Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Gyvenant kartu sutuoktiniai įvykdė atsakovui G. M. iki santuokos asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esminį pagerinimą – gerbūvio pagerinimo darbus ir namelio rekonstrukciją. Ieškovė nuo 2002 metų visada dirbo žemės sklype, įdėjo į jo tvarkymą ne tik savo asmeninį darbą, meilę, laiką, tačiau ir savo asmenines bei iš banko paskolintas lėšas. Santuokos metu iš esmės buvo sutvarkytas sklypo landšaftas. Iš buvusios laukinės gamtos sodo sklypo su dideliais aukščio perkritimais, su keliais susenusiais ir sergančiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais bei kiaulpienių ir dobilų pieva iki visiškai įrengto ir aptverto tvora 6 arų žemės sklypo aplink visą teritoriją. Visas žemės sklypo paviršius buvo išlygintas, užsėtas dekoratyvine žole, suformuoti gėlynai, mulčo takeliai, įrengtas baseinas, pasodintos gėlės, pastatyti lauko baldai – stalas su kėdėmis, pasodinti nauji vaiskrūmiai ir vaismedžiai, dekoratyviniai augalai, auginamos daržovės, buvo ravima, kovojama su kurmiais ir kitais kenkėjais. Atsakovui priklausančio sklypo tvarkymui bei gražinimui ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas ir kreditinių kortelių lėšas. Iš esmės buvo pertvarkytas ir sodo namas, t.y. atliktas viso namo šlaitinio stogo šiltinimas, naujų langų įstatymas, perdangų atramų stiprinimas, sienų mūrijimas ir apdaila, naujų laiptų įrengimas ir senų laiptų išmontavimas, vonios kambario įrengimas, santechnikos, elektros instaliacijos ir vietinės centrinės šildymo sistemos pertvarkymas, grindinio šildymo sumontavimas, tvoros įrengimas ir kiti darbai. Apie sodo namo ir 6 arų teritorijos aplink namą sutvarkymą santuokos metu yra užfiksuota 2005-08-01 UAB „Domus optima“ preliminarioje išvadoje dėl nekilnojamojo turto vertės bei kartu pridėtose nuotraukose. Tokiu būdu buvo atlikta namo rekonstrukcija.

Atsakovas 2009 metais, nežinant ieškovei, iniciavo sodo namelio paskirties pakeitimą iš „kita (sodų) į „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“. 2011-06-01 buvo įregistruoti patikslinti kadastriniai matavimai, pastato baigtumas buvo 100 procentų. Įgyvendinus gyvenamojo namo rekonstrukciją, jo parametrai ženkliai pasikeitė, vietinis centrinis šildymas buvo atnaujintas naujais radiatoriais ir papildytas grindiniu šildymu, bendras plotas padidėjo 11,45 proc., t.y. nuo 115,16 kv. m iki 128,35 kv. m. Namo tūris nuo kurio skaičiuojama namo vertė, padidėjo nuo 365 kub. m iki 500 kub. m, vidutinė rinkos vertė padidėjo net 16,41 kartų, t.y. nuo 12 372 Lt (2000-03-17 dienai) bei 5,31 karto padidėjo nuo 38 220 Lt (2002-07-01 dienai). Namo pagerinimai buvo atlikti didžiąja dalimi ieškovės lėšomis, kadangi ieškovės pajamos nuo santuokos sudarymo dienos buvo ženkliai didesnės negu atsakovo. Iš pateiktų pažymų apie ieškovės ir atsakovo uždirbtas ir išmokėtas pajamas už laikotarpį nuo 2002-07-01 iki 2011-01-01 matyti, kad ieškovei išmokėta darbo užmokesčio 78 405 Lt daugiau nei atsakovui. Be darbo pajamų ieškovė turėjo ir kitų pajamų, kurios laikytinos asmeninėmis ieškovės pajamomis: kiekvienais metais ieškovė susigrąžindavo gyventojų pajamų mokesčio dalį už ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgytam butui, S. K. g. suteikto kredito palūkanas, už gyvybės draudimą, už įsigytą kompiuterį – vidutiniškai apie 1000 Lt per metus. 2007-03-05 ieškovė atkūrė santaupas 1520 Lt sumai, kurios ieškovės buvo sukauptos iki santuokos su atsakovu. Be to, sveikatos patikrai, gydymui bei medikamentams ieškovė papildomai neišleisdavo šeimos pajamų, nes ieškovės darbdavys „Swedbank“ AB kiekvienais metais apdrausdavo sveikatos draudimu 1000 Lt sumai. Ieškovės ir atsakovo šeimai nuolat padėdavo ieškovės tėvai ūkininkai (mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, daržovės, vaisiai, uogos, grybai, uogienės, konservuoti gaminiai).

