Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokuroras ir gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje 2021 m. gegužės 4 d. kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), įvykio diena 13.00 val. vežė maistą, automobiliu „BMW“. Priartėjo prie sankryžos. Degant žaliam šviesoforui ir sukant į kairę reikėjo praleisti visas mašinas važiuojančias tiesiai. Jis priartėjo, apsidairė, tuo metu atrodė tos mašinos toli, kai jau maždaug atliko pusę manevro, jo žvilgsnis buvo nukreiptas į vietą kur suka. Kai suko pamena, kad nukentėjusysis į jį įvažiavo. Tada po susidūrimo išlipo iš mašinos, nubėgo apsižiūrėti, nukentėjusysis gulėjo be sąmonės. Nežinojo kaip galėjo padėti, paėmė telefoną paskambino 112 ir tada stovėjo ir laukė greitosios. Nukentėjusysis važiavo su motociklu „Suzuki“. Jo automobilis priklauso tėvui. Jis priėjo prie nukentėjusiojo, nematė jokių sužalojimų. Tada pastebėjo, kad koja sulaužyta, bet vizualiai nematė, atrodė, kad nukentėjusysis be sąmonės, kad viskas bus gerai. Atvažiavo greitoji, išvežė K.. Iš pradžių norėjo surasti K. kontaktus, bet jam jų niekas nedavė ir tada sužinojo, kad sveikata pablogėjusi. Skambino žmonai, bet į jį kreipėsi mama, po to, jam pasakė, kad gali ir su K. pasikalbėti, jis gali bendrauti. Paskambino K., atsiprašė, pasikalbėjo. Parodė, kad studijuoja, laisvalaikiu kai gali bando užsidirbti pinigų, dirbdamas maisto kurjeriu, kai nebuvo karantino sportuodavo. Vairavimo stažas 3 metai ir keli mėnesiai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus parodė, kad važiavo su savo grupioku M. S.. Neskubėjo, nevėlavo pristatyti užsakymo. Matė automobilius, bet jie visi atrodė toli ir jis nepastebėjo K.. Priešinga kryptimi buvo 2 juostos. Tai buvo vienintelis eismo įvykis. Jo draugas sėdėjo keleivio pusėje priekyje iš dešinės. Buvo nustatytas jo greitis - 30 ar 29, tuo metu jis neskubėjo, jam degė žalias signalas, buvo įsitikinęs, kad nėra mašinų. Jeigu būtų norėjęs praslysti, tai nebūtų to susidūrimo, nes būtų spėjęs pravažiuoti. Pripažino savo kaltę. Atsiprašė K., tikrai nenorėjo, kad taip atsitiktų, gailisi. Gyvena su mama, santykiai artimi, mėgsta moralę skaityti. Mama neteisingų dalykų nesako. Mama nevairuoja automobilio. Mama turi įtakos jam.

Pasikeitus teismo sudėčiai, teisiamajame posėdyje 2021 m. lapkričio 16 d. kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad tai buvo 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 12 val. važiavo Žalgirio gatve nuo Kalvarijų gatvės pusės. Važiavo antra eismo juosta, ties Žalgirio ir Giedraičių gatvių. Jam reikėjo sukti į kairę, degė žalias šviesoforo signalas be rodyklių, turėjo praleisti visas transporto priemones, važiuojančias priešinga kryptimi, priartėdamas prie sankryžos žiūrėjo, ar saugu sukti. Matė, kad visos transporto priemonės toli. Nematė K.. Prieš pat sukant pažiūrėjo, sukdamas neskubėjo, kad galėtų apsidairyti, žiūrėjo, ar nėra pėsčiųjų, ženklų, kai beveik užbaigė manevrą, pusė sekundės iki susidūrimo pamatė K.. Kai pastebėjo jį, jis buvo iš dešinės automobilio pusės ties durelėmis. Įvyko susidūrimas, išbėgo, pamatė, kad K. guli be sąmonės, nubėgo iki savo automobilio, paėmė telefoną, iškvietė greitąją pagalbą. Faktiškai pastebėjo jį tik smūgio metu. Automobilis jau buvo įvažiavęs į posūkį. Susidūrimas įvyko su transporto priemone, kuri važiavo Žalgirio gatve. Jo automobilis „BMW“. Turbūt ne iš karto sustojo, nes iššovė oro pagalvės. Įvažiavo nukentėjusysis, iššovė visos dešinės keleivio pusės oro pagalvės. Sulaukė policijos, jie atvažiavo greičiau nei greitoji medicinos pagalba. Ilgą laiką K. gulėjo be sąmonės, bet vėliau buvo atgavęs sąmonę, pradėjo judėti, jis nebuvo tiek sąmoningas, kad bendrautų. Jis buvo tokioje būsenoje kol atvyko greitoji pagalba. Greitoji medicinos pagalba jį išvežė. Vairuoja apie 3,5 metų. Ir tuo metu, ir dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“, dirba su automobiliu. Įvykio dieną buvo paskaita, po paskaitos buvo „langas“, nusprendė padirbti ir įvyko įvykis. Važiavo jau su užsakymu. Dažnai galvojo, kodėl galėjo nepamatyti K., galima sakyti, kad nebuvo pakankamai atidus. Po to, bendravo su nukentėjusiuoju. Iš pradžių kalbėjo su jo mama, siūlėsi nuvažiuoti aplankyti jį ligoninėje, bet nepavyko dėl karantino, nes ne šeimos narių neįleido. Finansiniais klausimais nebendravo. Aiškinosi situaciją, bet ne pinigų atžvilgiu. Sakė, kad bandys gauti viską iš draudimo, jis prisidės, jei reikės. Dabar išvežioja užsakymus automobiliu. Gyvena užmiestyje, be teisių labai sunku patekti į miestą, net jei susirastų kitą darbą, būtų problemų. Po eismo įvykio nebuvo baustas administracine tvarka. Per tą laiką, kol nagrinėjama byla, neturėjo kitų eismo įvykių. Jo pajamos labai skirtingos, apie (duomenys neskelbtini) EUR per mėnesį. Yra studentas, dirba ne pilnu etatu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 09.30 val., Vilniuje, po (duomenys neskelbtini) universitete vykusių paskaitų, jis su savo grupioku M. S. išvažiavo išvežioti maisto užsakymų. Užsakytą maistą vežiojo vairuodamas tėvui A. G. priklausančiu automobiliu „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną oro sąlygos buvo geros, saulėta, asfaltuota kelių danga buvo sausa. Maždaug apie 12.00 val., jie vežė paskutinį užsakymą. Maistas buvo vežamas iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“. Iš maisto paėmimo vietos jis vairuojamu automobiliu pasiekė Žalgirio gatvę ir šios gatvės antra kraštine, savo judėjimo krypties eismo juosta nuo sankryžos su Kalvarijų gatve pusės privažiavo reguliuojamą sankryžą su Giedraičių gatve, kurioje jam reikėjo sukti į kairę, į Giedraičių gatvę. Buvo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus. Kadangi jo atžvilgiu degė eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas, jis, rodydamas posūkio signalą, apie 30 km/h greičiu sankryžoje atliko kairiojo posūkio manevrą. Buvo įsitikinęs, kad priešpriešiais judančių automobilių nėra ir jis gali atlikti šį manevrą. Kairio posūkio metu nepilnai įvažiavus į Giedraičių gatvę, jis pamatė, kad Žalgirio gatvės priešingos krypties pirma eismo juosta iš dviejų nuo Žalgirio – Geležinio Vilko gatvių sankryžos pusės atvažiuoja juodos spalvos motociklas. Motociklą pamatė tuo metu, kai tarp transporto priemonių buvo likęs maždaug vieno metro atstumas. Netrukus po to, motociklas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės vidurinę dalį, į abejas dureles. Savo automobilį sustabdė jau po transporto priemonių susidūrimo. Išlipęs, jis pamatė, kad ant kelio guli motociklininkas, kuris buvo nesąmoningas. Matėsi, kad motociklo vairuotojui įvykio metu lūžo koja. Telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Kažkuris iš jų atidengė motociklininkui šalmą. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę( t. 1, b. l. 127-128).

