Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-802-653/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-28
Bylos Nr.: 2A-802-653/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02602-2011-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė
Atsakovas: G. M.
Ieškovas: N. M.

Kategorijos

75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-802-653/2014Proceso Nr.2-52-3-02602-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1, 121.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl 2013-07-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui G. M. ir atsakovo G. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

ieškovė N. M. ieškinyje prašė: 1) nutraukti santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – K.; 2) pripažinti 128,35 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą su 6 arų žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)., kurių rinkos vertė 203 000 Lt, bendrąja sutuoktinių N. M. ir G. M. jungtine nuosavybe ir šį turtą padalinti lygiomis dalimis, atsakovui G. M. priteisiant turtą natūra, o ieškovei N. M. priteisiant iš atsakovo G. M. 101,500 Lt dydžio kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad gyvenant kartu sutuoktiniai įvykdė atsakovui G. M. iki santuokos asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)esminį pagerinimą – gerbūvio pagerinimo darbus ir namelio rekonstrukciją. Ieškovė nuo 2002 metų visada dirbo žemės sklype, įdėjo į jo tvarkymą ne tik savo asmeninį darbą, meilę, laiką, tačiau ir savo asmenines bei iš banko paskolintas lėšas. Santuokos metu iš esmės buvo sutvarkytas sklypo landšaftas. Iš buvusios laukinės gamtos sodo sklypo su dideliais aukščio perkritimais, su keliais susenusiais ir sergančiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais bei kiaulpienių ir dobilų pieva iki visiškai įrengto ir aptverto tvora 6 arų žemės sklypo aplink visą teritoriją. Visas žemės sklypo paviršius buvo išlygintas, užsėtas dekoratyvine žole, suformuoti gėlynai, mulčo takeliai, įrengtas baseinas, pasodintos gėlės, pastatyti lauko baldai – stalas su kėdėmis, pasodinti nauji vaiskrūmiai ir vaismedžiai, dekoratyviniai augalai, auginamos daržovės, buvo ravima, kovojama su kurmiais ir kitais kenkėjais. Atsakovui priklausančio sklypo tvarkymui bei gražinimui ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas ir kreditinių kortelių lėšas. Iš esmės buvo pertvarkytas ir sodo namas, t.y. atliktas viso namo šlaitinio stogo šiltinimas, naujų langų įstatymas, perdangų atramų stiprinimas, sienų mūrijimas ir apdaila, naujų laiptų įrengimas ir senų laiptų išmontavimas, vonios kambario įrengimas, santechnikos, elektros instaliacijos ir vietinės centrinės šildymo sistemos pertvarkymas, grindinio šildymo sumontavimas, tvoros įrengimas ir kiti darbai. Įgyvendinus gyvenamojo namo rekonstrukciją, jo parametrai ženkliai pasikeitė, vietinis centrinis šildymas buvo atnaujintas naujais radiatoriais ir papildytas grindiniu šildymu, bendras plotas padidėjo 11,45 proc., t.y. nuo 115,16 kv. m iki 128,35 kv. m. Namo tūris nuo kurio skaičiuojama namo vertė, padidėjo nuo 365 kub. m iki 500 kub. m, vidutinė rinkos vertė padidėjo net 16,41 kartų, t.y. nuo 12 372 Lt (2000-03-17 dienai) bei 5,31 karto padidėjo nuo 38 220 Lt (2002-07-01 dienai). Namo pagerinimai buvo atlikti didžiąja dalimi ieškovės lėšomis, kadangi ieškovės pajamos nuo santuokos sudarymo dienos buvo ženkliai didesnės negu atsakovo. Ieškovė nuolat padengdavo visas reikalingas apmokėti sumas – 2003-05-30 už atsakovą sumokėjo 3,14 LT žemės mokestį už 2001-2002 metus, 2003-11-17 – 4,14 Lt žemės mokestį už 2003 metus už SB „Elektronika“ žemės sklypą; 2003-06-04 – 17,35 Lt už telefono paslaugas gyvenamajame name. 2006 metų liepos mėnesį atsakovui buvo išmokėta 6804,24 Lt suma, apie tai ieškovė nieko nežinojo. Kadangi tuo metu šeimos poreikiams reikėjo pinigų, ieškovė 2006-11-06 pasiskolino iš bičiulės 1000 Lt. Ieškovė pasiskolino iš I. Š. 10500 Lt, kuriuos nuo 2005-10-26 iki 2005-11-04 per kelis kartus grąžino. Atsakovui prašant 2003-05-16 ieškovė su „Swedbank“ AB sudarė kredito sutartį Nr.20/TOJ-02202-FA/03-014221-FA-2 dėl 20 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2005-10-19, kredito panaudojimo paskirtis – sodo namo rekonstrukcijai, atsakovas 2003-05-19 laidavo už ieškovės prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Ieškovė gautą kreditą su palūkanomis 21012,20 Lt sumai grąžino iki sutartyje nurodyto termino. 2005-04-28 ieškovė su „Swedbank“ AB sudarė kredito sutartį Nr.0/TOJ-02202-FA/03-014221-FA-4 dėl 50 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2010-04-28, kredito panaudojimo paskirtis – sodo namo rekonstrukcijai, atsakovas 2005-04-28 laidavo už ieškovės prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Ieškovė gautą kreditą su palūkanomis, viso 57900,54 Lt sumai grąžino iki sutartyje nurodyto termino. 2007-01-19 ieškovė ir atsakovas su „Swedbank“ AB sudarė bendrą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-005625-VA dėl 25 000 Lt kredito suteikimo, grąžinimo terminas – iki 2011-10-17, kredito panaudojimo paskirtis – sodo namo rekonstrukcijai. „Swedbank“ AB pagal pasirašytą mokėjimo grafiką nuo ieškovės sąskaitos nurašydavo mėnesio mokėtiną sumą – 510,92 Lt, o atsakovas ieškovei mokėjo kaip norėjo su pavėlavimais. Ieškovė tik patikslinus atsiskaitomosios sąskaitos duomenis pastebėjo, kad atsakovas iš privalomos sumokėti kredito dalies 14948,91 Lt (13000 Lt kredito dalis ir 1948,91 Lt palūkanos) ieškovei pervedė tik 7666 Lt ir liko ieškovei skolingas 7282,90 Lt. Gautas kreditas su palūkanomis iš viso 28747,90 Lt ieškovės yra grąžintas anksčiau sutartyje numatyto termino.