Tuo tarpu atsakovo pajamos iš darbo užmokesčio nuo 2002 metų buvo nedaug didesnės už minimalią algą, todėl atsakovas dėl blogos savo finansinės padėties nuo 2004 metų svarstė vykti į užsienį ir 2005-05-10 buvo surinkęs visas pažymas ir dokumentus išvykimui į (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2009 metų gegužės mėnesį išėjus į pensiją ir dar tebedirbant, jo pajamos padidėjo, tačiau šis padidėjimas įvyko jau po to, kai visi žemės sklypo ir gyvenamojo namo pagerinimo darbai jau buvo atlikti. Ieškovė nuolat padengdavo visas reikalingas apmokėti sumas – 2003-05-30 už atsakovą sumokėjo 3,14 LT žemės mokestį už 2001-2002 metus, 2003-11-17 – 4,14 Lt žemės mokestį už 2003 metus už (duomenys neskelbtini)žemės sklypą; 2003-06-04 – 17,35 Lt už telefono paslaugas gyvenamajame name. 2006 metų liepos mėnesį atsakovui buvo išmokėta 6804,24 Lt suma, apie tai ieškovė nieko nežinojo. Kadangi tuo metu šeimos poreikiams reikėjo pinigų, ieškovė 2006-11-06 pasiskolino iš bičiulės 1000 Lt, ką patvirtina skolos raštelis, ieškovė skolindavosi ir iš kitų asmenų, kuriems pati ir grąžindavo skolą. Ieškovė pasiskolino iš I. Š. 10500 Lt, kuriuos nuo 2005-10-26 iki 2005-11-04 per kelis kartus grąžino. Atsakovui prašant 2003-05-16 ieškovė su „Swedbank“ AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 20 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2005-10-19, kredito panaudojimo paskirtis – sodo namo rekonstrukcijai, atsakovas 2003-05-19 laidavo už ieškovės prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Ieškovė gautą kreditą su palūkanomis 21012,20 Lt sumai grąžino iki sutartyje nurodyto termino. 2005-04-28 ieškovė su „Swedbank“ AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 50 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2010-04-28, kredito panaudojimo paskirtis – sodo namo rekonstrukcijai, atsakovas 2005-04-28 laidavo už ieškovės prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Ieškovė gautą kreditą su palūkanomis, viso 57900,54 Lt sumai grąžino iki sutartyje nurodyto termino. 2007-01-19 ieškovė ir atsakovas su „Swedbank“ AB sudarė bendrą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 25 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2011-10-17, kredito panaudojimo paskirtis – sodo namo rekonstrukcijai. „Swedbank“ AB pagal pasirašytą mokėjimo grafiką nuo ieškovės sąskaitos nurašydavo mėnesio mokėtiną sumą – 510,92 Lt, o atsakovas ieškovei mokėjo kaip norėjo su pavėlavimais. Ieškovė tik patikslinus atsiskaitomosios sąskaitos duomenis pastebėjo, kad atsakovas iš privalomos sumokėti kredito dalies 14948,91 Lt (13000 Lt kredito dalis ir 1948,91 Lt palūkanos) ieškovei pervedė tik 7666 Lt ir liko ieškovei skolingas 7282,90 Lt. Gautas kreditas su palūkanomis iš viso 28747,90 Lt ieškovės yra grąžintas anksčiau sutartyje numatyto termino.

Visas aukščiau nurodytas lėšas šalys panaudojo gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tai įrodo sąskaitos išrašai, PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderių kvitai 9343,34 Lt sumai bei 847,39 Lt skirtumas tarp tuo metu bankomate išgrynintų sumų ir sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų, iš viso 10190,73 Lt. Be to už atliktus darbus buvo mokama grynais pinigais samdomam darbuotojui A. T. už stogo šiltinimą, laiptų išardymą ir naujų įrengimą, šildomų grindų įrengimą, langų ir durų angų įrengimą, kitiems darbininkams už sienų išmūrijimą, pirmo namo aukšto pilną išglaistymą, už vonios įrengimą, naujų radiatorių, vartų pritvirtinimą, už įvairių statybinių medžiagų atvežimą. Ieškovės užsakymu UAB „Sistela“ atliko ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų sąmatą 2010 metų rinkos kainomis, kurios buvo 2 kartus mažesnės nei 2007-2009 metais. Pagal ją gyvenamojo namo ir aplinkos sutvarkymo darbų kaina sudaro iki 109160,31 Lt. Po atliktų rekonstrukcijos darbų 2009-12-01 išduotas namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurį pasirašė atsakovas, jame nurodyta statybos kaina 100000 Lt. Atsakovo atsiliepime nurodyta atsakovo paskolų suma 72460 Lt turi būti sumažinta 10500 Lt, nes jos atsakovas niekam negrąžino, sumažinta 3000 lt, nes tai paskola automobilio dujinės įrangos įrengimui ir tada lieka 58960 Lt. Dar dalis šių pinigų buvo panaudota ankstesnių paskolų ir palūkanų grąžinimui, ERGO gyvybės draudimo įsiskolinimo padengimui, dalies anglies ir malkų pirkimui. Realiai namo rekonstrukcijai buvo panaudota tik apie 40000 Lt, kita dalis iš ieškovės banko paskolų ir asmeninių lėšų.

