- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-91-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15857-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- G. Č., D. S., S. P., R. K., M. A., V. K., I. A., K. R. J., R. L., S. L., E. Č.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. K., A. T., S. B., M. U., P. T., Ž. K., T. B., L. U.
- Ieškovas
- T. D., I. P., J. D., L. K., G. T., R. T.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Kristijonas Paliutis
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovui G. Č., atsakovų atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, trečiojo asmens - Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovams N. P., T. T., N. M.-B., trečiojo asmens - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. R. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų atsakovų D. S., S. P., R. K., M. A., V. K., I. A., K. R. J., R. L., S. L., G. Č., E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. D., I. P., J. D., L. K., G. T., R. T. patikslintą ieškinį atsakovams D. S., S. P., R. K., M. A., V. K., I. A., K. R. J., R. L., S. L., G. Č., E. Č., trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. K., A. T., S. B., M. U., P. T., Ž. K., T. B., L. U. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Ieškovai prašė atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (servituto plotas – 1093 kv. m), pagal 2020-11-19 matininko E. B. parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą: ieškovų L. K. ir I. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai; ieškovų R. T. ir G. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai; ieškovų L. K., I. P., R. T. ir G. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai; ieškovų T. D. ir J. D. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Nurodė, kad jiems faktiškai naudojantis ir patenkant prie nuosavybės teisėmis įgytų žemės sklypų N. gatve, įskaitant N. gatvės atkarpą sudarančiu ginčo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kai kurie prie N. gatvės žemės sklypus turintys asmenys pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir nurodė, jog N. gatvė bus užtverta ir tokiu būdu ieškovams bus ribojamas N. gatvės eksploatavimas. N. gatvės atkarpa – ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. buvo išpirktas atsakovų ir priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai neturi patekimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų kitu būdu, kaip per N. gatvę, kuria naudojosi nuo pat sklypų įsigijimo 2014 metais. Pažymėjo, kad ieškovai ginčo sklypu kaip keliu pradėjo naudotis daug anksčiau (2014 m.), nei minėtas sklypas buvo parduotas atsakovams (2016 – 2017 m.).
III. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
IV. Nurodė, kad ieškovai, ignoruodami faktus apie jų pačių savavališkai užtvertą valstybinį kelią, melagingai teigia, kad servituto nustatymas neva yra būtinas bei vienintelis kelias siekiant užtikrinti jiems priklausančių žemės sklypų naudojimą. Ieškovų užgrobtas valstybinis kelias buvo suprojektuotas žemės reformos metu rengiant N. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. Detaliajame plane buvo nustatyti kelio servitutai su valstybiniu keliu iš šiaurinės pusės besiribojantiems (formuojamiems) žemės sklypams ((duomenys neskelbtini)), kuriuos vėliau įsigijo ieškovai. Ieškovai įsigijo šiuos žemės sklypus jau su administraciniais aktais nustatytais servitutais, puikiai žinodami, kad atitinkama jų sklypų dalis yra skirta kelio platinimui. Tačiau ieškovai nusprendė užtverti jų sklypams nustatytas kelio servitutines zonas ir netgi valstybinį kelią, o tuomet kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo svetimai nuosavybei, teigdami, kad jų užgrobto kelio plotis buvo nepakankamas. Atsakovai prašė teismo skirti ieškovams 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovams R. K., V. K., S. P., D. S., G. Č. ir E. Č..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Nustatė šiuos servitutus:
Atsakovams K. R. J., R. L., S. L., R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatė neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (servituto plotas – 1093 kv. m), pagal 2020 m. lapkričio 19 d. matininko E. B. parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą:
ieškovų L. K. ir I. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai;
ieškovų R. T. ir G. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai;
ieškovų L. K., I. P., R. T. ir G. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai;
ieškovų T. D. ir J. D. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai.
Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų D. S., S. P., R. K., M. A., V. K., I. A., K. R. J., R. L., S. L., G. Č., E. Č., ieškovams T. D., I. P., J. D., L. K., G. T., R. T. 3 463 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 314,82 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
VI. Teismas nurodė, kad prie ieškovų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pateiktame žemės sklypo plane yra nurodytas kelio servitutas N. gatve, kuriuo patenkama į nupirktą žemės sklypą, tačiau jis VĮ Registrų centre nėra įregistruotas.
