- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-17-873/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32413-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- D. M.
- Civilinis ieškovas
- M. T.
- Civilinis atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Egidijus Losis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. T. (M. T.), jo gynėjui advokatui Egidijui Losiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. (toliau – ir nukentėjusysis, civilinis ieškovas) ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir civilinis atsakovas) atstovo T. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. M. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į D. M. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir jame nurodytus įskaitytinus laikotarpius. Nustatyta, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. birželio 20 d.). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir penkerius metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir jai iš D. M. priteista 318,23 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (318,23 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje). M. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 3 380 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (3 380 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje). Kita civilinio ieškinio dalis netenkinta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2024 m. birželio 11 d., apie 7.40 val., Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini). pusės ir priartėjęs prie ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. 1 įrengtos nereguliuojamos (duomenys neskelbtini) sankryžos, pažeidė KET 14 ir 108 punktų reikalavimus, numatančius, kad „<...> draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>“ ir „<...> reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje <...>“, t. y. sankryžoje pasukęs į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) pusės, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, kur jo judėjimo krypties atžvilgiu iš priekio kelio važiuojamąja dalimi važiavo M. T., gimęs 2006 m., kuris vairavo motorolerį „Mosca“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairuojamu automobiliu su motoroleriu susidūrė, dėl ko M. T. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. T. prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, priteisiant M. T. 200 000 Eur turtinei žalai atlyginti (negautų pajamų) ir 56 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti liudytoją V. B..
2.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dalį dėl patirtos turtinės žalos, pasireiškusios negautų pajamų forma, neteisingai taikė „pajamų realumo“ kriterijų. Nors skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas išvardijo civilinio ieškinio reikalavimus grindžiančius duomenis (pateiktus dokumentus, nukentėjusiojo M. T., liudytojo E. T. parodymus), juos formaliai aptarė, tačiau netinkamai vertino kiekvieno iš šių duomenų turinį M. T. galimybės studijuoti Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) universitetuose gaunant sportininko stipendiją praradimo kontekste. Teismas nuosprendyje negautas pajamas nepagrįstai laikė „hipotetinėmis ir tikėtinomis“.
2.1.1. Teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai negautų pajamų realumo aplinkybę susiejo išimtinai su mokymosi įstaigų įsipareigojimo suteikti M. T. stipendiją turėjimu dar iki eismo įvykio, nevertindamas, ar M. T. neprarado tokių pajamų gavimo galimybės ateityje, tokiais argumentais prieštaraudamas ir kasacinio teismo praktikai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-307-689/2019). Nurodo, kad M. T. pagal savo pasiekimus turėjo realią galimybę studijuoti JAV mokymo įstaigoje gaunant sportininko stipendiją. Ši reali galimybė buvo prarasta dėl D. M. įvykdytos nusikalstamos veikos, kadangi M. T. negalėjo ne tik dalyvauti 2024 metų liepos 2 – 7 d. vykusiame Europos jaunimo čempionate, bet ir tris mėnesius intensyviai treniruotis, dėl to itin suprastėjo jo, kaip sportininko, rezultatai. Pasak nukentėjusiojo, byloje yra visos teisinės ir faktinės sąlygos konstatuoti, kad M. T. patyrė 200 000 Eur turtinę žalą negautų pajamų forma.
2.1.2. Teigia, kad teismas neįvertino bylos duomenų loginės visumos, kuri patvirtina, jog JAV mokymosi įstaigos, turėdamos prieigą prie „Swimcloud“ platformos ir matydamos visus M. T. pasiekimus bei rezultatus, kontaktavo su juo, siekdamos pritraukti į mokymosi įstaigos plaukimo komandą. Elektroniniuose laiškuose kalbama apie nukentėjusiojo pasiekimus, dėl kurių mokymosi įstaiga domisi juo, kaip sportininku, ir apie galimos sportininko stipendijos suteikimą.
2.1.3. Nesutikdamas su teismo argumentu, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad dalyvavimas Europos jaunimo čempionate buvo būtinas gauti stipendiją, pažymi, kad būtent tokias aplinkybes nurodė nukentėjusysis ir kaip liudytojas apklaustas E. T.. Teigia, kad Europos jaunimo čempionatas būtų buvęs geriausias jo pasiekimų įrodymas, neabejotinai patvirtinęs jo, kaip sportininko, profesionalumą ir turėjęs reikšmės reitingo skaičiavimui. Pažymi, jog dėl amžiaus jam tai buvo paskutinė galimybė sudalyvauti Europos jaunimo čempionate, kadangi 2024 rugpjūčio 21d. jam suėjo 18 metų. Šiuo metu siekiant varžytis Europos ar Pasaulio čempionatuose jis jau privalėtų vykdyti suaugusiems keliamus normatyvus.
2.1.4. Aplinkybę, kad dalyvavimas Europos jaunimo čempionate sudaro prielaidas studijuoti JAV aukštosiose mokyklose, patvirtina ir aplinkybė, kad daug čempionato dalyvių šiuo metu studijuoja JAV, gavę sportininko stipendiją, atstovauja JAV aukštąsias mokyklas (R. J., K. S., P. K., I. V., A. G., M. R., S. P.). Šių aplinkybių patvirtinimui tikslinga būtų apklausti E. T. ir plaukikus treniravusį V. B..
2.1.5. Pakartotinai nurodydamas, kad dėl patirtų sužalojimų jis (M. T.) prarado galimybę tris mėnesius intensyviai treniruotis, dėl ko itin suprastėjo jo, kaip sportininko, fizinė forma, sportinis pajėgumas, pažymi, kad Youngstown state university laiške jam buvo siūloma tik dalinė stipendija.
2.1.6. Akcentuoja, kad nuosprendyje teismas dėl patirtų sužalojimų nulemtą plaukimo rezultatų suprastėjimą vertino tik kaip neturtinės žalos aplinkybę, tačiau nevertino šios aplinkybės negautų pajamų kontekste. Pabrėžia, jog reikšminga ir tai, kad sportuojant net kelių treniruočių praleidimas jau yra didelis neigiamas faktorius, kad būtų išlaikyta tinkamą varžyboms forma. Pasak nukentėjusiojo, įvykio padariniai bus juntami visą gyvenimą.
2.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl neturtinės žalos dydžio. Teigia, kad teismas neįvertino situacijos išskirtinumo, nusikaltimo M. T. sukeltų pasekmių. Tvirtina, jog teismo nustatytas 8 000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
2.2.1. Nurodo, jog eismo įvykio metu patyrė stresą, didelį fizinį skausmą, kurį jautė tiek įvykio metu, tiek po jo, taip pat patyrė didelius nepatogumus, gydėsi ligoninės stacionaro skyriuje, jam buvo atliktos dvi chirurginės operacijos. Taip pat buvo priverstas tris mėnesius nesitreniruoti, tai pakenkė jo, kaip profesionalaus sportininko, fizinei formai ir sportiniams pasiekimams. Akcentuoja, kad neteko galimybės moksleivių atostogų metu leisti laiką nevaržomai ir be skausmo, kadangi jam buvo paskirtas gulėjimo režimas, patirta trauma trukdė atlikti kasdienius buities darbus ir laisvai bei savarankiškai judėti.
2.2.2. Pažymi, kad nukentėjusiojo sportinės karjeros aukštumoje prarasta galimybė dalyvauti Europos jaunimo čempionate jau negalės būti atkurta. Teismas formaliai įvertino nukentėjusiojo gydymo trukmę, prarastas galimybes užsiimti sportine veikla, dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
2.2.3. Nurodo, kad susiformavusioje teismų praktikoje iš esmės nėra panašių bylų, kuriose sportininkas, dėl nusikalstamos veikos patyręs sveikatos sužalojimą, praranda galimybę gauti stipendiją. Ši situacija yra unikali, išsiskiria iš suformuotos teismų praktikos, o tai lemia, kad šis atvejis turi būti vertinamas individualiai, o ne formaliai išvedant aritmetinius kitose bylose nustatytus neturtinės žalos vidurkius. Todėl teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, negalėjo remtis vien tik analogiškų bylų sprendimais.