Santuokos metu buvo ne tik grąžinamas kreditas ieškovės buto finansavimui ir mokamos palūkanos, bet ieškovei priklausantis butas buvo gerinamas iš bendrų lėšų: atliktas buto remontas, įstiklintas balkonas. Iš pačios ieškovės pateiktų išrašų iš sąskaitų nuo 2003-03-01 iki 2007-02-13 matyti, kad vien buto remontui skirtoms medžiagoms bei balkono stiklinimui išleista 3931,84 Lt (2005-05-18 už medžiagas sumokėta 193,64 Lt; 2005-05-19 sumokėta 494 Lt; 2005-05-24 – 499,45 Lt; 2005-07-05- 94,75 Lt; 2005-08-04 – 1350 Lt; 2005-10-04 – 1300 Lt). Taigi buto pagerinimo išlaidos sudaro 3931,84 Lt, tad kompensacija už tai sudaro 1965 Lt, kompensacija už ieškovės vardu suteiktas ir iš bendrų sutuoktinių lėšų grąžintą banko paskolą, skirtą ieškovės buto įsigijimui, sudaro 16626 Lt (33252 Lt: 2), todėl atsakovui priteistina 18591 Lt kompensacija.

Nesutinka, su ieškovės nurodytais argumentais, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Priešingai, kol santuoka dar nebuvo iširusi, atsakovas rūpinosi ne tik ieškove, bet ir jos nepilnamete dukra, kuriai santuokos sudarymo metu buvo trylika metų ir kuri atsakovo nepripažino kaip ieškovės sutuoktinio, nes palaikė glaudžius santykius su savo tikruoju tėvu (ieškovės buvusiu sutuoktiniu). Ieškovės buvusiam sutuoktiniui buvo leista lankytis šalių namuose, kad galėtų nevaržomai bendrauti su ieškovės dukra. Ieškovė nesistengė pagerinti santykių tarp atsakovo ir savo dukters, todėl situacijai nesikeičiant, atsakovas, praėjus ketveriems metams po santuokos sudarymo, apsigyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). O ieškovė su savo dukra liko gyventi ieškovei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Galutinis lūžis šalių santykiuose įvyko 2010 metų vasarą, kai ieškovė griežtai pareikalavo, kad jai būnant atsakovui priklausančiame name, jame nesilankytų atsakovo dukra E. M., kas pribloškė atsakovą. Atsakovas negalėjo uždrausti savo dukrai savaitgaliais jį lankyti jo namuose. Atsakovas ne kartą siūlė ieškovei gyventi kartu su atsakovu jo name, bet ieškovė to atsisakė, tuo parodydama, jog nesiekia išsaugoti santuokinių ryšių. Nesutinka, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), būtų pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė neįrodė, jog šis nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu. Mažaverčių darbų sodo sklype atlikimas ar epizodinis sklypo priežiūros darbų atlikimas nesukuria esminės pridėtinės vertės žemės sklypui. Žemės sklypas, kuriame auga įvairūs augalai, reikalauja nuolatinės priežiūros, kita vertus, ieškovė neįrodė, kad tokią priežiūrą vykdė. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovo sode lankydavosi tik savaitgaliais, tad ji objektyviai negalėjo atlikti sodo sklypo pagerinimo darbų. Ieškovės minima tvora taip pat negali būti esminiu žemės sklypo pagerinimu. Kaip matyti iš 2012-01-12 UAB „Delfa“ atliktos Statybos-remonto darbų įvertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo tvora kainuoja 5010 Lt, be to, tvoros kaina yra įtraukta į gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), darbų, atliktų per laikotarpį nuo 2002-06-20, kainą. Tvoros vertė negali būti įskaičiuojama į žemės sklypo vertę. Ieškovės minimų menkų žemės mokesčio sumų (3,14 Lt ir 4,17 Lt) sumokėjimas neįrodo nei pačio pagerinimo, nei ieškovės dalyvavimo jame. Šias sumas ieškovė sumokėjo už atsakovą tik todėl, kad dirbo banke. Pateiktos 2012-01-12 UAB „Delfa“ atliktos Statybos-remonto darbų įvertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2 p. nurodyta, kad atlikti pakeitimai pastate – gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra neesminiai, kadangi pastato plotas padidėjo tik 11,45 proc. atliktų statybos-remonto darbų vertė bendroje pastato statybos vertėje sudaro 12,26 proc. Tokie menki statinio parametrų pakeitimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad statinys buvo pakeistas iš esmės. Atsakovui priklausantis namas dar iki santuokos su ieškove sudarymo buvo tinkamas naudoti. Tai patvirtina 2000-05-04 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimas, iš kurio matyti, kad dar 1999-10-15 atsakovui priklausančio namo baigtumas 99 proc. Visi statinio pakeitimai bei darbai, kurie reikalingi pakeisti statinio paskirtį iš sodų į gyvenamąją, buvo atlikti iki santuokos su ieškove, formalus statinio paskirties pakeitimas nelemia faktinių daikto savybių