Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovei D. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad susipažinusi su trečiuoju asmeniu S. G., nusprendė kartu pirkti kemperį. Kemperis registruotas jos vardu, kadangi ji ėmė paskolą ir jai reikės mokėti įmokas. Kredito įstaiga paskolino 11 000,00 Eur, o trečiasis asmuo likusią dalį pinigų kemperiui pasiskolino iš savo mamos – ieškovės. Kemperio kaina buvo apie 16 500,00 Eur – 11 000,00 Eur pervesta bankiniu pavedimu, likusi dalis – grynais. Dokumentuose nurodyta mažesnė suma – apie 15 300,00 Eur. Jos ir trečiojo asmens santykiai nutrūko maždaug po dviejų savaičių nuo kemperio įsigijimo. Nuo to laiko, kai paliko trečiąjį asmenį, kemperio nematė kelis mėnesius, todėl kreipėsi į policiją dėl turto susigrąžinimo. Trečiasis asmuo kemperį grąžino apie vasario mėn. ir tuomet su trečiuoju asmeniu atsiskaitė grynaisias. Kemperio atidavimo metu dalyvavo policija. Pinigus perdavė S., ne ieškovei, kadangi S. visada darė spaudimą grąžinti pinigus. Šiuo metu kemperis yra parduotas už 15 000,00 Eur. Asmeniškai pasiskolino iš ieškovės 500,00 Eur kemperio paruošimui, 5 000,00 Eur davė trečiasis asmuo S., tačiau atsakovė iš jo nesiskolino, tai buvo kaip jo prisidėjimas prie kemperio pirkimo. Transporto priemonę važiavo pirkti trise – ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo. Skolinimasis pinigų nebuvo niekaip įformintas, tiesiog žodžiu. Buvo įsipareigojusi grąžinti 500,00 Eur ieškovei, tačiau tarp šalių buvusio žodinio susitarimo ir įsipareigojimo grąžinti konkretizuoti negalėjo, ieškovei 500,00 Eur grąžino, kai dar buvo kartu su S.. Bandė tartis su S. dėl grąžinimo 5 000,00 Eur dalimis, tačiau jam netiko, norėjo visos sumos iškart. Dėl teismui pateiktų šalių susirašinėjimo žinutėmis, paaiškino, kad susirašinėjo ir su ieškove, ir su trečiuoju asmeniu. Dėl grąžinimo dalimis, paaiškino, kad nuolat bandė tartis su S. dėl pinigų grąžinimo dalimis, tačiau jis nesutiko, todėl tokį pasiūlymą žinute pateikė ir ieškovei. Dėl į bylą pateikto garso įrašo nurodė, kad pokalbio metu ginčijosi su S., kiek atsakovė jam turės grąžinti pinigų, kadangi ji iš savo pinigų mokėjo ir taršos mokestį ir kitus mokesčius, todėl 5 500,00 Eur jau nebebus (S. nuolat reikalavo grąžinti 5 500,00 Eur). Skola mamai – 5 500,00 Eur. Kemperio pirkimo metu perduodant pinigus, dalyvavo trečiasis asmuo, atsakovė, pardavėjas ir buhalterė.

10. Liudytoja E. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažįsta ieškovę apie 30 metų, 2021 m. vasarą ieškovė paprašė paskolinti pinigų, nes vaikai nori pirkti kemperį. Dėl banko nustatyto limito 2 500,00 Eur išgrynino per dvi dienas po 1 500,00 Eur ir 1 000,00 Eur. Ieškovė su liudytoja jau yra atsiskaičiusi. Pinigų ieškovei reikėjo tam, kad S. G. su atsakove galėtų įsigyti kemperį. Ieškovė davė apie 5 000,00 - 5 500,00 Eur. Ieškovė skundėsi, kad pinigų atsakovė negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

12. Iš į bylą pateiktos 2021-08-17 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2021-206 nustatyta, kad UAB „Vitlaima“ pardavė pirkėjai - atsakovei D. R. automobilį Ford Chausson AL-980-ML už 15 300,00 Eur. Tai patvirtina ir 2021-08-17 PVM sąskaita faktūra Serija 21BLV Nr. 0000297. Atsakovės nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtina VĮ „Regitra“ pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo.

13. Iš kasos pajamų orderio Serija VIT Nr. 210184 matyti, kad atsakovė 2021-08-17 sumokėjo UAB „Vitlaima“ už transporto priemonę 5 300,00 Eur.