3. Civilinio atsakovo atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
3.1. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 41 straipsnio 4 dalies nuostatas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. gruodžio 23 d.) civilinis ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ieškinį galėjo pareikšti ne baudžiamojo proceso, o tik civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
3.2. Tvirtina, kad civilinis ieškinys negalėjo būti iš dalies patenkintas ir dėl to, kad žalos atlyginimą buvo prašoma priteisti solidariai iš civilinio atsakovo ir iš kaltininko D. M. bei civilinės atsakovės D. B.. Pažymi, kad pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatas pretenzija dėl padarytos žalos gali būti nagrinėjama tik nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsisakius kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio.
3.3. Teismas nepagrįstai nevertino to, kad šiuo atveju civilinio ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas preciziškai laikantis aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatų (TPVCAPDĮ; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (įvykio metu galiojusi 2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1059 redakcija) patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintos Rekomendacijos dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo).
3.4. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytose bylose (Nr. 1A-41-616/2025, 1A-2-951/2025, 1-370-760/2024, 1-1744-1127/2024) nukentėjusiųjų sužalojimai, jų gydymas buvo ženkliai sudėtingesni ir teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo jais vadovautis. Pažymi, kad civilinis atsakovas išmokėjo 4 620 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, t. y. beveik maksimalią teismų priteisiamą sumą (5 000 Eur) nesant sudėtingo gydymo, liekamųjų reiškinių ar komplikacijų. Teigia, kad didesnės sumos (virš 5 000 Eur) priteisiamos nustačius išimtinius atvejus, kai nukentėjusiam asmeniui sužalojami gyvybiškai svarbūs organizmo centrai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, jos yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022). Komentuojama suma gali būti ir didesnė, tačiau sužalojimai privalo būti kur kas didesni nei šiuo atveju (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-159-875/2020).
3.5. Pažymi, jog nukentėjęs asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu jis toliau plaukia, laiko egzaminus, sportiniai rezultatai atsistatė į padėtį, kokia buvo prieš įvykį. Nurodo, kad teiginys, jog sportiniai rezultatai būtų aukštesni, yra daugiau tikėtinas, nes tam nėra jokių įrodymų, jie gali likti ir esamame lygyje, ir net suprastėti. Remiasi nukentėjusiojo mamos paaiškinimu, kad sūnų iš ligoninės paleido maždaug po savaitės, šiuo metu sūnui, be psichologinių traumų, viskas gerai, jokių skausmų neliko. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų ir jų gydymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus bei kai kuriuos nepatogumus, tačiau, įvertinus nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų pobūdį, taikytą gydymą, liekamųjų reiškinių nebuvimą, mano, kad civilinio atsakovo išmokėta 4 620 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas prašo šio skundo netenkinti, savo apeliacinį skundą palaiko. Teigia, kad ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 4 620 Eur ir papildoma suma neatlygintina, o turtinė žala neatlygintina, nes nėra pagrįsta ir įrodyta. Nurodo, kad ieškovo negautų pajamų skaičiavimas, pateiktas ieškinyje, neatitinka teisės aktų reglamentavimo dėl šio tipo išlaidų apskaičiavimo, be to, ieškovo nurodoma 200 000 Eur suma dėl tariamai patirtos turtinės žalos nepagrįsta jokiu konkrečiu, detaliu, aiškiu skaičiavimu, nurodomas menamas, apytikslis dydis, kurio tikslaus apskaičiavimo pagrindimo neįmanoma nustatyti. Teigia, kad iš ieškinio prieduose pateiktų susirašinėjimų su JAV universitetų atstovais nėra aiškių įrodymų, kad ieškovas patyrė 200 000 Eur turtinę žalą. Neaišku, kokia tiksliai stipendija galėjo būti mokama ieškovui, kokios stipendijos mokėjimo sąlygos, pavyzdžiui, ar ieškovas jos neprarastų dėl mokymosi įvertinimo sumažėjimo ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Laiškuose nėra jokių konkrečių sutarčių su aiškiomis sąlygomis dėl studijų trukmės, konkrečių stipendijų, studijų kainos bei garantijų, kad šios studijos ieškovui bus apmokėtos pilnai arba dalinai. Nėra žinoma, ar ieškovas iš tikrųjų būtų studijavęs JAV universitete visą studijų laiką, kokiame JAV universitete, kokiomis sąlygomis, ar jam būtų mokama stipendija už visus studijų metus, kokio ji būtų dydžio, ar ieškovas atitiktų reikalavimus, keliamus jam, kaip plaukikui, ar jis gebėtų vykdyti sportinius normatyvus, kurie turi įtakos mokamai stipendijai, ar studijų metu nebus patirta traumų ir t. t. Ieškovui, kuris dėl patirtos traumos neteko galimybės treniruotis tris mėnesius, nebuvo apribotos galimybės siekti sportinių pasiekimų ateityje, kurie turėtų įtakos jo galimybei studijuoti JAV universitete, nėra žinoma, ar ieškovas nestudijuoja universitete, negauna stipendijos.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo įgaliotasis atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, patenkinus gynybos prašymą, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausti liudytojas V. B. bei nukentėjusysis M. T..