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kurie ištirti teisiamajame posėdyje:

BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. rugsėjo 11 d. registruotas įvykis – susidūrė automobilis „BMW“ ir motociklas. Motociklininkas guli, nejuda. Pranešė praeivis (t. 1, b. l. 7).

Nukentėjusysis K. M. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 12.00 val., per darbo dienos pietų pertrauką, jis išėjo iš darbovietės ir ketino savo motociklu „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti papietauti į „Šiaurės miestelį“. Vairuojamu motociklu išvažiavęs į Žalgirio gatvę, jis savo judėjimo krypties pirma eismo juosta iš dviejų važiavo Kalvarijų gatvės kryptimi. Važiavo maždaug apie 30-40 km/h greičiu. Važiavo ramiai, nes motociklas dar buvo šaltas, t. y. jo variklis nebuvo pasiekęs darbinės temperatūros. Eismas buvo intensyvus. Privažiuodamas apie 200-300 metrų atstumu nuo darbovietės esančią reguliuojamą Žalgirio – Giedraičių gatvių sankryžą jis matė, kad jo judėjimo krypties atžvilgiu dega žalias šviesoforo signalas. Tuo metu ties jo motociklu gretimoje, jo judėjimo krypties eismo pusės antroje eismo juostoje kitų transporto priemonių nebuvo. Jam įvažiavus į sankryžą su Giedraičių gatve, jis pamatė Žalgirio gatvės priešingos krypties eismo pusės antra eismo juosta nuo Kalvarijų gatvės pusės į sankryžą įvažiavusį pilkos spalvos automobilį „BMW“, kurio vairuotojas sankryžoje suko į kairę ir tokiais veiksmais užkirto kelią jo vairuojamam motociklui. Negalėjo tiksliau nurodyti atstumo, kuriuo prieš jį išvažiavo automobilis. Atstumas buvo labai nedidelis. Spėjo sureaguoti į jam kelyje kliūtį sudariusį automobilį, tačiau tai nepadėjo, nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Viskas įvyko akimirksniu. Nuspaudė motociklo stabdžius ir po akimirkos pajuto smūgį į automobilio „BMW“ dešinės pusės šoną. Po susidūrimo jis du ar tris kartus buvo praradęs sąmonę, jautė skausmus pilvo ir kojos srityse. Po eismo įvykio su automobilio „BMW“ vairuotoju nebendravo, iki pat greitosios medicinos pagalbos atvykimo gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies. Po ligoninėje jam atliktos operacijos, jis sąmonę atgavo tik 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 06.00 val. Ligoninėje jam buvo nustatytas kelio girnelės atviras lūžis. Taip pat, buvo pašalinta blužnis, atliktas inksto drenavimas. Iki 2020 m. spalio 30 d. jis dar negali vaikščioti, laukia kelio girnelės tvirtinimo vielų šalinimo operacijos (t. 1, b. l. 51-52).

Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4931/2020(01), nustatyta, kad K. M. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b. l. 40).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir CD Nr. 1413 ir 1414. Nustatyta, kad K. M. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus (sveikatos sutrikimus): IV laipsnio blužnies plyšimas; kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje (operuojant blužnis pašalinta, pilve rasta apie 2 litrai kraujo su krešuliais); kairio inksto apatinio poliaus plyšimas su kraujo susikaupimu kairiajame retroperitoniniame tarpe; kairio plaučio sumušimas ir laceracija; kraujo susikaupimas kairėje plEURos ertmėje; mažakraujystė dėl nukraujavimo; kairės girnelės skeveldrinis atviras lūžis; kairės pusės VII šonkaulio lūžis; stuburo krūtininių 1-9 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai; abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžiai; kryžkaulio kairės pusės šoninės masės lūžis. Sužalojimai visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktą) (t. 1, b. l. 44).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 12.00 val., Vilniuje, jis kartu su D. G., dirbančiu maistą į namus pristatančioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vežiojo užsakymus. Maistą vežiojo D. G. vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Oro sąlygos tą dieną buvo geros, švietė saulė, be kritulių. Matomumas buvo geras. Eismas buvo intensyvus. Jie Žalgirio gatvės antra eismo juosta nuo sankryžos su Kalvarijų gatve privažiavo sankryžą su Giedraičių gatve, kurioje, norint pasiekti Žalgirio gatvės pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), reikėjo sukti į kairę, į Giedraičių gatvę. D. G. vairuojamu automobiliu sankryžoje pasuko į kairę. Važiavo galimai apie 30 km/h. Jis pats tuo metu į priekį nežiūrėjo. Tik įsukus į Giedraičių gatvę, jis lyg tai „akies kraštu“ pamatė kažkokią juodos spalvos transporto priemonę, po ko, pajuto smūgį. Nesuprato, ar smūgis buvo nuo minėtos juodos transporto priemonės, ar nuo jų automobilyje iš keleivio vietos statramsčio „iššovusių“ oro pagalvių. Iškart po to D. G. sustojo ir išlipo iš automobilio. Nerukus iš automobilio išlipo ir jis. Pamatė ant Žalgirio gatvės važiuojamosios dalies gulintį motociklininką, kuris buvo nesąmoningas. Matė, kad motociklininkas patyrė atvirą kojos lūžį. Kažkas iš priėjusių pašalinių asmenų patikrino motociklininko pulsą ir pasakė, kad pastarasis gyvas. Pagalbą kvietė tiek D. G., tiek ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys. Įvykio vietoje D. G. jam sakė, kad turbūt jis dėl eismo įvykio kaltas, nes važiuodamas „kažką pažeidė“. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikai motociklo vairuotoją išvežė į ligoninę. Įvykio vietoje policijos pareigūnai tikrino D. G. blaivumą ir nustatė, kad pastarasis blaivus <...> (t. 1, b. l. 72).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 12.00 val., Vilniuje, jis išėjo iš savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės pastate Nr. (duomenys neskelbtini), ir Žalgirio gatvės šaligatviu ėjo link reguliuojamos Žalgirio – Giedraičių gatvių sankryžos. Oro sąlygos ir matomumas buvo geri. Kai iki minėtos sankryžos buvo likęs apie 100 metrų atstumas, pro jį pravažiavo motociklas. Motociklas važiavo savo judėjimo krypties pirma eismo juosta. Jo manymu buvo važiuojama iki 60 km/h greičiu. Be to, tuo metu buvo labai intensyvus eismas, todėl nemano, kad motociklininkas galėjo važiuoti dideliu greičiu. Artėdamas prie sankryžos motociklas buvo pradėtas stabdyti, dėl ko jo galinę dalį pradėjo „svaidyti į šalis“. Motociklas buvo stabdomas dėl to, kad sankryžoje jam kelią užkirto pilkos spalvos automobilis „BMW“, Žalgirio gatvės priešinga kryptimi atvažiavęs nuo Kalvarijų gatvės pusės ir sankryžoje sukęs į kairę, į Giedraičių gatvę. Motociklo stabdymas užtruko iki 2 sekundžių. Prieš pat susidūrimą, kai iki automobilio buvo likęs metro ar net pusės metro atstumas, motociklininkas pradėjo guldyti motociklą ant šono. Po to, motociklas atsitrenkė į automobilio „BMW“ dešinės pusės galines duris. Motociklininką matė tik iš galo. Automobilį pamatė iki susidūrimo likus tik keletui sekundžių. Jo manymu, motociklininko stabdymo kelias galėjo būti ne didesnis kaip vienas metras, nes automobilis „BMW“ jam kelią užkirto „prieš pat nosį“. Po transporto priemonių susidūrimo motociklininkas maždaug penkias minutes buvo praradęs sąmonę. Įvykio vietoje buvusi nepažįstama mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o automobilio „BMW“ vairuotojas – policijos pareigūnus. Iki specialiųjų tarnybų atvykimo motociklo vairuotojas nieko nesakė, tiesiog „gargaliavo“. Nieko nesakė ir automobilio „BMW“ vairuotojas. Pastarasis tiesiog vaikščiojo susiėmęs už galvos. Pirmieji atvyko policijos pareigūnai, kurie paskubino greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai sužalotąjį išvežė į ligoninę(t. 1, b. l. 63).

Liudytoja K. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 12.00 val., Vilniuje, išėjusi iš savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvės pastate Nr. (duomenys neskelbtini), ėjo šaligatviu link ties Žalgirio – Kalvarijų gatvių sankryža esančios parduotuvės „Maxima“. Priėjusi prie reguliuojamos Žalgirio –Giedraičių gatvių sankryžos, kurioje esančia perėja ketino pereiti į kitą gatvės pusę, ji sustojo, kadangi jos atžvilgiu degė draudžiamas šviesoforo signalas. Stovint prie pėsčiųjų perėjos ji išgirdo didelį smūgio garsą. Stabdymo ar padangų cypimo garso negirdėjo. Pasisukusi į dešinę pusę, garso sklidimo kryptimi, ji pamatė, kad susidūrė motociklas ir pilkos spalvos automobilis „BMW“. Automobilis po susidūrimo dar šiek tiek pariedėjo ir sustojo Giedraičių gatvėje. Tuo tarpu motociklas liko gulėti Žalgirio gatvėje. Nematė ir negali nurodyti automobilio „BMW“ ir motociklo vairuotojų veiksmų iki susidūrimo. Dėl minėtos priežasties negali nurodyti, kokiu greičiu važiavo motociklas. Kaip suprato, automobilio „BMW“ vairuotojas sankryžoje atliko posūkio į kairę manevrą. Be to, tai buvo padaryta degant leidžiamam šviesoforo signalui. Apie tai sprendžia pagal tai, kad įvykio metu jos ir kitų pėsčiųjų atžvilgiu degė draudžiamas šviesoforo signalas. Ji iškart apie eismo įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui. Po įvykio iš automobilio „BMW“ išlipo du asmenys, kurie „susiėmė už galvų“. Įvykio vietoje pradėjo buriuotis daug pašalinių asmenų. Kažkas iš jų atidarė ant kelio važiuojamosios dalies gulėjusio motociklo vairuotojo šalmo stikliuką, po ko pastarasis pradėjo giliai kvėpuoti. Iki atvykstant specialiosioms tarnyboms motociklo vairuotojas nieko nesakė. Prieš tai, tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 09.00 val. iki 11.00 val., ji matė, kad Žalgirio gatvėje „lakstė motociklas pirmyn atgal“. Matydavo šį motociklą pertraukų metu būdama lauke prie savo darbovietės. Motociklas buvo labai panašus į tą, kuris eismo įvykio metu susidūrė su automobiliu, tačiau negali tvirtinti, kad tai vienas ir tas pats motociklas (t. 1, b. l. 67).