pasikeitimo. Pateiktuose UAB „Sistela“ paskaičiavimuose darbų kainos skaičiuojamos su pridėtinėmis išlaidomis bendrovei, kurių šiuo atveju nebuvo ir negalėjo būti, nes sodo namelio remonto darbai buvo atliekami paties atsakovo, nesamdant jokios bendrovės. UAB „Sistela“ paskaičiavimuose pridėtinės išlaidos sudaro net 47269,77 Lt, pačių darbų kaina be pridėtinių išlaidų sudaro 61890,54. Pažymėtina, kad šiuose paskaičiavimuose nurodyti darbai atlikti paties atsakovo bei darbai, kurių net nebuvo atlikta. Tokiais UAB „Sistela“ paskaičiavimais negalima remtis. Pats sodo namelis buvo pastatytas dar iki santuokos su ieškove, buvo įrengtas ir tinkamas gyventi, o vėliau buvo vykdomi tik remonto bei neesminių pakeitimų darbai. Moderni šildymo sistema, mediniai langai su stiklo paketais ir kiti darbai buvo atlikti dar iki santuokos su ieškove sudarymo. Tai patvirtina UAB „Vilterma“ 2011-11-15 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad katilinės ir šildymo sistemos įrengimui reikalingas medžiagas atsakovas įsigijo dar 2001 metais, taip pat PĮ „Raibė‘ krovinio važtaraštis, patvirtinantis, jog langai atsakovui buvo pristatyti 2001-05-03. Po santuokos su ieškove sudarymo buvo atliktas namo paprastas remontas, atliekant darbus, nurodytus 2012-01-12 UAB „Delfa“ Statybos-remonto darbų įvertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų matyti, kad statybos prekių buvo įsigyta tik už 9349,34 Lt, tokia suma negali lemti esminio namo pagerinimo. Ieškovės nurodytame 2009-12-01 Namo pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta darbų kaina 100000 Lt reiškia visą šio namo statybos darbų kainą, o ne remonto darbų kainą. 2012-11-30 UAB „Delfa“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri nėra nuginčyta) nurodyta, kad gyvenamojo namo 128,35 kv. m bendro ploto su 6 a žemės sklypu rinkos vertė 2012-11-05 yra 203000 Lt; to paties sodo namelio iki jo remonto bei nepadidinus jo ploto nuo 115,16 kv.m iki 128,35 kv. m, nepakeitus jo paskirties ir neatlikus naujų kadastrinių matavimų, vertė su žemės sklypu būtų buvusi 156000 Lt. Dėl santuokos metu atlikto formalaus pastato paskirties keitimo ir nežymaus ploto padidinimo bei kitų pakeitimų, pastato su žemės sklypu vertė padidėjo tik 47000 Lt, o tai sudaro tik 23 proc. dabartinės turto vertės. maždaug tokia atliktų remonto darbų vertė (52333,77 Lt) nurodyta ir 2012-01-12 UAB „Delfa“ atliktos Statybos-remonto darbų įvertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2005-04-28 ieškovė su „Swedbank“ AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 50 000 Lt kredito suteikimo. Viso ieškovė buvo pasiskolinusi 70000 Lt. Atsakovas buvo pasiskolinęs sekančias pinigų sumas: 2004-04-21 atsakovas su AB bankas Hansabankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 3000 Lt kredito suteikimo; 2004-12-09 pagal atsakovo ir I. Š. sudarytą paskolos sutartį atsakovas pasiskolino 10500 Lt; 2005-08-29 atsakovo su AB Danske bank sudaryta paskolos sutartis dėl 38960 Lt (11284 EUR) (dalimi šio kredito 9536 Lt sumai) buvo refinansuota atsakovo ir AB Hansa bankas 2004-06-11 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-01-11 atsakovas su AB SEB Vilniaus bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 20000 Lt kredito suteikimo. Atsakovas buvo pasiskolinęs viso 72460 Lt. Bendrai ieškovė ir atsakovas 2007-01-19 buvo sudarę vieną Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 25000 Lt sumai, pagal kurią abi šalys grąžino kreditą lygiomis dalimis, ieškovė to neneigia. Atsakovas iš šios paskolos turėjo gauti 12500 Lt, tačiau gavusi kreditą ieškovė atsakovui pervedė 13000 Lt, įtraukdama į šią sumą savo 500 Lt skolą atsakovui. Tad nuo šios skolos negalėjo būti skaičiuojamos palūkanos. Ieškovės nurodyta 7282,91 Lt suma neteisingai apskaičiuota, nes iš jos turėtų būti minusuojama 500 Lt bei palūkanos nuo jos – 87,46 Lt. Faktiškai pagal tokius ieškovės paskaičiavimus negrąžinta paskolos dalis turėtų būti 6695,45 Lt. Kadangi suteikto kredito grąžinimo įmokos buvo nuskaitomos iš ieškovės sąskaitos, pusę priklausančių mokėjimų atsakovas pervesdavo į ieškovės sąskaitą ir duodavo grynais ieškovė pamiršo iš šios sumos atimti atsakovo 2010-08-30 mokėjimo nurodymu į ieškovės sąskaitą pervestus 342 Lt bei likusios sumos grąžinimą. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas jai nėra grąžinęs 7282,91 Lt iš minėtos paskolos sumos.

