Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui M. D., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2011 m. Anglijoje. 2012 m. pradžioje apsigyveno kartu. Santuokoje (duomenys neskelbtini)gimus sūnui, atsakovas sūnumi rūpinosi, tačiau vis labiau pradėjo išgėrinėti, sakydavo, kad sūnus jam trukdo išsimiegoti, todėl pradėjo miegoti kitame kambaryje. Santykiai šeimoje blogėjo, nesutardavo dėl įvairių buitinių darbų. Atsakovas prie namų ruošos darbų beveik visai neprisidėdavo. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, tarpusavio santykiai visai pašlijo, todėl pradėjo gyventi atskirai. 2017 m. grižo gyventi į Lietuvą. Nuo to laiko šeimos tarpusavio santykiai visai nutrūko. Sutarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau atsakovas nesutinka teikti išlaikymą sūnui. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Būdamas girtas dažnai keldamas neramumus namuose, pamynė santuokos šventumą. Nuo 2017 m. pradžios atsakovas neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, santuoka nebeturi perspektyvų ir yra netikslinga.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu gyveno bendrame nuomojamame būste. Santykiai pašlijo, kai ji ėmė lauktis. Pradėjo gyventi kaip kaimynai, atskiruose kambariuose. Taip tesėsi iki 2016 m. lapkričio mėnesio, kol ji surinko atsakovo daiktus ir šis išėjo gyventi atskirai. Tai padarė, nes prasiėjo atsakovo smurtas, iškilo grėsmė vaikui. Gyvenant santuokoje atsakovas vartojo alkoholį, pradėjo naudoti fizinį ir psichologinį smurtą, buvo sukeltas pavojus vaiko saugumui. Buvo atvykusi policija, atsakovui buvo uždrausta likti vienam su vaiku pusės metų laikotarpiui. Atsakovas nepadėjo auginti sūnaus, viską palikdavo jai, neprisidėjo finansiškai, nors dirbo, turėjo pajamų. Įniko į alkoholizmą. Su atsakovu atskirai apsigyveno dar būnant Jungtinėje Karalystėje, tačiau atsakovas ėmė terorizuoti, skambinėti, sulaužė baldus. Gyventi užsienyje tapo per daug grėsminga ir pavojinga, nes ten buvo viena be šeimos, todėl 2017 m. liepos mėn. su sūnumi grįžo į Lietuvą. Buvo bandyta taikytis, atsakovas vis žadėdavo, kad situacija pasikeis, tačiau niekas nesikeisdavo. Išsaugoti santuoką nėra vilčių, su atsakovu nebendrauja. Jai skambinant šiuo metu atsakovas nekelia ragelio. Noro auginti vaiką atsakovas neišreiškė. Ji su sūnumi gyvena pas tėvus, sūnus lanko darželį. Kitų išlaikytinių be sūnaus neturi. Pati yra dirbanti. Apie atsakovo pajamas šiuo metu žinių neturi, tačiau, kiek jai žinoma, tebedirba toje pačioje įmonėje, kaip ir jiems gyvenant kartu. Tuomet jo pajamos būdavo apie 1000-1200 svarų sterlingų, jei dirbdavo savaitgaliais – ir didesnės. kilnojamojo turto santuokos metu neįsigijo. Bendrauti su sūnumi iniciatyvos atsakovas nerodo, nors ji netrukdytų jam to daryti. Vaiko tėtis nepažįsta, parodžius nuotraukas vadiną jį dėde. Atsakovas kaip ir sutiko skirtis, tačiau nesutiko mokėti išlaikymo vaikui. Prašo nutraukti santuoką, o ne panaikinti jos apskaitos įrašą, kaip nurodyta ieškinyje. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių yra pateikti jas patvirtinantys dokumentai.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000) (toliau – reglamentas) nuostatomis. Lietuvos pašto siuntų paieškos sistemos duomenimis, dokumentų įteikimo prašymas (siuntos Nr. RE063945775LT) gautas gaunančiosios agentūros, tačiau procesinių dokumentų įteikimo atsakovui pažymėjimas teisme nebuvo gautas. Teismas dukart elektroninio ryšio priemonėmis kreipėsi į Šiaurės Airijos gaunančiosios institucijos atsakingą asmenį, siekiant išsiaiškinti situaciją, tačiau atsakymas negautas.

Remiantis reglamentu, teismas gali priimti sprendimą byloje net ir tuo atveju, kai pažymėjimas dėl įteikimo ar neįteikimo nebuvo gautas, jeigu yra įvykdytos tam tikros sąlygos: jei nebuvo gautas joks pažymėjimas, nepaisant to, kad buvo dedamos visos pastangos jam gauti per ES valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingas institucijas, ir nuo dokumento perdavimo dienos praėjo ne mažiau kaip 6 mėn. laikotarpis, kuris teismo nuomone, yra pakankamas konkrečioje byloje.

Teismo vertinimu, nors nuo prašymo įteikti dokumentus perdavimo Šiaurės Airijos kompetentingai institucijai dienos ir nepraėjo šešių mėnesių terminas, tačiau ir praėjęs laikotarpis nagrinėjamoje byloje yra pakankamas. Teismas dėjo pastangas dėl susidariusios situacijos išsiaiškinimo, todėl sprendimas byloje priimtas negavus įteikimo pažymėjimo. Juolab, kad procesiniai dokumentai (taip pat ir pranešimai apie teismo posėdžius) atsakovui ne kartą buvo išsiųsti elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis, registruota siunta per Lietuvos paštą, Didžiosios Britanijos „Royal Mail“, taip pat telefonu susisiekta su atsakovo darbdaviu („JF McKenna“; gauta informacija, jog apie bylą ir posėdį atsakovas yra informuotas, tačiau pasirašyti, jog gavo pranešimą, nesutinka).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą, papildomai paaiškino, kad skyriaus darbuotojai buvo apsilankę ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, jokių vaiko teisių pažeidimų nėra užfiksuota, mama tinkamai rūpinasi vaiku. Atsižvelgiant į vaiko teisę būti išlaikomam abiejų tėvų, mano, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, registracijos vieta: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šalys jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvoje neturi. Ieškovės E. D. ir jos sūnaus I. D. gyvenamoji vieta nuo 2017 m. liepos 14 d. deklaruota (duomenys neskelbtini).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, taip pat spręstinas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas. Dalintino tarp šalių registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, duomenų apie kreditorius nėra.

