Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-132-828/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
e2A-132-828/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03243-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
Ieškovas
M. R.
Atsakovas
P. I., J. I., L. I.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2A-132-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03243-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ir atsakovų P. I., J. I., L. I. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį dėl išlaikymo dydžio ir nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo atsakovams P. I., J. I., L. I., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. R. prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo P. I. nepilnamečiam vaikui A. I. išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, periodinės išmokos mokamos iki einamojo mėnesio 15 dienos; pakeisti nustatytą atsakovo P. I. ir nepilnametės A. I. bendravimo tvarką. Taip pat prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-911/2014 nustatytą atsakovų J. I., L. I. ir nepilnametės A. I. bendravimo tvarką bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad atsakovo P. I. teikiamo 115,85 Eur dydžio išlaikymo nepakanka, kadangi pasikeitė šalies ekonominė padėtis, o per daugiau nei septynerius metus nuo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai išaugo. A. I. yra mokyklinio amžiaus, lanko penktąją klasę. Dukros išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 600 Eur. Atsakovo P. I. turtinė padėtis yra žymiai geresnė, 400 Eur dydžio išlaikymo dydis būtų proporcingas jo materialinei padėčiai, kadangi P. I. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje.

3. Nurodo, kad bendravimo tvarka su atsakovu P. I. buvo nustatyta prieš daugiau nei 7 metus, kai dukra lankė darželį, neturėjo užklasinės veiklos, nereikėjo daryti namų darbų. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, iškilo poreikis ir būtinybė peržiūrėti nustatytą bendravimo tvarką su tėvu sąlygas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovams L. ir J. I. 2019 m. pradžioje išvykus gyventi į užsienį, nustatyta bendravimo tvarka visiškai prarado savo aktualumą. Šiuo metu atsakovai nustatyta su vaikaite bendravimo tvarka nesinaudoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012 priteistą 115,85 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui A. I. ir priteisė iš atsakovo P. I. nepilnamečiam vaikui A. I. išlaikymą po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki vaiko pilnametystės; pakeitė nustatytą atsakovo P. I. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. I. tvarką. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-911/2014 nustatytą atsakovų L. I., J. I. bendravimo su nepilnamete vaikaite A. I. tvarką. Priteisė iš ieškovės 252 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui P. I., priteisė iš atsakovo P. I. 28,67 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteisė iš kiekvieno atsakovo J. I. ir L. I. po 11,25 Eur žyminį mokestį, po 90 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas P. I. yra nepilnametės A. I. tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012 iš atsakovo P. I. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui A. I. po 115,85 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-911/2014 nustatyta atsakovų J. I., L. I. bendravimo tvarka su nepilnamete vaikaite A. I..

6. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo P. I. teikiamo išlaikymo dukrai A. I. dydį, kadangi šalių dukra paaugo ir pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė per mėnesį išleidžia apie 650 Eur vaiko išlaikymui. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos 260 Eur išlaidos maistui yra protingos, o atsakovo abejonės dėl jų dukrai skiriamų per didelių išlaidų maistui nepagrįstos. Tačiau teismas sprendė, kad nepagrįstos ieškovės nurodytos išlaidos 100 Eur drabužiams ir avalynei, šių išlaidų ieškovė nepagrindė. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui yra netikslinga skirti 100 Eur dydžio sumą drabužiams ir avalynei kiekvieną mėnesį, todėl protinga ir teisinga tėvų skiriama suma šioms išlaidoms būtų apie 50 Eur. Sprendė, kad šalių dukros poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 600 Eur. Kadangi ieškovei yra mokama 60,06 Eur išmoka vaikui, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos 540 Eur suma.

8. Nustatė, kad ieškovė iki išeinant vaiko priežiūros atostogų dirbo dvejose darbovietėse, šiuo metu pradėjo dirbti tik vienoje iš savo darboviečių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje chemijos mokytoja, mėnesinis darbo užmokestis apie 250 Eur, kitoje darbovietėje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dar nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Iki gimstant dukrai D. R. darbo užmokestis per abi darbovietes sudarė apie 600 Eur. Gauna išmoką už du nepilnamečius vaikus – 120 Eur. Turi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), šiam turtui įregistruota hipoteka; 0,0494 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Turi kilnojamojo registruoto turto – transporto priemonę „Ford Focus“, gamybos metai 2012. Kiekvieną mėnesį moka po 263,82 Eur kredito įmoką bankui už įkeistą nekilnojamąjį turtą. Turi dar vieną nepilnametį vaiką – D. R., gimusią 2019 m. liepos 11 d. Ieškovės sutuoktinis L. R. dirba - Panevėžio V. M. menų gimnazijoje, mėnesinis darbo užmokestis apie 233,03 Eur, (duomenys neskelbtini) kultūros centre, mėnesinis darbo užmokestis apie 183,78 Eur, (duomenys neskelbtini) muzikiniame teatre, mėnesinis darbo užmokestis apie 700 Eur, taip pat gauna 291,02 Eur vaiko priežiūros išmoką.

9. Nustatė, kad atsakovas 10 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuo 2012 metų dirba kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis per metus yra 19 500 svarų (atskaičius mokesčius 16 913,80 svarų), t. y. 1 550,43 Eur per mėnesį. Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto neturi. Jungtinėje Karalystėje nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę Vectra Vauxal, gamybos metai 2007. Kitų išlaikytinių neturi. Teismas sprendė, kad atsakovo P. I. turtinė padėtis jo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui aspektu yra geresnė nei ieškovės, todėl jis didesne išlaikymo dalimi turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

10. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilę nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvo išspręsti 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012. Atsakovas mažiau kartų bendravo su dukra nei buvo nustatyta bendravimo tvarkoje, ne visada ar pavėluotai informuodavo ieškovę, kad dėl tam tikrų priežasčių negalės bendrauti su dukra. Teismas sprendė, kad tokia situacija iš dalies susiklostė dėl ieškovės ir atsakovo konfliktiškų santykių, negebėjimo ir nenorėjimo konstruktyviai ir lanksčiai spręsti iškilusių problemų ar ieškoti taikaus sprendimo tam tikrose situacijose. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko būtų teisėtas pagrindas riboti ar trumpinti atsakovo bendravimo trukmę su dukra.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas ir jo nepilnametė dukra nuotoliniu būdu bendrauja ne tik pagal bendravimo tvarkoje nurodytą laiką, bet ir papildomai, esant tėvo ir dukters abipusiam norui bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei yra 11 metų, informacinių technologijų žinios puikios, pati pasiskambina tėčiui, bendrauja, kada ir kiek nori, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovės pagalbos prisijungiant prie interneto, nustatymo jai tam tikrų pareigų bendraujant dukrai su tėvu nuotoliniu būdu, yra nebereikalinga. Ieškovė pati sutiko vieną dieną į savaitę, t. y. šeštadienį, prisijungti prie interneto, pakontroliuoti bei priminti dukrai dėl nuotolinio bendravimo su atsakovu, o kitomis savaitės dienomis, esant tėvo ir dukters abipusiam norui bendrauti, dukra su atsakovu bendrauja, kada nori ir kiek nori. Nepilnametė A. I. nurodė, kad su tėčiu norėtų šeštadienį bendrauti nuo 11 val. Iš atsakovo ir ieškovės susirašinėjimų elektroniniais laiškais nustatė, kad nepilnametės A. ir atsakovo bendravimas kuris jau laikas šeštadienį vyksta nuo 11 val., todėl keitė laiką iš 9 val. į 11 val. Įvertinęs bylos aplinkybes ir siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, teismas darė išvadą, kad šalys viena kitai apie negalėjimą bendrauti nuotoliniu būdu elektroniniais paštais privalo informuoti iki penktadienio 17 val.

12. Teismas sprendė, kad atsakovui, gyvenant užsienyje, yra ir taip apribotos galimybės maksimaliai bendrauti su dukra, todėl ieškovės prašymą neperkelti bendravimo, jei atsakovas neinformuoja ieškovės, laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad pagal keistiną bendravimo tvarką, nepilnametė A. su atsakovu nuotoliniu būdu bendrauja savarankiškai visomis likusiomis (pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, sekmadienį) savaitės dienomis, esant abiejų norui bendrauti, t. y. be ieškovės įsikišimo. Todėl bendravimo perkėlimas/neperkėlimas praranda prasmę, nes nuotoliniu būdu bendraujama, kada norima ir kiek norima, tėvo ir dukters susitarimu.

13. Teismas nurodė, kad dėl bendravimo, atvykus atsakovui į Lietuvą ne vasaros atostogų metu yra tikslintinas pranešimo laikas, nustatant, kad atsakovas apie atvykimą į Lietuvą ir pirmą susitikimo su dukra dieną praneša ieškovei prieš 14 dienų, kadangi toks pranešimo terminas užtikrins optimaliausią laiko planavimą ir šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nenustatė, kad atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra per jos mokslo metus ne atostogų metu ar veiktų priešingai dukros interesams. Nurodė, kad atsakovas, bendraudamas nustatytu laiku su dukra, yra taip pat atsakingas kaip ir ieškovė, kad A. lankytų ugdymo įstaigą, užsiimtų užklasine veikla, turėtų visas reikalingas mokymosi priemones, ruoštų namų darbus ir pan. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas trumpinti atsakovo bendravimo trukmę su dukra. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, jo bendravimas su dukra ir taip yra apsunkintas, o ieškovė gyvena kartu su dukra, todėl žymiai daugiau turi galimybių susiplanuoti atostogas, laisvadienius ir turiningai juos praleisti kartu du dukra. Ieškovės pateiktą prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, atvykus atsakovui į Lietuvą ne vasaros atostogų metu, atmetė.

14. Atsižvelgiant į nepilnametės A. amžių, į tai, kad pati turi savo telefoną, į jos sugebėjimus naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, teismo vertinimu yra nebeaktuali ir praranda tikslingumą sprendimu bendravimo tvarkoje nustatyta sąlyga, kad „P. I. įsipareigoja kas vakarą paskambinti M. I. nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Lietuvos laiku ir leisti keletą minučių pakalbėti su dukra“. Atsakovas, nustatytu laiku būdamas su dukra, privalo užtikrinti, kad vaikas bus pasiekiamas telefonu bet kuriuo metu.

Šalies argumentai

15. Ieškovės prašymą nustatyti, kad „P. I. nevykdant šiame punkte numatytos pareigos pranešti arba ją vykdant netinkamai, tai yra nepateikiant visos informacijos, M. R. turi teisę neleisti P. I. pasiimti dukros“, laikė nepagrįstu, todėl atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo vertinimu, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką vasaros atostogų metu, konkretizuojant vasaros atostogų laikotarpius, kaip prašo ieškovė: atsakovas turi teisę pasirinkti bendrauti su dukra 14 parų nuo mokslo metų pabaigos iki liepos 15 d. arba nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 23 d., pranešant apie tai ieškovei prieš 30 dienų. Teismas sprendė, kad esant šalių konfliktiniams santykiams yra būtina nustatyti aiškų, tikslų, konkretų atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančia dukra vasaros atostogų grafiką.

17. Teismas ieškovės prašymą, kad atsakovas iki liepos 4 d. elektroniniu paštu ieškovei praneštų apie dukros paėmimą gimtadienio dieną (rugpjūčio 4 d.), laikė pagrįstu. Teismo vertinimu tikslinga yra sutrumpinti pranešimo laiką, o šalių interesų pusiausvyrą užtikrintų, kad atsakovas praneša ieškovei apie dukros paėmimą iki gruodžio 14 d, tai būtų pakankamai laiko suplanuoti žiemos atostogas ir pasiruošti šventėms.

