinsu susidomėjusiam būtinai reikia jau rytojui skubu reikia man pagalbos hebra gelbėkit“ (1 t., b. l. 176-186).

2025 m. liepos 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. birželio 12 d. buvo atliekama liudytojo V. T. savanoriškai pateikto mobilaus aparato įrenginio – telefono apžiūra. Daikto apžiūros metu buvo fiksuojamos su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės, susirašinėjimas su programos „Snapchat“ naudotoju, kuris galimai yra S. P.. Peržiūrint įrenginio nuotraukų galeriją, buvo stebimos nuotraukos, kurios darytos būtent apžiūrimu telefonu, kuriose užfiksuoti laiką kartu leidžiantys liudytojas V. T., įtariamasis S. P. ir jo brolis L. P.. Atsižvelgiant į V. T. apklausas ir matomas nuotraukas, tikėtina, kad V. T. su įtariamuoju palaiko artimą ryšį bei dėl to vengia duoti teisingus parodymus ikiteisminiame tyrime. Taip pat aplinkybės leidžiančios manyti, kad V. T. turėjo suprasti, kad į jo automobilį įlipo S. P. yra tai, jog abu asmenys gyvena tame pačiame miestelyje, kas leidžia manyti, kad liudytojas įtariamąjį turėtų atpažinti iš bendrų bruožų (ūgio, kūno sudėjimo, kalbos manieros, balso garso, veido bruožų akių linijoje, rūbų), V. T. naudojamo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kontaktų (draugų) sąraše yra įtariamojo S. P. naudojama to paties socialinio tinklo paskyra. Taip pat V. T. bendravimo su juo metu vengia tiesioginių atsakymų, atsakinėja į klausimus pavyzdžiais ir pan., ne apklausų metu patvirtino, jog nusikalstamą veiką padarė būtent S. P., tačiau kaip pats teigė, nenori to paliudyti tiesiogiai, kas leidžia suprasti, jog abu asmenys palaiko glaudžius santykius bei V. T. turėjo atpažinti į jo mašiną įsėdusį S. P. (1 t., b. l. 189-191, 192, 193).