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Nuo 2017 m. liepos mėnesio atsakovė su sūnumi gyvena Lietuvoje, gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Airijoje. Kaip nurodė ieškovė, į Lietuvą su sūnumi išvyko, nes gyventi užsienyje tapo per daug grėsminga ir pavojinga dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto. Gyventi skyrium sutuoktiniai pradėjo dėl atsakovo polinkio vartoti alkoholį. Taigi, nors valstybę, kurioje šalys kartu gyveno, paliko ieškovė, tačiau atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus apie išvykimo į Lietuvą priežastis, atsakovo išsikėlimą iš bendro šeimos gyvenamojo būsto, spręstina, jog būtent atsakovo elgesys rodo jo neturėjimą ketinimų toliau gyventi santuokoje su ieškove, kurti ir vesti bendrą ūkį ir pan. Be to, atsakovas neremia moraliai bei materialiai ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko, neprisideda prie šeimos, t. y. vaiko ir sutuoktinės, poreikių tenkinimo. Teismas vadovaujasi ieškovės paaiškinimais ir pateiktais įrodymais, kadangi atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė priešingai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad santuoka yra iširusi, tai patvirtina ir atsakovo pozicija procese – atsakovas nepateikė prašymų (pvz. skirti terminą susitaikymui), paaiškinimų, teismo posėdyje nedalyvavo.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 3.61 str. 3 d.). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 str. 2 d., 3.61 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu bendrai nebegyvena, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad santuoka iširo, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga (CK 3.64 str. 1 d.), kadangi tai neatitiktų reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio ir vaiko interesų (CK 3.64 str. 3 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.), todėl ieškovei paliktina santuokinė pavardė – D.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo; sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos iš esmės nėra. Atsakovas pozicijos ir noro, kad vaikas augtų su juo, neišreiškė. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė šiuo metu netinkamai prižiūri vaiką. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad jokių vaiko teisių pažeidimų nėra užfiksuota, mama tinkamai rūpinasi vaiku. Šiuo metu vaikas jau daugiau nei vienerius metus gyvena su ieškove Lietuvoje, taip pat kartu su ieškovės tėvais, vaiko seneliais, lanko ugdymo įstaigą savo gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Išlaikymo dydžio klausimu kasacinis teismas yra išsamiai pasisakęs 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad augina sūnų padedama tėvų. Sodros duomenimis ieškovė dirba, jos pajamos iš darbo santykinai nedidelės. Duomenų apie atsakovo darbinę veiklą Lietuvoje nėra, ieškovės žiniomis ir susisiekus su atsakovo darbdaviu (2018 m. spalio mėn.) gauta informacija, jog atsakovas dirba įmonėje „JF McKenna“. Duomenų apie savo pajamas, darbinę veiklą užsienio valstybėje atsakovas nepateikė. Šalys Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių kreditorius ar kitus išlaikytinius. Byloje nėra aplinkybių, jog atsakovas neturėtų galimybių dirbti, būtų nedarbingas ar pan.

Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina vidutiniškai 400 Eur suma, tačiau detalizuodama vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas nurodė patiriamų išlaidų dydžius pagal atskiras kategorijas, kurių suma sudaro 300 Eur. Nors ieškiniu ieškovė ir nurodė, kad išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo metu, tačiau tokių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pragyvenimo lygį, maisto, paslaugų kainas šalyje, ieškovės pateiktą vaiko išlaikymui reikalingų lėšų detalizavimą, nesant patikimų ir tikslių duomenų apie atsakovo turimas pajamas, nepilnamečio šalių vaiko amžių, nesant duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar specialius poreikius, teismo vertinimu, iš atsakovo priteistinas 180 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Byloje nesant duomenų, jog atsakovas išlaiko savo sūnų, minėto dydžio išlaikymas iš atsakovo M. D. priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.).

Ieškiniu buvo reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, su juo susijęs reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Reiškiantis reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sudaro 75 Eur, už išlaikymo priteisimą – 54 Eur (CPK 80 str., 85 str.). Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi dalies žyminio mokesčio (98 Eur) sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės buvo patenkintas visiškai, todėl žyminio mokesčio dalis (75 Eur) už šį reikalavimą priteistina iš atsakovo (31 Eur – ieškovei, 44 Eur – valstybei). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies (90 proc.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina minėta dalis už turtinį ieškinio reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 48,60 Eur.

Prašymą priteisti išlaidas, turėtas dėl ieškinio vertimo į atsakovui suprantamą kalbą netenkintinas, kadangi, nors teismui ir pateikta už šią paslaugą išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau, byloje nėra duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą.

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 51,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 mokesčio (suma, atitinkanti 45 svarus sterlingų pagal Europos centrinio banko kasdien skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius 2018 m. lapkričio 6 d. (mokėjimo pateikimo data)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. D., gim(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. D. (M. D.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – D.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove E. D., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. D. (M. D.), gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti E. D. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams išlaikymo vienas iš kito nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo M. D. (M. D.), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. D. 82,54 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. D. (M. D.), gim. (duomenys neskelbtini), 92,60 Eur (devyniasdešimt du eurus 60 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.