Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-313-450/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-23
Bylos Nr.: e2A-313-450/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00139-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: K. G., V. G.

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-313-450/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00139-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.18.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams K. G. ir V. G., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. G., Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B., antstolė R. V. dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovei V. G. 2020 m. vasario 11 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. 925, atsakovui K G. 2020 m. vasario 11 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. 926, bei notaro G. B. 2022 m. vasario 23 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 616 ir Nr. 617.

2. Nurodė, kad ginčo vekseliai ir jų pagrindu išduoti vykdomieji įrašai turi būti panaikinti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi. Ieškovas neturėjo prievolių atsakovams, jo nesiejo asmeniniai teisiniai santykiai su atsakovais, dėl to nebuvo ir nėra teisėto faktinio ar teisinio pagrindo vekselius išduoti.

3. Ieškovo vadovaujamą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Forstas“ ir trečiojo asmens V. G. vadovaujamą UAB „Jurtė“ 2016–2018 m. siejo bendradarbiavimo santykiai, jos vykdė transporto priemonių nuomos veiklą. Ieškovas, pasitikėdamas trečiuoju asmeniu V. G. ir jo įtikintas, kad pas notarą bus pasirašomi įmonių buvusius ir būsimus bendradarbiavimo, investicijų, naudos pasidalijimo, piniginius santykius įforminantys dokumentai, buvo suklaidintas, dėl to, jam atvykus pas notarą, buvo išduoti ir patvirtinti ginčo vekseliai trečiojo asmens tėvams. Ieškovas neigia, kad prašė paskolinti pinigų sau ar jo vadovaujamai įmonei, jog 163 000 Eur suma 2019 m. rugsėjo mėn. jam buvo perduota ar kad trečiasis asmuo į ieškovo vadovaujamą įmonę ir vykdomą verslą investavo 163 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovams bei trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisė po 766,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovo priteisė 19,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad, ginčijant sandorius CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, turi būti vertinamas abiejų sandorio šalių elgesys tiek iki sandorio sudarymo, tiek ir sandorio sudarymo bei vykdymo metu. Teismas pažymėjo, kad rašytinių įrodymų apie įmonių UAB „Jurtė“ ir UAB „Forstas“ vykdytą jungtinę veiklą, kurią būtų finansavę atsakovai, trečiasis asmuo ar trečiojo asmens vadovaujama įmonė UAB „Jurtė“, nėra. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad paskolos ieškovui buvo suteiktos nedeklaruotai veiklai įmonėje ar kitam jo vykdytam verslui – automobilių užsienyje pirkimui ir jų pardavimui Lietuvoje. Teismas nurodė, kad ieškovas teismo posėdyje pripažino pareigą grąžinti vekseliuose nurodytas sumas, tačiau teigė, jog ši prievolė yra ne jo asmeninė, o įmonės. Nors teismas nustatė, kad ieškovas neturėjo tiesioginių skolinių įsipareigojimų atsakovams, tačiau vertino, jog ištirtų įrodymų visetas sudaro pagrindą laikyti įrodytu faktą, kad ieškovas turėjo skolinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui – atsakovų sūnui. Todėl aplinkybė, kad vekseliuose jų turėtojais nurodyti trečiojo asmens tėvai, nereiškia, jog ieškovas neturi pareigos grąžinti vekseliuose nurodytų sumų ir (arba) kad jie negalioja.

6. Nors ieškovas teigė, kad vekselius pasirašė dėl trečiojo asmens apgaulės, nes jis ketino pasirašyti neįvardintus sandorius tarp įmonių, tačiau teismas, įvertinęs, jog trečiajam asmeniui nėra pareikšta jokio reikalavimo, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai ar trečiasis asmuo apgaulės būdu privertė ieškovą pasirašyti vekselius. Ieškovas, kaip atidus ir apdairus asmuo, turėjo galimybę pats pasirinkti, kokį sandorį pageidauja pasirašyti. Be to, jis ne įmonės, o savo vardu 2020 m. vasario 5 d. notarui pateikė prašymą parengti ir notarine tvarka patvirtinti 163 000 Eur vekselį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, prieš pasirašydamas ginčo vekselius trečiojo asmens tėvams, būtų bandęs aiškintis, prieštaravo ar nesutiko dėl sumų ir asmeninės pareigos, o atsakovai bei trečiasis asmuo tyčiniais veiksmais būtų jį įkalbinėję ar kitaip darę poveikį. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas buvo tyčia atsakovų ar trečiojo asmens apgautas. Ieškovo ir trečiojo asmens santykiai, bendravimas, bendradarbiavimas prieš ir po vekselių pasirašymo teismui sudarė pagrindą teigti, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo susitarimas, vekselio gavėjais buvo įrašyti trečiojo asmens nurodyti jo tėvai (atsakovai) ir ieškovas su tuo sutiko. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, pasirašęs vekselius, toliau bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu, buvo tęsiami sutartiniai santykiai tarp jų vadovaujamų įmonių. Ginčas dėl vekselių atsirado tik kai vekselių turėtojai pareikalavo įvykdyti prievolę. Teismo vertinimu, jeigu asmens valia būtų paveikta, kiekvienas tokioje situacijoje atsidūręs atidus, apdairus ir protingas asmuo imtųsi veiksmų, tuoj pat po sudaryto sandorio kreiptųsi dėl savo teisių pažeidimų į teismą ar į teisėsaugos institucijas. Teismas nusprendė, kad ieškovas savo laisva valia pasirašęs vekselius turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