14. Iš 2021-08-16 Vartojimo kredito sutarties Nr. CL-LTC-21024782, nustatyta, kad atsakovei buvo suteiktas 11 000,00 Eur kreditas iki 2027-06-15.

15. Iš ieškovės sąskaitos operacijų ataskaitos už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2021-08-31 nustatyta, kad ieškovė 2021-08-18 išgrynino 1 400,00 Eur, 2021-08-19 – 1 200,00 Eur.

16. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo žinutėmis nustatyta, kad šalys kalbėjosi apie tai, kada atsakovė grąžins ieškovei 5 500,00 Eur.

17. Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas teismui pateikė duomenis, t.y. 2021-11-23 pareiškėjos atsakovės D. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolą, kuriame pateikti pareiškėjos parodymai. Pareiškėja nurodė, kad ieškovės sūnus S. G. nuo 2021-10-01 negrąžina pareiškėjos vardu pirkto turistinio automobilio, padarytos žalos dydis 11 000,00 Eur. Policijos prašė padėti susigrąžinti turtą, ikiteisminio tyrimo pradėti nepageidavo. Papildomai policijai nurodė aplinkybes, jog 2021-08-16 pareiškėja paėmė paskolą su siekiu įsigyti turistinį automobilį, 2021-08-17 nuvyko į Tauragę jo įsigyti ir ten pareiškėja sumokėjo 11 500,00 Eur, dokumentuose nurodyta 14 500,00 Eur. Papildomai prie pareiškėjos duotų 11 500,00 Eur prisidėjo S. G. - davė 5 000,00 Eur. Viso už automobilį sumokėjo 16 500,00 Eur. Susitarė, kad išnuomojus automobilį pareiškėja su buvusiu sugyventiniu S. G. susigrąžins dalį investicijų į automobilį. Apie 2021-10-01 susipyko ir nutraukė santykius su S. G., pareiškėja jo paprašė grąžinti jai turistinį automobilį, tačiau S. G. visų pirma pareikalavo pareiškėją grąžinti 5 000,00 Eur, kuriuos jis investavo, tačiau pareiškėja 5 000,00 Eur neturi ir paprašė protingo termino grąžinti pinigus. Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas 2021-11-26 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo požymių. S. G. policijai nurodė, jog turistinis automobilis neslepiamas, tačiau nurodė, jog vyksta nesutarimai su pareiškėja (atsakove) dėl automobilio pasidalinimo, kadangi S. G. taip pat mokėjo pinigus už automobilį.

18. Iš vaizdo įrašo, kuriame dalyvauja ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo S. G., nustatyta, kad atsakovė 2022-02-02 teigė, jog 5 000,00 Eur nebus, nes atsakovė mokėjo taršos mokestį.

Dėl paskolos sutarties sudarymo.

21. Teismas pažymi, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo kiekvienu atveju sprendžia teismas pagal šalių reikalavimų (ir atsikirtimų) pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus.

22. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

23. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje išvardinti sandoriai, kurie turi būti sudaromi notarine forma.

24. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

25. Bylos nagrinėjimo teisme metu iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo S. G., gyvendami kartu, nusprendė įsigyti kelioninį automobilį (toliau - kemperis), kurio kaina, remiantis į byla pateikta 2021-08-17 pirkimo pardavimo sutartimi, buvo 15 300,00 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, jog tikroji kemperio kaina 16 300,00 Eur. Tuo tikslu atsakovė 2021-08-16 sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Bigbank“ 11 000,00 Eur sumai, o likusią sumą – 5 500,00 Eur kemperio įsigijimui 2021-08-17 paskolino ieškovė (paskolos davėjas) šešių mėnesių laikotarpiui, todėl byloje nėra ginčo dėl paskolinių santykių egzistavimo šioje byloje. Kemperis Ford Chausson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ir registruotas atsakovės vardu, o teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog šiuo metu kemperio nebeturi, nes jį jau pardavė. Nė viena iš bylos šalių neginčija, jog 500,00 Eur ieškovei iš jos paskolintų 5500,00 Eur yra grąžinti.