VII. Ieškovams prašant pateikti informaciją, kokių dokumentų pagrindu buvo suformuoti ginčo žemės sklypai ir ar buvo numatytas kelio servitutas, Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 7 d. atsakė, jog žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti detaliuoju planu, kuriuo keičiama žemės naudojimo paskirtis ir padalijimas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Planavimo organizatorius UAB „Baltic Realty Adviser“. Detalusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės Tarybos sprendimu TS-87, 2009 m. kovo 5 d., Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas detaliuoju planu, kuriuo keičiama žemės naudojimo paskirtis ir padalijimas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Planavimo organizatorius UAB „Baltų žemės“. Detalusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės Tarybos sprendimu TS-312, 2008 m. rugsėjo 25 d.
VIII. 2014 m. gegužės 21 d. priimtas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ĮS-894 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pritarta statinių zonos patikslinimui žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0633 ha pagal pridedamą statinio techninio projekto sklypo sutvarkymo planą, kurio pagrindu pakeitė detaliuoju planu nustatytą sklypo (duomenys neskelbtini) statinių statybos zoną.
IX. 2021 m. gegužės 7 d. priimtas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ĮS-1129 „Dėl administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. ĮS-894 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui (duomenys neskelbtini) žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ pripažinimo netekusiu galios.
X. 2015 m. vasario 23 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-280 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“, pritarta minėto sklypo statinių statybos zonos patikslinimui pagal pridedamą statinio techninio projekto sklypo sutvarkymo planą.
XI. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2017 m. gruodžio 5 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus dėl (duomenys neskelbtini), kuriuose nustatė, kad šiuose sklypuose faktiškai naudojamos žemės ribos neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų ribų. Užimta valstybinė žemė, kuri aptverta segmentine tvora, apsodinta tujomis, įrengtos supynės. 2018 m. spalio 18 d. žemės naudojimo patikrinimo aktais nustatė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. žemės patikrinimo akte nurodyti pažeidimai nebuvo pašalinti.
XII. Atsakovų nesutikimas su ieškiniu argumentuojamas tuo, jog patys ieškovai savavališkai užtvėrė valstybinį kelią Š. gatvėje, kuriuo galėjo naudotis. Tačiau teismas nurodė, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, taip pat nevertinami atsakovų argumentai dėl galimos savavalinės statybos, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
XIII. Teismas, nagrinėdamas CK 4.126 straipsnyje numatytos sąlygos priverstiniam kelio servituto nustatymui – dėl objektyvaus servituto poreikio, pažymėjo, kad ieškovams patekimas į savo nuosavybę detaliajame plane numatytas tik per atsakovams priklausančiame ginčo sklype N. gatvės atkarpą. Ieškovų susirašinėjimo su valstybinėmis institucijomis turinys patvirtina, kad ieškovai nuo žemės sklypų įsigijimo Š. gatvės atkarpa faktiškai naudojosi, vykdė statybas turėdami Kauno rajono savivaldybės administracijos sutikimą. Kauno rajono savivaldybės administracijos priimti sprendimai patvirtina aplinkybę, kad Š. gatvės atkarpoje nebuvo numatytas gatvės įrengimas. Tik iškilus ginčui tarp šalių Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. atlikus žemės sklypų patikrinimą nustatė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamos žemės ribos neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų ribų. Užimta valstybinė žemė, kuri aptverta segmentine tvora, apsodinta tujomis, yra supynės.
XIV. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas darė išvadą, kad susisiekimui naudotis Š. gatvės atkarpa šiuo metu faktiškai neįmanoma. Pažymėjo, kad tik 2021 m. gegužės 7 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-1129, 2014 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. ĮS-894 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos akto teisėtumo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento priimtų aktų šiuo metu vyksta ginčai administraciniame teisme, kurie šiai dienai nėra išspręsti.
XV. Teismas nurodė, kad ieškovams patekimas į savo nuosavybės valdas Š. gatvės atkarpa detaliuosiuose planuose nėra numatytas, ji nėra įvardinta kaip gatvė, tai tik kaip inžinerinių tinklų koridorius. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas L. K., kuris rengė gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinių tinklų projektus pagal užsakovo UAB „Baltic Realty Adviser“ užsakymą, bei liudytoja S. L., kuri rengė sklypo perdarymo projektą.