7. Liudytojas V. B., nukentėjusiojo M. T. treneris, parodė, kad dėl nelaimingo įvykio nukentėjusysis praktiškai iškrito iš treniruočių proceso. M. T. buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinę, turėjo atstovauti Europos jaunių plaukimo čempionate, bet dalyvauti negalėjo. M. T. treniruoja maždaug nuo 8 metų, dirba trenerių brigada, liudytojas yra pagrindinis treneris, nukentėjusįjį treniruoja iki šiol. Europos jaunių čempionate gali dalyvauti jaunuoliai iki 18 m., o M. T. tuomet buvo 17 m. Po eismo įvykio M. T. treniruotės nutrūko pusei metų, tuo metu negalėjo treniruotis, nes buvo sužeista koja. Įprastai treniruojasi du kartus per dieną. Dalyvavimas Europos čempionate turi įtakos stojimui į aukštąsias mokyklas užsienyje, didina galimybę išvažiuoti mokytis, taip pat turi įtakos stipendijai. Jeigu žmogus dalyvauja Europos čempionate, tai tą visi mato. Yra sistema, kur suvedami visi sportininkai, matomi jų rezultatai, jų pasiekimai. Sportininkai sekami nuo pat mažens, t. y. kokia perspektyva, ir nuo to daug kas priklauso. Labai daug sportininkų išvažiuoja į užsienį sportuoti ir mokytis, nes mokslai brangiai kainuoja. Ten sportininkas gauna stipendiją, nemokamą mokslą, o M. T. prarado galimybę dalyvauti Europos jaunių čempionate. Anksčiau, 2022–2023 m., M. T. dalyvavo Pasaulio „M“ čempionate, buvo prizininkas. Daugelyje varžybų dalyvavo ir užimdavo prizines vietas. M. T. papuolė į Lietuvos rinktinę, paskui buvo atsakingos varžybos, negalėjo dalyvauti, buvo įtrauktas, bet negalėjo plaukti. M. T. Lietuvoje 2024 m. buvo prizininkas, pagal savo amžių iki įvykio buvo pirmas–antras. Po įvykio M. T. nedalyvavo varžybose, jo reitingas krito, rezultatai krito, negalėjo niekur dalyvauti, todėl į varžybas važiavo kiti sportininkai. Šiuo metu M. T. Lietuvoje yra septintas, paskutinėse varžybose čempionate buvo ketvirtas, varžybose atstovaujant Vilniaus komandą, estafetės rungtyje Lietuvos čempionate buvo užimta trečia vieta. M. T. buvo ir yra labai perspektyvus sportininkas. Abejoja ir negali pasakyti, ar M. T. užkirsti keliai ateityje studijuoti užsienyje, nes jo (M. T.) rezultatai nukentėjo. Studijuojant Amerikoje galima iki 24 m. gauti pilną išlaikymą, pilną stipendiją. Paskui, nuo 24 m. reikia mokėti, primokėti, jeigu nori toliau mokytis. Amerikoje studentai mokosi 4 metus. Šiuo metu M. T. 19 m., jis įstojo į universitetą Lietuvoje, į Vilniaus universitetą, studijuoja tarptautinį verslą dieniniame skyriuje. M. T. buvo pasiūlymų iš JAV, bet jis nedalyvavo Europos čempionate. Universitetai stebi sportininkus internete, stebi jų progresą, rezultatus, siūlo sportininkams atvažiuoti treniruotis į tam tikrą universitetą, siūlo ir stipendijas, kiekviename universitete skirtingai, viskas priklauso nuo rezultato. Jeigu, pvz., sudalyvauja Europos čempionate arba tarptautinėse varžybose – tai yra kaip pliusas. Kuo daugiau tokių varžybų, tuo daugiau tokių pliusų. Universitetai visą informaciją mato ir paskui jie patys pasiūlo arba sportininkas pats save siūlo, reklamuoja, kad nori tokiuose universitetuose sportuoti ir mokytis. Už mokslus Amerikoje reikia mokėti labai brangiai. Amerikoje sportas labai aukštame lygyje, sportininkai, kurie talentingi ir labai gerai mokosi, jiems yra skiriamos stipendijos, nereikia mokėti už mokslus. Labai daug sportininkų iš Lietuvos išvažiuoja, pasirašo sutartis jau 11–12 klasėje, sportininkai turi kontraktus išvažiuoti į užsienį mokytis, todėl M. T. labai nukentėjo. Į Europos čempionatus ne visi papuola, nes yra tam tikri normatyvai, kai kurioms šalims yra tam tikros kvotos. Lietuvai yra tam tikri normatyvai, sportininkai turi vykdyti A ir B normatyvus: A normatyvas yra finalas, o B normatyvas – pusfinalis. Užtenka tik sudalyvauti tarptautinėse varžybose, universitetai tą stebi. Pakanka tik dalyvavimo, nebūtina užimti prizinę vietą. Dalyvavimas Europos ar Pasaulio čempionate – tai jau yra atranka. Tuose čempionatuose bet kas negali dalyvauti. M. T. dalinosi savo ketinimais studijuoti užsienyje, liudytojas pats jį skatino siekti rezultato, kad išvažiuotų mokytis, studijuoti ir sportuoti užsienyje, nes sportavimo sąlygos Lietuvoje ir Amerikoje nėra net palyginamos. Jis (M. T.) turėjo pasiūlymų iš Amerikos universitetų, mokamai gali visur išvažiuoti, bet, jeigu pasiekia rezultatą, tai gali išvažiuoti nemokamai. Tai yra nemaži pinigai. Pernai išvažiavo į Ameriką studijuoti keli sportininkai. Amerikoje dabar studijuoja P. K., šiemet Smiltė išvažiuoja studijuoti, sportininkės M. T. amžiaus. Studijuoja, vykdo normatyvus. Amerikoje visai kitas požiūris į sportą. Trauma galėjo būti lemiamas veiksnys reitingui, nes M. T. negalėjo plaukti. Dėl traumos jis negavo pasiūlymo. Dabar M. T. pagal amžių keliami kiti normatyvai, daug didesni. Rinktinės sudaromos pagal gimimo datą. Dabar, kai M. T. jau aštuoniolikmetis, jo reitingas nukritęs. Kai atsitinka trauma, sunku psichologiškai atsistatyti ir plaukti, toliau siekti rezultato, nes išmuša iš vėžių. Pusę metų nesportavo, o tai irgi daug ką reiškia. JAV priėmimas ir sutarčių pasirašymas vykdomas įvairiai. Priėmimas būna nuo rugsėjo ir nuo Naujų Metų. Iki traumos apie studijas Lietuvoje su M. T. liudytojas nekalbėjo, M. norėjo išvažiuoti į Ameriką, nes Lietuvoje sportininkai palikti likimo valiai. Reikia būti labai aukšto lygio sportininku, kad galėtum gauti finansavimą, turi patekti į olimpinę rinktinę, kad gautum finansavimą ir kažkokią stipendiją. Aštuoniolikmečiams, devyniolikmečiams Lietuvoje nėra tokių sąlygų ir galimybių. M. T. iki traumos ruošėsi važiuoti į Europos čempionatą. Visų tikslas papulti su rinktine į varžybas, stovyklas. O M. dėl traumos nieko nebegalėjo, nei išvažiuoti, nei sportuoti, pusę metų viskas iškrito, o tai buvo paskutiniai metai, tai labai daug ką reiškia. M. T. vykdavo 11 treniruočių per savaitę, po dvi treniruotes į dieną, maždaug 5 valandas, per atostogas dar daugiau sportavo. Aukšto meistriškumo sportininkai gauna dvi savaites–savaitę aktyvaus poilsio į metus. Labai daug liudytojo treniruojamų sportininkų išvažiavo studijuoti į JAV, mažiausiai dešimt. Liudytojas stengiasi daugiau dirbti individualiai su talentingais sportininkais. Su vidutinio gabumo sportininkais nedirba. Į Europos čempionatą M. T. tikrai būtų važiavęs, nes buvo pirmas–antras. M. T. į rinktinę būtų patekęs. Visi čempionato dalyviai, nepriklausomai nuo rezultatų, turėjo galimybę patekti į universitetus. Priklauso ir nuo mokymosi rezultatų, ir nuo plaukimo rezultatų. Užsienyje sportininkai yra vertinami. Sportininkas save turi „pardavinėti“ universitetui, kad sportuos už komandą. Treneris mato rezultatus, mato mokslus ir renkasi. Yra begalė universitetų. Yra pirma divizija, kur aukščiausio lygio olimpiečiai, yra antra divizija, yra tam tikri klubai, kurie kviečia. Liudytojas M. T. tik nurodė kelią, kur eiti ir kaip, o jau su universitetais pats turėjo diskutuoti, su treneriais. Liudytojui yra žinomi sportininkai, kurie norėjo studijuoti Amerikoje, tačiau nepakliuvo. Universitetai pirma žiūri rezultatus, o jau egzaminų balai būna antrame plane. Čempionatas suteikia galimybę būti pastebėtam. Tėvai labai dažnai padeda sportininkams jų kelyje. M. T. tėvas buvo aktyviai įsitraukęs į sūnaus sportinį kelią.