7. Teismas nusprendė, kad neįrodyti ir kiti CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai – smurtas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas arba vienos šalies atstovo piktavališkas susitarimas su antrąja šalimi, susidėjusios aplinkybės, dėl kurių ieškovas buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis. Ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo, priešingai, nurodė, kad pripažino pareigą grąžinti 163 000 Eur, kaip investicijas į verslą, jog per 2 m. grąžino didesnę dalį nuomos mokesčio už išnuomotus automobilius, tačiau šios aplinkybės neįrodytos rašytiniais įrodymais, o teismo posėdyje ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokie rašytinai įrodymai ar susitarimai patvirtina, jog kito juridinio asmens automobiliai, išnuomoti pagal sandorį, yra investicija į verslą, kad investiciją ieškovo laikinai vadovaujama įmonė turėjo grąžinti per nuomos mokestį ir (arba) nusipirkus automobilius ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės skola už automobilių nuomą daug mažesnė; skola už parduotus automobilius – 9 558,20 Eur – priteista teismo sprendimu už akių, kitų įrodymų, jog liko ieškovo nurodyta 20 000–30 000 Eur skola, nėra; 29 000 Eur sumą UAB „Jurtė“ 2016 m. liepos 26 d. pervedė pardavėjai UAB „Forstas“ pagal išankstinę sąskaitą faktūrą sumokėti avansą už automobilį Audi Q7, tačiau 20 000 Eur avanso dalis buvo grąžinta.

8. Teismas konstatavo, kad prievartos, grasinimo ar ekonominio spaudimo požymių nenustatyta – vekseliai pasirašyti notaro kontoroje, teismo posėdyje apklaustas vekselius patvirtinęs notaras G. B. nurodė sandorio sudarymo aplinkybes, paaiškino apie byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, bendravimą, nurodė kaip įsitikino, jog ieškovas suprato pasekmes, abejonių dėl veiksnumo nekilo, ieškovas ir trečiasis asmuo bendravo dalykiškai, kaip verslininkai lygus su lygiu, nesijautė įtampos ar nesusipratimo; ieškovas nebuvo prislėgtas, atrodė normaliai bendraujantis, norintis spręsti reikalus, neatrodė, kad paveiktas ar nesigaudo situacijoje.

9. Teismas atmetė ieškovo prašymą atsisakyti ginti atsakovų teises, nes byloje neįrodyta, kad jie piktnaudžiavo teisėmis, jog atsakovai įgyvendino savo teises tokiomis priemonėmis, kurios pažeistų ir varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir darytų žalą kitiems asmenims.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantas (ieškovas) M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes – sprendime yra nurodomos neegzistuojančios faktinės aplinkybės, t. y. tokios, kurių šalys nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei teikdamos paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, tačiau teismas jomis vadovavosi priimdamas sprendimą:

10.1.1. Dėl 99 000 Eur apyvartinių lėšų pervedimo V. G. – tokios sumos nei kaip apyvartinių lėšų, nei kaip kitokios paskirties lėšų ieškovas neminėjo, jos nenurodė nė vienas kitas iš byloje dalyvaujančių asmenų;

10.1.2. Dėl 163 000 Eur, kaip UAB „Forstas“ skolos, pripažinimo – ieškovas nenurodė, kad UAB „Forstas“ ar jis asmeniškai būtų pripažinęs 163 000 Eur įmonės ar ieškovo asmeninę skolą bendrovei UAB „Jurtė“;