Žemesnės instancijos teismas
XVI. Teismo vertinimu, ieškovams įsigijus žemės sklypus iš nekilnojamojo turto projektų vystytojo UAB „Baltic Realty Adviser“ ir šiam neįregistravus servituto valstybės registre, bei atsakovams išsipirkus N. gatvės atkarpą, negali būti pagrindas riboti ieškovams patekti į savo nuosavybę. Ginčo kelias, tik per kurį ieškovai gali patekti į savo žemės sklypus yra jau susiformuotas ir naudojamas, todėl būtų neracionalu svarstyti kito kelio ir kitoje vietoje įrengimą, nes tai pareikalautų didelių ir neproporcingų investicijų, naujo projektavimo. Nustačius servitutą per atsakovams priklausančius žemės sklypus, atsakovų teisės nebus pažeistos, nes N. gatvė yra faktiškai eksploatuojama, patys atsakovai juo naudojasi.
XVII. Teismas darė išvadą, kad atsakovai nepaneigė, jog ieškovų projektinis servituto siūlymas labiausiai atitinka šalių pusiausvyros principo taikymą, užtikrina galimybę ieškovams naudotis nuosavybe ir nepagrįstai nevaržo atsakovų. Ieškovų reikalavimą nustatyti servitutą teismas tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą.
XVIII. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovai procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis).
XIX. Tenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovų teismas priteisė 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
XX. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamą rašytinį įrodymą – atsakovų atstovo susirašinėjimą su detaliojo plano autoriumi; priimant byloje sprendimą remtis ir šio apeliacinio skundo dalimi esančiais rašytiniais paaiškinimais; apie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos G. J. veiksmus, nagrinėjant šią civilinę bylą ir priimtą teismo sprendimą, informuoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, dėl galimo teisingumo ir nešališkumo principų pažeidimo (Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnis). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Teismas nustatė neatlygintiną kelio servitutą. Tačiau kuomet servitutas nustatomas teismo sprendimu, nėra jokios tarnaujančio daikto savininko valios, tokiu atveju teismas privalo išspręsti servituto atlyginimo klausimą. Dėl servituto neatlygintinumo sprendime apskritai nėra pasisakyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas privalo būti panaikintas, nes: šioje dalyje jis visiškai nemotyvuotas, nėra nei vieno motyvo dėl servituto atlyginimo nenustatymo, nors atsakovai šį klausimą byloje kėlė; toks sprendimas neteisėtas, nes teismas negali nustatyti neatlygintino kelio servituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-118-221/2017). Neatlygintinumo nemotyvavimas reiškia bylos esmės neatskleidimą, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
20.2. Šioje byloje nuo pat pradžių ieškovų ieškinio pagrindas ir dalykas buvo neaiškūs, o ieškovams juos nuolat keičiant, jie dėl to pasidarė tik dar labiau neaiškūs. Teismas akivaizdžiai nesigilindamas priimdavo visus ieškovų reiškiamus ieškinius ir jų patikslinimus. Ieškovai 2020 m. lapkričio 27 d. (paskutiniame) patikslintame ieškinyje suformuluoja jau tik vieną reikalavimą dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo, bet vietoje trijų viešpataujančių žemės sklypų, kažkokiu būdu atsiranda keturi viešpataujantys žemės sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir naujas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sklypas, su kuriuo ribojasi (duomenys neskelbtini) 56 ir 58 žemės sklypai. Ieškovai problemą, kad jų sklypai nesiriboja su tarnaujančiu prašomu pripažinti žemės sklypu, išsprendžia – sklypą, kuris juos skiria nuo tarnaujančio prašomo pripažinti daikto ir per kurį jie turėtų važiuoti iki savo sklypų, teismo paprašo pripažinti ne tarnaujančiu, bet viešpataujančiu daiktu. Teismas tokį patikslintą ieškinį ne tik priėmė, bet ir jį tenkino, visiškai nesigilindamas ką apie tokį reikalavimą mano kiti viešpataujančiu pripažįstamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie byloje nedalyvauja. Akivaizdu, kad tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
20.3. Teismo sprendime taip pat nėra jokių argumentų ir motyvų dėl nustatyto kelio servituto pločio ir ploto. Teismo rezoliucinėje dalyje nurodyto servituto nustatymo plano kelio servituto plotis yra 10,50 metro. Ieškovai nepateikė byloje jokių įrodymų ir netgi argumentų kodėl jiems yra būtinas toks kelio servituto plotis. Teismo sprendimo dalis šiuo aspektu (dėl nustatomo servituto apimties) yra visiškai nemotyvuota, kas taip pat reiškia absoliutų teismo spendimo negaliojimo pagrindą.