8. Nukentėjusysis M. T. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis studijuoja Vilniaus universitete tarptautinį verslą, studijuoti pradėjo 2025 m., nes 2025 m. baigė mokyklą ir birželio mėnesį gavo diplomą. Nuo 2025 m. sausio iki birželio mėn. jis treniravosi, iš viso pusę metų nesportavo, o po to pradėjo įsilieti į procesą. Kada sudalyvavo pirmose varžybose po traumos – neatsimena. Buvo Vilniaus čempionatas, bet gerai nepasirodė. Neatsimena, kada tiksliai jau galėjo plaukti normaliai, gal vasaros pabaigoje. Jo gimtadienis rugpjūtį. Kai dar buvo nepilnametis, varžybose vasaros pabaigoje nedalyvavo. Pradėjo treniruotis, sekėsi sunkiai, negalėjo įsilieti į procesą, nes prarado ištvermę, po truputį plaukė, savo tempu, atskirai, reikėjo pradėti kojomis kaip iš naujo plaukti. Paskui buvo varžybos, buvo pirmi pabandymai. Estafetėje dalyvavo keturiese, visi maždaug panašiai plaukė, tikrai nebuvo geriausias, bet ir nepaskutinis, bet buvo arčiau galo. 2025 m. po įvykio buvo pasiūlymai iš universitetų, bet ten jau buvo nepilna stipendija, buvo daug mažesnė nei buvo tikėtina. Gavo dar du ar vieną pasiūlymą. Pasirinkimas kur studijuoti – kartu su tėvais nusprendė, kad liks Lietuvoje, nes studijų kaina Amerikoje didelė. Lietuvoje įstojo į mokamas studijas. Egzaminus išlaikė sėkmingai. Tam, kad studijuotų Amerikoje, iki įvykio 2024 m. vasarą išlaikė tarptautinį anglų egzaminą. Išlaikė gerai – gavo 7, kuris verčiamas į šimtuką. Bando planuoti tęsti karjerą kaip plaukikas, bet turi psichologinių sunkumų, galvoja, ką jam išvis daryti, nes daug metų atidavė sportui, o visi, su kuriais plaukė viename lygyje, jų rezultatai sparčiai pagerėjo, o po to įvykio jų nebegali pasivyti. Jam patinka plaukimas, bet tame kaip ir nebėra tikslo. Svarsto – tęsti ar ne. Dėl JAV universitetų – jį domino ir mokslai, nes Amerikoje galima suderinti ir mokslus aukštame lygyje, ir tęsti plaukimo karjerą. „Swimingrankings“ platformoje 2024 m. duomenų apie rugsėjo–gruodžio varžybas, jog Sostinės sezono atidarymo varžybose 50 m rungtyje užėmė pirmą vietą, jis neatsimena, galėjo dalyvauti, bet tikrai ne su geru rezultatui. Galėjo dalyvauti tik pabandymui. Jo pagrindinė rungtis yra 50 m ar 100 m laisvu stiliumi. 2024 m. rugsėjo mėn. buvo 23,98 s, o 2024 m. gegužę – 24 s, prieš įvykį geriausias laikas buvo 23,48 s. 50 šimtųjų labai didelis skirtumas 50 metrų. 2024 m. gruodžio mėnesį pradėjo po truputį treniruotis – treniravosi ne tuo krūviu, kuris buvo prieš tai, plaukė tam, kad palaikytų formą, nes laiką išlaikyti nebuvo sunku, o kad laikas gerintųsi – turėjo būti sunkus darbas, kurio padaryti niekaip negalėjo, nebuvo tokio progreso. 2024 m. rugsėjo mėn. varžybose galėjo praplaukti. Šiuo metu jo normatyvas maždaug 23,80 s. 2024 m. gruodžio 15 d. laikas buvo 23,06 s – tai pradėjo palaikyti normalią formą po plaukimo treniruočių. Trumpo ir ilgo baseino rezultatai labai skiriasi. Ilgame baseine plaukiama tik į vieną pusę, be posūkio ir atsispyrimo, kuris pagreitina plaukimą. Nukentėjusysis daugiau plaukia ilgame baseine, todėl geresnių laikų trumpame baseine iki 2024 m. gruodžio neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo M. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo T. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendį apskundė nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. T. bei civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas T. Ž.. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas jo civilinio ieškinio klausimas, prašo priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 200 000 Eur turtinei žalai (negautas pajamas) ir 56 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Civilinio atsakovo atstovas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria tenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. civilinis ieškinys ir iš civilinio atsakovo priteista nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai 3 380 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir prašo civilinį ieškinį atmesti. Atsižvelgdama į paminėtas BPK nuostatas, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinių skundų ribose.
Dėl turtinės žalos
10. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
11. Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo (nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo) naudai solidariai iš nuteistojo D. M., Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 200 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (negautas pajamas) bei penkių procentų metines palūkanas iki teismo nuosprendžio atlyginti žalą visiško įvykdymo.
12. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turtinę žalą (negautas pajamas) grindė tuo, kad jis yra profesionalus plaukikas, todėl 2024 m. gavo pasiūlymus studijuoti JAV universitetuose, už jų atstovavimą gaunant stipendiją už mokslą. Nurodoma, kad M. T. pagrįstai tikėjosi gauti šias stipendijas, nes pagal JAV aukštųjų mokyklų kriterijus nukentėjusiajam reikėjo formaliai sudalyvauti tarptautinėse plaukimo varžybose, tačiau būtent dėl D. M. padaryto nusikaltimo jis negalėjo nuvykti į 2024 m. liepos 2 – 7 d. vykusį Europos jaunimo plaukimo čempionatą, kuriame ketino dalyvauti. Teigė, kad D. M. sukeltas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su galimybės studijuoti viename iš nurodytų JAV universitetų, tuo pačiu gauti 200 000 Eur vertės stipendiją, praradimu. Nukentėjusiajam netekus galimybės gauti minėto finansavimo studijoms universitete, jam tektų prisiimti visą studijų kainos padengimo naštą, kuri jaunam asmeniui yra neproporcingai didelė ir neįgyvendinama.
13. Su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė dokumentus.
13.1. 2024 m. kovo 18 d. el. laiško, išsiųsto Alfred universiteto vyriausiojo trenerio nukentėjusiajam M. T., duomenimis (t. 3, b. l. 21–23, 31–33), pristatomas universitetas, nurodoma, kad jis, M. T., puikiai tiktų programai. Nurodoma, kad rungtyniauja III diviziono lygmeniu, todėl negali siūlyti sportinės stipendijos, bet siūlo didelę akademinę stipendiją ir kitą finansinę pagalbą. Taip pat el. laiške nurodyta, kad varžybose būtų dalyvaujama III divizione, kuriame konkurencija vis didėja, dėstoma informacija apie Alfred universiteto privalumus.
13.2. 2024 m. birželio 3 d. el. laiško, išsiųsto Bakersfildo universiteto studentų atrankos koordinatoriaus (vyriausiojo trenerio asistento) nukentėjusiajam M. T. duomenimis (t. 3, b. l. 24–25, 34–35), pristatomas universitetas. Nurodoma, kad dalyvauja I diviziono programoje bei kviečiama pasikalbėti.
13.3. 2024 m. liepos 26 d. el. laiško, išsiųsto Ithaca koledžo vyriausiojo trenerio nukentėjusiajam M. T. duomenimis (t. 3, b. l. 25–26, 35–36), pristatomas universitetas. Nurodoma, kad universitetas dalyvauja III divizione, koledžas siūlo itin plačias galimybes studijoms, kviečiama pasikalbėti.
13.4. 2024 m. rugsėjo 11 d. el. laiške, išsiųstame Drew universiteto vyriausiojo trenerio nukentėjusiajam M. T. (t. 3, b. l. 26–27, 36–38), pristatomas universitetas, išdėstyti ankstesni universiteto pasiekimai, nurodoma, kad aukštojoje mokykloje teikiamos puikios stipendijos už nuopelnus, kviečiama pasikalbėti.
13.5. 2024 m. gegužės 21 d. el. laiške, išsiųstame Youngstown universiteto vyriausiojo trenerio nukentėjusiajam M. T. (t. 3, b. l. 28–30, 39–40), pristatomas universitetas, kviečiama pasikalbėti, nurodoma, kad apskaičiuotos mokslų išlaidos metams be finansinės pagalbos yra 24 535 JAV dolerių, nurodoma, kad pagalba sportui gali būti sumuojama su akademine pagalba, norint gauti akademines stipendijas, reikia turėti ne mažesnį kaip 3,0 balo vidurkį, o stipendijos dydis yra 1 000 – 5 000 JAV dolerių. Papildomai pateiktame 2025 m. gegužės 29 d. el. laiške iš minėto universiteto (t. 3, b. l. 99–103) nurodoma, kad M. T. plaukimo laikai suteikia 5 525 JAV dolerių stipendiją, o bendra kaina (studijų) yra nurodyta ankstesniame laiške, gali būti suteikta ir didesnė stipendija, jei laikai bus pagerinti.
13.6. Asociacijos LTU Aquatics 2024 m. birželio 17 d išrašo duomenimis (t. 3, b. l. 42–46; t. 1, b. l. 74), M. T. atrinktas dalyvauti 2024 m. birželio 30 d. – liepos 7 d. vyksiančiame Europos jaunimo čempionate B komandoje 27 numeriu 50 m laisvu stiliumi.
13.7. Informacijoje apie stipendijas profesionaliems sportininkams JAV universitetuose (t. 3, b. l. 47–50) vardijami universitetai ir potencialios metinės stipendijos dydžiai. Pateikti duomenys, kaip skaičiuojamas galios indeksas (reitingo balas) (t. 3, b. l. 105–113).
13.8. M. T. medicininių dokumentų duomenimis (t. 3, b. l. 51–60, 114–117), nukentėjusiajam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, taikoma kineziterapija.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta papildoma informacija apie JAV universitetus.