Liudytojas A. G. parodė, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Automobiliu naudojasi sūnus (t. 1, b. l. 79).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta – Žalgirio, Giedraičių g., Vilnius; pridėtos foto nuotraukos ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (t. 1, b. l. 10-16).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – eismo įvykio vieta, Žalgirio-Giedraičių gatvių sankryža; pridėtos spalvotos foto nuotraukos (t. 1, b. l. 17-22).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonės „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23-24).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonės „SUZUKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-28).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „Camera 8“, laikas neatitinka su realiu laiku. Apžiūros atlikimo eiga nuo 11:35:07.62 iki 11:36:20.22 vaizdo įraše matoma, kaip gatvėje vyksta intensyvaus eismo judėjimas, reguliuojamos Žalgirio-Giedraičių sankryžos. Nuo 11:36:20.20 iki 11:37:13.92 matosi, kaip Žalgirio gatve pro reguliuojamą Žalgirio-Giedraičių sankryžą pravažiuoja motociklas, kadangi vaizdo įrašo kokybė prasta, trimis kadrais matosi jog pravažiuoja motociklas, eismo įvykio minėta vaizdo kamera neužfiksavo. Po motociklo pravažiavimo matosi, kaip prie pėsčiųjų perėjos buvę žmonės atsisuka į eismo įvykio pusę. Taip pat matosi, kaip pradeda buriuotis žmonės. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 86, CD yra voke prie viršelio vidinės pusės).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „Camera 4“, kuriame laikas neatitinka su realiu laiku. Vaizdo įraše matoma, kad vaizdo įrašo pradžia yra 11:34:57.68, o pabaiga 11:37:03.68. Vaizdo įrašas užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 11 d. Apžiūros atlikimo eiga Nuo 11:34:57.68 iki 11:36:18.38 vaizdo įraše matosi, kaip Žalgirio gatvėje vyksta intensyvaus eismo judėjimas. Nuo 11:36:18.38 iki 11:37:03.68 vaizdo įraše pasirodo juodos spalvos motociklas, kuris važiuoja kryptimi link Žalgirio-Kalvarijų gatvių sankryžos. Vaizdo įrašo kokybė prasta todėl per 4 kadrus motociklas pravažiuoja vaizdo kameros fiksuojamą lauką. Toliau matosi, kaip formuojasi transporto priemonių spūstis pravažiavus motociklininkui (t. 1, b. l. 88, CD Nr. 1 yra voke prie viršelio vidinės pusės).

Peržiūrėjus šiuos vaizdo įrašus teismo darbo kompiuteryje (ruošiantis bylai ir rašant nuosprendį) matyti, kad protokole nurodyti duomenys atitinka įrašo duomenims. Pažymėtina įrašo prasta kokybė ir atkuriamo vaizdo įrašo panašiais tarpais trūkčiojanti eiga.

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ - apžiūros atlikimo eiga Vaizdo įraše matosi data ir laikas, pagal vaizdo įraše matomą laiką bus aprašomas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 11 d. nuo 12:00:00 iki 12:12:12 val., vaizdo įrašo trukmė 00:12:12 val. Vaizdo įraše matosi Vilniuje, Žalgirio-Giedraičių gatvių reguliuojama sankryža. Vaizdo įrašas užfiksuotas Žalgirio g. 88-to pastato vaizdo kameromis. Nuo 12:00:00 val. iki 12:03:36 val., vaizdo įraše matosi, kad vyksta intensyvus vaizdas, pravažiuoja daug automobilių. Nuo 12:03:37 val. iki 12:03:40 val. vaizdo įraše matosi, kaip nuo Kalvarijų-Žalgirio gatvių sankryžos atvažiuoja sidabrinės spalvos „BMW“ automobilis, kuris 12:03:38 pradeda rodyti jo atžvilgiu kairįjį posūkio signalą ir pradeda atlikinėti manevrą į kairę į Giedraičių gatvę. Iki pradedant atlikti posūkio manevrą BMW automobilio posūkio signalas sumirksi du kartus, trečiąjį kartą sumirksi jau automobiliui pradėjus atlikinėti manevrą į kairę. Nuo 12:03:41 val. iki 12:03:44 val., automobiliui „BMW“ pilnai būnant priešpriešiniame eisme t. y. galinė dalis 2-oje eismo juostoje, priekinė 1-oje eismo juostoje, vaizdo įraše pasirodo juodos spalvos motociklas, kuris jau yra paguldytas ant šono, ant šono taip pat yra parkritęs ir motociklo vairuotojas. Vaizdo įraše matosi smūgis į „BMW“ automobilio keleivio pusės priekines ir galines dureles. Po smūgio „BMW“ automobilio galinė dalis „pačiuožia“ į tą pusę iš kurios „BMW“ automobilis atvažiavo. Eismo įvykio metu pagal pėsčiųjų šviesoforą matyti, kad „BMW“ ir motociklo vairuotojams degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Nuo 12:03:44 val. iki 12:03:49val. matosi, kaip „BMW“ automobilis šiek tiek pariedėjęs sustoja, motociklininkas po smūgio guli ant žemės ir nejuda. Nuo 12:03:49 val. iki 12:09:11 val. „BMW“ automobilio vairuotojas išlipa iš automobilio ir prieina prie motociklo vairuotojo. „BMW“ vairuotojas prisilenkęs prie motociklininko staigiai atsistoja ir nubėga iki savo automobilio, tuo metu iš „BMW“ automobilio priekinių keleivio pusės durelių išlipa dar vienas asmuo. „BMW“ vairuotojas iš automobilio galimai pasiima mobilųjį telefoną, nes priėjęs prie motociklisto atgal pradeda skambinti. Eismo įvykio vietoje daug pašalinių asmenų. Nuo 12:09:11 val. iki 12:10:44 val. vaizdo įraše matosi, kad į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, kurie iš karto prieina prie motociklininko kuris vis dar guli ant žemės. Nuo 12:10:44 val. iki 12:12:12. visi pašaliniai asmenys išeina iš važiuojamosios kelio dalies ir tada prie gulinčio motociklininko lieka tik policijos pareigūnai, tuo pat momentu į įvykio vietą atvažiuoja ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie motociklininką apžiūrėję atneša į įvykio vietą geltonos spalvos neštuvus (t. 1, b. l. 84, CD Nr. 1 yra voke prie viršelio vidinės pusės).

Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą teismo darbo kompiuteryje (ruošiantis bylai ir rašant nuosprendį) matyti, kad protokole nurodyti duomenys atitinka įrašo duomenims. Įrašo kokybė pakankamai gera, nors yra nedidelis eigos trūkčiojimas. Pažymėtina, kad sidabrinės spalvos automobilis BMW pradeda kairįjį posūkį labai neženkliai pristabdęs prieš šį manevrą ir gan greitai atlieka kairio posūkio manevrą. O būtent, kaltinamasis, vairuodamas minėtą automobilį gan greitai priartėjęs prie sankryžos, t. y. 12:03:38 val. ir neženkliai sulėtinęs važiavimo greitį, pakankamai staigiai įvažiavo į priešpriešinę eismo antrąją juostą, kurioje jau buvo 12:03:40 val. ir važiavo į pirmą juostą, kai susidūrimas su motociklu įvyko 12:03:41 val. Pažymėtina ir tai, kad iki sankryžos, prieš pat atliekant posūkį, automobilio greitis buvo pakankamai didelis.

Remiantis į eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities VPK vyriaus. patrulio M. K. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje alkotesteriu patikrinus D. G. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis blaivus (0,00 promilių) (t. 1, b. l. 9).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta K. M. VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir CD Nr. 1413 ir 1414; Nurodyta - K. M. nustatyta IV laipsnio blužnies plyšimas, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje (operuojant blužnis pašalinta, pilve rasta apie 2 litrai kraujo su krešuliais), kairio inksto apatinio poliaus plyšimas su kraujo susikaupimu kairiajame retroperitoniniame tarpe, kairio plaučio sumušimas ir laceracija, kraujo susikaupimas kairėje plEURos ertmėje, mažakraujystė dėl nukraujavimo, kairės girnelės skeveldrinis atviras lūžis, kairės pusės VII šonkaulio lūžis; stuburo krūtininių 1-9 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžiai, kryžkaulio kairės pusės šoninės masės lūžis. Apžiūros metu specialistė J. M. – Č. davė išvadą, kad – „<...>Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktą“ (t. 1, b. l. 44).

Atlikus specialių žinių reikalaujantį kompleksinį eismo įvykio – vaizdo įrašų tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2171(20), kurioje nurodoma, kad:

- Specialistas nustatė tokią eismo įvykio eigą. Automobilio „BMW 320“ vairuotojas D. G. važiavo Žalgirio gatvės antra eismo juosta nuo Kalvarijų gatvės ir sankryžoje su Giedraičių gatve, degant žaliam šviesoforo signalui, pradėjo sukti į kairę. Tuo metu, nuo susidūrimo vietos nutolęs apie 31,2 – 35,6 m atstumu, priešpriešiais Žalgirio gatvės pirma eismo juosta, tikėtina, apie 64 km/h greičiu artėjo motociklas „Suzuki“. Motociklo vairuotojas K. M. pėsčiųjų perėjos ribose pradėjo intensyviai stabdyti, griuvo ant dešinio šono ir judėdamas, tikėtina, apie 34 km/h greičiu trenkėsi į kairio posūkio kreive, tikėtina, apie 29 km/h greičiu judančio automobilio dešinį šoną ties durelėmis. Susidūrimas įvyko Žalgirio – Giedraičių gatvių sankryžoje, motociklui „Suzuki“ judant pirma eismo juosta link Kalvarijų gatvės, o automobiliui „BMW 320“ judant kairio posūkio kreive ir dalinai įvažiavus į Giedraičių gatvės važiuojamąją dalį. Susidūrimo metu automobilis buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę, o motociklas buvo atblokštas ir sustojo padėtyje, artimoje susidūrimo metu. Po susidūrimo automobilis kairio posūkio kreive pajudėjo į priekį ir sustojo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotose vietoje ir padėtyje.

- Tikėtina, motociklo greitis prieš pat stabdymą buvo apie 64 km/h, o susidūrimo metu – apie 34 km/h. Nurodydamas aplinkybes, susijusias su motociklo vairuotojo K. M. galimybe išvengti įvykio, specialistas pažymėjo, kad kilus grėsmei eismo saugumui, t. y. automobiliui „BMW 320“ įvažiavus į Žalgirio – Giedraičių gatvių sankryžą ir pradėjus manevrą į kairę, motociklas „Suzuki“ nuo susidūrimo vietos buvo nutolęs apie 31,2 – 35,6 m atstumu (priklausomai nuo automobilio judėjimo laiko). Motociklo, važiuojančio apskaičiuotu apie 64 km/h greičiu ir leistinu 50 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas atstumas buvusioje kelio eismo situacijoje atitinkamai yra apie 43,3 m ir apie 30 m.

- Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad buvusioje kelio situacijoje techniniu požiūriu pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui buvo automobilio „BMW 320“ vairuotojo D. G. veiksmai, pasireiškę tuo, kad Žalgirio – Giedraičių gatvių sankryžoje jis vairuojamu automobiliu suko į kairę ir nepraleido priešpriešinis tiesiai per sankryžą važiavusio motociklo „Suzuki“ bei su juo susidūrė.

- Buvusioje kelio situacijoje motociklo „Suzuki“ vairuotojo K. M. veiksmai, pasireiškę tuo, kad važiuodamas apie 64 km/h greičiu, jis viršijo leistiną 50 km/h greitį, o stabdydamas griuvo ant šono, dėl to atsitrenkė į jo nepraleidusį automobilį „BMW 320“, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 94-103).

BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis.

Pažymėtina, kad baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėjas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos, kurios neatlygino draudimas, atlyginimo, atkreipė dėmesį į eismo įvykio kilimo aplinkybes ir galimybę išvengti kilusių pasekmių nukentėjusiajam pagal byloje esančią specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad – „<...>kilus grėsmei eismo saugumui, t. y. automobiliui „BMW 320“ įvažiavus į Žalgirio – Giedraičių gatvių sankryžą ir pradėjus manevrą į kairę, motociklas „Suzuki“ nuo susidūrimo vietos buvo nutolęs apie 31,2 – 35,6 m atstumu (priklausomai nuo automobilio judėjimo laiko). Motociklo, važiuojančio apskaičiuotu apie 64 km/h greičiu ir leistinu 50 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas atstumas buvusioje kelio eismo situacijoje atitinkamai yra apie 43,3 m ir apie 30 m. <...> Buvusioje kelio situacijoje motociklo „Suzuki“ vairuotojo K. M. veiksmai, pasireiškę tuo, kad važiuodamas apie 64 km/h greičiu, jis viršijo leistiną 50 km/h greitį, o stabdydamas griuvo ant šono, dėl to atsitrenkė į jo nepraleidusį automobilį „BMW 320“, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.“ (t. 1, b. l. 94-103). Visgi, nepriklausomai nuo to, kad šį argumentą kaltinamojo gynėjas naudojo ginantis nuo civilinio ieškinio dalies reikalavimą, sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą būtina nustatyti kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmus prieš pat eismo įvykį. Tai atitinka ir suformuotai teismų praktikai, kad tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021, ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindine ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-141-697/2021). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020). Tokia praktika nuosekliai laikomasi ir naujausiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartyse (pvz. kasacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-976/2022). Todėl nustatant priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad specialisto išvados Nr. 11-2171(20) 8 punkte specialisto pateikiamą išvada dėl to, kad nukentėjusiojo veiksmai – „<...> techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu“, nėra priežastinis ryšis juridine prasme. Dar daugiau, tokį juridinį įvertinimą dėl priežastinio ryšio buvimo nustato tik teismas.

