Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovams K. K., V. K. ir V. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad ji yra V. K. kreditorė. UAB „Arvi“ ir ko neįvykdė 2016 m. sausio 6 d. išduoto UAB „BELOR“ 7 000 000 Eur vertės paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį laidavo V. K., todėl vekselio pagrindu ieškovei 2016 m. balandžio 12 d. buvo išduoti Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės vykdomieji įrašai dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Arvi“ ir ko bei laiduotojo V. K..

3. Vykdant išieškojimą tapo akivaizdu, kad skolininkė UAB „Arvi“ ir ko bei laiduotojas V. K., veikdami nesąžiningai ir rizikingai, buvo ėmęsi priemonių apsaugoti savo turtą nuo galimų išieškojimų ateityje. V. K. 2015 m. rugpjūčio 8 d. sudarė santuoką su K. K.. Prieš susituokdami jie sudarė ikivedybinę sutartį, kuria buvo nustatytas asmeninis turto režimas. Iki santuokos sudarymo K. K. vardu jau buvo įsigyta daug turto. 2013 m. gruodžio 6 d. gimė atsakovų dukra V. K.. V. K. su V. K. 2014 m. gruodžio 8 d. sudarė Pinigų dovanojimo sutartį. Sutartį dukros vardu pasirašė jos atstovė pagal įstatymą motina K. K..

4. Atsakovai 2015 m. gegužės 28 d. sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį. Pinigų dovanojimo sutartimi V. K. savo dukrai V. K. padovanojo pinigines lėšas – 850 000 Lt (246 177,01 Eur). Pagal šios sutarties sąlygas dalis dovanojamos pinigų sumos – 150 000 Lt (43 443 Eur) – buvo perduota iki sutarties sudarymo įmokant šią sumą į dovanos gavėjos atstovės (K. K.) vardu atidarytą sąskaitą banke (sutarties 1.2.1 papunktis), o dalis dovanojamos sumos – 7 000 000 Lt (202 734,01 Eur) – bus perduota dovanos gavėjai mokėjimo nurodymu į dovanos gavėjos ir (arba) dovanos gavėjos atstovės vardu atidarytą banko sąskaitą iki 2015 m. gruodžio 31 d. (sutarties 1.2.2 papunktis). Tokia sutarties formuluotė leido „pridengti“ bet kokius V. K. mokėjimus į K. K. ar dukros sąskaitas.

5. Ieškovės vertinimu, Pinigų dovanojimo sutartis buvo sudaryta apsimestinai, siekiant paslėpti V. K. turtą nuo kreditorių, o V. K. siekiant pervesti lėšas K. K., kad ši, kaip jo statytinė, įgytų jo naudai nekilnojamąjį turtą ir jį plėtotų. Papildomai Vedybų sutarties 6.5 papunkčiu V. K. užsitikrino galimybę tuo metu turimą turtą atgauti, t. y. K. K. prisiėmė įsipareigojimą padovanoti V. K. po šalių santuokos sudarymo jai tariamai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ir ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Šios nuostatos šalys neįvykdė.

7. Vedybų sutartimi buvo sutarta, kad V. K. būtų padovanota jo sukurto ir (ar) įsigyto turto dalis (sutarties 6.5 papunktis). Nors šalių santuoka buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 8 d., tačiau K. K. nėra padovanojusi V. K. minėto turto. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-64-656/2022 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kaina (su aplinkos sutvarkymo darbais) yra 890 481,85 Eur. Taigi, bendra žemės sklypų įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos suma – 895 115,77 Eur (868,86 Eur + 3 765,06 Eur + 890 481,85 Eur) – laikytina V. K. nuostoliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliantės procesinių prašymų