14.1. Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (toliau – NCAA) apžvalgos duomenimis, apibūdinama, jog NCAA yra jos narių valdoma organizacija, skirta koledžų sportininkų gerovės ir sėkmės visą gyvenimą užtikrinimui. Pateikta informacija, kad NCAA mokyklos kasmet skiria beveik 4 milijardus JAV dolerių atletų stipendijoms. Šiuo metu yra galiojanti trijų divizionų struktūra. Iš trijų divizionų, I divizione mokymosi įstaigos turi daugiausiai studentų, valdo didžiausius sportui skirtus biudžetus ir siūlo daugiausiai stipendijų sportininkams; II divizionas užtikrina augimo galimybes per akademinius pasiekimus, mokymąsi aukšto lygio sportinėse varžybose ir sutelkia dėmesį į bendruomenės gerovę; III diviziono patirtis suteikia galimybę dalyvauti konkurencingoje sportinėje aplinkoje, kuri skatina koledžo sportininkus tobulėti ir ugdyti savo potencialą (t. 4, b. l. 61–64).
14.2. Informacinio pobūdžio nuotraukų duomenimis, nurodyta informacija apie Stanfordo universitetą (t. 4, b. l. 66–74).
14.3. Informacijos apie NCAA vyrų plaukimo naujokų atrankos taisykles ir kalendorius 2025–2026 m. duomenimis, nurodyti laikotarpiai, kada NCAA I divizione dalyvaujantys koledžų treneriai negali priimti naujų narių: 2025 m. lapkričio 10 – 13 d.; 2025 m. rugpjūčio 18 – 24 d.; 2025 m. gruodžio 18 d. – 2026 m. sausio 7 d.; 2026 m. vasario 8 – 21 d., 14 dienų iš eilės, pradedant sekmadieniu, t. y. 38 dienas iki pirmosios NCAA I diviziono moterų plaukimo čempionato dienos. Nurodyta, kad tik keliems geriausiems plaukikams skiriamos pilnos stipendijos. Taip pat nurodyta, kad kuo geresni plaukimo laikai, tuo didesnė tikimybė gauti stipendiją (t. 4, b. l. 75–92).
15. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas siekė turtinės žalos atlyginimo dėl negautų pajamų. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-173/2013, 2K-152-303/2017, 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021 ir kt.). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-335/2013, 3K-3-437/2014).
16. Įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius duomenis, kuriais remdamiesi nukentėjusysis ir jo įgaliotasis atstovas įrodinėjo pagrindą M. T. priteisti turtinę žalą negautų pajamų forma bei tokių nuostolių dydį, o taip pat ir liudytojo V. B. bei nukentėjusiojo M. T. parodymus, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu šią ieškinio dalį atmesti. Konstatuotina, jog nukentėjusysis neįrodė šio ieškinio reikalavimo – nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog 200 000 Eur suma buvo realiai tikėtina gauti pajamų suma (stipendijos forma), kurią jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų D. M. veiksmų.
17. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo M. T. naudai, vertino ir analizavo aplinkybių visumą, t. y. tiek nukentėjusiojo M. T. bei liudytojo E. T. parodymus dėl civilinio ieškinio, paties civilinio ieškinio argumentus, prie civilinio ieškinio pridėtus dokumentus, civilinio atsakovo atsiliepimo į civilinį ieškinį argumentus bei pagrindžiančius dokumentus, kitus byloje surinktus įrodymus, tinkamai remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad prašoma priteisti 200 000 Eur turtinė žala, patirta negautų pajamų pavidalu, atitinka realumo kriterijų. Tokiai argumentacijai pritaria ir apeliacinius skundus nagrinėjanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
Žemesnės instancijos teismas
18. Matyti, kad tiek pats civilinis ieškinys – jo dalis dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, tiek atitinkama nukentėjusiojo apeliacinio skundo dalis iš esmės grindžiamas argumentu, jog dėl nuteistojo D. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. T. negalėjo dalyvauti 2024 metų liepos 2 – 7 d. vykusiame Europos jaunimo čempionate, be to, negalėjo tris mėnesius intensyviai treniruotis, dėl to itin suprastėjo jo, kaip sportininko, rezultatai, ir tai M. T. užkirto kelią sėkmingai įstoti į JAV aukštąją mokyklą bei gauti stipendiją. Teisėjų kolegija abejoti dėl M. T. įtraukimo į Lietuvos jaunimo plaukimo rinktinės papildomą (B) komandos sudėtį neturi pagrindo (t. 3, b. l. 45). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų apeliacinės instancijos teisme apklaustas M. T. treneris V. B.. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir dėl to, jog būtent dėl D. M. nusikalstamų veiksmų M. T. Europos jaunimo plaukimo čempionate dalyvauti negalėjo, be to, tris mėnesius po traumos jis negalėjo treniruotis. Tačiau esminė aplinkybė visgi yra pajamų gavimo realumas – tikėtinumas, jog M. T. sudalyvavus minėtame Europos jaunimo plaukimo čempionate, jis tikrai įstotų į JAV aukštąją mokyklą ir jam būtų suteikta civiliniame ieškinyje nurodyto dydžio stipendija. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, pagrindžiantis, kad būtent dalyvavimas Europos jaunimo plaukimo čempionate, vykusiame 2024 m. liepos 2 – 7 d., užtikrino M. T. vietą JAV aukštojoje mokykloje bei garantuotą stipendiją, teisinga.
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su prarasta galimybe studijuoti vienoje iš JAV aukštųjų mokyklų, tuo pačiu prarandant 200 000 Eur vertės stipendiją, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kurie pagrįstų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo deklaruojamą 200 000 Eur turtinę žalą. Šią turtinę žalą (negautas pajamas) apeliacinės instancijos teismas vertina hipotetine, kadangi, pakartotinai įvertinus pateiktus į bylą M. T. siųstus el. laiškus, matyti, kad jie yra tik informacinio pobūdžio, nė viename iš siųstų laiškų nebuvo pateiktos tikslios/konkrečios studijavimo sąlygos, nebuvo nurodyta stipendijos gavimo tikimybė, apsiribojant tik abstrakčiais teiginiais dėl stipendijų ir finansavimo. Alfred universitetas laiške aiškiai nurodė, kad jie rungtyniauja NCAA III divizione, todėl negali siūlyti sportinės stipendijos, siūlo akademinę stipendiją ir kitą finansinę pagalbą, tačiau siųstame laiške šių aplinkybių nedetalizavo. Bakersfildo universitetas laiške nurodė, kad jų universitetas dalyvauja I diviziono programoje bei išreiškė norą pasikalbėti su M. T., vėl gi, šiame el. laiške nėra jokios konkrečios informacijos apie studijas, jų kainą, stipendijas bei jų dydžius. Ithaca koledžas siųstame el. laiške nurodė, jog jie dalyvauja III diviziono programoje, prašė M. T. atsiųsti laišką, užpildyti klausimyną, tačiau šiame el. laiške taip pat nėra jokios tikslios ir konkrečios informacijos apie tai, kad M. T. bus garantuotai suteikta stipendija. Drew universitetas siųstame el. laiške taip pat nepateikė jokių konkrečių sąlygų dėl stipendijos gavimo, apsiribodamas informacinio pobūdžio informacija apie universitetą, pasiekimus ir pan. Laiške tik abstrakčiai nurodyta, kad universitete teikiamos puikios stipendijos už nuopelnus bei skiriami finansiniai paketai, tačiau sąlygos nebuvo detalizuotos. Youngstown universitetas siųstame laiške nurodė, kad pagalba sportui gali būti sumuojama su akademine pagalba, kurią norint gauti, reikia turėti ne mažesnį kaip 3,0 balo vidurkį, o stipendijos dydis yra 1 000 – 5 000 JAV dolerių, tačiau nenurodė, kad universitetas įsipareigoja padengti studijų kainą, ar suteikti stipendiją. Vieninteliame Youngstown universiteto 2025 m. gegužės 29 d. siųstame laiške buvo nurodyta konkreti suma (5 525 JAV dolerių), atitinkanti M. T. plaukimo laikus, visgi tame pačiame laiške buvo pakartota, jog mokslų išlaidos metams be finansinės pagalbos buvo nurodytos pirmiau (24 535 JAV dolerių), ir nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų, kad M. T. informacija sudomino ir jis su šiuo ar kitais universitetais būtų tęsęs derybas.