26. Byloje nustačius paskolinių santykių egzistavimo faktą, svarbu išsiaiškinti, kas buvo tikrasis paskolos gavėjas, kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, jog ieškovė pinigus skolino atsakovei ir trečiajam asmeniui, tuo tikslu, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo juo naudosis – kemperį nuomos ir jis generuos porai pajamas. Ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, jog atsakovė turi prievolę grąžinti ieškovei likusius 5 000,00 Eur, kadangi kemperis nuosavybės teise buvo įgytas ir įregistruotas atsakovės vardu ir po atsakovės ir trečiojo asmens skyrybų atiteko atsakovei. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog 5 000,00 Eur jai paskolino trečiasis asmuo S. G., kuris pinigus pasiskolino iš ieškovės, o atsakovė jam pinigus jau yra grąžinusi, kai trečiasis asmuo grąžino jai kemperį.

27. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola, ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Ieškovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovei perduoti kaip paskola ir, kad atsakovė įsipareigojo tuos pinigus grąžinti.

29. Visų pirma, bylos šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2021-08-17 ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo vyko pirkti kemperio, kurio galutinė šalių sutarta kaina 16 300,00 Eur ir visos šalys iš esmės nurodė, jog ieškovės skolinti pinigai buvo tikslinė paskola, t.y. ieškovė 5500 Eur skolino būtent kemperio įsigijimui ir ši suma turėjo būti grąžinta ieškovei per šešis mėnesius. Antra, šalys patvirtino, jog prieš ieškovei perduodant ginčo sumą, visi trys sėdėjo kemperio viduje, tačiau skirtingai nurodo, kas kam skolino pinigus. Ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė, kaip paskolos davėja, suskaičiavusi pinigus padavė juos atsakovei ir ši nuėjo kartu su pardavėju ir trečiuoju asmeniu pildyti pirkimo pardavimo sutarties, o atsakovė teigia, kad pinigus jai skolino trečiasis asmuo, kai ieškovė juos padavė trečiajam asmeniui, o pastarasis juos įdavė atsakovei. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog atsakovė teigia žinojusi, jog ieškovė skolina pinigus būtent kemperio įsigijimui ir jog būtent atsakovės vardu bus registruota kemperio nuosavybė, darytina išvada, kad atsakovė yra tikroji ir vienintelė naudos gavėja šiuose paskoliniuose santykiuose, todėl esminės reikšmės, kuris asmuo faktiškai įteikė pinigus – ieškovė ar trečiasis asmuo, neturi. Trečia, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - kasos pajamų orderio Serija VIT Nr. 210184, nustatyta, kad būtent atsakovė 2021-08-17 sumokėjo UAB „Vitlaima“ už transporto priemonę 5 300,00 Eur, o atsakovės nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtina VĮ „Regitra“ pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo, t.y. kelioninis automobilis (kemperis) registruotas būtent atsakovės vardu. Be kita ko, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji, kaip kemperio savininkė, disponuodama nuosavybės teise, kemperį jau yra pardavusi už 15 000,00 Eur. Ketvirta, iš ieškovės teismui pateiktų susirašinėjimų tarp atsakovės ir ieškovės matyti, jog šalys tarpusavyje bendrauja dėl 5 000,00 Eur grąžinimo ieškovei – ieškovė teiraujasi dėl galimybės susigrąžinti paskolintus pinigus, o atsakovė 2021-11-04 teigė, jog pinigus ieškovei grąžins ir taip jos nepaliks, o nuo 2021-12-01 teigė, jog šiuo metu pinigų neturi ir teismas spręs dėl atsakovės galimybės grąžinti pinigus. Šių faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog paskolos ir naudos gavėja yra būtent atsakovė, kadangi pinigai kemperio pirkimui buvo perduoti būtent jai, kemperio nuosavybės teisė perėjo atsakovei, kuria disponuodama atsakovė gavo naudos, parduodama kemperį už 15 000,00 Eur, o iš šalių pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė pripažįsta, jog yra skolinga ieškovei ir pinigus grąžins. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė ir nurodo, jog būtent trečiasis asmuo S. G. yra asmuo, paskolinęs jai pinigus ir kuriam nuolat siekė atiduoti pinigus, tačiau teismo vertinimu trečiasis asmuo šiuose paskolos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp ieškovės ir atsakovės, buvo tik tarpininkas, kadangi jis yra artimas ieškovės šeimos narys – sūnus, tik dėl jo buvimo šalia ieškovė patikėjo atsakove ir paskolino jai pinigus kemperio įsigijimui, kuris buvo registruotas atsakovės vardu. Be kita ko, trečiasis asmuo naudos iš paskolinių santykių negavo, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, ieškovės teikta paskola buvo tikslinė – kemperio įsigijimui, kemperis atiteko atsakovei, atsakovė jį pardavė. Tai jog trečiasis asmuo iš esmės atstovavo ieškovę, kaip savo motiną, siekdamas, kad atsakovė grąžintų pinigus, patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovė į bylą pateiktuose susirašinėjimuose patvirtino, jog atsakovė yra skolinga būtent ieškovei.