20. Apeliantė apeliaciniame skunde suformulavo tokius procesinio pobūdžio prašymus: 1) išreikalauti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos arba išduoti UAB „BELOR“ ir (ar) atstovui advokatui Andriui Chudenkovui liudijimą apie teisę gauti šiuos įrodymus: K. K. atžvilgiu atlikto mokestinio tyrimo patikrinimo medžiagą, atitinkamai mokestinio ginčo, jei jis vyko, medžiagą; 2) išduoti UAB „BELOR“ atstovui Andriui Chudenkovui teismo liudijimą apie teisę gauti iš Swedbank AB, AB SEB banko, AB Šiaulių banko, Luminor Bank AS V. K. sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 3) išduoti UAB „BELOR“ atstovui Andriui Chudenkovui teismo liudijimą apie teisę gauti iš Lietuvoje veikiančių bankų ir kredito unijų informaciją, ar laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (bet kuriuo metu) finansų įstaigoje buvo atidaryta sąskaita V. K. vardu; 4) išduoti UAB „BELOR“ atstovui Andriui Chudenkovui teismo liudijimą apie teisę gauti iš Lietuvoje veikiančių bankų ir kredito unijų informaciją apie visas apyvartas tarp K. K. ir D. L.; 5) išduoti UAB „BELOR“ atstovui Andriui Chudenkovui teismo liudijimą apie teisę: iš UAB „Deco & Light“, UAB „Baltijos marmuras“, UAB „ISKU BALDAI“, UAB „Geovizija“ gauti įrodymus: nurodyti, kokias prekes įmonėje įsigijo bei kokios paslaugos buvo suteiktos nekilnojamojo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (ar) V. K. arba K. K. vardu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d.; pateikti prašomą informaciją patvirtinančius dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus, važtaraščius); 6) išduoti UAB „BELOR“ atstovui Andriui Chudenkovui teismo liudijimą apie teisę: iš UAB „Barsis“ gauti grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, už patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas nekilnojamojo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (ar) V. K. arba K. K. vardu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d.; 7) išduoti UAB „BELOR“ atstovui Andriui Chudenkovui teismo liudijimą apie teisę iš UAB „Kalstata“ gauti kasos pajamų orderių Nr. KVAZ080 ir Nr. KVAZ0801 kopijas, jeigu šie dokumentai išrašyti atlikus mokėjimą už paslaugas, teiktas V. K., K. K. ar A. K. vardu ir (arba) adresu: (duomenys neskelbtini) (kasos orderių parengimo data, tikėtina, yra 2014 m. birželio 2 d.); 8) išduoti UAB „BELOR“ atstovui Andriui Chudenkovui teismo liudijimą apie teisę iš UAB „Dearas“ gauti 2014 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderio Nr. VL0382 ir 2014 m. vasario 4 d. kasos pajamų orderio Nr. VL0384 kopijas; 9) išduoti UAB „BELOR“ atstovui Andriui Chudenkovui teismo liudijimą apie teisę iš UAB „Linea“ gauti 2014 m. birželio 11 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. KAU 303254 kopiją; 10) skirti byloje atlikti teismo ekspertizę.

21. Apeliantės įsitikinimu, įrodinėjimo procesas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo su akivaizdžiais trūkumais, lėmusiais neteisingo, neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės vertinimu, turėjo nustatyti, ar atsakovas V. K. patyrė nuostolių, rengdamasis priimti dovaną. Vadinasi, turėjo įvertinti, kokių išlaidų jis patyrė nekilnojamojo turto, kurį turėjo gauti dovanų, sukūrimui, tačiau to nedarė. Nurodo, kad apeliantė byloje teigė, jog nekilnojamasis turtas buvo sukurtas atsakovo V. K. lėšomis ir turėjo būti jam padovanotas. Apeliantės vertinimu, jokiais byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigta, kad V. K. savo lėšomis kūrė turtą, tačiau byloje buvo pateikta skirtinga informacija dėl dalies, kuria V. K. dalyvavo kuriant turtą. Kartu buvo surinkta nepakankamai duomenų apie atsakovo V. K. išlaidas, kad būtų galima vienareikšmiškai nustatyti nuostolių dydį. Apeliantė rūpinosi bylos aplinkybių nustatymu, teikė prašymus išreikalauti įrodymus, tačiau teismas šių prašymų netenkino.