2025 m. liepos 29 d. apžiūros protokole fiksuota A. J. savanoriškai pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas „2. Atvažiuoja VLK_1_mietas_mietas_20250610183000_20250610183259_548651.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 2:58 min. Atvėrus vaizdo įrašą viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas VLK_1, dešiniajame datos 2025-06-10 ir laiko 18:30:03, kuris įjungus vaizdo įrašą, kinta didėjančia tvarka. Vaizdo kamera fiksuoja miestelio centre esančią (duomenys neskelbtini) ir L. P. gatvių sankryžą. Nuo 18:30:03 val. iki 18:31:37 val. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:31:38 iš M. V. g. kirsdamas (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja juodos spalvos elektrinį paspirtuką vairuojantis asmuo (toliau – Asmuo), ja važiuoja iki sankryžos, pervažiuoja ją ir nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini). Asmuo vilki juodos spalvos džemperį, ant kurio kairėje pusėje, ties krūtine matomas baltos spalvos fragmentas, tačiau iš pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai šioje džemperio vietoje vaizduojama. Asmuo dėvi juodos spalvos kelnes, avi juodos spalvos batus. Matoma, kad asmens veidą dalinai dengia juodos spalvos galimai kaukė, matoma tik dalis akių srities. Matoma, kad asmuo yra liekno kūno sudėjimo, daugiau asmenį identifikuojančių duomenų iš vaido įrašo pateikti nėra galimybės, kadangi asmuo matomos tolumoje. Nuo 18:32:00 val. iki 18:33:01 val. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas „1. Nuvažiuoja VLK_1_mietas_mietas_20250610184229_20250610184320_1481223.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 50 sek. Atvėrus vaizdo įrašą viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas VLK_1, dešiniajame datos 2025-06-10 ir laiko 18:42:32, kuris įjungus vaizdo įrašą kinta didėjančia tvarka. Vaizdo kamera fiksuoja miestelio centre esančią (duomenys neskelbtini) ir L. P. gatvių sankryžą. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:42:43 matomas tas pats aukščiau aprašytas važiuojantis elektriniu paspirtuku Asmuo, kuris kaip suprantama nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja link (duomenys neskelbtini). Nuo 18:43:10 val. iki 18:43:22 val. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas „1. Atvažiuoja VLK_2_mietas_mietas_20250610183059_20250610183159_1002232.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 1.00 min. Atvėrus vaizdo įrašą viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas VLK_2, dešiniajame datos 2025-06-10 ir laiko 18:30:58, kuris įjungus vaizdo įrašą kinta didėjančia tvarka. Nuo 18:30:58 iki 18:31:32 vaizdo įrašo rodomu laiku tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Matoma, kad filmuojama aikštė, matoma dalis gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:31:33. matomas tas pats aukščiau aprašytas asmuo, atvažiuojantis elektriniu paspirtuku, kuris matoma pravažiuoja gatve, automobilių stovėjimo aikštele. Nuo 18:31:43 val. iki 18:31:58 val. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas „2. Nuvažiuoja VLK_2_mietas_mietas_20250610184249_20250610184329_1675214.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 40 sek. Atvėrus vaizdo įrašą viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas VLK_2, dešiniajame datos 2025-06-10 ir laiko 18:42:52, kuris įjungus vaizdo įrašą kinta didėjančia tvarka. Vaizdo kamera fiksuoja aikštę, gatvę ir automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:42:53 matomas tas pats aukščiau aprašytas gatve elektrinu paspirtuku pravažiuojantis Asmuo. Nuo 18:43:00 val. iki 18:43:29 val. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas penktas vaizdo įrašas „VLK_1_mietas_mietas_20250610185344_20250610185540_2214914.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 1:56 min. Atvėrus vaizdo įrašą Viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas VLK_1, dešiniajame datos 2025-06-10 ir laiko 18:53:47, kuris įjungus vaizdo įrašą kinta didėjančia tvarka. Vaizdo kamera fiksuoja miestelio centre esančią (duomenys neskelbtini) ir L. P. gatvių sankryžą. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:53:54 matoma, kaip (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies viduriu manevruodamas elektriniu paspirtuku parvažiuoja Asmuo, sankryžoje apsisuka. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:54:21 val. matoma, kaip (duomenys neskelbtini) parvažiuoja pilkos spalvos Seat markės automobilis, kurio valstybinių numerių iš pateikto vaizdo įrašo nustatyti nėra galimybes. Matoma, kad artėjant automobiliui Seat prie (duomenys neskelbtini) ir L. P. gatvių sankryžos, Asmuo važiuoja važiuojamąja kelio dalimi prieš eismą, link šio automobilio ir sustoja kairėje kelio pusėje. Priartėjęs automobilis Seat prie asmens, stovinčio automobiliui iš dešinės ir tuo pat metu prie gatvių sankryžos, automobilis sulėtina greitį ir nesustodamas pro gatvių sankryžą važiuoja tiesiai. Matoma, kad automobilio priekinis dešinės pusės langas šiek tiek pravertas. Pravažiavus sankryžą automobilis sulėtina greitį, galimai dėl to, kad gatvė į kurią įvažiuoja automobilis yra grįsta akmenimis. Tuo pat metu matoma, kad Asmuo automobiliui iš karto važiuoja iš paskos ir automobiliui pradedant važiuoti akmenimis grįstą gatvę, Asmuo automobilį aplenkia pro automobilio kairę pusę vis atsisukdamas į aplenktą automobilį bei pakelia ranką ir tuo pat metu užvažiuoja ant trinkelėmis grįsto grindinio, t. y. į automobilių stovėjimo aikštelę. Matoma, kad automobilis įvažiavęs į akmenimis grįstą gatvę staiga padidina automobilio važiavimo greitį pasukdamas kairėn link važiuojančio automobilio stovėjimo aikštelėje Asmens, neužvažiuojant ant automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo pat metu, t. y. šio automobilio manevro metu, Asmuo staiga apsisuka automobilių stovėjimo aikštelėje, o automobilis toliau nuvažiuoja tiesiai. Toliau matoma, kad Asmuo važiuoja elektriniu paspirtuku automobilių stovėjimo aikštelėje ratais. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:54:56 matoma, kaip iš L. P. g. į Klaipėdos g. įsuka juodos spalvos VW markės automobilis, kurio valstybinio numerio iš vaizdo įrašo nustatyti nėra galimybes. Rodydamas posūkį automobilis sustoja sankryžoje, prie jo privažiuoja Asmuo, atsidaro automobilio durelės. Pagal vaizdo stebėjimo kameros rodomą laiką asmenys bendrauja nuo 18:55:04 val. iki 18:55:17 val. Pirmasis link (duomenys neskelbtini) nuvažiuoja Asmuo, o jam iš paskos nuvažiuoja juodos spalvos automobilis. Nuo 18:55:33 val. iki 18:55:43 val. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas šeštas vaizdo įrašas „VLK_2_mietas_mietas_20250610185350_20250610185430_2529298.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 40 sek. Atvėrus vaizdo įrašą Viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas VLK_2, dešiniajame datos 2025-06-10 ir laiko 18:53:55, kuris įjungus vaizdo įrašą kinta didėjančia tvarka. Vaizdo kamera fiksuoja aikštę, gatvę, automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:54:00 matoma, kaip važiuojamosios dalie viduriu manevruodamas elektriniu paspirtuku parvažiuoja Asmuo, vis atsisukdamas atgal. Vaizdo įrašo rodomu laiku 18:54:23 matoma iš tos pačios pusės kaip ir parvažiavo Asmuo, važiuojamąja kelio dalimi parvažiuoja pilkos spalvos automobilis Seat, kuris šiek tiek vinguriuoja. Kiek asmenų važiuoja šiuo automobiliu, iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti (2 t., b. l. 4-8).