Visas aukščiau nurodytas lėšas šalys panaudojo gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tai įrodo sąskaitos išrašai, PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderių kvitai 9343,34 Lt sumai bei 847,39 Lt skirtumas tarp tuo metu bankomate išgrynintų sumų ir sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų, iš viso 10190,73 Lt. Be to už atliktus darbus buvo mokama grynais pinigais samdomam darbuotojui A. T. už stogo šiltinimą, laiptų išardymą ir naujų įrengimą, šildomų grindų įrengimą, langų ir durų angų įrengimą, kitiems darbininkams už sienų išmūrijimą, pirmo namo aukšto pilną išglaistymą, už vonios įrengimą, naujų radiatorių, vartų pritvirtinimą, už įvairių statybinių medžiagų atvežimą. Ieškovės užsakymu UAB „Sistela“ atliko ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų sąmatą 2010 metų rinkos kainomis, kurios buvo 2 kartus mažesnės nei 2007-2009 metais. Pagal ją gyvenamojo namo ir aplinkos sutvarkymo darbų kaina sudaro iki 109160,31 Lt. Po atliktų rekonstrukcijos darbų 2009-12-01 išduotas namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurį pasirašė atsakovas, jame nurodyta statybos kaina 100000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas G. M. pateikė priešieškinį, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui 20382,17 Lt kompensaciją. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kurį ieškovė įgijo iki santuokos. Buto įsigijimo sandoris buvo finansuotas AB „Swedbank“ (Lietuvos valstybinis komercinis bankas, AB bankas „Hansa-LTB“, AB „Hansabankas“) suteikta paskola (toliau-paskola). Buto įsigijimui suteikta paskola buvo grąžinta ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsakovo paskaičiavimu santuokos metu ieškovė bankui išmokėjo 36832,50 Lt. Be to, santuokos metu iš bendrų lėšų ieškovė remontavo minėtą jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, įrodymais pagrįstos buto pagerinimo išlaidos sudaro 3931,84 Lt. Atsakovui prašoma priteisti iš ieškovės kompensacija sudaro pusę minėtų sumų (36832,50 Lt plius 3931,84 Lt lygu 20382,17 Lt). Dėl santuokos metu atlikto formalaus pastato paskirties keitimo ir nežymaus ploto padidinimo bei kitų pakeitimų, pastato su žemės sklypu vertė padidėjo tik 47000 Lt, o tai sudaro tik 23 proc. dabartinės turto vertės. maždaug tokia atliktų remonto darbų vertė (52333,77 Lt) nurodyta ir 2012-01-12 UAB „Delfa“ atliktos Statybos-remonto darbų įvertinimo ataskaitoje Nr.1208. Pagal 2012-01-12 UAB „Delfa“ atliktos Statybos-remonto darbų įvertinimo ataskaitos Nr.1208 5.1 p., statybos-remonto darbų name įskaitant ir aplinkos (malkinės, tvoros bei kt.) tvarkymo darbus per laikotarpį nuo 2002-06-20 vertė – 52333,77 Lt, o be jų – 45480,61 Lt.