20.4. Bylos nagrinėjimo proceso aplinkybės rodo teismo šališkumą. Ieškovai civilinėje byloje nuolat reiškė patikslintus ieškinius, iš kurių nelabai buvo aišku, kas keičiasi, bet teismas be jokių svarstymų, visus patikslintus ieškinius priimdavo. Kaip nesvarstęs tenkindavo ir visus kitus ieškovų prašymus, tiek dėl teismo posėdžių atidėjimo, tiek dėl liudytojų apklausos. Dėl nurodytų priežasčių vien pasirengimas šios civilinės bylos nagrinėjimui tęsėsi daugiau kaip metus laiko. Taip pat teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Teismas sprendime nurodydamas, kad išvada daroma remiantis detaliojo plano autoriaus parodymais, paprasčiausiai sako netiesą, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. K. kažkaip prisidėjo prie detaliojo plano rengimo (pridedamas atsakovų atstovo susirašinėjimas su detaliojo plano autoriumi D. Š., iš kurio matyti, kad teismo sprendimo išvados apie tariamus detaliojo plano sprendinius ir jo autorių L. K. neatitinka tikrovės). Iš teisėjos liudytojams S. L. ir V. K. užduotų klausimų buvo galima suprasti, kad arba teisėja visiškai nesupranta gatvių ir servitutų požymių bei skirtumų, arba sprendimas šioje byloje jau yra priimtas, o procesas vyksta tik tam, kad būtų galima kažkaip jį pagrįsti. Būtent dėl to atsakovų atstovas pateikė į bylą išsamius rašytinius paaiškinimus, kuriais detaliai aprašė tiek faktinius santykius, tiek aktualų teisinį reguliavimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą teismo sprendimą minėtus paaiškinimus ignoravo, jie teikiami su šiuo apeliaciniu skundu (kaip apeliacinio skundo priedas).
20.5. Teismas prioritetą suteikė ne nuosavybės teisei, bet neteisėtiems ieškovų interesams, susijusiems su valstybinio kelio prisijungimu prie savo žemės sklypų ir jo naudojimo asmeniniams interesams. Tokiu būdu teismas, nustatydamas kelio servitutą atsakovų žemės sklypui, kai bylos nagrinėjimo metu buvo akivaizdžiai įrodyta, kad ieškovai turi objektyvias galimybes naudotis savo žemės sklypais neapribojant atsakovų žemės sklypo kelio servitutu, nes jie ribojasi su Š. gatve, kurią patys ieškovai yra užsitvėrę, pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnį, t. y. esmines servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas: servitutas nustatomas tik kai tai yra objektyviai būtina (nėra kitų alternatyvų naudotis viešpataujančiu daiktu, nenustačius servituto), servituto apimtis turi būti tokia, kad mažiausiai ribotų tarnaujančio daikto nuosavybės teises. Teismas taip pat pažeidė bendrąjį teisės principą, kad iš ne teisės teisė nekyla, nes neteisėtas valstybinio kelio užėmimas šiuo teismo sprendimu pažeidėjui sukuria teisę į kitų asmenų nuosavybės neatlygintiną naudojimą. Komentuojant teismo išvadą dėl to, kad atsakovai neva neįrodė, kad ieškovai neteisėtais statiniais užėmė valstybinę žemę Š. gatvės atkarpoje, pažymėtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos akto teisėtumas apskritai neturi nieko bendra su Š. gatvės užėmimu. Joks teisminis ginčas (atsakovų atstovo žiniomis) dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. ĮS-1129 teisėtumo nevyksta, teismas jokios bylos, kurioje vyksta tariamas ginčas nenurodo. Taigi teismas darė esmines bylos išvadas remdamasis faktais, kurie apskritai neegzistuoja, nepateikdamas jokių tokius faktus patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų keliamas valstybinės žemės užėmimo klausimas šiuo atveju nėra susijęs su ginčo dalyku (kelio servituto nustatymu) nagrinėjamoje byloje, kadangi minėtas klausimas yra sprendžiamas administracine tvarka (ieškovų pastaba: šiuo metu Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-8194-422/2021).
21.2. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, įskaitant liudytojų L. K. ir S. L. parodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje įrodinėtą aplinkybę dėl ieškovų (ne)galėjimo pateikimui į jiems priklausančius žemės sklypus naudotis Š. gatvės atkarpa, ir ištirtų bei įvertintų įrodymų viseto pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad susisekimas minėta atkarpa, kaip alternatyva atsakovų sklype prašomam nustatyti kelio servitutui, nėra galimas. Ieškovų nuomone, priimti apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus atsakovų įrodymus (2021 m. birželio 28 d. susirašinėjimą su 2009 m. detaliojo plano autoriumi D. Š.) bei jais vadovautis sprendžiant bylą apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (CPK 314 straipsnis).
