Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-751-910/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: e2A-751-910/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00139-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Laima Ribokaitė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: K. G., V. G.

Kategorijos

2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-751-910/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00139-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams K. G. ir V. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. G., notarui Gintarui Bastakiui, antstolei Redai Vizgaudienei dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. B. (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovei V. G. (toliau – ir atsakovė) 2020 m. vasario 11 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. 925, atsakovui K. G. (toliau – ir atsakovas, o kartu – ir atsakovai) 2020 m. vasario 11 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. 926, notaro Gintaro Bastakio 2022 m. vasario 23 d. atliktus vykdomuosius įrašus Nr. 616 ir Nr. 617.

2. Ieškovas nurodė, kad neturėjo prievolių atsakovams, jo nesiejo asmeniniai teisiniai santykiai su atsakovais, dėl to nebuvo ir nėra teisėto faktinio ar teisinio pagrindo vekseliams išduoti. Ieškovo vadovaujamą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Forstas“ ir trečiojo asmens V. G. (toliau – ir trečiasis asmuo) vadovaujamą UAB „Jurtė“ 2016–2018 metais siejo bendradarbiavimo santykiai, bendrovės vykdė transporto priemonių nuomos veiklą. Ieškovas, pasitikėdamas trečiuoju asmeniu V. G. ir jo įtikintas, kad pas notarą bus pasirašomi bendrovių buvusius ir būsimus bendradarbiavimo, investicijų, naudos pasidalijimo, piniginius santykius įforminantys dokumentai, buvo suklaidintas, dėl to, jam atvykus pas notarą, buvo išduoti ir patvirtinti ginčo vekseliai trečiojo asmens tėvams. Ieškovas neigia, kad prašė paskolinti pinigų sau ar jo vadovaujamai įmonei, kad 2019 m. rugsėjo mėn. jam buvo perduota 163 000 Eur suma ar kad trečiasis asmuo į ieškovo vadovaujamą bendrovę ir vykdomą verslą investavo 163 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovo atsakovams ir trečiajam asmeniui priteisė po 1 126,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 19,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas pradiniu ieškiniu įrodinėjo, jog buvo suklaidintas trečiojo asmens, nes ketino ginčo vekseliais įforminti jo ir trečiojo asmens vadovaujamų įmonių bendradarbiavimo santykius, tačiau trečiasis asmuo, pasinaudodamas ieškovo pasitikėjimu ir juos siejusiais gerais asmeniniais santykiais, suklaidino ieškovą, įtikindamas jį pas notarą vekselių gavėjais nurodyti jo tėvus – atsakovus. Pats ieškovas savo nurodytas aplinkybes buvo kvalifikavęs kaip atitinkančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus. Tokie ieškovo argumentai, teismo vertinimu, nepagrįsti, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovai ar trečiasis asmuo jį apgavo.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie UAB „Jurtė“ ir UAB „Forstas“ vykdytą jungtinę veiklą, kurią būtų finansavę atsakovai, trečiasis asmuo ar trečiojo asmens vadovaujama UAB „Jurtė“. Daugiau tikėtina, kad paskolos ieškovui buvo suteiktos nedeklaruotai veiklai įmonėje ar kitam jo vykdytam verslui – iš ieškovo, trečiojo asmens, liudytojos I. B. paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas, laikinai eidamas UAB „Forstas“ vadovo pareigas, vykdė ir kitą veiklą – pirko užsienyje apynaujus automobilius ir pardavinėjo juos Lietuvoje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ieškovas teismo posėdyje pripažino pareigą grąžinti vekseliuose nurodytas sumas, tačiau teigė, kad tai turi būti ne jo asmeninė, o įmonės pareiga ir kad jis nėra įsipareigojęs atsakovams.

6. Teismo vertinimu, nors nustatyta, kad ieškovas neturėjo tiesioginių skolinių įsipareigojimų atsakovams, tačiau byloje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą laikyti įrodytu faktą, jog ieškovas turėjo skolinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui – atsakovų sūnui, o tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo susitarimas vekselio gavėjais įrašyti trečiojo asmens tėvus – atsakovus.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikindamas šioje byloje priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą atmesti ieškinį ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl jo santykių su atsakovais ir trečiuoju asmeniu, nustatęs, jog ieškovo su atsakovais nesiejo skoliniai įsipareigojimai, tačiau tokie santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį, nusprendė, kad ieškovas neįrodė CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytų sandorių negaliojimo pagrindų buvimo, tačiau tokių nustatytų faktinių aplinkybių nekvalifikavo ir nevertino kitų sandorių negaliojimo pagrindų kontekste, pvz., pagal sandorių pripažinimo apsimestiniais teisės normas (CK 1.87 straipsnis).

8. Ieškovui teigiant, kad jis pinigų negavo, o atsakovams ir trečiajam asmeniui neturint rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimo faktą, teismas nusprendė, jog, labiau tikėtina, kad ieškovas, turintis vadovavimo įmonei ir verslo patirties, pasirašydamas pas notarą ginčijamus vekselius, kurių suma – 163 000 Eur, suprato savo įsipareigojimų dydį ir gavėjus, taip pat tai, kokias teisines pasekmes sukels tokių sandorių sudarymas, bei pripažino, jog turi piniginių prievolių, kurias įvykdys atsakovams, todėl teismas labiau tiki atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais dėl ginčo vekselių sudarymo aplinkybių.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos paskolos sutartys ir įrodinėjimo dalykas yra kitas, nes vekselis sukuria naujas prievoles ir atsiranda naujas teisinis santykis.