10.1.3. Dėl 163 000 Eur, kaip trečiojo asmens investicijos į ieškovo verslą, – jokia forma ieškovas nenurodė, kad trečiasis asmuo V. G. būtų investavęs 163 000 Eur į UAB „Forstas“ veiklą ar kitą jo vykdomą verslą; ginčo vekseliuose nurodyta suma susideda iš 100 000 Eur, kuri apima iš UAB „Jurtė“ 2016 m. įsigytus penkis automobilius (iš viso už 72 000 Eur) ir 2016 m. liepos 27 d. UAB „Jurtė“ atliktus dvejus pavedimus už 29 000 Eur į UAB „Forstas“ banko sąskaitą pagal UAB „Forstas“ 2016 m. liepos 26 d. išankstinę sąskaitą faktūrą. Nors šioje sąskaitoje kaip prekė buvo nurodyta avansinis mokėjimas už automobilį Audi Q7, tačiau tai buvo pagrindas įgyvendinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvusį žodinį susitarimą dėl apyvartinių lėšų bendrai aptartam verslui tarp įmonių vykdyti. Žodžiu buvo sutarta, kad 29 000 Eur apyvartinių lėšų sumą UAB „Forstas“ grąžins UAB „Jurtė“; iš tiesų UAB „Jurtė“ automobilio Audi Q7 iš UAB „Forstas“ nepirko. Dėl 63 000 Eur buvo trečiojo asmens pažadas, kad ieškovo ir trečiojo asmens įmonėms bendradarbiaujant, trečiojo asmens vadovaujama įmonė ateityje galėtų atlikti tokio dydžio investiciją naujiems krovininiams automobiliams (mikroautobusams) pirkti.

10.2. Teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas turėjo skolinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui – atsakovų sūnui, nenurodęs konkrečių duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti faktą įrodytu, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, juo labiau kad nėra pateikta įrodymų apie tariamas ar galimas ieškovo asmenines skolas trečiajam asmeniui. Byloje nėra įrodymų, kad trečiojo asmens nurodytos 2018 m. paskolos grynaisiais pinigais suteiktos ieškovui (iš viso 63 000 Eur) ir tariama 100 000 Eur paskola grynaisiais pinigais, suteikta 2019 m. rugsėjo mėn., iš tiesų buvo perduota, nors tik atsakovai ir trečiasis asmuo privalėjo įrodyti, jog paskolos buvo suteiktos.

10.3. Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo disponavo 163 000 Eur suma; procesiniuose dokumentuose nenurodoma, kad atsakovai seife laikė 100 000 Eur grynaisiais pinigais. Duomenų apie tariamą pinigų perdavimą sūnui (trečiajam asmeniui) nepateikta. Be to, atsakovai negalėjo paaiškinti, kodėl, teigdami, kad sūnui perdavė 100 000 Eur, iš ieškovo ginčo vekseliais siekia įgyti 163 000 Eur.

10.4. Teismas sprendime rėmėsi neįrodyta aplinkybe, kad ieškovas pateikė notarui prašymą dėl vekselių išdavimo. Ieškovas prašė teismo išreikalauti iš notaro gaunamų dokumentų registracijos žurnalo kopiją bei įrodymus patvirtinančius, kas apmokėjo už notaro paslaugas, registruojant ginčo vekselių sudarymą, tačiau tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti. Teismas vadovavosi prieštaringais notaro ir trečiojo asmens parodymais. Abu atsakovai patvirtino, kad pas notarą buvo atvykę tik vieną kartą, t. y. kai pakvietė trečiasis asmuo V. G. (2020 m. vasario 11 d.).

10.5. Tarp ieškovo ir atsakovų nėra bei nebuvo tiesioginių (asmeninių) ieškovo, kaip skolininko pagal ginčo vekselius, ir atsakovų, kaip šių vekselių turėtojų, santykių. Jokių pinigų atsakovai ieškovui nėra perdavę. Kitų sandorių, kurių pagrindu būtų galėję atsirasti ginčo vekseliai, tarp ieškovo ir atsakovų nėra buvę. Taigi ginčo vekseliai yra apsimestiniai sandoriai dėl subjekto, t. y. dėl vekselių gavėjų. Net ir konstatavus, kad tikrasis naudos pagal ginčo vekselius gavėjas yra trečiasis asmuo V. G., teismas turėjo pripažinti trečiąjį asmenį nesąžiningu asmeniu dėl jo praeityje atliktų ir šiuo metu atliekamų nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti teisėtų antstolių nurodymų dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdymo, neginti jo teisių.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai K. G. ir V. G bei trečiasis asmuo V. G. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1. Ieškovo argumentai dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui. Ieškovas reiškė ieškinį dėl sudarytų vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigdamas, kad buvo apgautas trečiojo asmens V. G., taip pat esant atsakovų nesąžiningumui, įgyjant vekselius. Ieškovas įrodinėjo tik paskolos teisinių santykių nebuvimo aplinkybes, teigdamas, kad pinigų iš atsakovų nesiskolino ir faktiškai jų negavo. Be to, ieškovas pripažino, kad egzistavo finansiniai įsipareigojimai tarp UAB „Forstas“ ir UAB „Jurtė“. Kita vertus, teismas aprašomojoje sprendimo dalyje tik nurodė ieškovo iškeltas versijas, tačiau jomis nesirėmė, priimdamas sprendimą.