Liudytojas K. B. parodė, kad pažįsta iš matymo ieškovę ir atsakovą, gyvena vienoje laiptinėje namo, (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno ieškovė su atsakovu. 2008-12-30 prie laiptinės jis kartu su savo tėvu susitiko ieškovę su atsakovu, kuris buvo neblaivus, jų buvo paprašytą atsakovą nuvesti namo, tai jie ir padėjo atsakovą užnešti namo. Atsakovas negalėjo atsistoti.

Liudytojas Z. K. parodė, kad yra ieškovės buvęs sutuoktinis. Bute, (duomenys neskelbtini)lankydavosi pas dukrą kartą į savaitę, su atsakovu bendravo minimaliai. Matė, kad balkonas buvo įstiklintas, mano, kad čia ne atsakovo darbas, o firmos ir ieškovė tikriausiai už tai sumokėjo. Jokios elektros nebuvo sutvarkyta, nors dukra sakė, kad atsakovas sutvarkė. Po vestuvių sutikdavo atsakovą gal kas antrą kartą, kai užeidavo į butą, o praėjus metams, jis jo beveik nesutikdavo. Sodo namelyje pas juos jis nesilankė. Mano, kad atsakovas norėjo iš ieškovės finansinės naudos, jam pasitaikė moteris, kuri dirba banke, gali paimti paskolas, apie tai jis buvo sakęs ieškovei.

Liudytojas J. K. parodė, kad ieškovė yra jo sesuo, o atsakovas – jos vyras. Jam teko lankytis pas juos sodo namelyje 2002 metais, kai buvo jų vestuvės. Namelis (duomenys neskelbtini)priklausė tikriausiai atsakovui. Apie 2003 metus jis padėjo atsakovui namelyje daryti remontą, vežti šiukšles, jam atsakovas nemokėjo. Po to namelyje teko lankytis kai viskas buvo įrengta gal apie 2008 metais, tad matė, kad namas perdarytas į gyvenamąjį, apšiltintas. Butą ieškovė įsigijo išsiskyrusi su pirmu vyru, ji pilnai pati viską susitvarkė, jis jai padėjo sudėti baldus, virtuvę. Vėliau kiek žino tai ieškovė su atsakovu darė remontą, lygtai keitė parketą, langus. Ieškovė gal kartais buvo paminėjusi, kad atsakovas truputį pavartoja alkoholio, apie smurtą nieko negirdėjo.

Liudytoja N. L. parodė, kad pažįsta ieškovę ir atsakovą, ieškovė yra jos vaikystės draugė. Ji buvo sodo namelyje du kartus 2006 metais ir 2010 metais. kai ji buvo 2006 metais, ten vyko statybos, namas buvo neįrengtas, pilna statybinių medžiagų, bet statybininkų nebuvo, nes buvo savaitgalis. 2010 metais ten jie šventė N. gimtadienį, tai viskas buvo įrengta, sutvarkyta, su skoniu įrengtas landšaftas, buvo baseinėlis, tvora, tai buvo ieškovės kūrybos vaisius. Ieškovė imdavo paskolas, ji kažkada 2007 metais ir iš jos (liudytojos) skolinosi 3000 Lt. Atsakovo elgesys būdavo keistas, arogantiškas, jis ieškovę pašaipiai vadindavo bankininke, apie ieškovės dukrą kalbėdavo, kad ji turėtų derintis prie jo, turi viską žinoti, nes būsima teisininkė, atsakovas sakydavo ieškovei su kuo iš draugių ji turinti bendrauti. 2010 metais buvo gimtadienis, tai atsakovas vartojo daug alkoholio, o pirmadienį atsikėlė į darbą ir nesuprato kur randasi, kas čia pas jį namuose per svetimi žmonės.

