- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1356-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03624-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. S. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui T. S. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškiniu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15086-959/2020 nustatytą nepilnamečio šalių sūnaus H. S. išlaikymo dydį ir iš atsakovo sūnaus H. S. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2026 m. liepos 1 d. priteisti 375,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą ir suteikiant ieškovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3 199,89 Eur dydžio sūnaus H. S. išlaikymo įsiskolinimą; pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15086-959/2020 nustatytą nepilnametės šalių dukters S. S. išlaikymo dydį ir iš atsakovo dukters S. S. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės priteisti 375,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą ir suteikiant ieškovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3 199,89 Eur dydžio dukters S. S. išlaikymo įsiskolinimą; pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15086-959/2020 nustatytą nepilnametės šalių dukters O. S. išlaikymo dydį ir iš atsakovo dukters O. S. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės priteisti 375,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą ir suteikiant ieškovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui nurodytą banko sąskaitą ir suteikiant ieškovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3 199,89 Eur dydžio dukters O. S. išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama iki sprendimo byloje priėmimo iš atsakovo priteisti po 300,00 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui – nepilnamečiui sūnui H. S., nepilnametei dukrai S. S. ir nepilnametei dukrai O. S., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Nurodė, kad atsakovo šiuo metu vaikams teikiamas išlaikymas yra visiškai neadekvatus ir nepakankamas net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Į bylą teikiami duomenys apie atsakovo turimą nekilnojamą turtą duoda pagrindo spręsti, jog atsakovas būtų pajėgus šiuo metu teikti savo nepilnamečiams vaikams bent jau po 300,00 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui iki byla bus išnagrinėta iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo T. S. nepilnamečiams vaikams H. S., S. S. ir O. S. po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. birželio 3 d.) iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
4. Teismas pažymėjo, kad prašymo nagrinėjimo metu teismas vertina tik pradinėje proceso stadijoje pateiktus šalių rašytinius įrodymus apie jų turtinę padėtį, iš kurių dar nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 924,00 Eur (bruto) arba 709,00 Eur (neto). Teismas atsižvelgė ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, bei į tai, kad ieškovė gauna 96,25 Eur dydžio išmoką, mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas T. S. prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės: priteisti laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams H. S., S. S. ir O. S., kiekvienam po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. birželio 3 d.) iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Atskirajame skunde nurodoma:
1.1. Atsakovas neturi finansinių galimybių teikti 300,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, visos atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu yra apie 1 802,67 Eur per mėnesį, tuo tarpu vien tik būtinosios privalomos atsakovo išlaidos yra 1 752,00 Eur. Atsakovas sutinka teikti 250,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui vietoj šiuo metu mokamo 150,00 Eur dydžio. Toks dydis yra pakankamas, jei gaunamas lėšas ieškovė racionaliai panaudos.
1.2. Nutraukiant santuoką su ieškove buvo susitarta, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidės mažesne dalimi, kadangi būtent jam vienam po santuokos nutraukimo atitenka visi finansiniai įsipareigojimai už santuokos metu paimtus kreditus nekilnojamojo turto įsigijimui (121 385,43 Eur) bei mokslui (3 100,00 Eur). Tuo pačiu buvo susitarta, kad atsakovas išmokės ieškovei 20 000,00 Eur kompensaciją, o taip pat papildomai skirs pinigų vaikų išlaikymui, pervesdamas vaikams tiesiogiai į jų sąskaitas pinigų išlaidoms, apmokės už vaikų turimus telefonus ar nupirks naujus, taip pat nupirks kompiuterius.
1.3. Kad ir būdavo sunku finansiškai (dėl ligos ar darbo nebuvimo) atsakovas visą laiką sąžiningai vykdė visus savo duotus pažadus: išsaugoti vaikams namus Noreikiškių kaime, Kauno rajone, mokėti kas mėnesį išlaikymą vaikams, duoti-pervesti vaikams papildomų pinigų (pagal poreikius ir amžių daugiausia pinigų buvo pervesta H.), pasiimti vaikus savaitgaliais iš Klaipėdos į Kauną.