11.2. Ieškovas neįrodė atsakovų ar trečiojo asmens jam taikyto psichologinio, ekonominio spaudimo, prievartos, apgaulės, kas būtų paveikę ieškovo valią sudaryti ginčijamus vienašalius sandorius. Ieškovas neįrodė, kad nebuvo pagrindo vekselių išrašymui, pvz., skolą grąžino, vekseliais užtikrino kitos prievolės įvykdymą.

11.3. Atsakovai ir trečiasis asmuo neturėjo įrodinėti iš kur yra gavę vekselyje nurodytą pinigų sumą.

11.4. Ieškovas negalėjo vekseliais užtikrinti UAB „Forstas“ 163 000 Eur skolos grąžinimo. Be to, ieškovo sutuoktinė netiesiogiai patvirtino, kad ieškovas gavo paskolą iš trečiojo asmens, nes jis užsiėmė automobilių pirkimu Vokietijoje, jam reikėjo grynųjų pinigų, kurių bankai ieškovui neskolino.

11.5. Notaras patvirtino, kad ieškovas, kartu su trečiuoju asmeniu V. G., jo biure lankėsi ne tik 2020 m. vasario 11 d., bet ir 2020 m. vasario 5 d., bei pateikė ieškovo ranka užpildytą 2020 m. vasario 5 d. prašymą įforminti 163 000 Eur vekselio pasirašymą.

11.6. Trečiojo asmens V. G. tariamas nesąžiningumas nesusijęs su pareikšto ieškinio reikalavimais.

Šalies argumentai

11.7. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo naujus argumentus, kurių neminėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. kad ginčijami vekseliai buvo apsimestiniai sandoriai dėl subjekto. Kadangi vekselių pasirašyme dalyvauja tik vienas subjektas – vekselio davėjas, tai ieškovas suklydo dėl paties savęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teisme teikto procesinio dokumento (ne)pridėjimo prie bylos

13. Ieškovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė baigiamosios kalbos, išklausytos pirmosios instancijos teisme, rašytinį variantą. Nurodė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovo atstovas baigiamąją kalbą raštu pateikė teismui, prašė ją pridėti prie bylos, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių baigiamoji kalba nebuvo pridėta prie bylos medžiagos, dėl to yra teikiama kartu su apeliaciniu skundu.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo atstovo 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje žodžiu pasakyta baigiamoji kalba yra neatsiejama civilinės bylos dalis (CPK 253 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio informacinėje pažymoje taip pat yra užfiksuota, jog ieškovo atstovas pateikė ir baigiamąją kalbą raštu, tačiau ši nėra pridėta prie elektroninės bylos medžiagos, pateikta baigiamoji kalba raštu pridedama prie bylos .

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 21 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma priimti į bylą. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai (ar atsikirtimai) negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, atsikirsti į byloje pateiktus atsiliepimus į apeliacinį skundą, taip papildydamas savo skundo pagrindą, tačiau terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti yra pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu naudojantis techninės priemonėmis (ZOOM ar kita programa). Tokį prašymą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir interpretavo surinktus įrodymus, todėl nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme būtų sudarytos geresnės sąlygos atskleisti bylos esmę ir teisingai ją išnagrinėti, nes bylos šalys galėtų pateikti papildomus paaiškinimus.

17. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Tik bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (išimtis iš bendrosios taisyklės). Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi išimtinė teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti. Pažymėtina, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

19. Panašūs kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Pripažįstama, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33). Taigi, Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Mirovni Inštitut prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo ir EŽTT praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės, nei kitokios išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir išdėstytais procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys toliau, nagrinėdama ieškovo apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ieškovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje tiesiogiai išdėstyti savo poziciją, jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

21. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo V. G. yra UAB „Jurtė“ vadovas. UAB „Forstas“ akcininku ir vadovu yra Rusijos Federacijos pilietis A. K. (A. K.), kuris laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo įgaliojęs M. B. laikinai eiti UAB „Forstas“ direktoriaus pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatė, kad 2016 m. liepos 26 d. pardavėja UAB „Forstas“ pateikė pirkėjai UAB „Jurtė“ išankstinę PVM sąskaitą faktūrą sumokėti 29 000 Eur avansą už automobilį Audi Q7; UAB „Jurtė“ sąskaitą apmokėjo 2016 m. liepos 27 d., tačiau avansas – 20 000 Eur – grąžintas 2016 m. gruodžio 27 d. ir 9 000 Eur – 2017 m. sausio 5 d.

23. 2016 m. liepos 25 d.–2016 m. lapkričio 10 d. UAB „Jurtė“ sumokėjo už penkis automobilius įmonei „P.H.U. Auto-agro-komis“ 53 859,46 Eur; vidutinė automobilio vertė – 10 777,89 Eur.

24. 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Jurtė“ ir UAB „Forstas“ sudarė trijų lengvųjų krovininių automobilių Fiat Ducato nuomos sutartis, kuriomis UAB „Jurtė“ laikinai iki 2017 m. gruodžio 31 d. perdavė UAB „Forstas“ valdyti ir naudoti, neteikiant transporto priemonės vairavimo ir techninės apžiūros paslaugų, automobilius už 500 Eur su PVM nuomos mokestį per mėnesį už kiekvieną automobilį.

25. 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „Jurtė“ ir UAB „Forstas“ pakartotinai sudarė dvejų lengvųjų krovininių automobilių Fiat Ducato nuomos sutartis; sutarčių terminas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

26. 2016 m. sausio 1 d.–2018 m. gegužės 1 d. UAB „Jurtė“ klientų apyvartos suvestinėje nurodyta, kad UAB „Forstas“ liko skolinga 4 404,40 Eur; 2018 m. birželio 1 d.–2019 m. birželio 30 d. UAB „Jurtė“ klientų apyvartos suvestinėje nurodyta, jog UAB „Forstas“ liko skolinga 7 961,80 Eur; 2019 m. liepos 1 d.–2021 m. spalio 31 d. UAB „Jurtė“ klientų apyvartos suvestinėje nurodyta, kad UAB „Forstas“ nėra skolinga; 2021 m. lapkričio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Jurtė“ klientų apyvartos suvestinėje nurodyta, jog UAB „Forstas“ liko skolinga 5 104,10 Eur; 2022 m. sausio 1 d.–2022 m. gegužės 18 d. UAB „Jurtė“ klientų apyvartos suvestinėje nurodyta, kad UAB „Forstas“ liko skolinga 9 558,20 Eur.

27. 2020 m. vasario 5 d. ieškovas Klaipėdos miesto 2–ame notaro biure pateikė savo ranka rašytą prašymą dėl paslaugų užsakymo – parengti ir notarine tvarka patvirtinti vekselį, vekselio suma – 163 000 Eur, 2 metams. 2020 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto 2–ame notaro biure ieškovas pasirašė 2 paprastuosius neprotestuotinus notaro G. B. patvirtintus vekselius, nurodydamas, kad pagal juos 2022 m. vasario 11 d. privalo sumokėti vekselio turėtojams V. G. 83 000 Eur ir K. G. – 80 000 Eur; patvirtino, jog nėra ūkio subjektas ir netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Apie vekselių patvirtinimą elektroniniame notariniame registre 2020 m. vasario 11 d. padaryti įrašai Nr. 925 ir Nr. 926.

28. 2020 m. balandžio 6 d. UAB „Forstas“ pateikė UAB „Jurtė“ prašymą atidėti 5 971,35 Eur skolos mokėjimą pagal 2017 m. lapkričio 6 d. nuomos sutartį iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., nurodydama, kad skola susidarė dėl nepalankios komercinės aplinkos tarptautiniams vežimams, vairuotojai ilgai stovi pasieniuose, degalai parduodami sumokėjus avansą. 2020 m. liepos 20 d. UAB „Forstas“ pateikė UAB „Jurtė“ prašymą atidėti likusios skolos pagal 2017 m. liepos 31 d. transporto priemonės nuomos sutartį mokėjimą iki 2020 m. spalio 1 d., nurodydama, kad skola susidarė dėl ypatingai sunkios komercinės gamybinės situacijos, susijusios su veiklos apribojimais dėl COVID–19 viruso plitimo.