Liudytoja V. K. parodė, kad yra ieškovės dukra. Atsakovas žemindavo mamą, negerbė tiek jos, tiek jos mamos, mamos giminaičių. Jam nepatikdavo, kai ateidavo tėtis į butą. Atsakovas kibdavo prie jos šuns, jį vaikydavo, jam spirdavo. Atsakovas sode dažniau pradėjo lankytis gal 2010 – 2011 metais, žiemą jis ten gyveno ištisai. Jai nebuvo sudarytos sąlygos lankytis sode kaip atsakovo dukrai. Atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, jis per Naujuosius metus pasikvietė draugus, išgėrė ir nuėjo miegoti. Kartą namo grįžo be piniginės, dokumentų, raktų, net be batų. Kartą kaimynai jį užnešė, nes pats negalėjo paeiti, žino, kad jis ir sode girtuokliaudavo. Prieš santuokos sudarymą sodo name buvo du kambariai, dabar vienas didelis, pakeistos grindys, papildomai įdėti langai, laiptai, naujos durys, atskiras vonios ir tualeto kambarys. Mama daugiausiai prisidėjo prie žemės sklypo, įrengė baseiniuką, sutvarkė aplinką bei padėjo tvarkytis ir viduje. Mano kad buvo viskas daroma už abiejų pinigus, atsakovas taip pat naudojosi mamos kortele, jis išleisdavo visus pinigus.

Liudytoja D. N. parodė. kad atsakovas yra jos šeimos draugas, ieškovė yra jo žmona. atsakovą ji pažįstanti apie 40 metų. Bendraudavo su ieškovė ir atsakovu šeimomis, atrodė, kad normali, graži pora. Tik vieną kartą, kai buvo pas ieškovę bute, ieškovė kibo prie atsakovo dėl visokių smulkmenų, kad pavėlavo ją paimti iš darbo, nes jis buvo kamštyje. Teko būti sodo namelyje, sodo rekonstrukcijos pradžia buvo dar be ieškovės. Jiems būnant santuokoje buvo langai keičiami, iš dviejų kambarių padarytas vienas, vonios kambarys įrengiamas, aplink buvo žolytė, keli krūmeliai, nepamena ar teritorija buvo aptverta tvora. Sode atsakovas pats viską darė, samdė darbininkus, kas jiems mokėjo ji nežino. Tai buvo daroma atsakovo lėšomis. Nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo problemų su alkoholiu, saikingai vartodavo.

Liudytoja E. M. parodė, kad ji yra atsakovo dukra. 2010 metais jai ir jos vyrui nuvykus į sodą, pasirodė, kad ieškovė su atsakovu yra susipykę, ieškovė su jais nebendravo, ignoravo. Tėvas jai sakė, kad ieškovė nepatenkinta, jog ji atvyko į sodą su ieškove to nesuderinusi. Visą remontą darė tėvas, ieškovė ten nieko nedarė, nes tai buvo vyriški darbai, kiek pamena remontas buvo pradėtas 2003 metais, o baigtas 2005 metais. Aplinka apie namą užsėta žole, yra šiltnamis, dekoratyvinių gėlių, krūmelių.

Liudytoja O. V. parodė, kad yra atsakovo ir jo žmonos sodo kaimynai. Tą sodo namelį atsakovas turėjo dar su pirma žmona. Dabar namelis gražiau aptvarkytas, veranda pristatyta, pastogėje bendra erdvė padaryta. Atsakovas visą gyvenimą sodo namelį remontuoja, savo rankomis daug darė, kažkoks meistras dirbo. Ji nematė ar ieškovė ką darytų. Prieš kokius du metus ieškovė pasodino kelis gėlynus. Nepamena ar dar ką ieškovė sodino.

Liudytojas V. V. parodė, kad jis su atsakovu yra buvę bendradarbiai ir sodo kaimynai. Atsakovas namo remontą atlikinėjo pats su kažkokiu žmogum gal apie 2001-2003 metus, tai tęsėsi apie porą metų. Buvo vykdomi viduje vatos sudėjimas, sienų lyginimas, pakalimai, veranda buvo pertvarkyta, atitverta. Namas nepadidėjo, tik pagražėjo. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu.

Liudytojas R. T. parodė, kad pažįsta ieškovę ir atsakovą, yra sodo kaimynai. Sode gražus namas, jis buvo viduje, durys, stogas sutvarkytas, atsakovas pats dirbo darbus, buvo dar kažkoks žmogus. Namas atrodo buvo pastatytas iki santuokos.

Liudytoja D. L. parodė, kad ieškovė ir atsakovas yra sodo kaimynai. Pažįsta atsakovą nuo 2005 metų. jo sklype pastatyta tvora, vietoj dušo įrengta vonia, langai įstatyti, atsakovas pats dirbo ir dar vienas vyriškis. ieškovė gėlių prisodino. Per 7 metus matė vieną kartą atsakovą gerai išgėrusį, atsakovas gyveno sode, o ieškovė atvažiuodavo savaitgaliais, švenčių dienomis.