22. Vadovaudamasis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis, teismas gali pasiūlyti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia teismui prašymą išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, jog tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

23. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). Specialioji naujų įrodymų priėmimo į apeliacinę bylą taisyklė yra įtvirtinta CPK 314 straipsnyje. Pagal šioje normoje nustatytą reglamentavimą, naujų įrodymų priėmimas (ir, atitinkamai, išreikalavimas) apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojimas ir galimas iš esmės tik tokiose situacijose, kai asmuo juos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti (pagal analogiją – išreikalauti), arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo ir anksčiau jų nebuvo galima pateikti.

24. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų gavimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-823/2020). Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje nustatytai įrodymų sąsajumo taisyklei.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliaciniame skunde dalies nurodytų įrodymų išreikalavimo bei teismo liudijimų išdavimo klausimai jau buvo sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konstatuojant, jog šie prašymai yra pertekliniai, o apeliantė tokiu būdu gautų ne tik prašyme nurodytas aplinkybes galbūt patvirtinančius įrodymus, bet ir žymiai daugiau duomenų, kurie nėra susiję su byla (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis, 2023 m. kovo 20 d. protokolinė nutartis ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei pripažįsta, kad apeliantės prašymai išreikalauti (padėti gauti) įrodymus yra nesusiję su byla, be to, prašoma išreikalauti (padėti gauti) duomenis, kurie iš esmės nei patvirtintų, nei paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, ypač atsižvelgus ir į tai, kad apeliantė apeliaciniu skundu nebeginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, o dalis prašomų išreikalauti įrodymų yra iš esmės susiję būtent su šiuo ieškinio reikalavimu. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė gali siekti gauti šiuos duomenis, kad juos panaudotų kitoje, dar tik planuojamoje inicijuoti, byloje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prašymo išreikalauti įrodymus ir išduoti teismo liudijimus turinį bei motyvus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad prašymams išreikalauti pirmiau nurodytus įrodymus patenkinti nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo. Taigi, nėra CPK 314 straipsnyje nurodomo pirmosios instancijos teismo nepagrįsto atsisakymo priimti (padėti gauti) tokius įrodymus kaip būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme.