21.3. Teismas pagrįstai atsakovams priklausančiame žemės sklype nustatė kelio servitutą ieškovų žemės sklypų naudai, kadangi toks teismo sprendimas visiškai atitinka ginčo teritorijos galiojančių detaliųjų planų sprendinius dėl kvartalo viduje susisiekimui naudotinų kelių (gatvių) pločio bei kategorijos, bei detaliuosiuose planuose numatyto patekimo į ieškovų sklypus būtent iš atsakovams priklausančio žemės sklypo (N. gatvės) sprendinius.
21.4. Priešingai atsakovų pozicijai, ieškovai mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai neatlygintino ginčo servituto nustatymui, bei atitinkamą sprendimą priėmęs Kauno apylinkės teismas teisės pažeidimo nepadarė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai klausimo dėl ieškovų prašomo nustatyti servituto neatlygintinumo iš viso nekėlė bei, kad dėl ieškovų prašomo nustatyti neatlygintino servituto patirs kokių nors nuostolių, nenurodė; be to, prieštaravimą servituto nustatymui atsakovai byloje grindė ne savo daiktinių teisių į tarnaujančiu prašomą pripažinti sklypą suvaržymu, o tariamu ieškovų įvykdyto viešojo intereso, užėmus valstybinę žemę (Š. gatvės atkarpą) pažeidimu. Atsakovams neįrodinėjant, kad nustačius kelio servitutą ieškovų naudai jie dėl to patirs kokių nors finansinių nuostolių, priešingai, deklaruojant savanorišką leidimą ieškovams naudotis ginčo sklypu kaip keliu ar sklypo (gatvės) neatlygintiną perdavimą Kauno rajono savivaldybei su sąlyga, kad ieškovai atlaisvins užimtą valstybinę žemę, darytina išvada, jog atsakovai jokių nuostolių, kuriuos būtų reikalinga atlyginti nustačius ginčo servitutą, nepatiria, todėl šiuo atveju egzistuoja išimtis, įgalinanti neatlygintino servituto nustatymą.
21.5. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjusi teisėja turėjo pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o atsakovai, neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde reiškiamus priekaištus dėl netinkamo bylos nagrinėjimo ir proceso pirmosios instancijos teisme vedimo, nebuvo pareiškę teisėjai nušalinimo. Atsakovai įrodymų apie pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumą nagrinėjant bylą nepateikė.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinio skundo tenkinimo/netenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nes priėmus teismo sprendimą, jis nedarys jokios įtakos Kauno rajono savivaldybės administracijos teisių apimčiai. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovai siekdami įgyti neatlygintino servituto teisę į atsakovų nekilnojamąjį daiktą, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų aplinkybių, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodami kitų asmenų nuosavybės teisių ir interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl teismo šališkumo
5. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantai nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas.
6. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 ir kt.). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
7. Pagal bylos medžiagą atsakovai ir jų atstovas pirmosios instancijos teisme nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovai teisėjos šališkumą sieja su procesinių veiksmų atlikimu ir netinkamo jiems sprendimo priėmimu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, atsakovams ir jų atstovui buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teismas priėmė atsakovų procesinius dokumentus, išklausė jų atstovo žodinius paaiškinimus, sudarė galimybę teikti į bylą prašymus ir naujus įrodymus, atsakovai pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumu, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
8. Įstatymas (CPK 8 straipsnis) nustato, kad teismas šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti siekdami CPK 2 ir 8 straipsniuose numatytų tikslų. Pagal CPK 2 str. teismas turi ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.
9. Iš ieškovų patikslintų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai prašė atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (servituto plotas – 1093 kv. m), pagal 2020-11-19 matininko E. B. parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą: ieškovų L. K. ir I. P. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai; ieškovų R. T. ir G. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai; ieškovų L. K., I. P., R. T. ir G. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai; ieškovų T. D. ir J. D. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai.
10. Ieškovai įrodinėjo, kad jiems faktiškai naudojantis ir patenkant prie nuosavybės teisėmis įgytų žemės sklypų N. gatve, įskaitant N. gatvės atkarpą sudarančiu ginčo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kai kurie prie N. gatvės žemės sklypus turintys asmenys pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir teigė, jog N. gatvė bus užtverta ir tokiu būdu ieškovams bus ribojamas N. gatvės eksploatavimas. N. gatvės atkarpa – ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. buvo išpirktas atsakovų ir priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tvirtino, kad ieškovai neturi patekimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų kitu būdu, kaip per N. gatvę, kuria naudojosi nuo pat sklypų įsigijimo 2014 metais.