Liudytojas A. R. parodė, kad ieškovė ir atsakovas yra sodo kaimynai, su jais pažįstami nuo 2005 metų. Kai buvo užėjęs pas atsakovą į namą pirmą kartą antrame aukšte nebuvo apdailos, o pirmame aukšte buvo dalinė apdaila. Buvo įstiklinta veranda, ji padidėjo. Remonto darbus dirbo pats atsakovas, pas jį buvo pastovus darbininkas, kartais ir jis pats padėdavo. Tvorą statė atsakovas ir jis (liudytojas), aplinkoje nedaug kas pasikeitė, gal viena kita gėlė atsirado. Atsakovo girto nematė.

Liudytojas J. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), pažįsta atsakovą, kuris buvo užsakęs gyvenamojo namo su 6 a žemės sklypu įvertinimą. Gyvenamojo namo su 6 a žemės sklypu vertė yra 203000 Lt, o be pakitimų be pagerinimo būtų 156000 Lt. Pastatas buvo padidintas išplečiant verandą, jis tapo 128 kv. m Nėra praktikuojama vertinti atskirai sklypą ir pastatą. Ieškovės pateiktoje sąmatoje buvo nurodyta vidutinės rinkos vertė jei darbus atliktų įmonė, jei įmonė dirba, tai skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, jokių duomenų nebuvo pateikta, kad sąskaita būtų išrašyta įmonei. Rinkos vertė apskaičiuojama pagal metodiką, taikant lyginamąjį metodą. Nuotraukose užfiksuota reali situacija vertinimo metu, kai jis ten buvo. Pagerinimo darbai skaitosi iki tos vertės pasikeitimo ar ploto pasikeitimo ir įregistravimo, jis namo iki pagerinimo nematė, bet turėjo inventorines pastato bylas tiek buvusio, tiek esamo, kai buvo vietoje, tai galėjo palyginti. Pastato statybos remonto darbų vertinimo ataskaitoje jis vadovavosi, kad darbai atlikti ūkio būdu, tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į pateiktą sąmatą.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovės N. M. ir atsakovo G. M. santuoka įregistruota 2002-06-20 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.18, t.1). Šalys santuokos metu nepilnamečių vaikų neturi. Šalys santuokos metu įregistruotų transporto priemonių neturi (b.l.39, t.1; b.l.91, 99, t.2). Ieškovės N. M. asmeninės nuosavybės teise nuo 1997-11-26 (1997-11-17 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) įregistruotas 3 kambarių butas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (b.l.90, t.1; b.l.134-141,t.2). Atsakovas G. M. asmeninės nuosavybės teise turi įregistruoto nekilnojamamojo turto (b.l.95-98, t.2), dėl kurio ginčo tarp šalių nekilo. Ginčas tarp šalių iškilo dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise įregistruoto nuo 2000-04-20 (2000-04-20 Turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu) 0.0600 ha žemės sklypo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nuo 2011-06-01 (2000-04-20 Turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-12-01 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.( (duomenys neskelbtini)pagrindu) įregistruoto pastato-gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas ir gyvenamasis namas) – toliau ginčo turtas (b.l.93-94, t.2; b.l.1-55, t.3). Ginčo tarp šalių, jog žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė sudaro 203000 Lt pagal atsakovo G. M. pateiktą 2012-11-30 UAB „Delfa“ turto vertės nustatymo ataskaitą (pažymą) Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. (duomenys neskelbtini) prie bylos), nekilo.

Byloje nustatyta, kad 1995-10-09 ieškovė sudarė su Lietuvos komerciniu banku paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buto pirkimui, jai buvo suteiktas 95000 Lt kreditas; 2003-05-16 ieškovė su „Swedbank“ AB sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1995-10-09 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas) dėl 20 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2005-10-19, kredito panaudojimo paskirtis – sodo namo rekonstrukcijai, atsakovas 2003-05-19 laidavo už ieškovės prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. 2005-04-28 ieškovė su „Swedbank“ AB sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1995-10-09 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas) dėl 50 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2010-04-28, kredito panaudojimo paskirtis – sodo namo rekonstrukcijai, atsakovas 2005-04-28 laidavo už ieškovės prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą; 2004-04-21 atsakovas su AB bankas Hansabankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 3000 Lt kredito suteikimo automobilio dujinės įrangos įsigijimui, laiduotoja nurodyta ieškovė; 2004-06-11 atsakovas su AB bankas Hansabankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 10000 Lt kredito namo remontui, laiduotoja nurodyta ieškovė; 2004-12-09 pagal atsakovo ir I. Š. sudarytą paskolos sutartį atsakovas pasiskolino 10500 Lt, minėtą paskolą padengė ieškovė; 2005-08-29 atsakovo su AB Danske bank sudaryta paskolos sutartis dėl 38960 Lt (11284 EUR) (dalimi šio kredito 9536 Lt sumai) buvo refinansuota atsakovo ir AB Hansa bankas 2004-06-11 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-01-11 atsakovas su AB SEB Vilniaus bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 5792,40 Lt EUR kredito suteikimo sodo pastato rekonstrukcijai; 2007-01-19 ieškovė ir atsakovas su „Swedbank“ AB sudarė bendrą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 25 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2011-10-17, kredito panaudojimo paskirtis – sodybos remontui (b.l.80-86, 88-105, 106-109, 142-147, t.1; b.l. 28-33, , 34-39, 40, 41-47, 139-140, t.2). Ginčo dėl to, kad paskolos yra grąžintos tarp šalių nekilo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ).

