Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. K. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-504/2012 iš atsakovės priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-504/2012 nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką patvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, atsakovė įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis 150 Lt (43,44 Eur) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjus 7 metams, iš atsakovės priteisto išlaikymo vaikų poreikiams nepakanka, kadangi pasikeitė ekonominė padėtis, padidėjo prekių ir paslaugų kainos, pasikeitė (duomenys neskelbtini) metų šalių sūnaus ir (duomenys neskelbtini) metų šalių dukters poreikiai – sūnus tapo paaugliu, lanko ne tik mokyklą bet ir būrelius, dukters poreikiai taip pat išaugo, daugiau išlaidų skiriama ne tik būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti (vaikams augant didėja jų poreikiai maistui, drabužiams, laisvalaikiui, lavinimui ir pan.), bet ir laisvalaikio, būrelių išlaidoms padengti. Taigi atsakovės teikiamas 43,44 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui neužtikrina net būtiniausių jų poreikių tenkinimo. Padidėjo ne tik vartojimo kainos, bet ir minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris sprendimo priėmimo metu sudarė 800 Lt (231,7 Eur), o nuo 2020 m. sausio 1 d. padidėjo iki 607 Eur (pagal buvusią mokesčių sistemą prilygtų 471 Eur). Todėl minimaliems vaikų poreikiams tenkinti kiekvienas iš tėvų turi skirti mažiausiai po 235 Eur per mėnesį. Ieškovo skaičiavimais, nepilnamečių šalių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti po 500 Eur kiekvienam vaikui: 170 Eur maistui, 70 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur higienos prekėms, 30 Eur būsto išlaikymui, 5 Eur mobiliam ryšiui, 20 Eur vaistams ir vitaminams (nors vaikai specialių poreikių neturi, tačiau dažnai serga peršalimo ligomis), 20 Eur buičiai (baldai, buitinė chemija ir kt.), 15 Eur kurui, 25 Eur ugdymo priemonėms (sąsiuviniams, pratyboms, atlasams, rašikliams, pieštukams ir pan.), 85 Eur laisvalaikiui bei papildomam ugdymui (šalių sūnus lanko karate būrelį, abu vaikai lankosi teatre, kine, baseine ir pan.), 40 Eur atostogoms (ieškovas su vaikais bent kartą per metus vyksta atostogauti). Ieškovas vykdo individualią statybos baigimo ir apdailos veiklą, iš šios veiklos gauna nepastovias pajamas. Nuosavybės teise šalims priklausančio nekilnojamo turto nėra. Atsakovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl turi galimybes lygiomis dalimis su ieškovu prisidėti prie vaikų išlaikymo (po 250 Eur kiekvienam vaikui).