Pripažįsta, kad skolingas ieškovei 20200 Lt. Nepripažįsta, kad vien iš ieškovės lėšų buvo viskas įrengta, nesutinka, kad namas buvo pagerintas iš esmės, pagerinimai buvo, bet ne taip kaip teigia ieškovė, yra pateikta ekspertų medžiaga. Ūkio reikalus S. K. bute ir sode tvarkydavosi kiekvienas atskirai, kiekvienas savo kreditus tvarkėsi atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2013-07-23 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti:

nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2002-06-20 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.1136) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant N. M. iki santuokinę pavardę – K., o G. M. palikti M. pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo 23500 Lt piniginę kompensaciją už atsakovo G. M. asmeninio turto pagerinimą; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei iš atsakovo 2573,29 bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovui iš ieškovės 1968 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2011-11-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl G. M. nuosavybės teisės į namą (sodo pastatą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., perleidimo draudimo.

Teismas nustatė, kad ieškovės N. M. ir atsakovo G. M. santuoka įregistruota 2002-06-20 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.1136.

Ginčas tarp šalių iškilo dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise įregistruoto pastato-gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas ir gyvenamasis namas) – toliau ginčo turtas. Ginčo tarp šalių, jog žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė sudaro 203000 Lt pagal atsakovo G. M. pateiktą 2012-11-30 UAB „Delfa“ turto vertės nustatymo ataskaitą (pažymą) Nr.1272.