1.4. 2022 metų lapkričio mėnesį ieškovė paprašė pervesti jai 10 000,00 Eur, nes jai ir vaikams labai reikia pinigų, ir pasakė, kad tai bus užskaityta, kaip lėšos vaikų išlaikymui į ateitį, atsakovas pervedęs 6 000,00 Eur, 4 500,00 Eur ir 1 500,00 Eur. Pinigines lėšas atsakovas pasiskolino iš savo brolio J. S., kadangi atsakovas tuo metu nedirbo.
1.5. Priteisus ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą vaikams, ieškovė galės ir toliau nevaržomai leisti neadekvačias pinigų sumas įvairioms prabangioms prekėms ir paslaugoms, tenkindama nepamatuotus paauglių vaikų norus ir įgeidžius, kas nėra priimtina ir neatitinka atsakovo turimų finansinių galimybių.
1.6. Atsižvelgiant į MMA dydį ir atėmus valstybės skiriamą išmoką vaikui, išlaikymas kiekvienam iš tėvų siektų apie 278,25 Eur. Tuo tarpu ieškovės prašomas laikinas išlaikymas yra didesnis.
1.7. Nors ieškovės nurodoma, kad per mėnesį reikia net 1 328,00 Eur sumos sūnaus H. poreikiams, 1 561,00 Eur sumos dukros S. poreikiams ir 1 159,00 Eur dukros O. poreikių tenkinimui, akivaizdu, kad dalis išlaidų yra deklaratyvios ir nėra būtinos, o dalis išlaidų gali būti mažinamos.
1.8. Šalių santuoka ir iširo dėl to, jog atsakovas visą laiką siekė gyventi pagal gaunamas pajamas, tuo tarpu ieškovei rūpėjo prestižas, ji pageidavo vaikus leisti į privačias mokymo įstaigas, įkūrė savo odontologijos įmonę, tačiau kokios jos pačios realios pajamos ir kur ji jas išleidžia, atsakovui niekada nebuvo žinoma.
Atsiliepimas
1.9. Atsakovas niekada nesutiko su dukterų mokymusi įstaigoje, kurioje nėra rašomi pažymiai, nėra elektroninio dienyno, kuriame galima būtų sekti jų pasiekimus. Ieškovė taip pat nesitarė su atsakovu dėl sūnaus intensyvaus sporto, dėl ko labai smarkiai nukentėjo sūnaus mokslai. Atsakovas nemano, kad sūnaus dienpinigiams, kišenpinigiams ar „smulkioms išlaidoms“ reikia skirti net 200,00 Eur kas mėnesį, papildomai dar kas mėnesį skiriant pinigų „kitiems socialiniams poreikiams“, būreliams, sporto klubui, išlaidoms, susijusioms su užklasiniais užsiėmimais, vasaros atostogų išvykoms, stovykloms, plius „kitoms išlaidoms“, prabangiems pirkiniams. Dukrų poreikių lentelėse taip pat nurodytos neadekvačios išlaidų sumos, kurios yra akivaizdžiai išdidintos ir tikrai neatitinkančios dukrų būtiniausių poreikių bei faktiškai dukrų poreikių tenkinimui išleidžiamų sumų.
1.10. Pagal vaikų poreikių lenteles visiems trims vaikams ieškovė išleidžia 4 048,00 Eur, kai tuo tarpu ieškovės gaunamas kas mėnesį lėšas sudaro: 3 000,00 Eur atlyginimas, iš atsakovo gaunamas išlaikymas vaikams (450,00 Eur), 458,76 Eur valstybės skiriamos išmokos, taigi iš viso 3 908,76 Eur. Kyla klausimas, iš kokių lėšų ieškovė moka privalomuosius mokėjimus bankui už vieno kambario buto kreditą – 491,55 Eur ir automobilio lizingą – 432,30 Eur ir iš kokių lėšų tenkina savo būtinuosius asmeninius poreikius, moka savo būsto išlaikymo dalį. Taigi, ieškovė arba neatskleidžia realios savo turtinės padėties ir visų gaunamų pajamų, arba elgiasi nesąžiningai ir į bylą pateikė realybės neatitinkančias vaikų poreikių lenteles tam, kad prisiteistų kuo didesnį išlaikymą vaikams, kurio atsakovas neturi galimybės teikti.