29. 2020 m. lapkričio 12 d. UAB „Jurtė“ ir UAB „Forstas“ sudarė automobilio Fiat Ducato pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pirkėja UAB „Forstas“ įsipareigojo per 45 kalendorines dienas sumokėti pardavėjai UAB „Jurtė“ 6 304,10 Eur; 2020 m. lapkričio 12 d. pirkėjai buvo pateikta sąskaita faktūra už 6 304,10 Eur. 2021 m. lapkričio 24 d. papildomu susitarimu šalys konstatavo, kad pirkėja suteikė pardavėjai prekių tarptautinio vežimo paslaugų už 1 200 Eur ir šią sumą šalys įskaitė į pirkėjos skolą už parduotą transporto priemonę; konstatavo, kad skolos likutis yra 5 104,10 Eur. 2021 m. gruodžio 29 d. UAB „Forstas“ paprašė atidėti 5 104,10 Eur skolos mokėjimą iki 2022 m. kovo 31 d. dėl nepalankios komercinės aplinkos tarptautiniams vežimams dėl besitęsiančios COVID–19 pandemijos. 2022 m. sausio 17 d. papildomu susitarimu įmonės konstatavo, kad pirkėja suteikė pardavėjai prekių tarptautinio vežimo paslaugų už 1 850 Eur ir šią sumą šalys įskaitė į pirkėjos skolą už parduotą transporto priemonę; konstatavo, jog skolos likutis yra 3 254,10 Eur. 2022 m. kovo 31 d. pirkėja paprašė atidėti 3 254,10 Eur skolos mokėjimą iki 2022 m. birželio 30 d. dėl nepalankios komercinės aplinkos tarptautiniams vežimams dėl pasaulinės infliacijos ir karo Ukrainoje, rekordiškai didelių kuro kainų.

30. 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „Jurtė“ ir UAB „Forstas“ sudarė kito automobilio Fiat Ducato pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Forstas“ įsipareigojo už automobilį per 30 darbo dienų sumokėti UAB „Jurtė“ 7 950 Eur sumą; 2020 m. lapkričio 24 d. pirkėjai buvo pateikta sąskaita faktūra 7 950 Eur sumai. 2021 m. kovo 29 d. UAB „Forstas“ pateikė UAB „Jurtė“ prašymą atidėti 7 950 Eur skolos mokėjimą iki 2021 m. liepos 1 d., nes skola susidarė dėl nepalankios komercinės aplinkos tarptautiniams vežimams dėl besitęsiančios COVID–19 pandemijos. 2021 m. birželio 29 d. papildomu susitarimu įmonės konstatavo, kad pirkėja suteikė pardavėjai prekių tarptautinio vežimo paslaugų už 2 178 Eur ir šią sumą šalys įskaitė į pirkėjos skolą už parduotą transporto priemonę; konstatavo, kad skolos likutis yra 5 327,10 Eur. 2021 m. birželio 29 d. pirkėja paprašė atidėti 5 327,10 Eur skolos mokėjimą iki 2021 m. spalio 1 d. dėl nepalankios komercinės aplinkos tarptautiniams vežimams dėl besitęsiančios COVID–19 pandemijos. 2021 m. rugpjūčio 20 d. papildomu susitarimu įmonės konstatavo, kad pirkėja suteikė pardavėjai prekių tarptautinio vežimo paslaugų už 1 800 Eur ir šią sumą šalys įskaitė į pirkėjos skolą už parduotą transporto priemonę; konstatavo, kad skolos likutis yra 3 527,10 Eur.

31. 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „Jurtė“ ir UAB „Forstas“ sudarė trečio automobilio Fiat Ducato pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Forstas“ įsipareigojo už parduotą automobilį per 30 darbo dienų sumokėti UAB „Jurtė“ 5 900 Eur; 2020 m. lapkričio 24 d. pirkėjai buvo pateikta sąskaita faktūra už 5 900 Eur. 2020 m. gruodžio 21 d. papildomu susitarimu įmonės konstatavo, kad pirkėja suteikė pardavėjai prekių tarptautinio vežimo paslaugų už 4 356 Eur ir ją šalys įskaitė į pirkėjos skolą už parduotą transporto priemonę; konstatavo, jog skolos likutis yra 1 544 Eur.

32. 2021 m. sausio 15 d. UAB „Forstas“ pateikė UAB „Jurtė“ prašymą atidėti 9 494 Eur skolos mokėjimą iki 2021 m. balandžio 1 d., nes skola susidarė dėl nepalankios komercinės aplinkos tarptautiniams vežimams, vairuotojai ilgai stovi pasieniuose, degalai parduodami sumokėjus avansu. 2021 m. vasario 1 d. papildomu susitarimu įmonės konstatavo, kad pirkėja suteikė pardavėjai prekių tarptautinio vežimo paslaugų už 1 988,90 Eur ir ją šalys įskaitė į pirkėjos skolą už parduotas transporto priemones pagal 2020 m. lapkričio 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis; konstatavo, jog skolos likutis yra 7 505,10 Eur.

33. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8193-838/2022 iš UAB „Forstas“ priteisė 9 558,20 Eur skolą ir palūkanas iš už UAB „Jurtė“ nupirktus automobilius.

34. 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. vasario 14 d. atsakovai pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų 83 000 Eur V. G. ir 80 000 Eur K. G.; įspėjo, jog, priešingu atveju, kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo. 2022 m. vasario 15 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į trečiąjį asmenį V. G., persiuntė jam gautą atsakovų reikalavimą ir nurodė, kad negali susisiekti telefonu, prašė pasikalbėti. 2022 m. vasario 17 d. ieškovas elektroniniu laišku pranešė trečiajam asmeniui, kad du laiškus parašė jo buhalterei, nurodė, jog pastarasis žadėjo „reikalą spręsti“. 2022 m. vasario 17 d. ieškovas nurodė atsakovams, kad vekseliai yra negaliojantys ir niekiniai, nes buvo sudaryti nesant tam jokio teisinio pagrindo, neatitinka jo vidinės valios, trečiajam asmeniui, kuris neįvardytas šiuose santykiuose, jį apgavus ir dėl susiklosčiusių aplinkybių jį privertus pasirašyti vekselius. Taip pat nurodė, kad atsakovų nėra matęs ir buvo sutikęs tik pas notarą, pas kurį buvo pakviestas trečiojo asmens, atsakovai niekada jam neskolino vekseliuose nurodytų pinigų, jis neturėjo su jais kitų teisinių santykių, kuriuos reikėtų užtikrinti vekseliais, atsisakė apmokėti vekselius ir įspėjo, jog savo teises gins teisme.

35. Ieškovas, manydamas, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja padengti skolą, kreipėsi į teismą, prašydamas ginčo vekselius pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas, ginčo vekselių (ne)galiojimą įvertinęs pagal CK 1.91 straipsnį, nusprendė, kad byloje nėra įrodyti nurodytu teisiniu pagrindu numatyti sandorių negaliojimo pagrindai. Teismas nustatęs, kad nors ieškovas neturėjo tiesioginių skolinių įsipareigojimų atsakovams, tačiau jų turėjo trečiajam asmeniui – atsakovų sūnui, kuris tikėtina ieškovui buvo suteikęs paskolas nedeklaruotai veiklai įmonėje ar kitam jo vykdytam verslui – ne naujų automobilių užsienyje pirkimui ir jų pardavimui Lietuvoje, o ieškovo ir trečiojo asmens bendru sutarimu vekselio gavėjais buvo įrašyti trečiojo asmens tėvai – atsakovai, nusprendė, jog ieškovas turi pareigą grąžinti vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Teismas atmetė ieškovo prašymą atsisakyti ginti atsakovų teises, nes nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog jie piktnaudžiavo savo teisėmis, įgyvendino teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios, nesant teisinio pagrindo, pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes; nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovų ir trečiojo asmens žodiniams paaiškinimams; jog ginčo vekseliai yra apsimestiniai sandoriai dėl subjekto, t. y. dėl vekselių gavėjų – tikrasis naudos gavėjas yra trečiasis asmuo V. G., kurį teismas turėjo pripažinti nesąžiningu asmeniu dėl jo praeityje atliktų ir šiuo metu vis dar atliekamų nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti teisėtų antstolių nurodymų dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdymo, ir atsisakyti ginti jo teises, o to nepadaręs, iš esmės padėjo trečiajam asmeniui toliau vengti atsakomybės prieš kreditorius, nes pinigus, kuriuos teismo sprendimu pripažįstama, kad V. G. skolino ieškovui, yra nurodoma sumokėti ne V. G., o jo tėvams, nors šie jokių pinigų ieškovui nėra skolinę ir jo nepažįsta.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl vekselių (ne)galiojimo pagrindų. Šalys, nesutardamos dėl esmės, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą kelia klausimus dėl: (1) faktinių aplinkybių nustatymo; (2) įrodymų tyrimo ir vertinimo; (3) teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius; (4) atsakovų ir trečiojo asmens teisių gynimo, šiems galimai esant nesąžiningiems.