10. Dėl ieškovo pozicijos, kad vekseliai negalioja dėl subjektų, nes jis neturėjo prievolių atsakovams, teismas nurodė, jog ieškovas ir trečiasis asmuo buvo kaimynai bei verslo parneriai, ieškovas pažinojo trečiojo asmens tėvus (atsakovus). Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo iki 2019 m. ieškovui buvo paskolinęs 63 000 Eur, atsakovas 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovui skolino atsakovų pinigus – 100 000 Eur. Dėl to byloje dalyvaujantiems asmenims nuėjus pas notarą priimtas sprendimas, jog ieškovas ginčo vekseliais visą 163 000 Eur sumą įsipareigotų sumokėti atsakovams (83 000 Eur V. G. ir 80 000 Eur K. G.), nėra be pagrindo. Byloje konstatuota, kad ieškovo valia išduoti ginčo vekselius, įsipareigojant atsakovams, buvo išreikšta tinkamai. Teismo nuomone, ieškovas žinojo, suprato ir norėjo būtent tokių pasekmių, kurias sukėlė jo pas notarą išduoti ginčo vekseliai. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje notaro pateikti paaiškinimai apie ginčo vekselių išdavimo aplinkybes. Tai, kad vekseliuose nurodytų sumų dalis galėtų būti grąžinta trečiajam asmeniui, nekeičia situacijos vertinimo – atsakovai šios bylos kontekste nėra statytiniai ar asmenys, kurie nenorėjo sukurti sau teisinių pasekmių, ar niekaip su ieškovo piniginių prievolių vykdymu nesusiję asmenys.

11. Teismo vertinimu, atmestinas ieškovo prašymas atsisakyti ginti atsakovų teises, nes byloje neįrodyta, kad jie piktnaudžiavo savo teisėmis, neįrodyta, jog atsakovai savo teises įgyvendino tokiu būdu ir priemonėmis, kurios nesant teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

12. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir argumentus, atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti vekselius negaliojančiais kaip tariamus sandorius, nes jis neįrodė, kad buvo tariami subjektai ar objektas, kad buvo siekiama pridengti kitą konkretų sandorį – CK 1.87 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindų nenustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovai ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose net neužsiminė apie atsakovų neva turėtus grynuosius pinigus seife, jų tariamą perdavimą sūnui (trečiajam asmeniui) ar tariamas trečiojo asmens paskolas grynaisiais pinigais ieškovui 2018 metais. Teismui nustačius, kad bylai bus rengiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu, o atsakovams ir trečiajam asmeniui savo procesiniuose dokumentuose nenurodžius ir neatskleidus neva tikrųjų faktinių aplinkybių, kurias, kaip visiškai naujas, byloje pirmą kartą jie pateikė žodžiu tik 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, atsakovai ir trečiasis asmuo sukūrė neleistiną siurprizinę situaciją, kurios teismas nevertino ir dėl jos nepasisakė.

13.2. Teismas atsakovams ir trečiajam asmeniui sudarė galimybę ne tik neteisėtai praturtėti ieškovo sąskaita, bet įsiteisėjus skundžiamam sprendimui juo būtų legalizuotos galbūt neteisėtos atsakovų ir (ar) trečiojo asmens lėšos, nes byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų daryti bent prielaidą, kad atsakovai ir trečiasis asmuo būtų turėję grynuosius pinigus, kuriuos jie nurodo neva perdavę ieškovui. Jeigu ir būtų turėję bei perdavę, tai į bylą nėra pateikę tariamai perduotų grynųjų pinigų teisėtą kilmę patvirtinančių įrodymų.

13.3. Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl įmonių, kuriose dirbo ieškovas ir trečiasis asmuo, sutartinių santykių.

13.4. Atsakovai ir trečiasis asmuo nėra pateikę į bylą jokių įrodymų nei apie 100 000 Eur ir 63 000 Eur sumų turėjimą, nei apie šių lėšų perdavimą ieškovui.

13.5. Notaras Gintaras Bastakys į bylą nepateikė jokio įrodymo, kad ieškovas neva buvo notaro biure 2020 m. vasario 5 d., t. y. prieš šešias kalendorines dienas iki 2020 m. vasario 11 d., kai trečiojo asmens iniciatyva ieškovas ir atsakovai buvo pakviesti pas tą patį notarą ginčo vekselių sudaryti.

13.6. Niekada nebuvo ginčo šalių susitarimo ginčijamuose vekseliuose įrašyti trečiojo asmens tėvus, nes būtent trečiasis asmuo, kuris organizavo ginčo vekselių pasirašymą pas notarą 2020 m. vasario 11 d., ir nurodė notarui, ką įrašyti į ginčo vekselius, ir tokio turinio vekseliai ieškovui buvo pateikti pasirašyti.

13.7. Ginčo vekseliai neturi viešo patikimumo savybės, nes jų turėtojai (atsakovai) yra akivaizdžiai nesąžiningi asmenys, kurie negali reikalauti suteikti jiems sąžiningo vekselio turėtojo teises ir jomis vadovautis.

13.8. Nėra ir niekada nebuvo jokių tiesioginių (asmeninių) ieškovo, kaip skolininko pagal ginčo vekselius, ir atsakovų, kaip šių vekselių turėtojų, santykių. Jokių pinigų, juolab 163 000 Eur sumos, atsakovai ieškovui niekada nėra perdavę. Jokių kitų sandorių, kurių pagrindu būtų galėję atsirasti ginčo vekseliai tarp ieškovo ir atsakovų, taip pat nėra buvę. Atsakovai patvirtino, kad jiems apskritai net nėra žinoma, ar trečiasis asmuo atsakovų nurodomus tariamai sūnui perduotus 100 000 Eur grynaisiais perdavė ieškovui. Dėl to atsakovai, įgydami ginčo vekselius, kurių suma – 163 000 Eur, pateikdami reikalavimą dėl jų apmokėjimo ir reikalaudami pinigų, kuriems mokėti nėra teisinio pagrindo, elgėsi nesąžiningai.

13.9. Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo neįrodė, kad egzistuoja paskolos santykiai, nes pinigai nebuvo realiai perduoti.

13.10. Teismas sprendime aiškiai konstatavo, kad tiek trečiasis asmuo, tiek ir jo sugyventinė yra asmenys, neteisėtais ir fiktyviais būdais (t. y. fiktyviu išlaikymo vaikams prisiteisimu) vengiantys atsiskaityti su trečiojo asmens esamais teisėtais kreditoriais, kad trečiasis asmuo nuo 2016 metų gaunamas vidutines 200 000 Eur metines pajamas deklaruoja „pusiau“ – oficialias pajamas deklaruoja, o neoficialių – ne. Pats trečiasis asmuo patvirtino, kad gauna kažkokių neoficialių pajamų ir jų nedeklaruoja, taigi, žinoma, jog nuo jų nemoka ir mokesčių valstybei. Be to, trečiasis asmuo yra teistas už finansinius nusikaltimus, iš jo šiuo metu yra išieškoma 28 130,86 Eur suma pagal Kauno miesto 23–iojo notaro biuro išduotą vykdomąjį raštą dėl vekselio neapmokėjimo. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino byloje surinktų įrodymų visumoje.