1.11. Ieškovė po santuokos nutraukimo nusprendė išvykti gyventi į Klaipėdą ir kartu su ja išvyko vaikai. Išvykdama ieškovė prižadėjo, kad ne tik skatins vaikus iš Klaipėdos važiuoti į Kauną, bet ir pati veš vaikus į Kauną arba bent iki Kryžkalnio, taip pat žadėjo pati atvažiuoti pasiimti vaikus iš atsakovo namų arba bent iš pusiaukelės. Tačiau pamiršo visus savo pažadus ir ne tik, kad neatveždavo vaikų nei iki Kauno, nei iki pusiaukelės, ir neskatino vaikų susitikti, netgi dėjo pastangas, kad vaikai tiesiog „nenorėtų“ kur nors penktadienio vakare važiuoti. Tik vienintelė dukra S. vis dar palaiko ryšį su draugėmis Kaune, visą laiką nori su atsakovu bendrauti, noriai važiuoja į Kauną savaitgaliais, atostogauja ar tiesiog leidžia laiką su atsakovu, kai tik jis atvažiuoja su vaikais susitikti pajūryje.
1.12. Teismo priimta nutartis neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų ir tėvų galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Žemesnės instancijos teismas
1.13. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas neprivalo suorganizuoti teismo posėdžio, tačiau šeimos bylose taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas, tuo atveju, jeigu nepasiūlo kitai proceso šaliai pateikti rašytinės pozicijos dėl prašomo priteisti laikinojo išlaikymo dydžio, turi pareigą ne tik preliminariai vertinti vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į prašančiojo (ieškovės) pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, bet teismas turi pareigą ir preliminariai įvertinti kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ar teismui prieinamus viešus registrus. Šiuo atveju teismas išimtinai rėmėsi tik bendromis teisminės praktikos nuostatomis, neindividualizavo nei konkrečios situacijos dėl vaikams mokamų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą (ieškovė gauna 152,50 Eur kiekvienam vaikui išmoką, tuo tarpu teismas nurodė netikslų gaunamos išmos dydį), kaip ir neatsižvelgė į viešus Sodros duomenis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, neatsižvelgė į ieškovės pateiktą atsakovo šiuo metu turimo turto sąrašą bei pridėtame teismo sprendime dėl santuokos įrašo panaikinimo ir sutarties dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių patvirtinimo, nurodytas aplinkybes, iš kurių matosi, kad atsakovo tebeturimas santuokos metu įgytas turtas yra įkeistas bankui ir yra vykdomi kasmėnesiniai mokėjimai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė K. S. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai įvykdė pareigą preliminariai įvertinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, priteisė protingo dydžio laikiną išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams, kuriais viena rūpinasi ieškovė. Ieškovės nuomone, šiuo atveju teismas tinkamai taikė proceso ir šeimos teisės normas ir jokie atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pagrįstos ir teisėtos nutarties keisti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių turėti esminės reikšmės iš jo priteisto laikino išlaikymo vaikams dydžio sumažinimui, tokių kaip pvz. atsakovo turimas nuolatinio pobūdžio nedarbingumas, ypatingai sunki atsakovo turtinė padėtis ir pan. Priešingai – atsakovas patvirtino, jog yra darbingas, gauna gerą atlyginimą, turi įvairaus turto, iš kurio gauna papildomas pajamas ir pan. Pats atsakovas neginčija, jog jis turi turtines galimybes mokėti vaikams po 250,00 Eur per mėnesį tiek laikiną, tiek nuolatinio pobūdžio išlaikymą, kas yra labai artima atsakovo skundžiamam laikino išlaikymo dydžiui ir kas tik dar kartą patvirtina, jog nutartimi