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovas kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena 2 kambarių nuomojamame bute su visais patogumais, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), bendraujant telefonu ji nurodė, jog nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini). Šeima Tarnybai žinoma, nepilnamečiams buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo yra pareikštas vaikų interesais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad 2012 m. teismui priimant sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo, vaikai būrelių nelankė. Šiuo metu šalių sūnus lanko karatė būrelį, dalyvauja karatė varžybose užsienio valstybėse (buvo Čekijoje – 170 Eur), vienų varžybų kaina - 70 Eur, mokestis už karate egzaminą - 25 Eur (kartą per metus). Laisvalaikiu nepilnametis šalių sūnus vyksta pas draugus į Kauną, Mažeikius, kam per mėnesį išleidžiama 50 Eur, kartu su religine bendruomene vyko į Ispaniją, kas kainavo 70 Eur. Šalių dukra lanko gimnastikos būrelį (po 20 Eur/mėn.), dalyvavo skautų stovykloje, kuri kainavo 22 Eur. Berniukas šiuo metu nešioja akinius, abiem vaikams diagnozuota disleksija, todėl ateityje gali atsirasti papildomų, su tuo susijusių išlaidų. Į ieškinyje nurodytas ugdymo priemonėms skirtas išlaidas įskaičiuojamos ir rinkliavos mokykloje, ekskursijos. Vienkartinis mokestis vadovėliams kasmet sudaro apie 60 Eur abiem vaikams. Ieškovas vaikams nupirko triušį, jo išlaikymas (maistas, kraikas) kas mėnesį kainuoja apie 30 Eur. Ieškovas papildomai patiria automobilio remonto išlaidas, už kurias kiekvieno vaiko dalis sudaro po 5 Eur per mėnesį. Gyvenamąją vietą nepilnamečiams vaikams užtikrina nuomodamasis būstą, kurio nuomos kaina yra 250 Eur per mėnesį. Atsakovė retkarčiais kelioms dienoms grįžta į Lietuvą, tačiau vaikų atostogoms nepasiima, todėl didžioji dalis vaikų išlaikymo ir rūpinimosi jais tenka ieškovui. Ieškovo pajamos nėra pastovios, kadangi jis vykdo individualią veiklą, jos apytiksliai siekia 700 Eur per mėnesį. Po 60 Eur per mėnesį ieškovas gauna išmoką iš valstybės už kiekvieną vaiką. Santuokos nutraukimo metu atsakovė (duomenys neskelbtini) negyveno (atsakovė (duomenys neskelbtini) gyvena apie 6 metus). Ieškovui nėra žinomos atsakovės gaunamos pajamos, tačiau jis ieškinio reikalavimą grindžia ne pasikeitusia šalių turtine padėtimi, o išaugusiais vaikų poreikiais. Atsakovė vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, moka nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, turi galimybę lygiomis dalimis (po 250 Eur kiekvienam vaikui) prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (šaukimas įteiktas pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse).

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą, institucija informuota tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš į bylą pateiktų vaikų gimimo liudijimų kopijų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2012 m. birželio 14 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, o atsakovė įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Lt kiekvienam vaikui nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki vaikų pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. ar iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Ieškovas ieškinį grindžia tik išaugusiais vaikų būtinaisiais poreikiais, atsiradusiomis išlaidomis ugdymui, popamokinei veiklai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, išaugusiomis rinkos kainomis. Sprendžiant dėl šalių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad teismui 2012 m. birželio 14 d. priimant sprendimą, šalių sūnui buvo beveik (duomenys neskelbtini) metai, šalių dukrai – beveik (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu šalių sūnui yra šiek tiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) m., šalių dukrai – (duomenys neskelbtini) metų. 2020 m. sausio 27 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis, šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) klasę (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, šalių dukra toje pačioje progimnazijoje lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, neginčijo, kad vaikams pradėjus lankyti mokyklą, padidėjo vaikų poreikiai, atsirado nauji poreikiai.

Vaiko išlaikymui reikalingą sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovo nurodytos 170 Eur per mėnesį išlaidos maistui, 70 Eur per mėnesį išlaidos drabužiams ir avalynei, 30 Eur per mėnesį išlaidos būsto išlaikymui, 5 Eur per mėnesį išlaidos mobiliam ryšiui, 20 Eur per mėnesį išlaidos vaistams ir vitaminams, 20 Eur per mėnesį transportui (15 Eur kurui ir 5 Eur automobilio remontui), yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktais kvitais, kurie įrodo maisto prekių, higienos ir buities priemonių, kanceliarinių prekių ir knygų, drabužių ir avalynės įsigijimą, vaistų ir vitaminų vaikams, laisvalaikio paslaugų, degalų pirkimą bei išlaidas, patiriamas mobilaus ryšio paslaugų apmokėjimui. Ieškovo nurodytos išlaidos maistui, drabužiams bei avalynei, higienos ir buities priemonėms, komunalinėms paslaugoms, mobilaus ryšio priemonėms, vaistams bei vitaminams, transportui, yra įrodytos, susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais ir todėl būtinos.

Į bylą taip pat pateikti duomenys, įrodantys, kad šalių sūnus turi specialių sveikatos poreikių - jam reikalingi akiniai. Pateiktais duomenimis, jie įsigyti už 74 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog tai pirmieji vaiko akiniai, juos reikės kas kelis metus keisti.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad abiem vaikams yra diagnozuota disleksija, dėl to ateityje galimai bus patiriamos išlaidos. Tarnybos išvadoje bei 2020 m. sausio 27 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad dėl mokymosi sunkumų abiem vaikams atliekamas vertinimas, kad būtų pritaikytos ugdymosi programos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis.