27. Apeliantės prašymas išreikalauti K. K. atžvilgiu atlikto mokestinio tyrimo patikrinimo medžiagą atmestinas tuo pagrindu, kad apeliantė neįrodė, jog negalėjo tokio prašymo pateikti pirmosios instancijos teisme ar jį pateikė, tačiau pirmosios instancijos teismas jo nepagrįstai netenkino (CPK 314 straipsnis). Be to, tokio prašymo patenkinimas suponuotų apeliacinės instancijos teismo pareigą atidėti teismo posėdį, pasiūlant kitoms šalims susipažinti su prašymu bei pateikti dėl jo nuomonę, o tai neabejotinai užvilkintų bylos išnagrinėjimą, neatitiktų bylos nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiškumo principo reikalavimų (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliantė taip pat pateikė prašymą skirti byloje atlikti teismo ekspertizę ir ekspertiniam tyrimui užduoti klausimus: 1) nurodyti, kurios Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2‑32‑656/2023 atliktos teismo ekspertizės 2022 m. balandžio 14 d. pakartotinės teismo ekspertizės akto Nr. 22-26P gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), lokalinėse sąmatose nurodytos pozicijos, reikšmingai (daugiau nei 20 proc.) besiskiriančios nuo 2022 m. birželio 7 d. UAB „EiCoSolution“ parengto vertinimo akto sąmatose nurodytų pozicijų, buvo koreguotos, t. y. nurodyti, ar konkreti sąmatos pozicija (darbo aprašymas) turėjo atitikmenį UAB „Sistela“ duomenų bazėje, ar buvo ekspertų įrašyta; ar konkrečios sąmatos pozicijos įkainis buvo nurodytas UAB „Sistela“ normatyvuose, ar buvo įrašytas ekspertinio vertinimo būdu, kiekvienu atveju pateikiant paaiškinimą dėl susidariusio skirtumo esmės ir priežasčių; 2) nurodyti, kurios 2022 m. balandžio 14 d. pakartotinės teismo ekspertizės akto Nr. 22-26P gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), lokalinėse sąmatose nurodytos pozicijos gali būti patikslintos pagal teismo ekspertizės metu nevertintus (byloje iki teismo ekspertizės atlikimo nebuvusius) gyvenamojo namo įrengimo dokumentus: 2022 m. balandžio 25 d. UAB „Barsis“ laišku gautus dokumentus dėl UAB „Barsis“ patiektų prekių ir suteiktų paslaugų; 2022 m. birželio 29 d. UAB „Mavista“ raštu Nr. 1‑3.-7 pateiktus dokumentus dėl UAB „Mavista“ patiektų prekių ir suteiktų paslaugų; 2022 m. birželio 29 d. UAB „SUMEDA“ raštu Nr. 06-02 pateiktus dokumentus dėl UAB „SUMEDA“ patiektų prekių ir suteiktų paslaugų; 2022 m. liepos 12 d. UAB „Kalstata“ raštu pateiktus dokumentus dėl UAB „Kalstata“ patiektų prekių ir suteiktų paslaugų; 2022 m. rugsėjo 19 d. UAB „SUMEDA“ paaiškinimą el. paštu; 2013 m. spalio 1 d. UAB „Grantukas“ sutartį, komercinį pasiūlymą. Netenkinus pirmojo prašymo skirti ekspertizę, skirti byloje atlikti teismo ekspertizę ir pavesti ekspertui ar ekspertams nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir įrengimo kainą.

29. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 17 d. protokoline nutartimi ieškovės prašymą skirti byloje ekspertizę atmetė, konstatuodamas, kad prašymas yra nepagrįstas.

30. Vadovaudamasis CPK 212 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, kuriems reikia specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-32-656/2023) byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kainai nustatyti, šią ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui T. M.. Pagal eksperto T. M. 2021 m. spalio 13 d. ekspertizės aktą Nr. e2-125-656/2021 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir kitų statybos darbų kaina yra 310 815,00 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi byloje buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kainai nustatyti, šią ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertams S. M. ir A. P.. Pagal ekspertų S. M. ir A. P. 2022 m. balandžio 14 d. pakartotinės ekspertizės aktą Nr. 22-26P statybos kaina yra 890 481,85 Eur (su PVM). Į bylą taip pat buvo pateiktas teismo eksperto statusą turinčio D. K. (UAB „EiCoSolution“) 2022 m. birželio 7 d. vertinimo aktas, pagal kurio išvadas statybos kaina yra 492 172,69 Eur be PVM (595 528,96 Eur su PVM).

32. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad specialių žinių turinčių asmenų pateiktų duomenų apie ieškovės įrodinėtas aplinkybes, susijusias su statybos darbų kainomis, pakanka. Be to, Vilniaus apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje dėl kiekvieno jų įrodomosios reikšmės bei patikimumo argumentuotai pasisakė (žr. teismo sprendimo 185–193 punktus). Dar vienos papildomos ekspertizės skyrimas ilgam laikui nepagrįstai (nesant tam objektyvaus poreikio) užvilkintų bylos išnagrinėjimą, o tai neatitiktų vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat koncentruoto ir ekonomiško bylos nagrinėjimo principo (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo du savarankiškus reikalavimus, t. y. pirmu reikalavimu prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu Pinigų dovanojimo sutartį, kuria atsakovas V. K. padovanojo savo mažametei dukrai V. K. 850 000 Lt (246 177,01 Eur), bei pripažinti, jog V. K. dukrai apsimestinai dovanotos lėšos iš tiesų buvo skirtos nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu registruotam atsakovės K. K. vardu, įsigyti ir jo statybai finansuoti.