nustatytas laikinas 300,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas negali „esmingai pabloginti“ atsakovo turtinės padėties ir nėra jam nepakeliama finansinė našta. Atsakovas neneigia, jog per kelis šimtus kilometrų nuo jo skyrium gyvenančiais jo nepilnamečiais vaikais nuolat rūpinasi ieškovė, vadinasi nėra ginčijama, jog būtent ieškovei tenka didesnė kasdienė vaikų priežiūros, auginimo, ugdymo ir išlaikymo našta. Atsakovas iš esmės neginčija jų nepilnamečių vaikų poreikiams ieškovės išleidžiamų lėšų dydžio, tik kritikuoja ieškovę dėl tokių išlaidų racionalumo ir pan. Vadinasi, šiuo atveju vaikų poreikis išlaikymo dydžiui, tame tarpe laikinam, nėra ginčijamas. Ir tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, o ne šioje proceso stadijoje, gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis, kokie realus būtinieji, papildomi vaikų poreikiai ir kokiu mastu kiekvienas iš vaikų tėvų turi prie jų prisidėti. Tuo tarpu atsakovas pateikia visus argumentus ir prideda rašytinius įrodymus, kurie pateikti ir atsiliepime į ieškinį, ir jų pagrįstumo klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis: atsakovo banko sąskaitos išrašą apie atliktus išlaikymo pavedimus 2024 m. birželio mėnesį, šalių susirašinėjimą trumposiomis SMS žinutėmis, atsakovo sąskaitos išrašą apie turimas lėšas sąskaitoje 2024 m. birželio 25 d., atsakovo sąskaitos išrašą apie išlaikymo mokėjimą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 25 d., būsto kredito sutartį Nr. 03A1818216016-D1 (Aukštagirio g. 9, Kauno raj.), būsto kredito sutarties pakeitimą, atsakovo sąskaitos išrašą apie mokėjimus kreditoriui bankui, atsakovo sąskaitos išrašą apie mokėjimus lizingo bendrovei už automobilį, sąskaitos išrašą apie mokėjimus už gyvenamojo namo išlaikymą, pažymą apie gaunamą darbo užmokestį iš UAB „Idomus“, sąskaitos išrašą apie gaunamas pajamas (nuomos pajamos) iš nekilnojamojo turto, esančio Jurbarke, sąskaitos išrašą apie gaunamas pajamas (nuomos pajamų dalis) iš žemės sklypo, esančio Tauragės r., Karapolio k., nekilnojamojo turto, esančio Jurbarke nuomos sutartis ir panaudos sutartį, nekilnojamojo turto, esančio Rumšiškėse foto nuotraukas, VĮ Registrų centro išrašus apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, būsto draudimo sutartį, automobilio lizingo įmokų mokėjimų grafiką, automobilio draudimo sutartis, informaciją apie Valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 14 d., valstybės remiamos paskolos sutartį, paskolų gautų pavedimais iš brolio J. S. 2022 m. lapkričio mėnesį įrodymus.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad atsakovas visus kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus yra pridėjęs teikdamas atsiliepimą į ieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo yra priimtas, taigi jau esant teikiamiems kartu su atskiruoju skundu įrodymams byloje, juos atsisakoma priimti (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių trims nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas iš esmės padidėjusiais vaikų poreikiais ir prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį pagrįsdamas minimalios mėnesinės algos dydžiu. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės aplinkybėmis, kad atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą, ieškovės prašomas išlaikymo dydis nėra pagrįstas būtinomis vaikų išlaikymo išlaidomis, be to, didesnio išlaikymo teikimas neatitinka atsakovo finansinių galimybių. Šiuos argumentus grindžia vaikų poreikių analize, pateikiamais duomenimis apie savo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus.
14. Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad šalių sūnaus H. poreikių tenkinimui skiria iš viso 1 328,00 Eur per mėnesį: maitinimas 150,00 Eur, būsto išlaidos (būsto nuoma, komunalinės paslaugos) 360,00 Eur, dienpinigiai, kišenpinigiai smulkioms išlaidoms 200,00 Eur, higienos, buities prekės, kirpėjo paslaugos ir kt. 35,00 Eur, sveikatos priežiūra (vitaminai, maisto papildai, odontologo priežiūra, akiniai ir jų lęšiai, vizitai pas specialistus, vaistai) 83,00 Eur, ugdymo priemonės 10,00 Eur, mokyklinė apranga, kuprinė, uniforma 10,00 Eur, vaiko gimtadienio šventė 25,00 Eur, transporto išlaidos 50,00 Eur, interneto plano išlaidos 10,00 Eur, mobilus ryšys 10,00 Eur, kiti socialiniai poreikiai (ekskursijos, kinas, spektakliai, draugų gimtadieniai ir pan.) 50,00 Eur, būreliai, sporto klubas, išlaidos, susijusios su užklasiniais užsiėmimais (sporto salės abonementas, džiudžitsu) 85,00 Eur, vasaros atostogų išvykos, stovyklos 83,00 Eur, kitos išlaidos ir vaikui perkami daiktai (pvz. motoroleris, telefonas, kt.) 133,00 Eur.
15. Dukters S. poreikių tenkinimui skiriama suma sudaro iš viso 1 561,00 Eur per mėnesį: privataus ugdymo išlaidos 250,00 Eur, maitinimas 150,00 Eur, būsto išlaidos (būsto nuoma, komunalinės paslaugos) 360,00 Eur, dienpinigiai, kišenpinigiai smulkioms išlaidoms 60,00 Eur, higienos, buities prekės, kirpėjo paslaugos ir kt. 50,00 Eur, sveikatos priežiūra (vitaminai, maisto papildai, odontologo priežiūra, vizitai pas specialistus ir pan.) 21,00 Eur, ortodontinis gydymas kapomis 170,00 Eur, rūbai, avalynė 83,00 Eur, priemonės dailės mokyklai 20,00 Eur, kitos ugdymo priemonės 10,00 Eur, mokyklinė apranga, kuprinė, uniforma 10,00 Eur, gimtadienio šventė 25,00 Eur, transporto išlaidos 30,00 Eur, interneto plano išlaidos 10,00 Eur, mobilus ryšys 10,00 Eur, kiti socialiniai poreikiai (ekskursijos, kinas, spektakliai, draugų gimtadieniai ir pan.) 30,00 Eur, vaiko augintinių priežiūra 30,00 Eur, būreliai, išlaidos, susijusios su užklasiniais užsiėmimais 65,00 Eur, vasaros atostogų išvykos, stovyklos 52,00 Eur, kitos išlaidos ir vaikui perkami daiktai (telefonas, laikrodis, ausinės) 125,00 Eur.
16. Dukters O. poreikių tenkinimui skiriama suma sudaro iš viso 1 159,00 Eur: privataus ugdymo išlaidos 250,00 Eur, maitinimas 150,00 Eur, būsto išlaidos (būsto nuoma, komunalinės paslaugos) 360,00 Eur, dienpinigiai, kišenpinigiai smulkioms išlaidoms 20,00 Eur, higienos, buities prekės, kirpėjo paslaugos ir kt. 35,00 Eur, sveikatos priežiūra (vitaminai, maisto papildai, odontologo priežiūra, vizitai pas specialistus ir pan.) 21,00 Eur, rūbai, avalynė 83,00 Eur, ugdymo priemonės 10,00 Eur, mokyklinė apranga, kuprinė, uniforma 10,00 Eur, gimtadienio šventė 30,00 Eur, transporto išlaidos 50,00 Eur, interneto plano išlaidos 10,00 Eur, mobilus ryšys 10,00 Eur, kiti socialiniai poreikiai (ekskursijos, kinas, spektakliai, draugų gimtadieniai ir pan.) 20,00 Eur, būreliai, išlaidos, susijusios su užklasiniais užsiėmimais 50,00 Eur, vasaros atostogų išvykos, stovyklos 25,00 Eur, kitos išlaidos ir vaikui perkami daiktai 25,00 Eur.
17. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo pajamas sudaro: UAB „Idomus“ gaunamas darbo užmokestis – apie 1 426,00 Eur per mėnesį, gaunamos nuomos pajamos už nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą – 310,00 Eur per mėnesį, gaunamos nuomos pajamos už žemės sklypo dalį – apie 66,67 Eur per mėnesį, iš viso: 1 802,67 Eur. Atsakovo turimi įsipareigojimai sudaro iš viso 1 510,05 Eur: faktiškai mokamas periodinis išlaikymas trims vaikams – 450,00 Eur per mėnesį, mokėjimai už gautą paskolą studijoms – 31,03 Eur per mėnesį; mokėjimai už gyvenamojo būsto, kuris santuokos nutraukimo metu buvo priskirtas atsakovo asmeninei nuosavybei – 772,00 Eur per mėnesį, namo privalomojo draudimo įmokos – 13,22 Eur per mėnesį, įmokos už automobilio lizingą – 200,00 Eur per mėnesį, automobilio privalomasis draudimas – 43,80 Eur per mėnesį. Atsakovo turimos kitos būtinosios išlaidos: namo išlaikymui apie 84,00 Eur mėnesiui, automobilio išlaikymui (kuras į darbą/iš darbo, remontas) – apie 100,00 Eur per mėnesį, vaistams – apie 25,00 Eur per mėnesį, telefono ir interneto ryšio išlaidoms – apie 23,00 Eur mėnesiui, mokamas mokestis už vaiko telefoną – 10,00 Eur per mėnesį, iš viso: 241,95 Eur. Atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimas turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys Aukštagirio g. 9, Noreikiškių k., Kauno r.; žemės sklypas su statiniais Marių g. 29, Rumšiškėse, Kaišiadorių r.; komercinės patalpos Žemaitės g. 14-1A, Jurbarke; komercinės patalpos – parduotuvė su baru, Žemaitės g. 14, Jurbarke; komercinės patalpos – vaistinė, Žemaitės g. 14, Jurbarke; dalis žemės sklypo ir statinių, esančių Purienų g. 11, Jurbarke; negyvenamoji patalpa- garažas, esantis Mokyklos g. 2A, Jurbarke; 1/5 dalis iš 21,840 ha ploto žemės sklypo Karapolio k., Tauragės r.
18. Ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis MB „Baltoji banga“ bei UAB „Balta akvarelė“ – apie 3 000,00 Eur per mėnesį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, Birutės 6-9, Klaipėda, kurį ieškovė įsigijo po santuokos nutraukimo banko paskolos AB Swedbank pagrindu. Kito nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė taip pat yra įsigijusi išsimokėtinai lengvąjį automobilį CITROEN C5 AIRCROSS, mėnesinės įmokos už automobilį sudaro apie 432,00 Eur, gyvenimui Klaipėdoje nuomojasi būstą, už kurį moka 1 500,00 Eur nuomą ir apie 200,00 – 400,00 Eur už komunalinius patarnavimus, priklausomai nuo sezono.
19. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas tik ieškovės pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius sprendė, kad iš esamų duomenų nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties. Tačiau, įvertinęs teismų praktikoje pripažįstamą taisyklę, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 924,00 Eur (bruto) arba 709,00 Eur (neto), taip pat atsižvelgęs ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, bei į tai, kad ieškovė gauna 96,25 Eur dydžio išmoką, mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti laikinas išlaikymas po 300,00 Eur kiekvienam vaikui yra tinkamas.