Pastebėtina, kad aptariamo straipsnio dispozicija yra blanketinė (nukreipiančioji) ir nukreipia į kitą teisės aktą, konkrečiu atveju KET 157 punktą, kuriame nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis D. G., vairuodamas nurodytą transporto priemonę, pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, nes sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Nustatyta, kad nukentėjusysis minėta transporto priemone važiavo pirmąja eismo juosta. Tad, kaltinamajam laiko sureaguoti į artėjančią kliūtį buvo daugiau nei pakankama, jeigu jis laikytųsi šio KET punkto reikalavimo ir sukdamas į kairę atidžiai stebėtų kelią, kurį planavo kirsti.

Svarbu ir tai, kad nors specialisto išvados Nr. 11-2171(20) 2 ir 3 punktuose pateikiamas abiejų vairuotojų greitis prieš pat susidūrimą bei susidūrimo metu, visgi, specialistas pateiktus greičius įvardina tik kaip tikėtinus. Be to, išvadą dėl susidūrusių transporto priemonių greičių prieš pat eismo įvykį ir iki jo bei tai, ar buvo galimybė išvengti tokio susidūrimo, specialistas padarė atkurdamas tikėtiną transporto priemonių susidūrimo eigą, greitį prieš susidūrimą, kai nugriuvęs motociklas „Suzuki“, judėdamas apie 34 km/h greičiu, atsitrenkia į kairio posūkio kreive apie 29 km/h greičiu judančio automobilio dešinį šoną. Taip pat nustačius tikėtinas transporto priemonių padėtys susidūrimo metu bei gautus transporto priemonių techninius parametrus (be kita ko ir motociklo greitį (apie 34 km/h) susidūrimo metu, motociklo lėtėjimą, stabdant abejais ratais ant sauso asfalto, motociklo lėtėjimą, judant nugriuvus ant šono ant asfalto, motociklo stabdymo pėdsako ilgį, motociklo braukimo žymių asfalte ilgį ), kurie buvo priimti ir gauti modeliuojant susidūrimą. Tyrimui buvo patektas ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas važiuojantis motociklas prieš eismo įvykį, iš kurio specialistas nustatė, kad motociklas, įveikdamas tiriamą atstumą, judėjo pastoviu greičiu apie 66 km/h, o įvertinęs galimą vaizdo įrašo paklaidą padarė išvadą, kad greitis buvo apie 64 km/h. Įvertintas ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas susidūrimas. Buvo apskaičiuota ir motociklo vairuotojo galimybė išvengti susidūrimo (1 T., b. l. 96-102). Abejoti tokia išvada nėra pagrindo. Visgi, minėta, kad išvados dalis dėl nustatytų greičių, o vadinasi ir dėl galimybės nukentėjusiajam išvengti susidūrimo su kaltinamojo vairuotų automobiliu po to, kai šis, pažeisdamas jau ne kartą minėtus KET reikalavimus, taip pat yra tik tikėtina. Todėl nėra pagrindo konstatuoti abipusės kaltės net ir nustačius neženklų nukentėjusiojo vairuoto motociklo greičio galimą viršijimą, o dėl jau aptarto, minėta, būtent tai, kad KET pažeidė kaltinamasis, kuris sukdamas vairuotą automobilį į kairę nedavė kelio pirmąja eismo juosta lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklu nukentėjusiajam, yra priežastinis ryšis konkrečiu atveju. Svarbu šiuo atveju akcentuoti, kad nukentėjusysis dėl susidariusios eismo įvykio situacijos, to, kad važiavo pirmąja eismo juosta, o kaltinamasis gan greitai priartėjęs prie sankryžos, t. y. 12:03:38 val. ir neženkliai sulėtinęs važiavimo greitį, pakankamai staigiai įvažiavo į priešpriešinę eismo antrąją juostą, kurioje jau buvo 12:03:40 val. ir važiavo į pirmą juostą, kai susidūrimas su motociklu įvyko 12:03:41 val. Įvertinus laiką, kaip greitai kaltinamasis vairuojamu automobiliu pradėjo posūkio į kairę manevrą ir tai, kaip greitai įvažiavęs į sankryžą tęsė judėjimą iki pirmoje juostoje į automobilio dešinės pusės priekines dureles atsitrenkė nukentėjusysis su motociklu, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tokioje eismo įvykio situacijoje nukentėjusysis neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo su kaltinamojo vairuotu automobiliu. Visų aptartų sunkių padarinių galima buvo išvengti kaltinamajam elgiantis kelyje apdairiai ir laikantis KET reikalavimų, t. y. atliekant kairiojo posūkio manevrą praleidus konkrečiu atveju nukentėjusiojo vairuotą motociklą, susidūrimo neįvyktų, t. y. nebūtų sukeltas eismo įvykis. Atitinkamai, neatsirastų tokių sunkių šio eismo įvykio padarynių, t. y. ir nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas. Toks sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas medicininių dokumentų apžiūros metu specialistės (t. 1, b. l. 44).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl D. G. neatsargios kaltės, nes dėl pastarojo neatsargių veiksmų vairuojant transporto priemonę ir pažeidus KET 157 punkto reikalavimus nukentėjusiajam K. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jau ištirti bylos įrodymai, t. y. paties kaltinamojo D. G. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme, ikiteisminiame tyrime apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ir kiti dokumentai: tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas, yra neprieštaringi, nuoseklus, papildantys vieni kitus bei patvirtinantys, kad D. G. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 12.04 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Žalgirio gatvės kelio važiuojamąja dalimi nuo Kalvarijų gatvės pusės įvažiavęs į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Giedraičių gatve ir sukdamas į kairę, į Giedraičių gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, degant žaliam šviesoforo signalui sankryžoje sukdamas į kairę, į Giedraičių gatvę, įvažiavo į Žalgirio gatvės kelio važiuojamosios dalies priešingos krypties eismo pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio priešinga kryptimi šios eismo pusės pirma eismo juosta iš dviejų degant žaliam šviesoforo signalui per sankryžą tiesiai Kalvarijų gatvės kryptimi važiavusiam K. M. vairuojamam motociklui „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, K. M. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat, buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis motociklas „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip neatsargus nusikaltimas, atsakomybė už kurios padarymą numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme D. G. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad dirba ir mokosi, nėra padaręs kitų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 189).