18. Teismas ieškovės prašymą, kad jei dėl kokių nors priežasčių A. I. norėtų susitikimą su tėvu P. I. pabaigti anksčiau nustatyto laiko, P. I. privalo nedelsiant grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą, laikė pertekline. Kadangi kiekvienam iš tėvų turi būti aišku, kad bendravimo tvarka negali prieštarauti vaiko interesams, o bendravimas vyktų prieš nepilnamečio vaiko valią.

19. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovų L. ir J. I. kilę nesutarimai dėl bendravimo su vaikaite tvarkos buvo išspręsti 2014 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-911/2014. Atsakovai L. ir J. I. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Nepilnametė A. I. nurodė, kad su seneliais sutaria gerai, kartu praleidžia dalį atostogų, susiskambina, paskutinį kartą su jais buvo susitikusi 2019 m. lapkričio mėnesį. Byloje teismas nenustatė pagrindo keisti, t. y. riboti ar trumpinti, atsakovų L. ir J. I. bendravimo trukmę su vaikaite A., nustatytos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendime. Teismas nenustatė, kad atsakovų bendravimas su vaikaite kenktų jos interesams ar darytų neigiamą įtaką. Todėl ieškovės prašymą dalyje dėl bendravimo trukmės sutrumpinimo atmetė.

20. Teismas nustatė, kad yra pasikeitusios tam tikros aplinkybės nuo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo priėmimo, t. y. nepilnametės A. amžius (buvo 5 metai, dabar jau 11 metų), jos gebėjimai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, lankė darželį, o dabar jau mokyklą, atsakovai L. I. ir J. I. yra išvykę į Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į keičiamą atsakovo P. I. bendravimo tvarką, yra tikslinga pakeisti tam tikras senolių bendravimo tvarkos su vaikaite sąlygas, t. y. pasiėmimo tvarką, informavimo tvarką, tikslinti vasaros atostogų laiką ir kt.

21. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovai L. ir J. I. turi pasiimti vaikaitę bendravimui iš jos gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė A. nebelanko darželio, tikslino 2014 m. liepos 7 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą, nurodant, kad „Kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį 16 val. L. ir J. I. paima vaikaitę A. I. iš jos gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. parveža į jos gyvenamąją vietą.“, o 3 punktą pašalino. Taip pat sukonkretino vasaros atostogų laikotarpius, t. y. atsakovai L. ir J. I. turi teisę pasirinkti bendrauti su vaikaite 7 paras nuo mokslo metų pabaigos iki liepos 15 d. arba nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 23 d., pranešant apie tai ieškovei prieš 30 dienų elektroniniu paštu.

22. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu atsakovai L. ir J. I. gyvena ir moksi Jungtinėje Karalystėje, pasaulyje esant pandemijai dėl COVID-19, tikslinga pakeisti informavimo apie nepilnametės A. pasiėmimą/nepasiėmimą tvarką. 2014 m. liepos 7 d. sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje atsakovai L. ir J. I., nesant galimybės pasiimti vaikaitės A. I. bendravimui, privalėjo prieš 3 dienas elektroniniu paštu pranešti ieškovei. Teismo vertinimu, šiuo metu pasikeitus situacijai, atsakovai turtėtų pranešti ieškovei elektroniniu paštu prieš 3 dienas, kada pasiims vaikaitę bendravimui. Jei ieškovė negaus pranešimo, tai laikytina, kad atsakovai jiems bendravimo tvarkoje nustatytą dieną negali pasiimti vaikaitės.

23. Taip pat nurodė, kad šalys abipusiu sutarimu gali pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir susitarti dėl atsakovų bendravimo kitu metu.

24. Teismo vertinimu yra nebeaktuali ir praranda tikslingumą 2014 m. liepos 7 d. sprendimu bendravimo tvarkoje nustatyta sąlyga, kad „Ieškovai (L. ir J. I.) įpareigojami kas vakarą paskambinti M. I. nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Lietuvos laiku ir leisti jai keletą minučių pakalbėti su dukra“. Atsakovas L. ir J. I., nustatytu laiku būdami su vaikaite, privalo užtikrinti, kad vaikas bus pasiekiamas telefonu bet kuriuo metu.

Šalies argumentai

25. Ieškovės prašymą kelionės į užsienio šalis metu papildomai apdrausti kelionės draudimu nepilnametę A. I., naudos gavėju paskiriant M. R., laikė pertekliniu, todėl atmetė. Teismas pažymėjo, kad seneliai turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikaite, keliauti su ja, prisiimdami atsakomybę už nepilnametės A. I. sveikatą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Apeliaciniu skundu ieškovė M. R. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti teismo rezoliucinės dalies 2, 3 punktus ir juos išdėstyti taip: 2) Kiekvieno atvykimo į Lietuvą metu, išskyrus atvejus, kai P. I. grįžta į Lietuvą vasaros atostogų metu, apie atvykimą ir pirmą susitikimo su dukra dieną P. I. praneša prieš 14 dienų M. R. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Jeigu P. I. į Lietuvą grįžta tuo laikotarpiu kada dukra A. mokosi, jis turi teisę kiekvieną dieną pasiimti dukrą po pamokų ir užklasinės veiklos iš vaiko buvimo vietos ir privalo dukrą grąžinti į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. P. I. privalo užtikrinti būrelių, kuriuos dukra lanko ne mokykloje, lankymą. Jeigu P. I. į Lietuvą grįžta tuo laikotarpiu, kai dukra A. atostogauja, jis turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip kitą po atvykimo dieną ir ne ilgiau kaip 4 paroms, ir pats grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną ne vėliau kaip iki 20 val. Šiuo atveju, 4 parų nepertraukiamam bendravimui, P. I. dukrą pasiima 7 val. jei pasiėmimo diena yra darbo diena. Tuo atveju, jei pasiėmimo diena yra ne darbo diena, P. I. dukrą pasiima 9 val. Prieš pasiimdamas vaiką, P. I. elektroniniu paštu praneša M. R. telefono numerį, kuriuo vaikas bus pasiekiamas. P. I. privalo užtikrinti, kad bet kuriuo metu vaikas bus pasiekiamas telefonu. 3) Vasaros atostogų metu t. y. laikotarpiu nuo mokslo metų pabaigos iki liepos 15 d. Ir nuo rugpjūčio 5 d. Iki rugpjūčio 23 d., P. I. turi teisę bendravimui pasiimti dukrą ne ilgesniam kaip 14 parų laikotarpiui. Apie planuojamas atostogas su dukra P. I. informuoja M. R. prieš 30 dienų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, konkrečią datą ir laiką. P. I. dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima 7 val., jei pasiėmimo diena yra darbo diena. Tuo atveju, jei pasiėmimo diena yra ne darbo diena, P. I. dukrą pasiima 9 val. Pasibaigus bendravimui, t. y. paskutinę bendravimo dieną, P. I. asmeniškai grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Prieš pasiimdamas vaiką, P. I. elektroniniu paštu praneša M. R. telefono numerį, kuriuo vaikas bus pasiekiamas. P. I. privalo užtikrinti, kad bet kuriuo metu vaikas bus pasiekiamas telefonu.

27. Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl atsakovų L. I., J. I., bendravimo su nepilnamete vaikaite A. I., tvarką, panaikinat teismo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus. Taip pat pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „Vasaros atostogų metu, tai yra laikotarpiu nuo mokslo metų pabaigos iki liepos 15 d. ir nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 23 d. L. ir J. I. turi teisę bendravimui pasiimti A. I. ne ilgesniam kaip 7 parų laikotarpiui. Apie planuojamas atostogas su vaikaite L. ir J. I. informuoja M. R. prieš 30 dienų elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodydami konkrečia datą ir laiką. L. ir J. I. vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos pasiima 7 val., jei pasiėmimo diena yra darbo diena. Tuo atveju, jei pasiėmimo diena yra ne darbo diena, L. ir J. I. vaikaitę išjos gyvenamosios vietos pasiima 9 val. ir pasibaigus bendravimui, t. y. paskutinę bendravimo dieną, 20 val. grąžina vaikaitę A. I. į jos gyvenamąją vietą. Minėtu laikotarpiu A. turi turėti su savimi pasą (kelionės dokumentą), o L. ir J. I. turi teisę su A. I. keliauti po kitas užsienio šalis. Jeigu A. I. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz. Liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali savaitgalio praleisti kartu su senoliais, bendravimo grafikas pasislenka savaite į priekį.“

Žemesnės instancijos teismas

28. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas 800 eurų bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą bei sumokėtą 150 eurų žyminį mokestį.

29. Mano, kad teismo sprendimas nurodytose dalyse yra prieštaringas ir formalus, ko pasėkoje pilnai ir visapusiškai nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas formaliai vertindamas pasikeitusias faktines aplinkybes nepagristai pamynė esminį tokio pobūdžio bylose - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) bei pažeidė CK 3.175 straipsnio 3 dalį. Teismas spręsdamas klausimą dėl nustatytos nepilnamečio vaiko bendravimo su tėčiu pakeitimo, nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Ieškinio dėl dukters bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo pateikimas jokiu būdu negali būti siejamas su siekiu apriboti ar sutrumpinti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra. Aplinkybė, sąlygojusi būtinybę keisti dar 2012 metais nustatytą tėvo ir dukters bendravimo tvarką buvo pasikeitusios faktinės aplinkybės, ko pasėkoje iš esmės pasikeitė ir A. I. interesai. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas susijusias su bendravimu su nepilnamete dukra, tačiau teismo išvados, sudaro pagrindą abejoti ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko mamos, tinkamu pareigų vykdymu. Būtent atsakovai niekaip negali užmiršti praeities nuoskaudų, yra susitelkę ne tiek į šiai dienai aktualius klausimus susijusius su A. I. teisėmis ir geriausiais interesais, kiek į siekį kaip įmanoma labiau pažeminti ir paniekinti ieškovę.

Šalies argumentai

30. Apeliantė nesutinka su teismo pakeistos dukters ir tėvo bendravimo tvarkos dalimi dėl bendravimo, atvykus atsakovui į Lietuvą ne vasaros atostogų metu, kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja A. I. teisėms ir interesams, kasacinio teismo praktikai bei institucijos teikiančios išvadą byloje nuomonei. Būtent atsižvelgdama į tai, kad nebūtų pažeistas dukters normalus dienos režimas, apeliantė prašė nustatyti, kad atsakovui atvykus dukros mokymosi metu, atsakovas su ja galėtų bendrauti nors ir kasdien, tik be nakvynių, kad nepilnametė dukra turėtų galimybę grįžti į savo gyvenamąją vietą, paruošti pamokas ir pasirengti sekančiai dienai. Be to, pagal siūlytą bendravimo tvarką atsakovas savo keliones planuoti galėtų taip, kad jos sutaptų su dukros mokymosi atostogomis ir pusę šių atostogų galėtų netrukdomai praleisti su dukra su nakvynėmis. Pažymėjo, kad atsakovas P. I. savo teise bendrauti su dukra ne vasaros atostogų metu atvykdamas į Lietuvą pasinaudoja tik vieną kartą per metus. Todėl pats atsakovas nesiekia maksimalaus bendravimo su dukra. Be to, teismas visiškai nepaisė pačios A. I. nuomonės, kuri nedviprasmiškai nurodė, kad mokslo metų laikotarpiu ne atostogų metu su tėčiu norėtų bendrauti be nakvynės, nes jai taip patogiau pasiruošti pamokoms. Taip pat nepaisė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio miesto skyriaus 2020-07-31 išvadų. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad ieškovė įtakojo savo dukters nuomonę klausimais susijusiais su bendravimu su tėvu, todėl teismo tokia išvada patvirtina šališkumą ieškovės atžvilgiu. Be to, kilus abejonių dėl vaiko norų, teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo išklausyti pačią A. bei išsiaiškinti jos norus, tačiau to nepadarė, bei nepagrįstai apkaltino ieškovę nuteikinėjant savo dukrą prieš tėvą. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimui su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis, netaikytinas maksimalaus bendravimo principas, prioritetine aplinkybe laikant normalaus vaiko dienos režimo užtikrinimą.