20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro 924,00 Eur arba 709,00 Eur atskaičius mokesčius.
21. Tačiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, sveikatos būklė ir su tuo susijusios galimybės gauti pajamų, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
22. Laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Kaip matyti, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas tuo ir vadovavosi, o visus turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus teismas įvertins priimdamas sprendimą. Priešingu atveju, t. y. vertinant argumentus, susijusius su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
23. Atsakovas atskiruoju skundu sutinka mokėti laikiną išlaikymą vaikams kiekvienam po 250,00 Eur, todėl prašo pakeisti teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo nurodomi argumentai dėl jo turtinės padėties, paskolų, draudimo įmokų, nesudaro pagrindo mažinti laikiną išlaikymo dydį vaikams. Atsakovas pateikė duomenis apie turimą turtą, turimas pajamas, pats nurodo sutinkantis mokėti išlaikymo sumą, kuri sudaro 250,00 Eur kiekvienam vaikui, šiuo metu moka po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, taigi pats pripažįsta, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutarta mokėti po 100,00 Eur kiekvienam vaikui suma yra nepakankama.
24. Nesant galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nustatyti nei tikrosios tėvų turtinės padėties, nei nepilnamečių vaikų poreikių, teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Laikoma, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Mažesnis nei 1 MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad imperatyvios tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo darbinės pajamos yra nepakankamos, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
26. Kartu negalima visiškai sutikti su apelianto skunde išdėstytais teiginiais, jog ieškovė nepagrindė būtinųjų vaikų poreikių. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, taigi būtent ieškovei ir tenka kasdienių vaikų poreikių (tarp jų ir būtinų) patenkinimo našta dėl vaikų išlaikymo. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo praktiką minimalus darbo užmokestis patenkina būtinuosius poreikius, į tai taikant laikinąsias apsaugos priemones ir buvo orientuojamasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su konkrečiais nepilnamečių vaikų poreikiais ir jų būtinumu, gali būti reikšmingos pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, tenkančio skyrium gyvenančiam tėvui, ir, įvertinus visas faktines aplinkybes, priimant galutinį sprendimą.
27. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių išlaidų dydžio, rėmėsi kasacinio teismo praktikoje pripažintu orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą kasacinio teismo praktiką, pritaria, jog tokia laikino išlaikymo vaikams suma (kiekvienam po 300,00 Eur) atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, užtikrina būtinuosius vaikų poreikius maistui, būstui, higienai, sveikatai, juolab, kad vaikai yra pakankamai dideli ir savaime suprantama, jog tokio amžiaus vaikų net ir būtinieji poreikiai (higienos, maisto, drabužių ir pan.) yra pakankamai nemaži. Tačiau pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai yra mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
28. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas laikino išlaikymo dydį nustatė atsižvelgdamas į Išmokų vaikams įstatymu nustatytas valstybės mokamas vaikui išmokas, tačiau, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kadangi šiuo atveju ginčo šalys augina tris nepilnamečius vaikus, todėl išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą vienam vaikui sudaro ne 96,25 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau nutarties priėmimo metu 152,00 Eur sumą gausiose šeimose augantiems vaikams (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytos priežasties yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą laikiną išlaikymo dydį nuo 300,00 Eur iki 278,50 Eur (709,00 Eur – 152,00 Eur : 2) kiekvienam vaikui.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė Išmokų vaikams įstatyme numatytus išmokų vaikams dydžius, todėl iš dalies priėmė nepagrįstą nutartį, kuri keistina sumažinant priteistą išlaikymo dydį nuo 300,00 Eur iki 278,50 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti.
Priteisti laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo T. S., nepilnamečiams vaikams H. S., gim. 2007-08-04, S. S., gim. 2011-06-25 ir O. S., gim. 2016-01-30 po 278,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt centų) kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. birželio 3 d.), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę K. S. vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.