Kaip būtinos vertinamos kitos su vaiku ugdymu susijusios išlaidos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog išlaidos patiriamos ne tik kanceliarinėms prekėms bet ir mokyklos rinkliavoms, ekskursijoms. Visuotinai žinoma, kad didelės sumos mokyklos reikmenims išleidžiamos prieš kiekvienus mokslo metus, perkamos knygos ir pratybos, mokslo metų eigoje reikia papildomai pirkti mokykloje reikalingas priemones. Kainuoja ir edukacinės išvykos, šventės, renkami pinigai klasės reikmėms. Todėl teismas vertina, jog ieškovo nurodytos 25 Eur per mėnesį išlaidos mokyklos reikmėms yra pagrįstos ir protingo dydžio.

Vaikams reikalingas mobilus ryšys, todėl patiriamos išlaidos šiam poreikiui tenkinti. Ieškovo nurodytos išlaidos 5 Eur per mėnesį išlaidos šiam poreikiui tenkinti taip pat yra realios ir protingo dydžio.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas nuomojasi būstą, moka 250 Eur per mėnesį nuompinigius, papildomai patiria būsto išlaikymo išlaidas. Nors į bylą nėra pateikta įrodymų apie būsto nuomą ir nuompinigių dydį, atsižvelgtina į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, todėl tikėtina, kad jis patiria išlaidų, susijusių su vaikų teisės į būstą užtikrinimu. Iš į bylą pateiktos informacijos apie būstų nuomos kainas Vilniaus mieste (nuomos skelbimų internete), daroma išvada, jog vaiko dalis būsto nuomai galėtų sudaryti vidutiniškai apie 80-85 Eur per mėnesį. Kadangi tėvai turi įstatymo numatytą pareigą užtikrinti vaikams saugią, geriausius jų interesus atitinkančią gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13, 15 straipsniai), atsakovė atitinkama dalimi turi prisidėti prie vaikų teisės į būstą užtikrinimo.

Nors prie būtinųjų vaikų poreikių taip pat priskirtinos išlaidos higienai ir buičiai, teismo vertinimu, ieškovo nurodytos 40 Eur per mėnesį išlaidos higienos ir buities prekėms, tenkančioms vaikams, yra pernelyg didelės. Tačiau teismas atsižvelgia į pateiktus įrodymus, kad vaikai turi augintinį, kurio išlaikymui taip pat patiriamos išlaidos (pateikti dalį šių išlaidų pagrindžiantys kvitai). Nors augintinis ir su tuo susijusios išlaidos nėra priskirtinos prie būtinųjų poreikių, tačiau atsakovei nepateikus duomenų apie savo turtinę padėtį, abejonės vertinamos vaikų naudai ir sprendžiama, kad atsakovė turi prisidėti ir prie tokio pobūdžio papildomų išlaidų.

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei visuotinai žinomas laisvalaikio paslaugų (teatras, kinas ir pan.) kainas, teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytos 85 Eur per mėnesį išlaidos kiekvieno vaiko laisvalaikiui nėra nepagrįstai didelės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikams reikalingas poilsis, patiriamos atostogų išlaidos (ieškovo atstovė nurodė, kad šalių sūnus yra važiavęs į kelionę keliones, ieškovas už ją mokėjo 70 Eur).