Teismas konstatavo, jog akivaizdu, jog šalims: ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, tarp jų esant geriems santykiams, ginčo turtas buvo tvarkomas iš bendrų lėšų, tai nustatyta bylos medžiaga. Kita vertus, ieškovė neginčijo, jog ginčo namo remontą didžiąja dalimi atliko pats atsakovas (tai patvirtino ir liudytojai D. N., O. V., V. V., R. T., D. L., A. R.), padedant pagalbiniams darbininkams, jokių duomenų, kad namo remontą atliko juridinis asmuo nepateikta. 2009-12-01 Pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. P1-5176 (b.l.39-40, t.3) taip pat konstatuota, kad ginčo namas pastatytas ūkio būdu. Ieškovė sutiko, jog ginčo žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertė yra 20300 Lt. Ieškovė taip pat neginčijo atsakovo pateiktų: 2012-11-30 UAB „Delfa“ turto vertės nustatymo ataskaitos (pažymos) Nr.1272 (priedas Nr.2 prie bylos), kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo 128,35 kv. m bendro ploto su 6 a žemės sklypu rinkos vertė 2012-11-05 yra 203000 Lt; to paties sodo namelio iki jo remonto bei nepadidinus jo ploto nuo 115,16 kv.m iki 128,35 kv. m, nepakeitus jo paskirties ir neatlikus naujų kadastrinių matavimų, vertė su žemės sklypu būtų buvusi 156000 Lt; 2012-01-12 UAB „Delfa“ atliktos Statybos-remonto darbų įvertinimo ataskaitos Nr.1208 (priedas Nr.2 prie bylos), išvadų (kurios paneigia ieškovės pateiktus UAB „Sistelos“ J. K. sudarytoje ginčo sodo namo sąmatoje bei prie jos esančius darbų kiekių žiniaraščių duomenis), kad kurioje nurodyta, jog, statybos-remonto darbų name įskaitant ir aplinkos (malkinės, tvoros bei kt.) tvarkymo darbus per laikotarpį nuo 2002-06-20 vertė – 52333,77 Lt, o be jų – 45480,61 Lt (5.1 p), jog atlikti pakeitimai pastate – gyvenamajame name yra neesminiai, kadangi pastato plotas padidėjo tik 11,45 proc., atliktų statybos-remonto darbų vertė bendroje pastato vertėje sudaro 12,26 proc. Todėl teismas nesivadovavo ieškovės pateikta UAB „Sistelos“ J. K. sudaryta ginčo sodo namo pateikta objektine ir lokaline sąmata pagal 2010-10 mėn. kainas bei prie jos esančiais darbų kiekių žiniaraščiais, o remiasi aukščiau nurodytais atsakovo pateiktais UAB „Delfa“ duomenimis (kuriuos patvirtino liudytojas J. M. ), kurie pagrindžia ir tai, kad ginčo turto pagerinimas negali būti laikytinas esminiu.

Ginčo tarp šalių, jog šalims gyvenant santuokoje atsakovo vardu buvo perkamos statybinės medžiagos už 9349,34 Lt pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras (b.l.128—136, t.1) nekilo. Teismas konstatavo, jog pateikti duomenys apie ieškovės darbo užmokestį bei ieškovės sąskaitų išrašai ir duomenys apie atsakovo darbo užmokestį, senatvės pensiją, atsakovo sąskaitų išrašai įrodo, kad šalys turėjo pakankamai piniginių lėšų, kiekvienas iš jų mokėjo kredito įmokas, pirko pirkinius, mokėjo mokesčius ir pan. bei kokiomis lėšomis jie disponavo nuo santuokos sudarymo ginčo sodo pastato remonto metu. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad jos atlyginimas ir gaunamos piniginės pajamos ženkliai viršijo atsakovo pajamas ir todėl būtent ieškovė didžiąja dalimi prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo nėra įrodytos. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš ieškovės sąskaitos atsakovui buvo pervesta: 2004-04-22 – 3000 Lt atsakovo sąskaitai papildyti; 2005-05-16 – 2000 Lt remontui; 2005-06-17 – 2700 Lt sodo remontui; 2007-01-23 – 13000 Lt, ginčo dėl to nekilo. Atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovei 20200 Lt. Duomenų apie tai, kad ieškovė paimtus kreditus iš bankų panaudojo išimtinai ginčo turtui pagerinti bei jo įrengimui, byloje nėra. Pati ieškovė savo ieškinyje (jo patikslinimuose) patvirtino, jog dalis paimtų kreditų buvo išleista kitiems poreikiams. Teismas atmetė ieškovės reikalavimas dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad ginčo turtas buvo pagerintas šalių santuokos metu ir teigti, kad ieškovė visai neprisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, nėra pagrindo. Todėl ieškovė turi teisę į kompensaciją dėl daikto pagerinimo, kuri apskaičiuotina pagal UAB „Delfa“ turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr.1272 (priedas Nr.2 prie bylos) nurodytus duomenis apie ginčo turto vertę, o būtent, jog kad gyvenamojo namo 128,35 kv. m bendro ploto su 6 a žemės sklypu rinkos vertė 2012-11-05 yra 203000 Lt, o sodo namo 115,16 kv. m bendro ploto su 6 a žemės sklypu rinkos vertė; to paties sodo namelio iki jo remonto bei nepadidinus jo ploto nuo 115,16 kv. m iki 128,35 kv. m, nepakeitus jo paskirties ir neatlikus naujų kadastrinių matavimų, vertė su žemės sklypu būtų buvusi 156000 Lt. Dėl to teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 23500 Lt kompensaciją (203000 Lt-156000 Lt:2).