31. Be to teismas nurodė, kad „P. I. asmeniškai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip sekančios po atvykimo dienos 9 val.“ Tokia teismo nustatyta tvarka reikštų, kad tuo atveju, jei atsakovas dukrą pasiimtų darbo dieną ne jos atostogų metu, dukra tą dieną vėluotų arba išvis nebenuvyktų į mokyklą, kadangi pamokos prasideda 8 val. Tuo tarpu ieškovė būtų priversta vėluoti į darbą arba prašyti darbdavio laisvos dienos. Akivaizdu, kad tokios sąlygos pažeistų tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir jos pačios interesus.

32. Mano, kad teismas ieškinio reikalavimus dėl nepilnametės dukters bendravimo su senoliais pakeitimo interpretavo per siaurai, kaip tariamą sieki apriboti ar sutrumpinti atsakovų L. ir J. I. bendravimą su nepilnamete dukra. Nurodo, kad būtent pasikeitusioms aplinkybėms, tai yra atsakovams L. ir J. I. išvykus į užsienį, atsirado pagrindas pakeisti bendravimo tvarką. Teismas privalėjo vadovautis esama situacija ir nustatęs, kad atsakovai L. ir J. I. šiuo metu gyvena užsienyje, privalėjo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų reali, įgyvendinama, atitiktų nepilnamečio vaiko ir jo mamos interesus. Bendravimo tvarkos sąlygų dėl L. ir J. I. bendravimo su vaikaite kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį ir kiekvieno mėnesio ketvirtą sekmadienį bei kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį, atsakovai L. ir J. I. nevykdo jau metus laiko ir akivaizdu, kad nevykdys ateityje, todėl šios sąlygos esamoje situacijoje yra perteklinės ir neproporcingos. Pažymi, kad palikus galioti tokias sąlygas ieškovė su nepilnamete dukra iš anksto negalės planuoti net dviejų savaitgalių per mėnesį, o tai nepagrįstai apribos A. edukacines, pramogines ir panašias veiklas. Atsakovams grįžus gyventi į Lietuvą, t. y. pasikeitus faktinei padėčiai, jie turėtų teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikaite tvarkos pakeitimo ir tokia įvykių seka užtikrintų tiek šalių interesų pusiausvyrą, tiek ir nepilnametės A. I. teises ir interesus.

Žemesnės instancijos teismas

33. Nesutinka su teismo sprendimu pakeisti informavimo apie nepilnametės A. pasiėmimą/nepasiėmimą tvarką, nes atsakovai ir taip nesilaikė nustatytos informavimo tvarkos, o dabar pagal nustatytą informavimo apie nepilnametės A. pasiėmimą/nepasiėmimą tvarka grubiai pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir nepilnamečio vaiko interesus, kadangi atsakovų bendravimas su vaikaite taptų priklausomas tik nuo pačių atsakovų valios. Mano, kad atsakovai L. ir J. I. tol, kol gyvens užsienyje, savo teisę bendrauti su anūke, gali įgyvendinti bendraudami virtualiai nors ir kiekvieną dieną, jei tik atsakovai ir pati A. išreikštų tokį pageidavimą. Be to atsakovams išliktų teisė bendrauti L. ir J. I. gimimo dienomis, jų sukaktuvių dieną bei A. I. vasaros atostogų metu. Tokia bendravimo tvarka esant dabartinei faktinei situacijai būtų optimali, atitiktų tiek pačių šalių, tiek ir nepilnamečio vaiko interesus.

Šalies argumentai

34. Apeliaciniu skundu atsakovas P. I. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyse dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei šiose dalyse priimti naują sprendimą - Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012 nustatytą atsakovo P. I. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. I. tvarką palikti nepakeistą. Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012 priteistą 115,85 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui A. I. ir priteisti iš atsakovo P. I. nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas darytų neigiamą įtaką vaikui ar kad apelianto gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Taip pat ieškovė nepagrindė, kodėl ankstesnė teismo sprendimu nustatyta tvarka netinkama vaikui, o tik nurodė daugybę nepagrįstų pageidavimų, kodėl teismų sprendimais nustatyta tvarka netinka jai. Pažymi, kad bendravimo tvarka buvo nustatyta įsiteisėjusiais tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimais, todėl ją keisti ir modifikuoti galima buvo tik esant svarbiems pagrindams. Aplinkybės, kad kažkuriam gyvenimo etape ieškovei ankstesni teismų sprendimai pasirodė netinkami ir jai nepatogus, nelaikytinos svarbiomis. iš esmės ieškovė bendravimo tvarkos pakeitimu siekė savo tikslų, bet neveikė vaiko interesais.

36. Pažymi, kad nei vienas iš ieškovės nurodytų argumentų nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis nei gyvenimiška logika. Pvz. P. I. bendraudamas su dukra, su nakvyne, taip pat gali pasirūpinti dukros mokslais ir pamokų ruoša, kaip ir pati ieškovė. Teismo sprendime nėra atskleista kažkokių rimtų pagrindų, dėl kurių turėtų būti siaurinama ankstesnė bendravimo tvarka.

37. Apeliantas sutinka vaiko išlaikymui skirti 160 Eur kas mėnesį. Mano, kad aplinkybės, jog ieškovė gauna mažas pajamas, sukūrė naują šeimą, turi su vyru L. R. dar vieną nepilnametį vaiką, bei moka kreditą negali būti pagrindu didinti išlaikymą. Kurdama naują šeimą ir prisiimdama kreditinius įsipareigojimus, ieškovė neabejotinai žinojo apie savo pareigą išlaikyti A. I., todėl prisimdama kreditinius įsipareigojimus ir kitaip blogindama ir apsunkindama savo turtinę padėtį, taip elgėsi sąmoningai.

38. Mano, kad padidintas išlaikymas galėtų būti skiriamas ne tik A. I. išlaikymui, bet ir galimai naudojamas ieškovės naujos šeimos turtiniams klausimams spręsti. Be to, apelianto JK minimalus apmokestinimas nekyla tokiais sparčiais žingsniais, kaip Lietuvoje.