Ginčo tarp šalių, jog šalims gyvenant santuokoje atsakovo vardu buvo perkamos statybinės medžiagos už 9349,34 Lt pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras (b.l.128—136, t.1) nekilo. Pateikti duomenys apie ieškovės darbo užmokestį bei ieškovės sąskaitų išrašai ir duomenys apie atsakovo darbo užmokestį, senatvės pensiją, atsakovo sąskaitų išrašai įrodo, kad šalys turėjo pakankamai piniginių lėšų, kiekvienas iš jų mokėjo kredito įmokas, pirko pirkinius, mokėjo mokesčius ir pan. bei kokiomis lėšomis jie disponavo nuo santuokos sudarymo ginčo sodo pastato remonto metu (b.l. 79,137-138, t.1; b.l.23-27, 123-130, t.2; b.l.133-161, t.3; b.l.1-82, 89-129, 148-149, t.4). Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad jos atlyginimas ir gaunamos piniginės pajamos ženkliai viršijo atsakovo pajamas ir todėl būtent ieškovė didžiąja dalimi prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo nėra įrodytos. Atkreiptinas dėmesys, jog iš aukščiau nurodytų pateiktų ieškovės ir atsakovo sąskaitų išrašų matyti, jog iš ieškovės sąskaitos atsakovui buvo pervesta: 2004-04-22 – 3000 Lt atsakovo sąskaitai papildyti; 2005-05-16 – 2000 Lt remontui; 2005-06-17 – 2700 Lt sodo remontui; 2007-01-23 – 13000 Lt, ginčo dėl to nekilo. Atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovei 20200 Lt. Duomenų apie tai, kad ieškovė paimtus kreditus iš bankų panaudojo išimtinai ginčo turtui pagerinti bei jo įrengimui, byloje nėra. Pati ieškovė savo ieškinyje (jo patikslinimuose) patvirtino, jog dalis paimtų kreditų buvo išleista kitiems poreikiams. Be to, ieškovė 2005-11-24 – gruodžio 12 d. vyko į kelionę (duomenys neskelbtini), kelionės kaina – 7900 Lt bei paildomos išlaidos – 987 Lt, taip pat 2007-10-7 – 25 d. į (duomenys neskelbtini), kelionės kaina – 17698 Lt bei papildomos išlaidos – 1353 Lt ( b.l.75, t.2). Įrodymų apie tai, kad ieškovės tėvai finansiškai prisidėjo prie šalių šeimos gerbūvio sukūrimo ieškovė nepateikė. Tai, kad ieškovė mokėjo už atsakovą už atsakovui priklausant žemės sklypą 3,14 Lt žemės mokestį už 2001-2002 metus ir 4,77 Lt už 2003 metus, 2003-06-04 sumokėjo 17,35 Lt už telefono paslaugas gyvenamajame name, taip pat nepagrindžia esminio ieškovės prisidėjimo prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio ginčo turto pagerinimo. Ieškovės pateikti išrašai 2002-03-01-2011-03-31 patvirtina, jog ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius už jai nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) (b.l.66-96, t.3).Atsakovo pateikti: 2011-11-15 UAB „Vilterma“ pažyma (b,l. 48-49, b.l.2; 2001-05-03 Krovinio važtaraštis, serija(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.50, t.2), patvirtina, kad atsakovui 2001 metais buvo parduotos medžiagos ir įrengimai katilinės ir šildymo sistemos rekonstrukcijai, namo (duomenys neskelbtini), kad 2001-05-03 atsakovas įsigijo 10 kv. m medinius langus. Liudytojų V. K. (ieškovės dukters) ir E. M. (atsakovo dukters) parodymai apie ieškovės darbą ginčo name, sklype yra prieštaringi, todėl teismas jais nesivadovauja. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent ji viena sutvarkė ginčo žemės sklypą, įrengė baseiną, sklypą apsodino vaiskrūmiais. Liudytojai O. V., V. V., R. T., D. L., A. R. nurodė, kad visus darbus name dirbo pats atsakovas, padedant darbininkui, liudytojos O. V. ir D. L. taip pat patvirtino , jog matė, kad ieškovė tik pasodino kelis gėlynus.