Teismo nuomone, atsakovas neįrodė priešieškinėje nurodytų aplinkybių, jog santuokos metu buvo atliktas ieškovės buto, (duomenys neskelbtini), pagerinimas bei iš bendrų šalių lėšų buvo atliktas buto remontas, įstiklintas balkonas, viso už 3931,84 Lt. Liudytojai Z. K., J. K. parodė, kad ieškovės bute buvo įstiklintas balkonas, keistas parketas. Jokių kvitų, čekių, PVM sąskaitų faktūrų ir pan. bei kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis prisidėjo prie ieškovės buto pagerinimo savo lėšomis, atsakovas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 3931,84 Lt sumą įrodinėja atitinkamų datų išrašais iš ieškovės sąskaitų, kuriose įvardinta, kad buvo perkamas „pirkinys“, nėra nurodyta koks, kokio pobūdžio, be to išrašuose iš ieškovės sąskaitų ir kitomis datomis nurodyta, kad buvo perkamas „pirkiniai“. Todėl nėra aišku, kodėl atsakovas priešieškinyje nurodė ir „pasirinko“ būtent šiuos išrašus: 2005-05-18 už medžiagas sumokėta 193,64 Lt; 2005-05-19 sumokėta 494 Lt; 2005-05-24 – 499,45 Lt; 2005-07-05- 94,75 Lt; 2005-08-04 – 1350 Lt; 2005-10-04 – 1300 Lt. Atsakovas taip pat neįrodė bei nepateikė įrodymų, jog finansiškai prisidėjo prie santuokos metu grąžinto kredito, skirto ieškovei priklausančio buto sandoriui kompensuoti. Bylos medžiaga esantys išrašai iš ieškovės sąskaitų patvirtina, kad būtent tik pati ieškovė išmokėjo kreditą pagal 1995-10-09 su AB „Hansabankas“ sudarytą sutartį Nr. 20 su vėlesnius pakeitimais. Todėl teismas atmetė atsakovo reikalavimus dėl jam priteistinos iš ieškovės 16626 Lt (33252 Lt: 2) kompensacijos, kaip neįrodytus .

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas: 844 Lt žyminio mokesčio ir 1729,29 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 2573,29 Lt. Atsakovo priešieškinys atmestinas, tačiau, kadangi teismas vadovavosi atsakovo pateiktais UAB „Delfa“ duomenimis apie ginčo turto vertę ir statybos-remonto darbų atlikimą (priedai prie bylos Nr. 1 ir Nr.2), iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 1968 Lt išlaidų už šių dokumentų parengimą. Kitų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe už atstovavimą) iš ieškovės atsakovui teismas nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai priteista 23500 Lt dydžio kompensaciją ir nustatyti, jog ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 20 200 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinis atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės apelianto naudai 20 382,17 Lt kompensaciją. Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodė, kad teismas teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiantį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau, atmesdamas šį atsakovo reikalavimą, neteisingai išsprendė kompensacijos priteisimo klausimą. Teismo pasirinktas verčių skirtumo kompensacijos apskaičiavimo būdas galėjo būti taikomas tik pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe, kai kompensacijos dydį nulemia pagerinimų apimtis. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino koks buvo ieškovės konkretus indėlis į turto pagerinimą. Turto vertės padidėjimą nulėmė daugybė priežasčių, tame tarpe atlikti formalūs daikto registracijos (paskirties) pakeitimai bei atsakovo didžiąja dalimi atlikti darbai. Byloje nėra jokių duomenų apie ginčo turto pagerinimui skirtų ieškovės asmeninių lėšų, ieškovės asmeninių medžiagų ar ieškovės atliktų darbų vertę. Pats teismas šį faktą pripažino. Apeliantas pažymėjo, kad namo sodo remontui buvo panaudota tik dalis ieškovės gautų iš banko paskolų. Dalį pinigų atsakovas gražino ieškovei, likusią dalį siūlė sugrąžinti, tačiau ieškovės tai netenkino. Apeliantas sutinka kompensuoti ieškovei 20 200 Lt, todėl sprendimo dalis, viršijanti šią sumą, yra nepagrįsta.

Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, nurodė, jog byloje neįrodytas ieškovės buto pagerinimo faktas, tačiau tuo pačiu metu pripažino, jog ieškovės kviesti liudytojai Z. K. ir J. K. parodė, jog ieškovės bute buvo įstiklintas balkonas, keistas parketas, t.y. buvo atliekamas remontas – pagerinimas, kuriam atlikti buvo reikalingos statybinės medžiagos, kurių apmokėjimą patvirtina ieškovės sąskaitų išrašai 3 931,84 Lt sumai. Ieškovė neįrodė, kad buvo mokama už kitas, nei remontui skirtas, medžiagas. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, jog neįrodytas remonto faktas ir suma.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už santuokos metu išmokėto kredito, skirto ieškovės buto įsigijimo sandoriui finansuoti, dalį. Nors teismas pažymėjo, kad minėtą kreditą išmokėjo ieškovė, tačiau neatkreipė dėmesio, kad beveik visos ieškovės pajamos buvo skiriamos minėto kredito grąžinimui. Ieškovei ir jos nepilnametei dukrai neliko lėšų pragyvenimui. Būtent dalis atsakovo gaunamų pajamų buvo skirta pragyvenimui. Lėšos, kuriomis buvo grąžinamas kreditas ir mokamos palūkanos (per 2002-06-20 iki 2005-10-09 buvo grąžinta 34 117 paskola, 2 715,50 Lt palūkanos, viso – 36 832,50 Lt) buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Apelianto nuomone, dalis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto buvo panaudota ieškovės asmeninio turto pagerinimui ir kredito, skirto ieškovei priklausančio turto įsigijimui, grąžinimui.

Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: vertinant procentine išraiška, teismas patenkino 23 proc. ieškovės turtinių reikalavimų, todėl atsakovui turėjo būti priteista 77 proc. atstovavimo išlaidų. Be to, dėl 20 200 Lt kompensacijos sumos ginčo nebuvo, todėl nuo šios sumos negalėjo būti ieškovės naudai priteisimos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikia jokių paaiškinimų kaip gi kitaip teismas turėjo apskaičiuoti ieškovei priteisiną kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Byloje nebuvo ginčo, jog abu sutuoktiniai santuokos metu atliko ginčo turto pagerinimo darbus. Kita vertus, UAB „Delfa“ turto vertės nustatymo ataskaita buvo parengta iš esmės vertinant tik sodo namelio ploto pasikeitimus, neatsižvelgiant į kitus ginčo turto kokybinius pagerinimus, kurie buvo atlikti santuokos metu, t.y. šlaitinio stogo šiltinimą, naujų langų įstatymą, perdangų, atramų stiprinimą, sienų mūrijimą, sienų apdailą, naujų laiptų įrengimą, vonios kambario įrengimą, santechnikos, elektros instaliacijos ir vietinės centrinės šildymo sistemos pertvarkymą, grindinio šildymo sumontavimą, tvoros įrengimą, sklypo teritorijos sutvarkymą ir kitus atliktus darbus. Šiuos darbus patvirtina tiek ieškovės paaiškinimai, tiek sąskaitos faktūros bei vertinimo nuotraukos ir liudytojų parodymai. UAB „Delfa“ neturėjo objektyvių duomenų kaip ginčo turtas atrodė santuokos sudarymo metu ir kaip keitėsi laikui bėgant, todėl, ieškovės manymu, vertinimo ataskaita neatspingi tikrosios ginčo turto vertės padidėjimo. Netgi 2005-08-01 UAB „Domus Optima“ preliminarioje išvadoje (2 t. b.l. 67-70) buvo nurodyta, kad sodo namelio rinkos vertė šios išvados parengimo metu (2005 m.) buvo tik 80 000 Lt, o jau 2012 m. padidėjo iki 203 000 Lt. Dėl to ginčo turto vertė padidėjo daugiau nei du kartus.