39. Apeliaciniu skundu L. ir J. I. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyse dėl bendravimo tvarkos L. ir J. I. atžvilgiu ir ieškinį toje dalyje atmesti, priteisti iš ieškovės apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovų bendravimas su vaikaite kenktų jos interesams ar darytų neigiamą įtaką. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametė A. nori bendrauti su seneliais. Mano, kad amžiaus pasikeitimas nėra pagrindas bendravimo tvarką siaurinant. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovai L. ir J. I. turi pasiimti vaikaitę bendravimui iš jos gyvenamosios vietos, o ne įpareigojant ieškovę, dukrą pristatyti prie prekybos centro „Iki“ Rožynas. Įsiteisėję teismų sprendimai ne atsitiktinai nustatė vaiko perdavimą neutralioje vietoje – prie prekybos centro.

40. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai pakeitė teismo sprendimo dalį – bendravimo tvarkos dalį, kurioje numatyta, kad J. I. ir L. I. su vaikaite bendrauja kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį ir kiekvieno mėnesio ketvirtą sekmadienį M. I. 11 val. atveža A. I. į prekybos centrą ,,Iki“ Rožynas, esantį Piniavos g.10, Panevėžyje, prie pagrindinio įėjimo ir perduoda A. I. ieškovams L. ir J. I.. Ieškovai L. ir J. I. tos pačios dienos 20val. parveža A. I. į jos mamos – M. I. gyvenamąją vietą.

41. Apeliantai paaiškina, kad tai būtų, kad paprastomis, ne švenčių dienomis, vaikaitė negalėtų susitikti. Tai prieštarautų vaiko interesams, nes teismas teisingai sprendė paskirdamas dvi dienas per mėnesį, atsižvelgiant ir aplinkybę, kad vaikas auga didėja jo poreikiai praleisti laiką su draugais, palaikyti ryšius su pusbroliais, pusseserėmis ne tik iš motinos pusės, bet ir iš tėvo artimos aplinkos. O gyvendama A. su motina gali bet kada susitikti su draugais, ar giminaičiais iš motinos pusės. Todėl bendravimo tvarkos naikinti, nei trumpinti šios dalies nereikia.

42. Pažymi, kad šiuo metu apeliantai yra Jungtinėje Karalystėje ir nuo 2020 m. kovo 15 d., Coronaviruso pasaulinės pandemijos, negali laikinai vykdyti teismo sprendimo ir susitikti su vaikaite.

Atsiliepimas

43. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai L. ir J. I. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė siekia sumažinti bendravimo tvarką, tikslu nutraukti giminystės ryšius, todėl prašo apeliacinio teismo, 2014-07-07 teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką palikti tą pačią. Jeigu motina būtų geranoriška, mergaitė galėtų laisvai bendrauti, be jokių iš anksto nustatytų grafikų, tačiau gyvendama su motina, ji pasirinkimo neturi. Todėl motinos teiginiai, kad ji nekliudo vaikui susitikti su seneliais bei tėvu neatspindi tiesos. Prieš grįždami į Lietuvą visuomet iš anksto informuoja M. ir A., kada atsakovai atvyks pasiimti mergaitės, jokių nepatogumų vaiko motinai ar vaikaitei nesukelia. Esant tokiai situacijai, kuomet yra griežti kelionių apribojimai dėl pasaulinės viruso pandemijos, ne kartą prašė M. R., kad sudarytų sąlygas A. pabūti su senoliais ilgesnį laiką kai būna Lietuvoje ir ne tik pagal teismo sprendimą arba perkelti susitikimus, tačiau atsakymas būdavo neigiamas. Todėl teigti, kad senoliams ši bendravimo tvarka prarado aktualumą negalima, priešingai motina nenori, kad vaikas bendrautų su senoliais bei tėvu, tačiau rimtų priežasčių teismui nepateikia. Pažymi, kad šiuo metu ir internetinėje erdvėje atsirado dar didesni apribojimai vaikui bendrauti su senoliais bei tėvu. Tai neatitinka vaiko interesų, nes vienuolikametė nori ir siekia bendravimo su atsakovais, ji patiria frustraciją.

44. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. I. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, o atsakovų apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad pati ieškovė nesutinka, kad tėvas dalyvautų net vaiko ugdyme, tai įrodo, jog kliudo atsakovui P. I. atlikti savo kaip tėvo pareigas. Kiekviename bendravimo tvarkos punkte siekė suvaržyti vaiko su tėvu bendravimą, nes pažymi, jog neleisti vaikui išvykti, jeigu nebus nurodyta kur busiu su vaiku, ką veiksime. Tai akivaizdžiai įrodo, jog motina nenori, kad vaikas bendrautų su tėvu bei senoliais iš tėvo pusės, o ne vaikas.

45. Apeliantė pirmiausia nesąžiningai elgiasi vaiko atžvilgiu, nes jis nori bendrauti, grįžta geros nuotaikos, o mama gniuždo mergaitę suvaržydama jos teises. Nesutinka, kad dalinai pakeistos bendravimo vaiko su tėvu internetinėje erdvėje sąlygos, nes ieškovė nesudarys sąlygų vaikui bendrauti su tėvu internetinėje erdvėje. Vasaros atostogų laikas, t. y. suskirstytas neva į du laikotarpius, realiai nustatytas ieškovės vienas laikotarpis konkretus, pasirinkimo laisvės vaikui su tėvu nebelieka. Tuo tarpu motina gyvendama su vaiku automatiškai turi didesnę pasirinkimo laisvę, todėl vasaros atostogų laiką palikti nepakeistą, jis pilnai atitinka vaiko interesus ir jam paaugus. Nesutinka, kad reikia pranešti prieš 14 dienų atvykstant pas vaiką, nes negalės atvykti pas dukrą, ne iš anksto numatytais atvejais. Mano, kad ieškovė ieškiniu ir apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo mažinti bendravimo tvarką. P. I. bendraudamas su dukra, su nakvyne, taip pat gali pasirūpinti dukros mokslais ir pamokų ruoša, kaip ir pati ieškovė.