34. Antru reikalavimu ieškovė prašė priteisti atsakovui V. K. iš atsakovės K. K. 895 115,77 Eur nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną (½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ir ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)), K. K. įsipareigotą padovanoti V. K. pagal Vedybų sutarties 6.5 papunktį.

35. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-418-464/2023 pateiktas išvadas, kad ieškovė UAB „BELOR“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovą V. K. tik 2016 m. balandžio 6 d., skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė bei nurodė, jog ieškinys pareikštas asmens, neturinčio subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų nagrinėjimas ir aplinkybių nustatymas taptų nereikšmingas ir nelemtų kitokios bylos baigties, todėl teismas ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo ir nuostolių priteisimo nevertino ir dėl tokių aplinkybių nepasisakė.

36. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šia sprendimo dalimi šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, dėl to egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir ši bylos dalis turi būti perduota nagrinėti iš naujo. Netenkinus šio prašymo, apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną, priteisimo ir tenkinti jos reikalavimą, priteisiant atsakovui V. K. iš atsakovės K. K. 721 297,67 Eur nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną. Pažymi, kad ji reiškia netiesioginį ieškinį, tačiau neginčija atsakovų sudarytos Vedybų sutarties, o siekia, jog šiuo reikalavimu būtų apgintos atsakovo V. K. teisės, kylančios iš Vedybų sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-418-464/2023) pateiktas išvadas ir šiam ieškovės reikalavimui.

37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, su apeliantės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais bei pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį ir negali reikalauti nuostolių, patirtų rengiantis V. K. priimti dovaną.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-50-403/2020, 28 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k‑3‑11‑313/2022, 21 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė reikalavimo teisę į atsakovą V. K. kildina iš UAB „Arvi“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduoto ieškovei 7 000 000 Eur paprasto neprotestuotino vekselio, pagal kurį, apeliantės teigimu, laidavo atsakovas V. K., o skolininkė UAB „Arvi“ ir ko besąlygiškai įsipareigojo sumokėti apeliantei vekselyje nurodytą sumą iki 2016 m. balandžio 6 d.

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vekselio davėja UAB „Arvi“ ir ko iš vekselio kilusios piniginės prievolės neįvykdė, todėl pasibaigus vekselyje nurodytam atidedamajam prievolės įvykdymo terminui (2016 m. balandžio 6 d.) apeliantė įgijo teisę reikalauti solidariai iš vekselio davėjos UAB „Arvi“ ir ko bei jos laiduotojo V. K. įvykdyti iš vekselio kilusią piniginę prievolę (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.33 straipsnio 2 dalis). Būtent nuo šio momento, t. y. nuo 2016 m. balandžio 6 d., apeliantė laikoma įgijusia reikalavimo teisę į 7 000 000 Eur sumos sumokėjimą iš atsakovo V. K.. Pažymėtina, kad tokią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-418-464/2023), kuri turi prejudicinę galią nagrinėjamos bylos atžvilgiu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

42. Nepaisant to, kad apeliantė reikalavimo teisę į atsakovą V. K. įgijo tik nuo 2016 m. balandžio 6 d., pareikšdama ieškinį bei prašydama priteisti nuostolius, apeliantė remiasi atsakovų pasirašytos Vedybų sutarties, sudarytos apeliantei dar neturint reikalavimo teisės į skolininką, 6.5 papunkčio nuostatomis.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vienos iš būtinųjų netiesioginio ieškinio sąlygų, kreditoriaus galiojančio reikalavimo egzistavimas ir kreditoriaus interesų pažeidimas galimas tik tada, kai kreditoriaus interesus gali pažeisti tik sandoriai, kurie sudaryti po kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo: kreditorių teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo – skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

44. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovų V. K. ir K. K. Vedybų sutarties sudarymo metu – 2015 m. gegužės 28 d. – atsakovo V. K. ir UAB „BELOR“ nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuos UAB „BELOR“ kildina iš 2016 m. sausio 6 d. vekselio. 2015 m. gegužės 28 d. Vedybų sutarties 6.5 papunktyje susitarimu K. K. išreiškė savo pažadą ateityje neatlygintinai perleisti (padovanoti) nekilnojamuosius daiktus, o jį įgyvendinti įsipareigojo sudarant neatlygintino perleidimo, t. y. dovanojimo, sutartį po santuokos sudarymo. Pagal įstatymą pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos vykdymo ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Išreiškus pažadą ateityje padovanoti turtą, kuris nėra vykdytinas kaip dovanojimo sutartis pagal nurodytą teisės normą, šalims nėra teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl susitarimo, kuriame įrašytas pažadas, vykdymo. Iš pažado padovanoti daiktą neatsiranda nuosavybės teisės, jos įgyjamos dovanojimo sutartimi, kuriai taikomi CK 6.469 straipsnyje reglamentuojami dovanojimo sutarties sudarymo formos reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑293‑684/2015). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad 2015 m. gegužės 28 d. Vedybų sutarties pagrindu atsakovas V. K. neįgijo reikalavimo teisės į ½ dalį sutuoktinės K. K. turimo turto pagal Vedybų sutarties 6.5 papunktį.

45. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir į kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantė neturi teisės remtis Vedybų sutarties 6.5 papunkčiu dėl atsakovės K. K. įsipareigojimo ateityje perleisti nekilnojamąjį turtą.

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-32-656/2023) atmesdamas ieškovės UAB „BELOR“ ieškinį, kuriuo ji prašė sandorius pripažinti apsimestiniais bei pripažinti, kad iš tikrųjų juos sudarė atsakovas V. K., taip pat pasisakė ir dėl atsakovų V. K. ir K. K. sudarytos Vedybų sutarties bei šios sutarties 6.5 papunktyje išdėstyto pažado, konstatuodamas, jog ieškovė UAB „BELOR“ negali juo remtis, nes Vedybų sutarties sudarymo momentu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą V. K.. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A‑418-464/2023, nutarties 114 punktas) šias Vilniaus apygardos teismo išvadas pripažino pagrįstomis.

47. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovės teisė atsakovo V. K. vardu pareikšti netiesioginį ieškinį yra paneigta ir ieškovė neturi teisės ginčyti atsakovų sudarytos Pinigų dovanojimo sutarties bei reikalauti nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną, atlyginimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą (nutartį)

48. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ji ieškiniu reiškė du reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neišdėstė jokių motyvų, kurie gali būti siejami konkrečiai su apeliantės reikalavimu dėl nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną, priteisimo.

49. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „BELOR“, nors ir neginčija sandorio, tačiau reiškia reikalavimą V. K. vardu dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės K. K., t. y. apeliantė UAB „BELOR“ reiškia tą patį netiesioginį ieškinį dėl skolininko V. K. neįgyvendinamos teisės, kuri galimai pažeidžia ieškovės teises, priteisti nuostolius iš atsakovo skolininkės, atsakovės K. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškinys yra pareikštas asmens, neturinčio subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, bei pažymėjo, jog ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų nagrinėjimas ir aplinkybių nustatymas taptų nereikšmingas ir nelemtų kitokios bylos baigties. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Byloje liko nepaneigtas apeliantės neturėjimas teisės atsakovo V. K. vardu reikšti netiesioginį ieškinį, dėl to pirmosios instancijos teismas ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl nuostolių priteisimo pagrįstai nevertino ir dėl tokių aplinkybių nepasisakė.

52. Kiti apeliantės argumentai vertinami kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

53. Atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R‑85 (toliau – Rekomendacijos).

55. Atsakovė K. K. pateikė prašymą priteisti 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, lėšų pervedimo nurodymą). Už advokato teisines paslaugas sumokėta 2024 m. I ketvirtį (2024 m. sausio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2023 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 018,2 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamu atveju yra 2 623,66 Eur (2 018,2 x 1,3 (8.11 papunktis)). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.