Dėl vekselių ginčijimo pagrindų

37. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

38. Kasacinio teismo praktika dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų yra gausi ir pakankamai išplėtota, joje nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020 2 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą atsakovams dėl vekselių ir notaro įrašų panaikinimo grindė aplinkybėmis, kad jo ir atsakovų niekada nesiejo jokie asmeniniai teisiniai santykiai, jis neturėjo prievolių atsakovams. Ieškovo teigimu, jis buvo suklaidintas trečiojo asmens, nes ketino ginčo vekseliais įforminti jo ir trečiojo asmens vadovaujamų įmonių bendradarbiavimo santykius, tačiau trečiasis asmuo, pasinaudodamas ieškovo pasitikėjimu ir juos siejusiais gerais asmeniniais santykiais, suklaidino ieškovą, įtikindamas jį pas notarą vekselių gavėjais nurodyti jo tėvus – atsakovus. Pats ieškovas savo nurodytas aplinkybes kvalifikavo kaip atitinkančias CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovo reikalavimus, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai ar trečiasis asmuo jį apgavo, nes nors ieškovas neturėjo tiesioginių skolinių įsipareigojimų atsakovams, tačiau jų turėjo trečiajam asmeniui, o tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo susitarimas vekselio gavėjais įrašyti trečiojo asmens tėvus – atsakovus. Teismas nusprendė, kad byloje neįrodyti ir kiti CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai – smurtas, ekonominis spaudimas ar realaus grasinimas arba vienos šalies atstovo piktavališkas susitarimas su antrąja šalimi, susidėjusios aplinkybės, dėl kurių ieškovas buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis; pažymėjo, jog ieškovas šių aplinkybių net neįrodinėjo.

43. Apeliantas skunde, be kita ko, akcentuoja aplinkybes, kad ginčo vekseliai yra apsimestiniai sandoriai dėl subjekto, t. y. dėl vekselių gavėjų, nes, kaip jau minėta, jo ir atsakovų nesiejo asmeniniai teisiniai santykiai, jis neturėjo prievolių atsakovams. Nors atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovas skunde nurodo naujus argumentus dėl vekselių apsimestinumo dėl subjekto, kurių neminėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas tiek reikšdamas pirmines pretenzijas atsakovams dėl mokėtinų sumų, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad jo ir atsakovų nesiejo jokie teisiniai santykiai bei, jog jis neturėjo prievolių atsakovams. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, jog ginčo vekseliai laikytini apsimestiniu sandoriu dėl subjekto, t. y. atsakovų, kaip tariamų vekselio naudos gavėjų, taip pat dėl objekto, nes ieškovas jokių pinigų iš atsakovų nėra gavęs (žr., pvz., ieškovo atstovo baigiamosios kalbos 56–61 punktus). Kita vertus, net jei ir sutikti su atsakovais bei trečiuoju asmeniu, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus dėl vekselių apsimestinumo, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas.

44. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 straipsnis). Kiekviename ieškinyje būtina nurodyti konkretų civilinį ginčą individualizuojančius elementus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio pareiškiamas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje turi nurodyti, be kita ko, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau proceso teisės normos nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021 52 punktas). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013; 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023 47 punktas).

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukščiau nurodyta nuoseklia kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes neatliko savarankiško teisinio ginčo santykių kvalifikavimo, o apsiribojo ieškovo nurodyta ginčo santykio aplinkybių kvalifikacija CK 1.91 straipsnio kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodyta materialinė teisinių santykių kvalifikacija neatleidžia teismo nuo pareigos pačiam kvalifikuoti teisinius santykius ir aiškinti teisę pagal ginčo aplinkybes, juo labiau kad ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje buvo nurodęs teisinius argumentus dėl vekselių apsimestinumo dėl subjekto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl jo santykių su atsakovais ir trečiuoju asmeniu, nustatęs, kad ieškovo su atsakovais nesiejo skoliniai įsipareigojimai, tačiau tokie santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį, nusprendė, jog ieškovas neįrodė CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų egzistavimo, tačiau tokių nustatytų faktinių aplinkybių nekvalifikavo ir nevertino kitų sandorių negaliojimo pagrindų kontekste, pvz., pagal sandorių pripažinimo apsimestiniais teisės normas (CK 1.87 straipsnis). Tai suponuoja, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, netinkamai taikė materialiosios teisės normas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, neatliko savarankiškos kilusio teisinio ginčo kvalifikacijos pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, o apsiribojo ieškovo nurodyta ginčo teisine kvalifikacija, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).

49. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Dalia KačinskienėVilija MikuckienėAsta Radzevičienė