Iš į bylą pateiktos 2019 m. rugsėjo 5 d. paslaugų teikimo sutarties matyti, jog šalių sūnus lanko karate būrelį, kurio mėnesio mokestis - 55 Eur. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslino, jog vaikas keliauja į varžybas užsienyje, vienų varžybų kaina - 70 Eur, mokestis už karate egzaminą, kuris vyksta kartą per metus - 25 Eur. Tarnybos išvadoje bei 2020 m. sausio 27 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog šalių dukra lanko sportinės gimnastikos būrelį, kurio mėnesio mokestis - 20 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog mergaitė kartą per metus dalyvauja skautų stovykloje (22 Eur). Teismas įvertina ir tai, jog abiejų vaikų popamokinei veiklai yra reikalinga speciali apranga. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimo dėl santuokos nutraukimo, kuriuo nustatytas išlaikymo vaikams dydis, priėmimo metu vaikai jokių būrelių nelankė, todėl tai – atsiradęs papildomas vaikų poreikis, dėl kurio pabrango vaikų išlaikymas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apie atsiradusius papildomus šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir padidėjusius buvusius jų poreikius, remdamasis nustatytų aplinkybių apie juos visuma, teismas sprendžia, kad nuo 2012 m. birželio 14 d., kuomet šalių vaikams buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai ir kuomet teismo sprendimu iš atsakovės kiekvieno vaiko išlaikymui buvo priteista po 150 Lt per mėnesį, šalių vaikų poreikiai išaugo. Teismo sprendimu nutraukiant santuoką nustatytas išlaikymo dydis negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaikų poreikius.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, ieškovo nurodytų vaikų poreikių neginčijo. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaikų poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaikų išlaikymui šiuo metu reikalinga apie 600 Eur per mėnesį suma. Net sumažinus šalių nepilnamečių vaikų poreikiams reikalingų lėšų dydį iš valstybės gaunamų vaikams išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydžiu (po 60 Eur kiekvienam vaikui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui vis vien reikia beveik 500 Eur per mėnesį.

Kaip jau buvo minėta, ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atveju ieškinio dalykas yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia tik pasikeitusiais vaikų poreikiais, tačiau ne pasikeitusia šalių turtine padėtimi. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindu ir dalyku apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, duomenys apie šalių turtinę padėtį 2012 m. teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo metu ir šiuo metu į bylą neteikti. Taip pat nėra nustatyta kokiomis proporcijomis šalys susitarė teikti išlaikymą vaikams.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei išlaikytinių skaičių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas verčiasi individualia veikla. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo gaunamos pajamos nėra pastovaus dydžio, per mėnesį siekia apie 700 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis, ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. VĮ Regitra duomenimis, ieškovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos Lietuvoje data 2011 m. kovo 26 d.). Duomenų, kad ieškovas turėtų sveikatos problemų, kurios mažintų jo darbingumo lygį, byloje nėra.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie šiuo metu atsakovės gaunamas pajamas nėra, 2012 m. sprendimo priėmimo metu ieškovės gaunamos pajamos viršijo 1000 Lt. VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Duomenų, kad atsakovė turėtų kitų išlaikytinių ar sveikatos problemų, kurios mažintų jos darbingumo lygį, byloje nėra.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Iš ieškinio turinio, 2020 m. sausio 27 d. vaikų nuomonės išklausymo akto nustatyta, jog ji apie 6 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenamajai vietai esant su ieškovu, gyvenant aukšto pragyvenimo lygio valstybėje, atsakovė turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti pakankamas pajamas tinkamam vaikų išlaikymui.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Iš 2020 m. sausio 27 d. vaikų nuomonės išklausymo akto matyti, jog atsakovė su vaikais bendrauja mažai, per metus kelioms dienoms atvažiuodama į Lietuvą su jais susitinka, kartais vaikams nuperka drabužių ir žaislų, tačiau daugiausiai jais rūpinasi ieškovas.

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, prašomam priteisti išlaikymo dydžiui neprieštaravo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepateikė, teismas sprendžia, jog atsakovė turi galimybę prisidėti prie savo augančių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikomis, visavertėmis asmenybėmis bei papildomi vaikų poreikiai. Teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir priteisia iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki vaikų pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeitus priteisto išlaikymo dydį, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir toliau lieka ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškinys patenkintas 100 procentų, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 112 Eur žyminis mokestis ((250 Eur – 43,44 Eur) x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas iki civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Byloje susidarė 5,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios ieškovo ieškinį tenkinus pilna apimtimi priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-504/2012 nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ą. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant kiekvienam vaikui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 117,43 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 43 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.