13.11. Mažai tikėtina, kad trečiasis asmuo, teigiantis, jog 2018 metais neva paskolino ieškovui įvairias sumas (iš viso – 68 000 Eur) ir ieškovas vis pasirašinėdavo vekselius, nebūtų išsaugojęs bent tokių vekselių kopijų.

13.12. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl į bylą ieškovo pateiktų įrodymų, t. y. ieškovo žmonos ir J. G. susirašinėjimo SMS žinutėmis, kuris aiškiai patvirtina, kad J. G. niekada nedalyvavo perduodant grynuosius pinigus ir kad jos 2022 m. lapkričio 23 d. teikti paaiškinimai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir net galimai melagingi.

13.13. Atsakovams perduodant trečiajam asmeniui 100 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, sandoris privalėjo būti įformintas pas notarą. Be to, šis atsakovų ir trečiojo asmens sandoris turėjo būti deklaruotas.

13.14. Ginčo vekseliai laikytini apsimestiniais sandoriais dėl subjekto, t. y. dėl vekselių gavėjų, nes abi bylos šalys (ieškovas ir atsakovai), taip pat tretieji asmenys iš esmės nurodė ir patvirtino, kad jokių sandorių tarp atsakovų ir ieškovo nebuvo sudaryta.

13.15. Atsakovai ir trečiasis asmuo yra nesąžiningi, piktnaudžiaujantys subjektinėmis teisėmis asmenys. Jie ne tik vengia mokėti mokesčius valstybei, bet trečiasis asmuo dar ir vengia vykdyti savo prievoles teisėtiems kreditoriams (iš jo išieškoma suma yra didesnė nei 68 000 Eur) ir aktyviais veiksmais ilgą laiką nuo jų slepia savo turtą bei gaunamas pajamas, nedeklaruoja savo pajamų. Trečiasis asmuo pripažino, iš 200 000 Eur metinių pajamų pusę gauna neoficialiai, taigi, akivaizdu, kad jų nedeklaruoja ir nemoka mokesčių valstybei. Dėl to teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, turėjo neginti atsakovų ir trečiojo asmens teisių.

13.16. Atsakovai yra tik formalūs vekselio, kaip sandorio, naudos gavėjai – jie niekada neketino įgyti ir todėl neįgijo jokių realių reikalavimo teisių į ieškovą.

13.17. Teismui konstatavus, kad piniginiai santykiai neva buvo tarp trečiojo asmens ir ieškovo, bet patvirtinus, jog pinigus ieškovas turi sumokėti ne trečiajam asmeniui, o jo tėvams (atsakovams), iš esmės yra padedama trečiajam asmeniui ir toliau vengti atsakomybės prieš savo kreditorius, t. y. yra pažeidžiami visų be išimties trečiojo asmens kreditorių teisėti interesai. Tuos pinigus, kuriuos teismas pripažino, jog trečiasis asmuo neva paskolino ieškovui, yra nurodoma sumokėti ne trečiajam asmeniui, o jo tėvams, nors šie apskritai jokių pinigų ieškovui niekada nėra skolinę ir jo net nepažįsta.

14. Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

14.1. Ieškovas, ginčydamas teismų nustatytas faktines aplinkybes, įrodinėja ne jo pasirašytų vekselių negaliojimo pagrindus, o tai, kad prieš pasirašant vekselius tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo paskolos santykių.

14.2. Atsakovai, teisėtai įgiję iš ieškovo ginčijamus vekselius, šioje byloje neturi pareigos įrodinėti nei iki vekselių išdavimo jų su ieškovu siejusių tarpusavio santykių, nei aplinkybių, dėl kurių ieškovas išdavė jiems vekselius.

14.3. Ieškovas nepaaiškina, kaip jo nurodomas atsakovų ir trečiojo asmens tariamas nesąžiningumas yra susijęs su ieškovo sprendimu savo laisva valia pasirašyti ginčijamus vekselius. Visi kiti ieškovo nurodyti argumentai dėl tariamo atsakovų ir trečiojo asmens nesąžiningumo neturi jokios reikšmės sprendžiant ieškovo inicijuotą ginčą.

14.4. Ieškovas ginčijamus vekselius atsakovams išdavė ne be teisinio pagrindo, o iki tol egzistavusią piniginę prievolę trečiajam asmeniui pakeisdamas kita tokio pat dydžio pinigine prievole atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir jų pagrindu atliktų notaro vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas vekselio, turinčio vertybinio popieriaus statusą, pripažinimas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos miesto 2–ajam notarų biurui pateikė savo ranka rašytą 2020 m. vasario 5 d. prašymą dėl paslaugų užsakymo – parengti ir notarine tvarka patvirtinti vekselį, kurio suma – 163 000 Eur, dvejiems metams. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure 2020 m. vasario 11 d. ieškovas pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus notaro Gintaro Bastakio patvirtintus vekselius, nurodydamas, kad pagal juos 2022 m. vasario 11 d. privalo sumokėti vekselio turėtojams: V. G. – 83 000 Eur ir K. G. – 80 000 Eur; patvirtino, kad nėra ūkio subjektas ir netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Elektroniniame notariniame registre 2020 m. vasario 11 d. atlikti įrašai Nr. 925 ir Nr. 926 apie vekselių patvirtinimą.

19. Atsakovai 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. vasario 14 d. pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų 83 000 Eur V. G. ir 80 000 Eur – K. G.; įspėjo, jog priešingu atveju kreipsis į notarą dėl vykdomųjų įrašų.

20. Ieškovas 2022 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku kreipėsi į trečiąjį asmenį, persiuntė jam gautą atsakovų reikalavimą ir nurodė, kad negali susisiekti telefonu, prašė pasikalbėti. Ieškovas 2022 m. vasario 17 d. elektroniniu laišku pranešė trečiajam asmeniui, kad du laiškus parašė jo buhalterei, nurodė, jog pastarasis žadėjo „reikalą spręsti“.