20. Pritariama skunde dėstomam, jog nurodytos aukštosios mokyklos buvo išreiškusios susidomėjimą M. T. bei susipažinusios su jo pasiektais rezultatais, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių ir jau aptartų el. laiškų, nė viename iš jų nebuvo konkrečiai nurodyta, jog M. T. sudalyvavus Europos jaunimo plaukimo čempionate, jam bus garantuotai pasiūlyta studijuoti viename iš universitetų bei bus suteikta stipendija, taip pat tik vieno iš universitetų siųstuose el. laiškuose buvo nurodyti galimos stipendijos dydžiai (1 000 – 5 000 JAV dolerių), ar pagalba sportui (5 525 JAV dolerių), kurie yra ženkliai mažesni, negu nukentėjusiojo prašoma suma civiliniame ieškinyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad trys iš minėtų el. laiškų buvo išsiųsti M. T. iki Europos jaunimo plaukimo čempionato, o du – jau po čempionato, taigi, nukentėjusiojo minėtoje duomenų bazėje jau esant duomenų apie tai, kad M. T. šiame čempionate nedalyvavo. Vertintina, jog stadija, kuomet aukštoji mokykla rodo susidomėjimą vienu ar kitu potencialiu studentu, yra derybinio pobūdžio. Aukštoji mokykla tokiais el. laiškais bando sudominti studentus, tačiau šiais siųstais el. laiškais negarantuoja, kad kiekvienam bus suteikta stipendija, nors apie tokią galimybę (gauti stipendija) el. laiškuose ir užsimenama. Konstatuotina, jog byloje esantys nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pateikti JAV aukštųjų mokyklų atstovų el. laiškai patvirtina nukentėjusiojo informavimą apie šių mokymo įstaigų siūlomas galimybes jose studijuoti ir sportuoti, tačiau konkrečių sutarčių su aiškiomis sąlygomis dėl studijų trukmės, kainos, stipendijų bei garantijų, kad studijos M. T. bus apmokėtos pilnai arba iš dalies, bylą nagrinėjančiam teismui nepateikta.
21. Nors skunde akcentuojama, kad M. T. turėjo realią galimybę studijuoti JAV aukštojoje mokykloje, kaip pirmiau minėta, nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad M. T. būtų parodęs realų susidomėjimą galimybe studijuoti vienoje iš aukštųjų mokyklų. Be kita ko, pats nukentėjusysis paaiškino, kad dar ir 2025 m. buvo gavęs ne vieną el. laišką su pasiūlymais atvykti studijuoti į JAV aukštąją mokyklą, bet tik su daliniu finansavimu, tačiau šie duomenys prie baudžiamosios bylos duomenų nėra pridėti. Kaip matyti iš liudytojo V. B. parodymų, sportininkas turi save „pardavinėti“ universitetui, atranka priklauso ir nuo mokymosi, ir nuo plaukimo rezultatų. Taigi bylos medžiagoje dokumentų, kurie patvirtintų buvus konkretų susitarimą ar bent pasiūlymą su aiškiomis sąlygomis studijuoti aukštojoje mokykloje, įskaitant ir galimybę gauti stipendiją, nėra.
22. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs prie baudžiamosios bylos pateiktus liudytojo E. T. (nukentėjusiojo tėvo) apskaičiavimus dėl negautų pajamų (civilinio ieškinio 7 priedas), daro išvadą, kad ir šie duomenys nepagrindžia, jog nukentėjusysis būtų įstojęs į JAV aukštąją mokyklą ir jam būtų buvusi garantuota stipendija (pilna ar dalinė). Matyti, kad nukentėjusiojo tėvas, atlikdamas turtinės žalos (negautų pajamų) apskaičiavimus, rėmėsi vidutine I diviziono programoje dalyvaujančių JAV universitetų studijų kaina (Starfordo, Kalifornijos, Mičigano, Floridos, Teksaso), kurią, kaip teigia, būtų iš dalies arba pilnai padengusi gauta stipendija, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad duomenų apie tai, kad šie universitetai būtų teikę pasiūlymus nukentėjusiajam M. T., byloje nėra, be to, nukentėjusiajam informacinio pobūdžio el. laišką siuntė tik vienas universitetas (Bakersfildo), kuris dalyvauja I diviziono programoje, kiti laiškuose nurodė, kad dalyvauja III divizione, arba laiške išvis nebuvo nurodyta, kuriame divizione dalyvauja. Iš to seka, jog galimybė M. T. studijuoti JAV aukštojoje mokykloje, kuri dalyvauja I diviziono programoje, ir gauti būtent tokio dydžio stipendiją, kokią apskaičiavimuose nurodė M. T. tėvas, yra hipotetinė, o tokie liudytojo atlikti paskaičiavimai susiklosčiusioje situacijoje nėra konkretūs. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde 200 000 Eur turtinė žala įrodinėjama JAV universitetų mokamais vidutiniais stipendijų dydžiais, nors byloje nėra duomenų apie tai, kokia tiksliai stipendija galėjo būti mokama nukentėjusiajam M. T., kokios stipendijos mokėjimo sąlygos, pavyzdžiui, ar nukentėjusiajam būtų skirta stipendija – ar pilna, ar tik dalinė, ar nukentėjusysis ir civilinis ieškovas stipendijos neprarastų dėl mokymosi įvertinimo sumažėjimo ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Atsiliepime į civilinio ieškovo apeliacinį skundą civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teisingai pažymėjo, jog negautų pajamų skaičiavimas, pateiktas ieškinyje, neatitinka teisės aktų reglamentavimo. Taigi nurodoma 200 000 Eur suma dėl tariamai patirtos turtinės žalos jokiu konkrečiu, detaliu, aiškiu skaičiavimu nėra pagrįsta.
23. Skunde taip pat akcentuojama, jog nukentėjusysis turėjo paskutinę galimybę dalyvauti Europos jaunimo plaukimo čempionate, vykusiame 2024 m. liepos 2 – 7 d., o jame nedalyvavus ir tapus pilnamečiu (2024 m. rugpjūčio 21 d.), siekiant dalyvauti Europos ar Pasaulio plaukimo čempionatuose, privalu įvykdyti suaugusiems keliamus reikalavimus. Skundo argumentai dėl prarastos paskutinės galimybės dalyvauti Europos jaunimo plaukimo čempionate vertintini pagrįstais, kadangi netrukus po traumos M. T. sulaukė aštuoniolikos metų ir nebegalėjo varžytis jaunimo čempionatuose. Tačiau iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nukentėjusysis netrukus po nelaimingo įvykio – praėjus 3 mėnesiams, toliau sėkmingai tęsia sportinę karjerą, aktyviai dalyvauja varžybose ir demonstruoja gerus sportinius rezultatus (pasiekimus), todėl objektyviai nebuvo eliminuotas iš sporto. Be to, susipažinus su M. T. sportiniais rezultatais, pasiektais po nelaimingo įvykio, darytina išvada, kad nukentėjusysis nepasinaudojo galimybe bandyti stoti į JAV aukštąją mokyklą, tačiau pats pasirinko studijas Vilniaus universitete pagal tarptautinio verslo studijų programą. Trenerio – liudytojo V. B. M. T. buvo įvardintas ne tik kaip buvęs, bet ir esamas perspektyvus sportininkas, vis tik byloje nėra duomenų, kad M. T. būtų parodęs pastangas įstoti į vieną iš JAV aukštųjų mokyklų (nuo rugsėjo mėn., ar nuo Naujų Metų). Todėl aplinkybė, jog nukentėjusiajam tapus pilnamečiu jam taikomi suaugusiųjų normatyvai, savaime nelaikytina neigiamų teisinių pasekmių atsiradimu ar teisių pažeidimu. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis, turėdamas motyvacijos, gali siekti tolimesnės sportinės karjeros ir tarptautinių galimybių, įskaitant stojimą į JAV aukštąją mokyklą. Skunde nurodytos aplinkybės, jog JAV aukštosiose mokyklose studijuoja ne vienas lietuvis (įvardinti konkretūs asmenys), ir kad būtent dalyvavimas Europos jaunimo plaukimo čempionate sudaro prielaidą studijuoti JAV aukštojoje mokykloje, nagrinėtinu atveju nepagrindžia prielaidos, jog ir nukentėjusysis M. T. būtų įstojęs į vieną iš JAV aukštųjų mokyklų bei jam būtų skirta stipendija. Pažymėtina, jog apklausiamas kaip liudytojas V. B. teismo posėdžio metu taip pat tiksliai negalėjo įvardinti, kiek iš viso jo treniruojamų sportininkų bandė stoti ir įstojo į JAV aukštąsias mokyklas. Negalėjo patvirtinti, jog į JAV aukštąją mokyklą įstoja kiekvienas norintis bei pasiekęs gerą rezultatą plaukimo varžybose. Todėl nagrinėtinu atveju nėra galimybės daryti išvadą, kad nurodoma turtinė žala (negautos pajamos) buvo įrodyta.
24. Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateiktą civilinį ieškinį su priedais, taip pat skundžiamo nuosprendžio bei nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio dydis apskaičiuojant turtinę žalą dėl negautų pajamų yra paremtas išskirtinai prielaidomis, duomenų apie nukentėjusiojo negautų pajamų pagrįstą tikrumą negauta. Konstatuotina, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu civilinis ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne hipotetinės. Tačiau šiuo atveju civilinio ieškovo nurodyta argumentacija dėl negautų pajamų numatomumo nėra įtikinama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pagrįstam ir teisingam pirmosios instancijos teismo sprendimui turtinę žalą (negautas pajamas) laikyti hipotetinėmis.
25. Nenustačius, kad civiliniame ieškinyje nurodoma suma buvo numatyta gauti iš anksto, buvo pagrįstai tikėtasi ją gauti, ji negauta dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo, priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo ir priteisti M. T. 200 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, remiantis skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos
26. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikdamas civilinį ieškinį prašė atlyginti ne tik turtinę žalą, bet ir neturtinę žalą – savo naudai jis prašė solidariai iš nuteistojo D. M. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti neatlygintą 51 380 Eur neturtinės žalos dalį (iš bendros 56 000 Eur neturtinės žalos) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas iki teismo nuosprendžio atlyginti žalą pilno įvykdymo.
27. Į bylą pateikto civilinio ieškinio duomenimis, M. T. dėl D. M. nusikalstamų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė: 1) dideliu fiziniu skausmu dėl eismo įvykio metu patirtų dešinės šlaunies ir blauzdos nubrozdinimų, kairio kelio ir blauzdos nubrozdinimų, kairio kelio sąnario kirstinės trikampio formos žaizdos bei pažeistos sąnarinės kapsulės. Fizinis skausmas jaučiamas ir dėl kairio kelio žaizdos su sąnario kapsulės sužalojimu, kur susiformavo ligatūrinės fitsulės ir buvo atlikta papildoma chirurginė procedūra. Tiek sužalojimų patyrimo metu, tiek jų gydymo bei reabilitacijos metu buvo juntamas fizinis skausmas; 2) stipriu diskomfortu, fizine kančia ir ribotais gebėjimais atlikti kasdienius darbus. Nukentėjusysis patyrė stresą, nerimą, baimę dėl galimo sveikatos pablogėjimo ir ilgo gijimo proceso; 3) dvasiniais išgyvenimais, dideliu sukrėtimu, nes M. T. eismo įvykio metu ir po jo išgyveno didelį sukrėtimą ir stresą, tai turėjo poveikį jo psichologinei būklei, kartais pasireikšdavo panikos atakos ir nerimo priepuoliai. Po patirto eismo įvykio nukentėjusysis išgyvena dėl liekamųjų sveikatos reiškinių, profesionalaus sportininko karjeros, nes prarado galimybę dalyvauti tarptautinio lygio varžybose. Tai gali turėti įtakos M. T. asmenybės vertinimui (garbei ir orumui), prestižui, tolimesnės karjeros perspektyvai; 4) sukeltais psichologiniais padariniais po eismo įvykio, kadangi įgijo fobiją važinėtis transporto priemonėmis, suvokia tai kaip kilsiantį pavojų jo gyvybei ir sveikatai. Dėl nukentėjusiojo jauno amžiaus ir liekamųjų psichologinių reiškinių, atsirado poreikis kreiptis į specialistus; 5) dideliu šoku, kurį nukentėjusysis patyrė, kuomet sužinojo, kad po neteisėtų kaltininko veiksmų, šis siekė išvengti atsakomybės, pasišalindamas iš įvykio vietos ir palikdamas M. T. be būtinosios pagalbos. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajam išsivystė nepasitikėjimas žmonėmis, nerimas dėl galimo teisingumo neįgyvendinimo ir kt. (t. 3, b. l. 1–60).
28. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei draudimo bendrovėje patvirtintomis taisyklėmis, apskaičiavo 4 620 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 20). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala iš viso sudaro 8 000 Eur, todėl atitinkamai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro neatlygintą žalos dalį – 3 380 Eur, taip pat 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo.
29. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.
30. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
31. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-26/2009, 3K-3-59/2010, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu atveju asmenys patyrė individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėjo skirtingomis priemonėmis ir grindė atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Ypač atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala patiriama individualiai, todėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio klausimas teismo gali būti sprendžiamas tik konkrečioje byloje įvertinus svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, patirtus neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus ar kitus nepatogumus, kuriuos sukėlė kito asmens neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021).
32. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam M. T. dėl D. M. įvykdytos neatsargios nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados duomenimis, M. T. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje kojoje ir kairiame kelyje, kairio kelio žaizda (gydyta operaciniu būdu bendroje nejautroje atlikus odos ir poodžio plastiką vietiniais audiniais); kairiojo kelio žaizda vertinama nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau kaip 10 dienų. Nukentėjusiojo parodymais, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jis patyrė fizinį skausmą, po to jį jautė gydymo ir reabilitacijos metu, taip pat jautė diskomfortą dėl riboto gebėjimo atlikti kasdienius darbus, dvasinius išgyvenimus, stresą, nerimą ir baimę dėl savo sveikatos, liekamųjų reiškinių, apribotų bendravimo ir sporto galimybių, kitų aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino ir tai, kad nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, jis ilgą laiką buvo gydomas, sportuoti pradėjo tik po trijų mėnesių, taip pat tai, kad, paties M. T. teigimu, nors jo sportiniai rezultatai šiuo metu pasiekė buvusį lygį, tačiau jei nebūtų įvykio, jo rezultatai būtų aukštesni. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad M. T. sportuoja nuo penkerių metų, kiekvieną savaitę jam vyksta 11 treniruočių, yra pasiekęs aukštų sportinių rezultatų, 2024 m. buvo pakviestas dalyvauti Europos jaunimo plaukimo čempionate, tačiau dėl nagrinėjamo įvykio jame nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sukėlė M. T. papildomų neigiamų išgyvenimų, susijusių su didelėmis pastangomis įgyvendinti sportinius tikslus ir nepatenkintais lūkesčiais dėl nusikalstamos veikos įvykdymo.
33. Abejonių dėl to, kad M. T. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, nekyla. Kaip minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje prašė priteisti 56 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala iš viso sudaro 8 000 Eur ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiojo naudai priteisė 3 380 Eur. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.
34. Nagrinėtinu atveju nėra kvestionuojama, kad M. T. patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus dėl nuteistojo neteisėto elgesio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiojo patirtų neigiamų padarinių visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą būtina įvertinti ne tik patį sveikatos sužalojimo faktą ar gydymo trukmę, bet ir visumą aplinkybių, atskleidžiančių patirtos žalos pobūdį, pasekmių sunkumą, jų reikšmę nukentėjusiojo gyvenimui.
35. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas formaliai pažymėjo tiek gydymo trukmę, tiek sveikatos sužalojimo pobūdį, tačiau nebuvo tinkamai įvertinta tai, jog nukentėjusysis – perspektyvus sportininkas, ateities planus siejęs su sportu, kuriam patirta trauma ne tik užkirto kelią tris mėnesius treniruotis, bet ir dalyvauti Europos jaunimo plaukimo čempionate, kai į plaukimo rinktinę jis jau buvo įtrauktas. Atitinkamai, sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam objektyviai sukėlė didesnį emocinį ir psichologinį poveikį, nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai dėl prarastos galimybės, galimų liekamųjų reiškinių sveikatai, fiziniam pajėgumui, tolimesnės sportinės karjeros pirmosios instancijos teismo nebuvo pakankamai įvertinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nedalyvavimas Europos jaunimo plaukimo čempionate būtų užkirtęs kelią nukentėjusiajam stoti į JAV aukštąją mokyklą, vis tik pripažintina, jog dalyvavimas tokio lygio varžybose yra svarbus sportininko prestižui, prarasta galimybė (sulaukus pilnametystės) nebegali būti atkurta.
36. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 5 000 Eur, naujesnėse bylose – iki 8 000 Eur ar 8 300 Eur, netiksliai parinko atlygintinos neturtinės žalos nustatymo metodą, nes, remdamasis vidutiniu teismų praktikoje priteisiamu žalos dydžiu, šioje byloje laikė jį atskaitos tašku ir nuo jo sumažino ieškovui atlygintinos žalos dydį. Kaip pasisakyta kasacinės instancijos teismo, dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad susiformavusioje teismų praktikoje iš esmės nėra analogiškų bylų, kuriose nukentėjusysis – sportininkas – dėl nusikalstama veika padarytų sveikatos sužalojimų netektų galimybės dalyvauti aukšto lygio tarptautinėse varžybose. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.
37. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad atlygintiną neturtinės žalos dydį teismas nustatė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėtinu atveju nukentėjusiajam M. T. nustatyta 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui suma yra per maža, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei neatspindi realaus nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio. Todėl skundo argumentai pripažintini iš dalies pagrįstais, o siekiant užtikrinti teisingą ir proporcingą neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam nustatytos neturtinės žalos dydis didintinas iki 10 000 Eur, iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisiant neatlygintą 5 380 Eur neturtinės žalos dalį. Sprendimas dėl penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą yra teisingas. Skundžiamas nuosprendis keistinas, priteisiant 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5 380 Eur sumos, sudarančios neatlygintos neturtinės žalos dalį. Skundžiamo nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo
38. Civilinio atsakovo atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti, nurodo, kad ginčas dėl išmokos dydžio turėjo būti sprendžiamas ne baudžiamajame procese, o civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
39. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad baudžiamasis procesas nėra skirtas vien tik kaltininko nubaudimui – jis taip pat skirtas nukentėjusiojo teisių atkūrimui, todėl teiginys, jog civilinis ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas baudžiamojo proceso tvarka, yra pernelyg formalistinis. Nors TPVCAPDĮ 41 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė spręsti ginčus dėl galimai pažeistos ar ginčijamos teisės į išmoką ir jos dydžio civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, tačiau ši norma neeliminuoja nukentėjusiojo teisės pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio žalos, teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, o nepareiškęs civilinio ieškinio ar nespėjęs jo pareikšti laiku baudžiamajame procese, asmuo gali paduoti atskirą ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio nagrinėjimas baudžiamojoje byloje leidžia visapusiškai įvertinti nusikalstamos veikos padarinius ir išvengti papildomo bylinėjimosi. Priešingas aiškinimas nepagrįstai ribotų nukentėjusiojo procesines teises ir neatitiktų teisingumo principo. Civilinio atsakovo pozicija, siūlanti nukentėjusiajam kreiptis atskirai civilinio proceso tvarka, prieštarauja proceso ekonomiškumo principui. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
40. Argumentas, kad civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas dėl reikalavimo taikyti solidariąją atsakomybę, taip pat yra nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą priteisė tik iš vieno atsakovų – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, nenustatęs pagrindo solidariai atsakomybei. Teisėjų kolegija su tokiu sprendimu visiškai sutinka.
41. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Biuras turi teisę reikalauti, kad už žalos padarymą atsakingas asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Pagal minimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.
42. Įvertinus, kad D. M. vairuotas automobilis buvo nedraustas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o žalos išmoka nukentėjusiajam neviršijo šio TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiajam iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro yra teisingas.
43. Skunde civilinis atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog šiuo atveju civilinio ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas preciziškai laikantis aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, jog rekomendacijos ir administravimo taisyklės nėra privalomos teismui ir negali pakeisti individualaus bylos aplinkybių vertinimo. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo mastą, bet ir į visas kaltininko nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiajam, kurios vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Vien tai, kad žala apskaičiuota pagal administracinį „modelį“, nereiškia, jog ji automatiškai atitinka teisingumo kriterijų. Teismas neprivalo mechaniškai perimti draudiko atlikto vertinimo, ypač kai jis ginčijamas. Todėl argumentas apie precizišką skaičiavimą savaime neeliminuoja galimybės priteisti didesnę sumą. Priešingas požiūris reikštų, kad teismas faktiškai deleguoja savo konstitucinę funkciją draudikui. Todėl draudimo išmokos dydis gali būti vertinamas tik kaip viena iš aplinkybių, bet jokiu būdu ne kaip riba, kurios teismas negali peržengti. Be kita ko, kaip jau nustatyta anksčiau, nagrinėjamas atvejis išsiskiria, kadangi reikalinga įvertinti būtent profesionaliam sportininkui sukeltus padarinius. Argumentus, kodėl būtent šioje byloje teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas didinti neturtinės žalos dydį, išdėstė anksčiau, todėl jų nebekartoja.
44. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog nukentėjusiojo sportiniai rezultatai atsistatė, nepaneigia patirtos neturtinės žalos fakto ir dydžio. Neturtinė žala neapsiriboja tik ilgalaikiais padariniais. Tai, kad asmuo sugebėjo grįžti prie ankstesnės veiklos, rodo jo pastangas ir valią, o ne tai, kad žala buvo nereikšminga. Be to, teiginiai apie „galimus“ sportinių rezultatų pokyčius ateityje nėra esminiai – žala vertinama pagal faktinę patirtį po įvykio. Gydymas ligoninėje, patirtas skausmas ir psichologinės pasekmės negali būti laikomi nereikšmingais. Todėl bandymas sumenkinti žalą vien remiantis dabartine fizine nukentėjusiojo būkle yra nepagrįstas ir neatitinka teisingumo principo. Bylos aplinkybėmis, transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, buvo neapdrausta, todėl civilinis atsakovas pagal TPVCAPDĮ nuostatas veikia kaip garantinis mechanizmas, skirtas nukentėjusiųjų interesams apsaugoti, jo atsakomybės perkėlimas ar ribojimas prieštarautų pačiai TPVCAPDĮ paskirčiai. Teismas pagrįstai vadovavosi tuo, kad nukentėjusysis neturi patirti neigiamų pasekmių dėl draudimo nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, civilinio atsakovo pareiga atlyginti žalą yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga. Skundo argumentai atmestini kaip nepasitvirtinę.
Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
45. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas prašė priteisti iš nuteistojo D. M. patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog už apeliacinio skundo parengimą 2025 m. liepos 11 d. M. T. buvo išrašyta sąskaita faktūra 1 210 Eur sumai, kurią 2025 m. liepos 29 d. E. T. apmokėjo (t. 4, b. l. 106–107).
46. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pirmiau nurodytos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-431/2012). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-150/2014). Advokatas Egidijus Losis, atstovaudamas nukentėjusiojo interesus, parengė apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, apimtį, apeliacinio skundo turinį, tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistinos iš nuteistojo D. M..
47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš D. M. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 375 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo bei civilinio atsakovo apeliacinius skundus, kurių pirmasis šiuo nuosprendžiu yra tenkinamas. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:
Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiojo M. T. naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 5 380 Eur.
Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiojo M. T. naudai priteisti 5 procentų metinės palūkanas už priteistą sumą (5 380 Eur), skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo D. M. M. T. 1 210 Eur išlaidoms už advokato atstovavimo paslaugas apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.