46. Pažymi, kad nors ieškovė ir abejoja teismo šališkumu, tačiau nušalinimų nepareiškė, apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno argumento, kodėl reikėtų laikyti teismą šališku.

Atsiliepimas

47. Atsiliepimu į J. I. ir L. I. apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad apeliantai nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstas. Nurodo, kad modifikuoti A. bendravimą su senoliais lėmė pasikeitusios aplinkybės, o ne ieškovės tariamas noras trumpinti ar neleisti vaikui bendrauti su senoliais. Pažymi, kad atsakovų išvykimas į Jungtines Karalystes, tapo nebeįmanoma įgyvendinti nustatytą bendravimą, todėl teismas privalėjo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų reali ir įgyvendinama. Byloje nebuvo nustatyta jokių vaiko pažeidimų, jei atsakovai bendravimui pasiimtų A. iš jos namų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovams yra ribojamas bendravimas su A. telefonu ar internetu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinai skundai atmestini.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės M. R. ir atsakovų P. I., J. I., L. I. apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

49. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir nustatytos vaiko bendravimo su tėvu bei seneliais tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Dėl ieškovės M. R. apeliacinio skundo

51. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, kuria nustatyta, jog kiekvieno atvykimo į Lietuvą metu, išskyrus atvejus, kai P. I. grįžta į Lietuvą vasaros atostogų metu, P. I. asmeniškai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip sekančios po atvykimo dienos 9 val. ir ne ilgiau kaip 7 paroms ir pats grąžina dukrą paskutinę bendravimo dieną ne vėliau kaip iki 20 val. Apeliantės nuomone, tokia bendravimo tvarka prieštarauja dukters teisėms ir interesams, kadangi įneša nepastovumo vaiko rutinoje ir neatitinka vaiko interesų, nes dukrai reikia ruošti pamokas, ji lanko įvairius būrelius. Be to, teismas nepaisė dukters nuomonės, kuri išreiškė norą mokymosi metu su tėvu susitikti be nakvynės, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į VTA specialistų rekomendacijas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

52. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta.

54. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra per jos mokslo metus ne atostogų metu ar veiktų priešingai dukros interesams. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę nevaržomai bendrauti su vaiku, prisiimdamas visapusišką atsakomybę už šalių nepilnamečio vaiko sveikatą, mokymąsi, auklėjimą ir dvasinį bei moralinį vystymą. Todėl atsakovas, bendraudamas nustatytu laiku su dukra, yra taip pat atsakingas kaip ir ieškovė, kad A. lankytų ugdymo įstaigą, užsiimtų užklasine veikla, turėtų visas reikalingas mokymosi priemones, ruoštų namų darbus ir pan. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas trumpinti atsakovo bendravimo trukmę su dukra jos mokslo metų laikotarpiu, per atostogas. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, jo bendravimas su dukra yra ir taip yra apsunkintas, o ieškovė gyvena kartu su dukra, todėl žymiai daugiau turi galimybių susiplanuoti atostogas, laisvadienius ir turiningai juos praleisti kartu du dukra. Svarbi aplinkybė, kolegijos vertinimu, yra ir ta, jog mokslo metų metu į Lietuvą atvyksta itin retai (kaipo nurodė šalys – per metus kartą). Todėl kolegija pripažįsta, kad palikus galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką, kai vaikas paimamas su nakvyne 9 val., nebus iš esmės suvaržyti nei vaiko nei jo tėvų interesai. Todėl ieškovės prašymas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, atvykus atsakovui į Lietuvą ne vasaros atostogų metu, atmestinas.

55. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad tėvas gyvena Jungtinėje Karalystėje, jo bendravimas su dukra yra apsunkintas, nenustatęs, kad atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra per jos mokslo metus ne atostogų metu ar veiktų priešingai dukros interesams, siekdamas, kad vaikas praleistų kuo daugiau laiko su kiekvienu iš tėvų, taip pat proporcingai būtų paskirstytos ir tėvų pareigos vaikui, sprendė, kad nėra pagrindo iš esmės keisti nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovui P. I. atvykus į Lietuvą ne vasaros metu. Nors apeliantė nesutinka su šia bendravimo tvarka, tačiau tai nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka neteisinga, nes nustatant tokią bendravimo tvarką teismas visų pirma atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus bei pažymėjo, kad atsakovas, bendraudamas nustatytu laiku su dukra, yra taip pat atsakingas kaip ir ieškovė, kad dukra lankytų ugdymo įstaigą, užsiimtų užklasine veikla, turėtų visas reikalingas mokymosi priemones, ruoštų namų darbus ir pan. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovui atvykus į Lietuvą ne vasaros metu ir bendraujant su vaiku nustatyta tvarka bus pažeisti vaiko interesai, iš esmės sutrikdyta jo mokymosi veikla. Be to, jeigu būtų patvirtinta ieškovės prašoma tvarka, kolegijos vertinimu, dukra dėl savo užimtumo mokykloje, užklasinės veiklos, būrelių tik minimaliai galėtų pabendrauti su atsakovu P. I., kas neatitiktų nei vaiko nei tėvo interesų.

56. Priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į išsakytą vaiko norą bei VTA specialistų rekomendacijas bei pagrįstai sprendė, kad labai tikėtina, kad nepilnametės nenoras nakvoti pas tėvą mokymosi metu yra įtakotas ieškovės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visetą, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į vaiko norą, kaip į prieštaraujantį jo paties interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

57. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad jei atsakovas P. I. pasiimtų dukrą darbo dieną, ji nenueitų į mokyklą ir tokiu būdu būtų pažeisti vaiko interesai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad, tėvui atvykus į Lietuvą, vaikas nelankė mokyklos ar nenuvyko į pamokas. Todėl spręsti, kad nustatyta bendravimo tvarka su tėvu pažeis vaiko interesus, nėra pagrindo.

58. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka dėl L. ir J. I. bendravimo su vaikaite kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį ir kiekvieno mėnesio ketvirtą sekmadienį bei kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį ir mano, kad teismas tokią bendravimo tvarką turi panaikinti, nes atsakovai L. ir J. I. nevykdo jos jau metus laiko, nes yra išvykę iš Lietuvos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

59. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, A. I. su seneliais sutaria gerai, kartu praleidžia dalį atostogų, susiskambina, nori bendrauti su seneliais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovų L. ir J. I. bendravimas su vaikaite kenktų jos interesams ar darytų neigiamą įtaką. Ta aplinkybė, kad atsakovai šiuo metu yra išvykę į kitą šalį, nesudaro pagrindo trumpinti jų bendravimą su A. I..

60. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad palikus galioti tokias atsakovų ir A. bendravimo sąlygas, ieškovė su nepilnamete dukra iš anksto negalės planuoti net dviejų savaitgalių per mėnesį, o tai nepagrįstai apribos A. edukacines, pramogines ir panašias veiklas. Priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. ir J. I. privalo prieš 3 dienas elektroniniu paštu pranešti ieškovei apie vaikaitės A. I. pasiėmimą bendravimui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė gali netrukdomai planuoti savo laisvalaikius su dukra, nepažeidžiant vaiko interesų.

61. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismo nustatyta informavimo apie nepilnametės A. pasiėmimą/nepasiėmimą tvarka pažeis nepilnamečio vaiko interesus. Priešingai, teismas nustatė informavimo tvarką aiškią ir suprantamą, todėl tokia tvarka negali pažeisti vaiko interesų. Be to, pati apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad nustatyta informavimo tvarka pažeis vaiko interesus.

Dėl atsakovo P. I. apeliacinio skundo

62. Apeliaciniu skundu atsakovas P. I. ginčija pakeistą bendravimo tvarką bei mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo bendravimą. Taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, nurodo, kad dukros išlaikymui turėtų mokėti tik 160 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrėstus.

63. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

64. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

65. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

66. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms dėl tėvo teiktino išlaikymo vaikui dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš tėvo priteistino šalių dukrai A. išlaikymo dydį, įvertino jos poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko išlaikymui, atitinka realius šalių nepilnametės dukters poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą.

67. Pažymėtina, kad apeliantas nesutikdamas su teismo priteistu išlaikymo dydžiu nepateikė savo skaičiavimus būtent kiek pinigų reikalinga vaiko išlaikymui, nedetalizavo vaiko poreikių užtikrinimui sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, detaliai išanalizavo ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti pagrįstumą, su kuo teisėjų kolegija visiškai sutinka. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su minėtomis išlaidomis, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio, nepaneigia.

68. Apelianto nurodomi argumentai, jog padidintas vaiko išlaikymas gali būti skirtas naujos šeimos turtiniams reikalams spręsti yra niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė apie orientacinį vaiko išlaikymo dydį - 1 MMA (šiuo metu 642 Eur) per mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju A. I. išlaikymui jos tėvų galima teikti suma galėtų būti apie 540 Eur per mėnesį.

69. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių turtinės padėties bei galimybių teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, vertino visas reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir aplinkybes, jog atsakovas gyvena ekonomiškai stipresnėje valstybėje, ieškovė gi turi dar vieną nepilnametį vaiką, t.p. kitus duomenis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo P. I. dalį vaiko išlaikymo prievolėje nustatė 290 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį.

70. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino jo bendravimą su dukra, pakeisdamas bendravimo tvarką. Priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nėra jokių aplinkybių, dėl ko būtų teisėtas pagrindas riboti ar trumpinti atsakovo bendravimo trukmę su dukra. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad nepilnametei yra 11 metų, jos informacinių technologijų žinios puikios, ji pati gali skambinti tėčiui, ryšio priemonėmis bendrauja bet kuriuo norimu metu, pagrįstai sprendė, kad ieškovės pagalba, prisijungiant prie interneto, nustatymas jai tam tikrų pareigų dėl to nebėra būtini. Dėl to šioje dalyje bendravimo tvarką pakeitė, tačiau nesusiaurino, kaip nurodo apeliantas. Todėl šie jo argumentai atmetami.

Dėl atsakovų J. I. ir L. I. apeliacinio skundo

71. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai pakeitė anksčiau nustatytą bendravimo su anūke tvarką, bendravimą apribodamas, dėl ko ankstesnė bendravimo tvarka turėjo būti palikta galioti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais.

72. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo dėl atsakovų bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo aplinkybės pasikeitė. Nepilnametė paaugo (vaikui buvo 5 metai, dabar jau 11 metų), jos gebėjimai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis itin pagerėjo (ji gali savarankiškai įvairiomis ryšio priemonėmis bet kuriuo patogiu laiku bendrauti su seneliais), dabar ji jau lanko mokyklą, o ne darželį, atsakovai L. I. ir J. I. yra išvykę į Jungtinę Karalystę. Teisėjų kolegija sutinka, jog šių aplinkybių visetas buvo pagrindas iš dalies pakeisti senelių bendravimo tvarką su vaikaite ir nustatyti ją tokią, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas (dėl vaiko pasiėmimo vietos, bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis laiko, pranešimo apie galimą bendravimą pasiimant vaiką tvarkos).

73. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neapribojo, nesusiaurino apeliantų bendravimo su vaikaite, o tik pakoregavo jį, atsižvelgęs į nurodytas pasikeitusias aplinkybes (vaiko amžių, savarankišką naudojimąsi ryšio priemonėmis, atsakovų gyvenimą užsienyje ir kt.), tame tarpe ir siekdamas nustatyti kuo mažiau pareigų vaiko motinai dukters bendravimo su seneliais srityje. Todėl šie apeliantų argumentai atmetami.

74. Kolegijos vertinimu, kiti skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

75. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais pagrindo nėra. Todėl apeliaciniai skundai netenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaBirutė Valiulienė