J. G. pateikė prašymą dėl perdavimo pagal laidavimą. Nurodė, kad yra brandi ir atsakinga asmenybė todėl gali daryti tinkamą auklėjamąjį poveikį žmogui, kuris padarė klaidą. Jos teigimu, jos sūnus šį poelgį padarė neturėdamas jokių piktų tikslų, o dėl neatsargumo. Mano, kad jo atžvilgiu nėra būtina taikyti baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į jo asmenybę, amžių, į tai, kad jis dirba, mokosi, yra doras, sąžiningas, prisipažino suklydęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi, pasižadėjo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad D. G. suvokė savo klaidą ir padarė išvadas. Pažymėjo, kad nėra neteista, neturi administracinių nuobaudų, todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo (t. 1, b. l. 192).

2021 m. gegužės 4 d. teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja J. G. parodė, kad sūnus yra geras, mokykloje buvo vienas iš geresnių mokinių, baigė labai gerai, o pirmos Komunijos liko patarnauti mišioms, neblogas vaikinas, sako ne kaip motina, o kaip žmogus. Neteista ir nebausta administracine tvarka. Ši situacija labai didelė tragedija jiems, labai stipriai išgyveno, meldėsi, labai gaila K., kad taip su sveikata atsitiko. Iš karto po eismo įvykio sūnus paskambino.

2021 m. lapkričio 16 d. papildomai apklausta galima laiduotoja J. G. parodė, kad sūnus yra nuostabus žmogus. Pažymėjo, kad turi įtakos sūnui per bendravimą. Gyvena kartu, jis mėgsta gaminti maistą. (duomenys neskelbtini) metų tarnavo bažnyčioje. Ji turi autoritetą kaip mama, klauso jos. Bendrauja su juo apie viską, kartu vaikščioja į teatrus, koncertus. Baigė muzikos mokyklą. Jis studijuoja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Mokslas pirmoje vietoje, jei turi laiko, šeštadieniais išvažiuoja padirbėti „(duomenys neskelbtini)“, maisto išvežiojimu, tai papildomas uždarbis savo reikmėms. Po įvykio paskambino, tragedija didelė, nes šeimoje nebuvo to niekada, nemiegojo naktimis, trauma, jaunas vaikas dar sūnus. Dėl nukentėjusiojo pergyveno visi. Meldėsi visi, kad viskas būtų gerai, skambino nukentėjusiojo žmonai, advokatui, K., domėjosi kaip jis. Papasakojo sūnus, kas atsitiko. Supranta, kad laidavimo atsakomybė didelė.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taip pat, būtina įvertinti D. G. apibūdinančių duomenų visumą. Jis neteistas (t. 1, b. 1. 131), vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 190), mokosi (duomenys neskelbtini)universitete (t. 1, b. l. 191). Byloje nėra duomenų apie jo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 133). D. G. davė nuoseklius ir gan išsamius parodymus, kurie padėjo nustatyti faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis nuoširdžiai atgailavo dėl įvykusios nelaimės ir to, kad nepastebėjo nukentėjusiojo kelyje, nesilaikė KET reikalavimų.. Savo noru atlygino dalį turtinės žalos, kurios atsisakė atlyginti draudikas. Įvertinamas ir pastarojo elgesys iš karto po eismo įvykio, kai jis kvietė greitąją pagalbą, sulaukė atvykusių pareigūnų, nukentėjusiajam būnant ligoninėje skambino jo žmonai. Į jį kreipėsi nukentėjusiojo mama, po to, jam pasakė, kad gali ir su K. pasikalbėti, jis gali bendrauti. Paskambino K., atsiprašė, pasikalbėjo. Todėl nėra pagrindo manyti, kad D. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadinasi, konkrečiu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pažymi, kad patyrė momentinį šoką bei didžiulius skausmus, rimto pobūdžio daugybines traumas, prarado organą – pašalinta blužnis. Patyrė ne tik įprastus lūžius, bet ir atvirą lūžį. Atsirado randai. Žaizdos gijo apie 1,5 mėnesio. Praėjus pusei metų po įvykio jis negali sportuoti, užsiimti kita aktyvesne veikla, negali dirbti pilna jėga prie savo namų. Dvi savaites po įvykio praleido ligoninėje, po to buvo tik gulimas režimas, du mėnesius nuo patirtų sužalojimų. Anksčiau jis bent kartą per savaitę bėgiojo po 10 km atstumą. Tai jis darydavo apie 10 metų, tai buvo jo gyvenimo dalis, be kurios sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą. Negali lankyti sporto klubo. Kurį laiką negalėjo paimti vaiko ant rankų. Net atsistojus ant kojų po dviejų mėnesių vis dar jautė didelius skausmus pilvo srityje, negalėjo nieko pakelti dėl skausmų. Savo dukrą galėjo pakelti tik nuo 2021 metų pradžios ir tai patiriant skausmus. Iki šiol vairuojant ar sėdint keleivio vietoje kai nėra galimybės keisti sėdimos padėties kenčia kelio sąnario skausmus. Jo darbas susijęs su pardavimais, yra būtina keliauti po Lietuvą, važiuoti didelius atstumus, vairuojant pačiam reikštų, kad turės kęsti didelius skausmus. Gydytojas rekomendavo 2 metams atidėti bet kokią fizinę veiklą, kur svoris ir apkrovos tektų keliui. Rekomenduojamas tolimesnis gydymas (ateityje darytis kojos operaciją). 2021 m. kovo 18 d. buvo nusiųstas pas gydytoją ortopedą traumotologą, kuris nurodė, kad dešinys kelias kiek patinęs, eisena apsunkinta, šlubuoja, vaikšto su įtvaru, judesių metu jaučiama krepitacija, dešinio kelio flex/ext 100/15/0, yra ekstencijos deficitas, stebima dešinės šlaunies raumenų hopotrofija. Kiekviena operacija sukelia didžiulį stresą, narkozė kenkia sveikatai. Po eismo įvykio 2 mėnesius kentė didelius skausmus, todėl vartodavo vaistus nuo skausmo. Eismo įvykis sukėlė daug psichologinių problemų – kankino ir tebekankina nerimas, nemiga, skausmai, labai suprastėjo atmintis. Buvo atlikta daug rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimų, kurie žmogui itin žalingi. Negali dirbti taip kaip anksčiau, nes nuolat patiria skausmus ir nepatogumą dėl važiavimo automobiliu diskomfortą. Įgijo baimę važinėti automobiliu (t. 1, b. l. 171-180).

Nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Kibilda teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas 2021 m. balandžio 1 d., viso - 19 198,61 EUR, iš jų AB „Lietuvos draudimo“ buvo neatlyginta 268,61 EUR turtinės žalos ir 18 930 EUR neturtinės žalos. Padarius pertrauką bylos nagrinėjime 2021 m. birželio 4 d. „Lietuvos draudimas“ papildomai atlygino 24 EURus turtinės žalos už radiologinių tyrimų kopijas iš ligoninės. Likusi neatlyginta turtinė žala – 244,61 EUR. Tą pačią dieną „Lietuvos draudimas“ papildomai atlygino 3 035 EUR neturtinei žalai atlyginti, manė, kad tai susiję su neįgalumo nustatymu ir darbingumo lygio pažyma. Prašomos neturtinės žalos reikalavimas yra 15 895 EUR. 2021 m. balandžio 1 d. civilinio ieškinio 3 psl. 11 pastraipoje išdėstyta už kokius vaistus, paslaugas, vienvietę palatą, lankymo išlaidas nekompensavo „Lietuvos draudimas“. Šiai dienai iš tos sumos, kuri buvo prašoma, 24 EUR buvo atlyginta. Draudimas iš viso atlygino 9 105 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, vertinant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, atsižvelgiant į asmens patirtus moralinius praradimus, jų įtaką gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Tai skausmas, didžiulis šokas, daugybinės traumos, nustatytas neįgalumo lygis – 45 proc. darbingumo, terminas iki 2022 m. balandžio 26 d., po operacijų turbūt bus pakoreguotas. Įvykis sukėlė pasekmes dėl darbo, K. teko pakeisti darbą, nes darbas reikalavo daugiau jo judėjimo. Ieškinio 7 ir 8 psl. tai išdėstyta detaliai. Radiologiniai tyrimai, skausmai, varžtų išėmimai, nukentėjusysis patyrė daugybę nemalonumų, dvasinių išgyvenimų, skausmo, streso.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad po eismo įvykio sąmonę atgavo tik kitą dieną reanimacijoje. Reanimacijoje praleido 4 paras, antrą parą jo būklė pablogėjo, buvo atlikta operacija. Visą laiką buvo leidžiamas morfinas ir kiti psichotropiniai vaistai reanimacijoje. Ligoninėje praleido 2 savaites. Daugybiniai kūno sužalojimai neleido pajudėti. Kas dvi, tris valandas buvo leidžiami psichotropiniai vaistai, nes neįmanoma buvo kentėti skausmų. Iš tikrųjų intensyvūs skausmai tęsėsi visą laikotarpį. Paskui transporto priemone buvo parvežtas į namus, tada 2 mėnesius praleido funkcinėje lovoje, be šeimos priežiūros nebūtų išsivertęs. Turi mažą dukrytę, kuriai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai, tuo metu negalėjo net jos į rankas paimti. Buvo ypatingai sunkus laikas, po dviejų mėnesių gavus leidimą iš gydytojo, kad gali po truputį bandyti stotis ant kojų, pradėjo iš naujo mokintis vaikščioti. Nežinojo kas yra diena, kas naktis, nes miegas buvo sutrikęs, emocinė būklė labai nestabili. Kreipėsi į draudimą pats savarankiškai, visi išdėstyti argumentai buvo atmesti, draudimas tikino, kad jie įvertino mano psichologinę būseną, emocinę, bet iš tikrųjų niekas su manimi nekomunikavo. Į darbą grįžo tik po naujų metų, dar ir dabar jaučia skausmus, kojos neleidžia laikyti vienoj padėtį 5 minutes, reikia vis keisti kojas. Labai išbalansavo jo kasdienybę. Ateities lūkesčiai yra nekokie, viena būtina operacija, skysčiai, šalinimas ir tuo pačiu metu atlikti kelio girnelės apžiūrą, kur tikėtina, kad bus reikalingos kelio sąnario korekcijos, pagal gydytojo rekomendacijas du metai jokio fizinio krūvio. Jo gyvenimo būdas yra aktyvus, yra bėgikas, kiekvieną sekmadienį bėgdavo 10 km. Dabar to daryti negali ir artimiausioje ateitį negalės, tai jį labai emociškai veikia. Teismo prašo atlyginti neturtinę ir turtinę žalą kurią įvertino - turtinė kuri nebuvo draudimo atlyginta tai vaistai, palata, kuro išlaidos 280 EUR ir neturtinė žala 18 930 EUR. Draudimas atlygino neturtinės žalos 6 760 EUR. Lietuvos draudimas atlygino dalį, prašė 18 930 EUR, 3 035 EUR atėmus, lieka suma 15 895 EUR neturtinės žalos, ieškinyje išdėstyta.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimo“ atstovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kad gavus papildomus duomenis apie užsitęsusį gydymą, buvo nuspręsta apskaičiuotą neturtinę žalą padidinti iki 12 MMA dydžio (7 284 EUR), o atsižvelgus į tai, kad tuo atveju aki nukentėjęs netenka 45-55 proc. nedarbingumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, neturtinės žalos dydis buvo padidintas viso iki 9 105 EUR. Kadangi 6 070 EUR buvo sumokėti, todėl papildomai išmokėta – 3 035 EUR (t. 2, b. l. 47-51).