2025 m. rugsėjo 11 d. – 2025 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro įrašai, iš kurių matyti, kad buvo gauti du pranešimai dėl įvykio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21-26).

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124-719/2022, Nr. 2K-9-594/2023 ir kt.). Pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia ir BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-19-511/2020, Nr. 2K-194-895/2020, Nr. 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. kaltinamojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis S. P. 2025 m. birželio 10 d., apie 20.50 val., viešoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, dėl chuliganiškų paskatų, prisivijęs G. V. vairuojamą automobilį su jame kartu sėdėjusiais R. N., G. Š., D. G., I. J., tyčia mediniu pagaliu išdaužė G. V. priklausančio automobilio galinio lango stiklą bei įskėlė priekinio lango stiklą, tuo sugadindamas jam priklausantį 463 Eur nedidelės vertės turtą. Kaltinamasis sukėlė didelį išgąstį automobilio vairuotojui ir keleiviams, veikė viešai ir suvokdamas, kad elgiasi nepriimtinai moralės požiūriu, jo veiksmais, sureagavus neadekvačiai, buvo nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, ir tokiais įžuliais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamojo S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, Nr. 2K-91-891/2025).

Skirdamas kaltinamajam S. P. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis teisiamas aštuntą kartą, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas šešis kartus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba (2 t., b. l. 48-58, 140-151, 152-153). Šios aplinkybės rodo, kad S. P. išvadų nedaro, nesiekia gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. P. pripažintinas recidyvistu, nes būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu ir esant neišnykus teistumui vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam S. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.) Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

Kaip jau minėta, kaltinamasis S. P. teisiamas ne pirmą kartą, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, matyti, kad prieš tai paskirtos bausmės teigiamo poveikio kaltinamajam neturėjo. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau S. P. šio pasitikėjimo nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinį nusikaltimą, savo polinkio nusikalsti nepakeitė. Įvertinus byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas spendžia, kad kaltinamajam S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl šių priežasačių, darytina išvada, kad S. P. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu kaltinamasis S. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 3 metų 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, minėtu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 670 Eur turtinės žalos atlyginimo (nors civiliniame ieškinyje nurodyta 640 Eur, tačiau nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civiliniame ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą) (1 t., b. l. 68). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad minėtą sumą sudaro išlaidos dėl naujų priekinio ir galinio automobilio langų pirkimo bei langų keitimo darbų kaina. Teisiamojo posėdžio metu G. V. atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 370 Eur ir prašė priteisti iš kaltinamojo 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad sugadinta transporto priemonė yra suremontuota, tačiau šiuo metu ji jau yra parduota. Detales pirko iš „autolaužyno“, todėl neturi jokių mokėjimo dokumentų, langų keitimo darbus atliko pats. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nors nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl prašomų priteisti išlaidų, tačiau vertintina, kad nukentėjusiojo nurodytos sumos nėra didelės, teismui nekyla abejonių dėl jų realumo, be to, kaltinamasis sutiko su prašoma priteisti turtine žala. Šios aplinkybės rodo, kad G. V. civilinis ieškinys dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, visiškai įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad teisiamojo posėdžio metu G. V. atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 370 Eur turtinės žalos atlyginimo, teismas priima nukentėjusiojo pareikštą dalies civilinio ieškinio atsisakymą ir nutraukia procesą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl 370 Eur turtinės žalos priteisimo (BPK 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)140 straipsnio 1 dalis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios S. P. paliktina galioti kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinis pagalys, 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu perduotas saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Telšiai, Žemaitės g. 34, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); laikmena su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt) (vokas prie baudžiamosios bylos viršelio) paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti S. P. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Iš S. P. priteisti G. V. 300 Eur (tris šimtus Eur) turtinei žalai atlyginti.

Priimti nukentėjusiojo G. V.civilinio ieškinio atsisakymą dalyje dėl 370 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt Eur) turtinės žalos priteisimo ir procesą dėl civilinio ieškinio toje dalyje nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad S. P.yra recidyvistas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinį pagalį, 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu perduotą saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Telšiai, Žemaitės g. 34, sunaikinti; laikmeną su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt) (vokas prie baudžiamosios bylos viršelio) palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.