Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo J. V. skundą dėl Kai­šia­dorių ra­jono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straips­nio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3, skir­ta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 26 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 4 dienos (skaičiuojant ko­mi­si­jos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabi­li­ta­cijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam J. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad šiuo metu dar nėra galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius tokia apimtimi, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą dėl jo nepriekaištingo elgesio laisvėje, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, o toks bausmės atlikimo laikotarpis negali būti vertinamas kaip visiškai pakankamas neabejotinai pozityviai elgesio korekcijai, todėl nėra pa­grindo teigti, jog J. V. daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu yra visiškai pakankama spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis J. V. skunde prašo sušvelninti bausmę skiriant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis nurodo, kad atliko privalomą bausmės dalį, įvykdė individualios socialinės reabilitacijos planą, neturi nuobaudų, už 2016 m. spalio 12 d. pažeidimą jam nuobauda neskirta, pažeidimą pa­darė dėl pasikeitusių vidaus taisyklių. Atsakingai dirba visus jam skirtus darbus. Teigia, kad Komi­si­jos nutarimas yra motyvuotas, pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, atkreipia dėmesį, jog Europos Taryba siūlo plačiau taikyti lygtinį paleidimą.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo J. V. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­tyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nu­teis­to­jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. V. priklauso žemai rizikos grupei (34 balai). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad lyg­tinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą maži­nant nusi­kals­tamo elgesio riziką.Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Komisijai priimant nutarimą taikyti nu­teis­tajam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistasis buvo charakterizuojamas kaip per bausmės atlikimo laiką nepažeidęs nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau jau po Komisijos priimto nutarimo, nuteistasis 2016 m. spalio 12 d. pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Nuteistasis skatintas nebuvo. Nors nuo­bauda už pažeidimą jam nebuvo skirta (apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje), kole­gi­ja pažymi, jog kiek­vienas bausmės atlikimo režimo rei­ka­la­vimų pažeidimas rodo, kad nu­teistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvar­ką, nesugeba paklusti nu­teis­tiesiems privalomoms pataisos na­mų taisyklėms, kurių kiek­vie­na, siekiant pataisyti nusi­kals­tamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pa­žy­mėtina, jog paskutinis pažeidimas buvo padarytas praėjus daugiau nei metams nuo baus­mės atlikimo pra­džios, kuomet nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad J. V. pir­me­nybę teikia veiksmams, o ne planavimui, laisvėje užsiimdavo veikla skatinančia nusikalstamumą, lengvai pasiduodavo kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, save vertina itin gerai, probleminių sričių neįžvelgia, todėl vis dar išlieka šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau nepaisant to, nu­teis­to­jo elgesio es­miniai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra pa­kankamai akivaizdūs. Bylos duo­me­nys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą J. V. vykdo, kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį stengtis keistis teigiama link­me, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdės­ty­to­mis aplin­ky­bė­mis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad J. V. daro akivaizdžią pa­žangą mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reika­la­vimus tai yra būtina sąlyga norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Nuteistojo J. V. papildomai pateikta teigiama charakteristika ir sutikimas įdarbinti nepa­neigia aukščiau išdėstytų išvadų.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad J. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. V. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.