Ieškovė atkreipė dėmesį, kad turto paskirtis nebūtų pakeista bei atsakovas nebūtų galėjęs atlikti jokių pagerinimo darbų, jeigu ieškovė šiam tikslui nebūtų skyrusi savo asmeninių lėšų. Ieškovė investavo gerokai didesnę sumą, nei priteisė teismas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą pripažino, kad sutuoktiniai savo asmeniškai paimtus kreditus bankams grąžindavo patys, į vienas kito finansinius reikalus nesikišdavo. Dėl to visus ieškovės prisiimtus kreditus gražindavo pati ieškovė. Būtų nesąžiningai reikalauti iš ieškovės įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų apskaičiuoti ieškovės investicijų dydį. Pats atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Ginčo santykiams esant geriems, ieškovė neturėjo pagrindo rinkti įrodymų.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo darbu ar lėšomis būtų prisidėjęs prie ieškovės buto remonto. Ieškovė butą remontavo nežymiai ir tik savo lėšomis. Atsakovas net nepaaiškino kaip ir kada buvo remontuojamas butas. Apelianto nurodyti liudytojai kaip tik nurodė, kad atsakovas ieškovės bute nesiteikė net spintelės pakabinti, jautėsi kaip svečias. Banko išrašai patvirtina, kad pati ieškovė už visus pirkinius mokėjo tik savo asmeninėmis lėšomis. Byloje esantys įrodymai apie ieškovės gaunamas pajamas bei jos banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovės pajamos buvo pakankamos tiek išlaikyti save ir savo dukrą, tiek padengti kreditą, kuris dar iki santuokos buvo paimtas ieškovės buto įsigijimui, taip pat išlaikyti butą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisidėtų prie ieškovės at jos dukros išlaikymo.

Kadangi priešieškinis buvo atmestas visa apimtimi, teismas neturėjo pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovas sutiko sumokėti 20 200 Lt, jis to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą priteisimo.

Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto pagerinimo santuokos metu fakto. Be to, atsakovas neneigė, jog ieškovė prisidėjo prie atliktų pagerinimų savo asmeninėmis lėšomis, pripažino prievolę grąžinti ieškovei 20 200 Lt, pripažino, kad ieškovė vykdė kai kuriuos sodo priežiūros darbus, kad santuokos metu buvo atliktas statinio paprastas remontas, kad faktiškai už pagerinimo darbus buvo sumokėta apie 50 000 Lt (5 t. b.l. 57). Nors apeliantas teigia, kad teismas netinkamai pasirinko kompensacijos dydžio nustatymo būdą, tačiau, pripažindamas, kad namo sodo remontui buvo panaudota dalis ieškovės asmeninių lėšų, taip pat nenurodė savo konkrečių paskaičiavimų kaip turėtų būti nustatytas ieškovės indėlis į turto pagerinimą. Nagrinėjamu atveju, šalims gyvenant santuokoje bei nesant konflikto, nei vienas iš sutuoktinų nevedė pagerinimams skirtų lėšų apskaitos, investavo lėšas pagal tuo metu buvusius poreikius ir galimybes. Dėl to šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kompensacijos dydį, konstatuojant, kad šalys lygiomis dalimis prisidėjo prie atsakovui asmeninės nuosavybė teise turimo turto pagerinimo.