21. Ieškovas 2022 m. vasario 17 d. rašte nurodė atsakovams, kad vekseliai yra negaliojantys ir niekiniai, nes buvo sudaryti nesant tam teisinio pagrindo, neatitinka jo vidinės valios, trečiajam asmeniui, kuris neįvardytas šiuose santykiuose, jį apgavus ir dėl susiklosčiusių aplinkybių jį privertus pasirašyti vekselius. Taip pat nurodė, kad atsakovų nėra matęs, sutiko juos tik pas notarą, pas kurį buvo pakviestas trečiojo asmens, atsakovai niekada jam neskolino vekseliuose nurodytų pinigų, jis neturėjo su jais kitų teisinių santykių, kuriuos reikėtų užtikrinti vekseliais. Ieškovas atsisakė apmokėti vekselius ir įspėjo, kad savo teises gins teisme.

22. Antstolė Reda Vizgaudienė 2022 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovui patvarkymą, raginimus įvykdyti sprendimus su vykdymo išlaidų apskaičiavimais, turto arešto aktą.

23. Ieškovas 2022 m. balandžio 27 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovei V. G. 2020 m. vasario 11 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. 925, atsakovui K. G. 2020 m. vasario 11 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. 926, notaro Gintaro Bastakio 2022 m. vasario 23 d. atliktus vykdomuosius įrašus Nr. 616 ir Nr. 617. Ieškinį grindė tuo, kad: 1) jo ir atsakovų niekada nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai santykiai, taigi nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo išduoti vekselius atsakovams; 2) ginčo vekselius ieškovas išrašė tik dėl trečiojo asmens (atsakovų sūnaus), su kuriuo jį siejo verslo ryšiai, ekonominio ir psichologinio spaudimo bei apgaulės, prisiviliojus pas notarą ir įtikinus, kad bus pasirašoma bendradarbiavimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens atstovaujamų įmonių ir bus išspręstas investicijų į verslą klausimas. Anot ieškovo, dėl šių susidėjusių aplinkybių jis buvo priverstas pasirašyti ginčo vekselius labai nenaudingomis sau sąlygomis (žr. 2022 m. balandžio 27 d. ieškinio 32 punktą).

24. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas priėjo prie išvados, kad neįrodyta, jog atsakovai ar trečiasis asmuo apgaule privertė ieškovą išrašyti ginčijamus vekselius, taip pat kad ieškovas, prieš išrašydamas vekselius trečiojo asmens tėvams, būtų prieštaravęs, nesutikęs dėl sumų ar asmeninės pareigos, o atsakovai arba trečiasis asmuo tyčiniais veiksmais būtų jį įkalbinėję ar darę kitokį neteisėtą poveikį. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyti CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įvardyti sandorių negaliojimo pagrindai: apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas, piktavališkas susitarimas arba susidėjusios aplinkybės, dėl kurių ieškovas buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

25. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-313-450/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo su atsakovais nesiejo skoliniai įsipareigojimai, tačiau tokie santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį, nusprendė, kad ieškovas neįrodė CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įvardytų sandorių negaliojimo pagrindų egzistavimo, tačiau tokių nustatytų faktinių aplinkybių nekvalifikavo ir nevertino kitų sandorių negaliojimo pagrindų kontekste, pvz., pagal sandorių pripažinimo apsimestiniais teisės normas (CK 1.87 straipsnis). Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, išanalizavęs bylos duomenų visumą, be kita ko, remdamasis tuo, kad ieškovas yra asmuo, turintis vadovavimo įmonei ir verslo patirties, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad, pasirašydamas pas notarą ginčijamus vekselius dėl 163 000 Eur, ieškovas suprato savo įsipareigojimų dydį, gavėjus, taip pat tokių sandorių teisines pasekmes, ir laikė, jog turi piniginių prievolių, bei sutiko įvykdyti jas atsakovams. Teismas įvertino, kad ieškovo valia išduoti ginčo vekselius su įsipareigojimais atsakovams buvo išreikšta tinkamai, o tai, jog vekseliuose nurodytų sumų dalis galėtų būti grąžinta trečiajam asmeniui, nekeičia situacijos vertinimo – atsakovai šios bylos kontekste nėra statytiniai ar asmenys, kurie nenorėjo sukurti sau teisinių padarinių, jie nėra su ieškovo piniginių prievolių vykdymu nesusiję asmenys. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas vekselius pripažinti negaliojančiais kaip tariamus sandorius (CK 1.87 straipsnis), t. y. neįrodė, kad buvo tariami subjektai ar objektas, kad buvo siekiama pridengti kitą konkretų sandorį.

27. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde kvestionuoja apskųstą pirmosios instancijos teismo išvadas, remdamasis tuo, kad: 1) teismas klaidingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, ignoravo apeliacinės instancijos teismo, grąžinusio bylą nagrinėti iš naujo, išaiškinimus; 2) ieškovo ir atsakovų nesiejo prievoliniai santykiai, todėl vekseliams išduoti nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo; 3) trečiasis asmuo ieškovui niekada nėra perdavęs vekseliuose įvardytos 163 000 Eur sumos.

Dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinės prigimties, galimybės jį ginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vekselių, turinčių piniginio vertybinio popieriaus teisinę galią, pripažinimo negaliojančiais.

29. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje įvardytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisėje galiojančių reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

32. Kasacinis teismas pabrėžia, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010, kt.).

33. ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Kartu kasacinio teismo pažymima, kad tokią vekselio davėjo galimybę vis dėlto sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 21 punktas).

36. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai: ieškovas – ginčo objektu esančių paprastųjų vekselių davėjas, o atsakovai – ginčo vekselių pirmieji įgijėjai ir turėtojai, taigi ieškovas turi teisę reikšti atsakovams prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasis jiems žinomais asmeniniais santykiais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (vekselio davėjas), ginčydamas vekselius, išrašytus atsakovams, kaip reikalavimo pagrindą nurodė skirtingas faktines aplinkybes: 1) kad jo ir atsakovų niekada nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, taigi nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo išduoti vekselius atsakovams; 2) kad ginčo vekselius išrašė dėl trečiojo asmens (atsakovų sūnaus), su kuriuo jį siejo verslo ryšiai, ekonominio ir psichologinio spaudimo bei apgaulės, prisiviliojus pas notarą ir įtikinus, jog bus pasirašoma bendradarbiavimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens vadovaujamų įmonių ir bus išspręstas investicijų į verslą klausimas.

37. Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovas, kaip ginčo vekselių davėjas, siekdamas paneigti prievolės apmokėti vekselius buvimą, turi pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselius arba kad tas pagrindas negalioja (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Dėl įrodinėjimo pareigos apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo tai, kad vien tai, jog atsakovas (-ai) nepateikia pakankamai įrodymų atsikirtimams į ieškinio reikalavimus pagrįsti, savaime nesuponuoja pagrindo tenkinti ieškinį. Ieškinio reikalavimai teismo gali būti patenkinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas pateikia pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

39. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši byla jau buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje nepripažino įrodytais ieškovo (apelianto) argumentų, kad ginčo vekselius jis išrašė apgautas ar dėl psichologinio, ekonominio spaudimo, ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, dėl kurių jis buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sau sąlygomis. Byla buvo perduota nagrinėti iš naujo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo su atsakovais nesiejo skoliniai įsipareigojimai, tačiau tokie santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį, tokių nustatytų faktinių aplinkybių nekvalifikavo ir nevertino kitų (ne tik CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų) sandorių negaliojimo pagrindų kontekste (pvz., pagal sandorių pripažinimo apsimestiniais teisės normas (CK 1.87 straipsnis)). Esant tokiai situacijai, nagrinėjant bylą iš naujo pagrįstai nebuvo iš naujo tikrinamas ginčijamų vekselių teisėtumas CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų požiūriu. Dėl to šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl apelianto (ieškovo) argumentų, kuriais ginčo vekselių galiojimas kvestionuojamas remiantis tuo, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo išduoti vekselius atsakovams, su kuriais apelianto (ieškovo) nesieja prievoliniai santykiai.

Dėl pagrindo išduoti ginčijamus vekselius (ne)buvimo

40. Apeliantas (ieškovas) tvirtina, kad ginčijami vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais dėl to, jog su atsakovais jis nėra pažįstamas, su jais nebuvo ir nėra tiesioginio teisinio ir (ar) asmeninio santykio (sandorio), todėl nebuvo teisėto pagrindo vekseliams išduoti. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją pripažįsta teisiškai nepagrįsta.

41. Pabrėžtina tai, kad ta aplinkybė, jog tarp apelianto ir atsakovų nėra tiesioginių prievolinių santykių, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad vekseliams išduoti nebuvo pagrindo, todėl jie pripažintini negaliojančiais. CK 6.44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Taigi kreditorius gali savo skolininkui nurodyti, kad šis prievolę įvykdytų ne jam (kreditoriui), o kitam jo įvardytam asmeniui. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) pripažįsta, kad jį tam tikri santykiai siejo su trečiuoju asmeniu, kuris yra atsakovų sūnus. Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo teismo proceso metu laikėsi pozicijos, kad ginčo vekseliai ieškovo atsakovams išrašyti ieškovą ir trečiąjį asmenį siejusių santykių pagrindu. Byloje surinktų duomenų visumos analizė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nenori atskleisti tikrojo juos siejusių santykių pobūdžio, jų turinio. Tačiau nagrinėjamoje byloje būtent apeliantui (ieškovui), siekiančiam nuginčyti vekselius, turinčius vertybinių popierių statusą, tenka pareiga įrodyti, jog šie išduoti nesant tam pagrindo arba kad tas pagrindas negalioja.

Žemesnės instancijos teismas

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas (ieškovas) yra tokio amžiaus, kad turėtų pakankamai gyvenimiškos patirties. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas ilgą laiką dirbo privačiame juridiniame asmenyje, faktiškai vykdė vadovo funkcijas, dar daugiau – vertėsi ir privačiu verslu (apelianto sutuoktinė, apklausta kaip liudytoja 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad viena vyro verslo dalis buvo vykti į užsienį automobilių pirkti ir juos pardavinėti, o kita verslo dalis – pervežimai; anksčiau vyras perpardavinėjo automobilius kaip „hobbi“). Esant tokiems bylos duomenims, teismas neturi pagrindo abejoti, kad apeliantas (ieškovas), išrašydamas ginčo vekselius, kuriuose expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodytas besąlyginis įsipareigojimas po dvejų metų sumokėti konkrečias pinigų sumas, suvokė tokio savo veiksmo esmę, prisiimamus įsipareigojimus.

43. Byloje yra apelianto (ieškovo) ginčo vekselius tvirtinusiam notarui pateiktas prašymas dėl paslaugų užsakymo, kurio surašymo data – 2020 m. vasario 5 d. Šiame prašyme parengti/notarine tvarka patvirtinti dokumentą ranka įrašyti apelianto asmens duomenys ir prašymas parengti vekselį, kurio suma – 163 000 Eur, 2 metams. Apeliantas itin akcentuoja tai, kad byloje nėra įrodymų, jog jis buvo nuvykęs į notarų biurą būtent 2020 m. vasario 5 d., tačiau nekvestionuoja, kad nurodytas prašymas užpildytas jo ranka ir jo laisva valia.

44. Pradinio ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovui (apeliantui) nuo teismo proceso pradžios buvo žinoma, jog būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad ginčo vekseliams išduoti nebuvo tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba jis negalioja (žr. 2022 m. balandžio 27 d. ieškinio 3 punktą). Tačiau teismo proceso metu, kvestionuodamas pagrindo ginčo vekseliams išduoti nebuvimą, ieškovas (apeliantas) įrodinėjimo pareigą siekia perkelti atsakovams ir trečiajam asmeniui, tvirtindamas, kad būtent jie privalo pateikti įrodymus, jog realiai yra perdavę ieškovui ginčo vekseliuose įvardytas pinigų sumas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi tai, kad būtent ieškovui, siekiančiam paneigti ginčo vekseliais, turinčiais vertybinio popieriaus statusą, jo besąlygiškai prisiimtas pinigines prievoles, tenka pareiga įrodyti pagrindo išrašyti šiuos vekselius nebuvimą arba jo negaliojimą (žr. šio sprendimo 34, 38 punktus).