11. Atsakovai atsikirtinėjo, kad ieškovai savavališkai užtvėrė valstybinį kelią Š. gatvėje, kuriuo galėjo naudotis ir nepagrįstai teigia, servituto nustatymas neva yra būtinas bei vienintelis kelias siekiant užtikrinti jiems priklausančių žemės sklypų naudojimą. Taip pat įrodinėja, kad vietovės detaliajame plane buvo nustatyti kelio servitutai su valstybiniu keliu iš šiaurinės pusės besiribojantiems (formuojamiems) žemės sklypams ((duomenys neskelbtini)), kuriuos vėliau įsigijo ieškovai. Ieškovai įsigijo šiuos žemės sklypus jau su administraciniais aktais nustatytais servitutais, puikiai žinodami, kad atitinkama jų sklypų dalis yra skirta kelio platinimui. Tačiau ieškovai nusprendė užtverti jų sklypams nustatytas kelio servitutines zonas ir netgi valstybinį kelią ir tuomet kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino. Apeliacinį skundą pateikę atsakovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai priimtą teismo sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė.
13. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2022m. kovo 10d. buvo gautas ieškovų pareiškimas dėl servituto atlygintinumo, kuriuo ieškovai prašo teismui tenkinus atsakovų reikalavimą dėl atlygintino servituto nustatymo, priteisti iš ieškovų L. K., I. P., R. T., G. T., T. D. ir J. D. atsakovams R. K., V. K., S. P., D. S., G. Č., E. Č. bendrai kas mėnesį mokėtiną 51,13 Eur (ieškovų namų ūkiui) metinę periodinę kompensaciją arba 613,57 Eur vienkartinę kompensaciją.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas dėl servituto nustatymo reglamentuojančias teisės normas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje bylojo Nr. 3K-3-246/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006 ir kt.).
15. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse taip pat yra pažymėjęs, kad servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaitą. Kita vertus, nuosavybės teisės ribojimas reikalauja savininkų bendradarbiavimo nereikalingiems ginčams išvengti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-469/2008).
16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis konstatavo, kad atsakovai nepaneigė, jog ieškovų projektinis servituto siūlymas labiausiai atitinka šalių pusiausvyros principo taikymą, užtikrina galimybę ieškovams naudotis nuosavybe ir nepagrįstai nevaržo atsakovų teisių ir ieškovų ieškinį patenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, priėmęs tokį sprendimą apylinkės teismas turėjo svarstyti, ar sprendžiant tarp šalių ginčą nėra pagrindas taikyti CK 4. 129 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo sprendimu nustačius servitutą lieka neišspręstas jo atlygintinumo klausimas, o pagal Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančio daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. balandžio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegijos 2009m. lapkričio 23d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009 ir kt.).
17. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nustatant servitutą nebuvo išspręstas jo atlygintinumo tarnaujančio daikto savininkams klausimas ir tinkamai nepritaikytas daiktinės teisės institutas bei buvo nukrypta nuo teismų praktikos sprendžiant dėl servituto atlygintinumo, o apeliantai (atsakovai) teismo sprendimo neteisėtumą tokiais apeliacinio skundo argumentais motyvuoja, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
19. Esant nurodytiems argumentams pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai šalintini, o taip pat būtina siekti šalių bendradarbiavimo dėl taikaus ginčo išsprendimo. Pažymėtina, kad bylos duomenimis atsakovai siūlė ieškovams sudaryti taikos sutartį ir išdėstė sutarties sąlygas, tokias sąlygas jie nurodė ir savo apeliaciniame skunde, todėl nagrinėjant bylą iš naujo svarstytina, ar atsakovų siūlomas taikos variantas neatitiktų ieškovų intereso. Taip pat atkeiptinas dėmesys, kad byloje iš dalies faktinė situacija jau yra pasikeitusi. Pagal apeliacinės instancijos teisme pateiktą informaciją galima spręsti, kad šiuo metu yra pašalintos buvusios tvoros, kurias apeliantų teigimu, neteisėtai valstybinės žemės atkarpoje buvo pastatę ieškovai, todėl nagrinėjant bylą iš naujo šios aplinkybės taip pat tirtinos ir tik po to darytinos atitinkamos išvados.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai tarp šalių nespręstini.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.