Sprendžiant dėl pagerinimų vertės, atsižvelgtina į tai, kad pats ieškovas pripažino, jog už pagerinimo darbus buvo sumokėta apie 50 000 Lt. Iš UAB „Delfa“ statybos-remonto darbų įvertinimo ataskaitos matyti, jog per laikotarpį nuo 2002-06-20 ginčo name atliktų statybos-remonto darbų vertė yra 52333,77 Lt. Taigi, teismo priteistos iš atsakovo kompensacijos dydį pagrindžia ne tik UAB „Delfa“ vertinimo ataskaitoje užfiksuotos ginčo turto rinkos vertės, bet ir kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Skirtingai nuo aukščiu aptartos situacijos, sprendžiant dėl kompensacijos už ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimo buto pagerinimą, tarp šalių kilo ginčas dėl fakto, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis arba darbu prisidėjo prie šių pagerinimų. Apelianto nurodyti liudytojai taip pat šio fakto nepatvirtino. Vien faktas, kad santuokos metu buvo atlikti pagerinimo darbai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo teisės į kompensaciją. Atsakovas savo reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo grindė tuo, kad ieškovė naudojo bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančias lėšas savo asmeninio turto pagerinimui bei asmeninių prievolių vykdymui ir tuo sumažino bendrą turtą (4 t. b.l. 141-142). Tačiau, bylos duomenimis atsakovas santuokos metu taip pat naudojo santuokos metu gautas lėšas savo asmeninės nuosavybė teise turimo turto (sodo namą) pagerinimui. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad didesne dalimi prisidėjo prie bendro šeimos ūkio, kad savo gaunamą darbo užmokestį naudojo išimtinai bendrų poreikių tenkinimu, tuo labiau ieškovės dukros išlaikymui. Priešingai, atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad abu sutuoktiniai savo asmeniškai paimtus kreditus bankams grąžindavo patys, kad jie nevedė finansiškai bendro ūkio (4 t. b.l. 186), atsiliepime į ieškinį nurodė, kad finansinius klausimus sutuoktiniai sprendė kiekvienas individualiai, bendro šeimos biudžeto jie nevedė, suteiktus kreditus naudodavo savo nuožiūra asmeninių interesų tenkinimui (2 t. b.l. 19). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, atsakovui neįrodžius nei bendro turto sumažėjimo fakto, nei savo asmeninių lėšų investavimo į ieškovės turto pagerinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tai, kad atsakovas pripažino ieškinį dalyje dėl 20 200 Lt kompensacijos priteisimo nesudaro pagrindo atleisti ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo, nes ginčas šioje dalyje buvo išspręstas teismine tvarka ir ieškovas savo prievolės geranoriškai neįvykdė.

Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisimos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Šiuo atveju apeliantas teisus, teigdamas, kad teismas netinkamai išsprendė jo bylinėjimosi išlaidų klausimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas. Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos buvo nurodytos prašyme (5 t. b.l. 107) bei pateikti įrodymai apie jų apmokėjimą (5 t. b.l. 22-37, 107-110). Atsižvelgus į tai, kad byloje buvo iš dalies patenkinti ne tik ieškovės turtinio pobūdžio, bet ir neturtinio pobūdžio reikalavimai (dėl santuokos nutraukimo), į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės, į tai, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ne tik dėl atsikirtimų į ieškinį, bet ir dėl pareikštų priešieškinio reikalavimų, kurie buvo atmesti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma atmestoje ieškinio dalyje yra lygi ieškovei priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, todėl vadovaujantis CPK 93 str., CK 1.5 str., atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 844 Lt. Kadangi šis netikslumas nėra esminis, todėl teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, atitinkamai patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Kadangi nežymiai patenkinta tik apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, iš apelianto ieškovės naudai priteistina 650 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, ieškovės patirta apeliacinės instancijos teisme (5 t. 150-151).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2013-07-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 844 Lt bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš apelianto G. M. ieškovės N. M. naudai 650 Lt bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jelena ŠiškinaRūta BurdulienėRūta Petkuvienė