45. Pabrėžtina tai, kad vien apelianto (ieškovo) tvirtinimo, jog nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nėra jam perdavę ginčo vekseliuose įvardytų 163 000 Eur, nepakanka šiuose vekseliuose įtvirtintai piniginei prievolei paneigti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vekselis gali būti išduotas ne tik paskolos gavimui ir grąžinimui įforminti, bet ir kaip tam tikros prievolės (taip pat ir kito asmens, ne paties vekselio davėjo) įvykdymui užtikrinti. Apeliantas turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo vekselius jis išrašė nesant tam pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio).

46. Apelianto (ieškovo) ieškinyje išdėstyti argumentai, kad, vykdamas į notaro biurą, jis tikėjosi, jog su trečiuoju asmeniu pasirašys bendradarbiavimo sutartį tarp jų atstovaujamų įmonių, kad trečiasis asmuo, tik prisiviliojęs jį į notarų biurą, įtikino pasirašyti ne sutartį tarp įmonių, o išrašyti ginčo vekselius, žadėdamas, jog tai tik formalumas, po dvejų metų vekseliai bus sunaikinti, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, taigi yra neįrodyti.

47. Teismo proceso metu nenustatyta aplinkybių, kad ginčo vekselių išrašymo metu apelianto (ieškovo) valia buvo iškreipta atsakovų ir (ar) trečiojo asmens neteisėtai daryto psichologinio, ekonominio poveikio ar susidėjusių sunkių aplinkybių (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pabrėžtina tai, kad apeliantas ne tik sutiko išduoti ginčo vekselius, bet ir pasirašė juos notaro biure, šiuos dokumentus patvirtino notaras. Apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų teismui pagrindą manyti, kad, būdamas brandaus amžiaus, be to, ilgametis verslininkas, jis ginčo vekseliais besąlygiškai įsipareigojo sumokėti itin didelę fiziniam asmeniui sumą, nors tam nebuvo pagrindo.

48. Be to, akcentuotina ir tai, kad apeliantas (ieškovas), išrašęs ginčo vekselius 2020 m. vasario 11 d., jų daugiau nei dvejus metus neginčijo, o kvestionuoti jų galiojimą ėmė tik po to, kai notaras atliko vykdomuosius įrašus ir buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Bet kuris atidus ir sąžiningas asmuo, suvokęs, kad besąlyginį įsipareigojimą pagal vekselį prisiėmė visiškai be pagrindo, imtųsi šį dokumentą ginčyti iš karto, nelaukdamas, kol bus pareikalauta jį apmokėti.

49. Apeliantas (ieškovas) neneigia trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kad jis iš trečiojo asmens skolindavosi pinigus automobilių perpardavinėjimo verslui, juos įsipareigodavo grąžinti pasirašydamas vekselį paskolintai sumai. Tik ieškovas teigia, kad pasiskolintus pinigus yra grąžinęs.

50. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme nurodė tokias bendros 163 000 Eur sumos paskolinimo ieškovui aplinkybes: 2018 m. per gana trumpą laiką jis ieškovui paskolino 30 000 Eur, 20 000 Eur ir 13 000 Eur; pinigus grąžinti ieškovas trečiajam asmeniui įsipareigodavo pasirašydamas vekselius; padidėjus paskolintai sumai, ieškovas pasirašydavo naują vekselį dėl visos tuo metu egzistavusios skolos, o ankstesnį vekselį trečiasis asmuo grąžindavo ieškovui.

51. Ieškovas 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad trečiajam asmeniui pranešė, jog pervežimo verslui surado kitus partnerius Vokietijoje, užsakymams vykdyti reikėjo mažesnių automobilių ir trečiasis asmuo sutiko finansuoti jų pirkimą. Šios aplinkybės atitinka trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad 2019 m. pas jį atėjo ieškovas su sutartimi iš Vokietijos dėl detalių iš gamyklos pristatymo visoje Europoje, tam buvo reikalinga investuoti 100 000 Eur. Pasak trečiojo asmens, šią sumą, pasiskolintą iš tėvų, jis perskolino ieškovui; tuo metu dar nebuvo grąžinti pinigai pagal vekselį dėl 63 000 Eur sumos; ieškovas pagal susiklosčiusią pinigų skolinimosi praktiką 2019 m. rugsėjo 7 d. pasirašė vekselį dėl 163 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 7 d.; vekselio suma atitiko visą ieškovo skolos trečiajam asmeniui sumą. Trečiasis asmuo nurodė, kad, paaiškėjus aplinkybėms apie ieškovo kitam kreditoriui negrąžintą dar 2015 m. suteiktą paskolą, trečiasis asmuo paprašė ieškovo pasirašyti notaro patvirtintą vekselį dėl tos pačios bendros 163 000 Eur sumos; po to, kad ieškovas pasirašė ginčo vekselius, ieškovo paprastos rašytinės formos 2019 m. vasario 7 d. pasirašytas dėl 163 000 Eur buvo suplėšytas (tokias aplinkybes nurodė atsakovų ir trečiojo asmens atstovas (advokatas) 2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje).

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus bylos duomenis, pažymi, jog ieškovas (apeliantas) pripažino, kad jį ir trečiąjį asmenį siejo piniginiai santykiai, nors teismui ir neatskleidė tikrojo jų turinio. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad ginčo vekseliai buvo išrašyti tarp ieškovo (apelianto) ir trečiojo asmens susiklosčiusių santykių pagrindu.

53. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad apeliantas (ieškovas) neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų jo deklaratyvius teiginius, jog ginčo vekseliams išrašyti nebuvo pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pinigų sumą, įvardytą ginčijamuose vekseliuose, ieškovas (apeliantas) įsipareigojo besąlygiškai sumokėti dėl jį ir trečiąjį asmenį siejusių paskolinių santykių, kai ieškovas skolinosi pinigus jo vykdytai nedeklaruotai veiklai įmonėje ar kitam jo vykdytam verslui (automobiliams užsienyje pirkti, perparduodant juos Lietuvoje) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apelianto argumentai, kad nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų paskolos santykiams, kurie yra realinio pobūdžio, pagrįsti, t. y. 163 000 Eur perdavimo faktui įrodyti, nesuponuoja pagrindo pripažinti įrodyta apelianto poziciją, jog ginčo vekselius jis išrašė nesant tam pagrindo. Šiame sprendime jau nurodyta, kad būtent ieškovas, kaip ginčo vekselių davėjas, turi pareigą pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo pagrindo vekseliams išduoti (žr. sprendimo 34, 38 punktus). Priešingas įrodinėjimo pareigos paskirstymas ir aiškinimas, kad, atsakovams ir (ar) trečiajam asmeniui nepateikus pakankamai vekselių gavimo pagrindą pagrindžiančių įrodymų, vekseliai pripažintini negaliojančiais, paneigtų vekselio teisinę prigimtį, besąlygiškumo ir abstraktumo savybes.

54. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė ĮPVĮ nuostatas, tinkamai interpretavo kasacinio teismo praktiką dėl vekselio, turinčio vertybinio popieriaus statusą, nuginčijimo pagrindų, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo vekselius išdavė nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl pagrindo pripažinti ginčo vekselius apsimestiniais dėl subjektų (vekselio gavėjų)

55. Apeliantas (ieškovas) taip pat įrodinėja, kad yra pagrindas ginčo vekselius pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius sandorius dėl subjekto, t. y. dėl vekselių gavėjų, nes abi ginčo šalys (ieškovas ir atsakovai), taip pat tretieji asmenys iš esmės patvirtino, kad ieškovo ir atsakovų nesiejo prievoliniai santykiai.

56. Šiame sprendime jau pažymėta, kad pagal CK 6.44 straipsnio 1 dalį kreditorius gali savo skolininkui nurodyti, jog šis prievolę įvykdytų ne jam (kreditoriui), o kitam jo įvardytam asmeniui. Dėl to vien tai, kad apelianto (ieškovo) ir atsakovų nesieja tiesioginiai prievoliniai santykiai, savaime nėra pagrindas konstatuoti ginčo vekselių negaliojimą kaip apsimestinių dėl subjekto sandorių.

57. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo vekseliai ieškovo (apelianto) išduoti jį ir trečiąjį asmenį – atsakovų sūnų – siejusių santykių pagrindu. Taigi įprastomis aplinkybėmis nebūtų pagrindo kvestionuoti ginčo vekseliuose nurodytų jų gavėjų, nes trečiasis asmuo, kaip ieškovo (apelianto) kreditorius, gali nurodyti savo skolininkui, kad šis piniginę prievolę įvykdytų ne jam, o kitiems asmenims (šiuo atveju – trečiojo asmens tėvams). Tačiau šiuo konkrečiu būtina įvertinti teismo proceso metu nustatytas aplinkybes, susijusias su priežastimis, dėl kurių ginčo vekselių gavėjais buvo nurodyti atsakovai, o ne tiesioginis santykių su ieškovu (apeliantu) kontrahentas – trečiasis asmuo V. G..

58. Bylos duomenimis, ginčo vekselių išrašymą ir jų patvirtinimą pas notarą organizavo atsakovų sūnus – trečiasis asmuo V. G.. Dėl to ginčo nėra, šį faktą pripažįsta tiek atsakovai, tiek pats trečiasis asmuo. Tiek iš atsakovų ir trečiojo asmens byloje pateiktų procesinių dokumentų, tiek iš teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų galima daryti pagrįstą išvadą, kad paskolos teisiniai santykiai ieškovą (apeliantą) siejo būtent su trečiuoju asmeniu, o ne atsakovais (jo tėvais). Trečiojo asmens ir atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad maždaug 2019 m. rugsėjo mėn. V. G. sutiko paskolinti ieškovui M. B. 163 000 Eur ir perdavė šiuos pinigus grynais maždaug 2019 m. rugsėjo mėn. 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje atsakovai, atsakydami į teismo klausimą dėl jų įvardytų 100 000 Eur santaupų skolinimo, aiškiai nurodė, jog pinigus paskolino sūnui, kad šis juos paskolintų M.; paskolos neįformino, nes sūnumi pasitikėjo; sūnus paskolos dar negrąžino; paminėjo, kad ir kitam savo sūnui yra paskolinę apie 40 000 Eur būstui pasikeisti (2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas).

59. Trečiasis asmuo 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad, skolindamas ieškovui pinigus, paskolos sutarčių nerašė, nes manė, jog yra normalu skolinti pinigus pagal vekselius; jie buvo draugai, buvo pasitikėjimas. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ginčo vekseliai buvo išrašyti ne jam, nes jo sąskaita buvo areštuota, jis atsako bankui pagal laidavimo sutartį už įmonės vadovo skolas, mano, jog turi palaukti, kol 28 000 Eur skola bus išieškota iš pagrindinio skolininko. Be to, trečiasis asmuo, kai teismas paprašė sąžiningai pasakyti, kodėl ne jo vardu buvo išrašyti vekseliai, nurodė, jog siekia išvengti, kad valstybė iš jo atimtų pinigus, o žmogus, kuris iš tikrųjų kaltas, pinigų negrąžintų. Trečiasis asmuo pripažino, kad jo tikslas buvo išvengti išieškojimo iš savo turto, nemokėti mokesčių ir nevykdyti kitų skolinių įsipareigojimų, nes yra vykdomųjų bylų (2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Žemesnės instancijos teismas

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų bylos duomenų analizė suponuoja pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog trečiasis asmuo savo skolininkui (ieškovui) nurodydamas vekselius išrašyti ne jam, o jo tėvams (atsakovams), CK 6.44 straipsnio 1 dalyje kreditoriaus teise naudojosi nesąžiningai, siekdamas neteisėtų tikslų – išvengti piniginių prievolių valstybei ir kitiems jo turimiems kreditoriams vykdymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Esant tokiems duomenims, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčo vekseliuose trečiojo asmens prašymu nurodyti vekselių gavėjai (atsakovai) yra trečiojo asmens statytiniai, pasitelkti trečiojo asmens neteisėtiems tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas nevertino aptartų bylos duomenų, tai nulėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai šios bylos kontekste nėra statytiniai.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad apsimestinis sandoris yra niekinis, todėl teismas, nustatęs aplinkybes, rodančias niekinį sandorio pobūdį, negali į jas nereaguoti, nes niekinio sandorio faktą ir niekinio sandorio pasekmes teismas konstatuoja ex officio, nepaisant to, yra dėl to pareikštas reikalavimas ar ne (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys).

62. Kasacinio teismo išaiškinta, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013, kt.).

63. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovas išrašė ginčo vekselius, tiesioginis dalyvis buvo atsakovų sūnus – trečiasis asmuo, be to, nustačius, jog ginčo vekseliuose jų gavėjais atsakovai įrašyti trečiojo asmens nurodymu, šiam siekiant neteisėtų tikslų (išvengti mokesčių valstybei mokėjimo ir piniginių prievolių, konstatuotų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kreditoriams vykdymo), yra pakankamas pagrindas ginčo vekselius pripažinti apsimestiniais sandoriais dėl subjekto (CK 1.87 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

64. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

65. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos pridengto sandorio pasekmės, nes trečiasis asmuo yra nesąžiningas (vengiantis mokesčių valstybei mokėjimo ir prievolių kitiems kreditoriams vykdymo), be to, sudarydamas ginčo sandorius, piktnaudžiavo subjektinėmis teisėmis, todėl jo teisės negali būti ginamos. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.

66. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmiau nurodytus argumentus apeliantas nepagrįstai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl atsisakymo ginti subjektinėmis teisėmis piktnaudžiaujantį asmenį, nes apeliaciniame skunde pacituoti išaiškinimai suformuluoti bylose, kurių faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Antra, šiame sprendime jau konstatuota, kad apeliantas (ieškovas) neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir nepaneigė, kad buvo pagrindas ginčo vekseliams išduoti, t. y. nepaneigė, jog turi 163 000 Eur piniginę prievolę trečiajam asmeniui V. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių negali būti taikomos sandorio, kurį norėta pridengti, pasekmės, nustatant, kad ginčo vekseliai išduoti ne atsakovams, o tikrajam jų gavėjui – trečiajam asmeniui, taip pat atitinkamai nustatant, jog ginčijami notaro vykdomieji įrašai atlikti ne atsakovų, o trečiojo asmens naudai. Netaikant sandorio, kurį siekta pridengti, pasekmių, apeliantas (ieškovas) nepagrįstai išvengtų piniginės prievolės, kurią pats prisiėmė laisva valia, išrašydamas ginčo vekselius dėl 163 000 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

68. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vekselio, kaip vertybinio popieriaus teisinį statusą, tinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl vekselio nuginčijimo ypatumų, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo vekseliai išduoti nesant tam pagrindo, neįrodė jų apsimestinumo dėl objekto. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis apie ginčo vekselių išrašymo būtent atsakovams aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo, nurodydamas ieškovui 163 000 Eur piniginę prievolę įvykdyti ne jam, o atsakovams, siekė neteisėtų tikslų, ir tai nulėmė nepagrįstą išvadą nepripažinti ginčijamų vekselių apsimestiniais sandoriais dėl subjekto (vekselių gavėjų). Dėl to apskųstas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas: ginčijamų vekselių dalis dėl juose nurodytų vekselių gavėjų (atsakovų) pripažinti niekinėmis dėl apsimestinumo ir taikyti sąlygos, kurią siekta pridengti, pasekmes – nustatyti, kad ginčo vekselių gavėjas yra trečiasis asmuo V. G.. Atitinkamai pripažintinos niekinėmis dėl apsimestinumo ginčijamų notaro atliktų vykdomųjų įrašų dalys, nustatant, kad vykdomieji įrašai išduoti trečiojo asmens V. G. naudai.

69. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas siekė visiškai panaikinti jam ginčo vekselių pagrindu atsiradusias pinigines prievoles, tačiau šiuo teismo sprendimu piniginės prievolės ieškovui lieka galioti, tik pakeičiamas kreditorius, turintis reikalavimo teisę, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys jo materialiųjų teisių požiūriu yra netenkintas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nenustatyta, jog ginčo vekselius būtent atsakovams ieškovas išrašė dėl nesąžiningų atsakovų ir (ar) trečiojo asmens veiksmų jo atžvilgiu. Bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad vekselio davėjais atsakovai buvo įrašyti trečiojo asmens nurodymu, tačiau atsakovui su tuo sutinkant. Prieštaravimus ieškovas ėmė reikšti tik po dvejų metų, kai buvo pareikalauta šiuos vekselius apmokėti. Ir dėl šių aplinkybių nėra pagrindo priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų.

70. Byla išspręsta atsakovų nenaudai, todėl jie neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo nesutiko su argumentais dėl ginčo vekselių gavėjų apsimestinumo, taigi, nepaisant to, kad šiuo teismo sprendimu ginčo vekselių gavėju pripažintas jis, nėra pagrindo priteisti jam teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

71. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo priteisti dalyvaujantiems byloje asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kiekvieno iš jų turėtos išlaidos lieka jiems patiems (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį dėl 2020 m. vasario 11 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, notarinio registro Nr. 925, 2020 m. vasario 11 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, notarinio registro Nr. 926, notaro Gintaro Bastakio 2022 m. vasario 23 d. atliktų vykdomųjų įrašų Nr. 616 ir Nr. 617 pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi, atmesti.

Pripažinti apsimestine (niekine) 2020 m. vasario 11 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, notarinio registro Nr. 925, dalį, kurioje vekselio turėtoja nurodyta V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad šio vekselio turėtojas yra V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti apsimestine (niekine) 2020 m. vasario 11 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, notarinio registro Nr. 926, dalį, kurioje vekselio turėtoju nurodytas K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad šio vekselio turėtojas yra V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti niekine notaro Gintaro Bastakio 2022 m. vasario 23 d. atlikto vykdomojo įrašo Nr. 616 dalį, kuria įrašas atliktas vekselio turėtojos V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, ir nustatyti, kad šis įrašas atliktas vekselio turėtojo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Pripažinti niekine notaro Gintaro Bastakio 2022 m. vasario 23 d. atlikto vykdomojo įrašo Nr. 617 dalį, kuria įrašas atliktas vekselio turėtojo K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, ir nustatyti, kad šis įrašas atliktas vekselio turėtojo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Laima RibokaitėIrmantas ŠulcasNeringa Švedienė