30. Ieškovei įrodžius ir byloje nustačius, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę teisiniai paskolos santykiai, t.y. ieškovė, kaip paskolos davėja, suteikė 5 500,00 Eur paskolą atsakovei, kaip paskolos gavėjai, atsakovė sutiko šiuos pinigus grąžinti per šešis mėnesius, svarbu nustatyti, ar atsakovė grąžino pinigus ieškovei, kadangi atsakovė paskolinių santykių nors ir neneigia, tačiau teigia, jog 500 Eur grąžino ieškovei, o 5 000,00 Eur yra grąžinusi trečiajam asmeniui. Atsakovė šį faktą turi įrodyti. Kaip jau minėta byloje šalys pripažino, jog atsakovė ieškovei grąžino 500,00 Eur ir ginčo dėl šios sumos tarp šalių nėra.

31. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog 2022-02-02 trečiajam asmeniui grąžinus kemperį atsakovei, atsakovė grąžino ir 5 000,00 Eur, tačiau teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo. Priešingai - byloje esantys atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas ir vaizdo įrašas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė nė neketino ieškovei grąžinti pinigų. Iš 2022-02-02 į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, jog trečiasis asmuo 19:00 val. grąžins atsakovei kemperį, o atsakovė 15:02 val. teigė, jog pinigų grąžinti skolą neturi ir jog teismas spręs dėl atsakovės galimybės grąžinti pinigus. Ieškovė taip pat į bylą pateikė 2022-02-02 darytą vaizdo įrašą, kuriame galima matyti ir girdėti ieškovę, atsakovę ir trečiąjį asmenį kalbančius apie 5 000,00 Eur grąžinimą bei atsakovę tvirtinančią, jog „tai jau nebebus ir tų 5 000,00 Eur“, kas patvirtina, jog atsakovė tą dieną pinigų ieškovei negrąžino. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog 5 000,00 Eur grąžino ieškovei, todėl konstatuotina, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 5 000,00 Eur.

32. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovė 2021-08-17 kemperio pirkimo metu paskolino atsakovei 5 500,00 Eur šešių mėnesių laikotarpiui, iš kurių atsakovė grąžino ieškovei tik 500,00 Eur, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčius paskoliniams teisiniams santykiams, atsakovė liko skolinga ieškovei likusius 5 000,00 Eur.

Dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos priteisimo.

33. Ieškovė prašo pripažinti paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė 2021-08-17 paskolino atsakovei šešių mėnesių laikotarpiui 5 500,00 Eur galiojančia ir priteisti iš atsakovė 5 000,00 Eur.

34. Kaip minėta anksčiau, pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis).

35. CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan. (Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. e2A-17-614/2020, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-629-730/2022, Šiaulių apygardos teismas, 2021-12-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-686-372/2021). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, o paskolos suma viršija 3 000,00 Eur, ši sutartis nebuvo patvirtinta notaro, t. y. ji buvo sudaryta žodžiu, o sandoris įvykdytas grynaisiais ir ginčo dėl to byloje nėra. Papildomai teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų ir duomenų visuma, konstatavo, jog atsakovė buvo tikroji 5 500,00 Eur paskolos gavėja ir ieškovei grąžino tik 500,00 Eur. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taikytina CK 1. 93 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, todėl pripažintina, kad paskolos sutartis pagal kurią ieškovė V. M. 2021-08-17 paskolino atsakovei D. B. šešių mėnesių laikotarpiui 5 500,00 Eur, yra negaliojanti.

37. Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

38. Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl 5 000,00 Eur grąžinimo, todėl laikytina, jog ieškovė pareiškė reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.

39. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir byloje konstatavus, jog žodinė paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas ir teismas ją pripažino negaliojančia, tačiau vis dėlto ji sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė – atsakovei buvo perduoti pinigai, kuriais ji pasinaudojo įsigydama kemperį, atsakovė negrąžino 5000,00 Eur ieškovei, todėl teismui pripažinus 2021-08-17 žodinę paskolos sutartį negaliojančia, taikytina restitucija, iš atsakovės ieškovei priteistina 5 000,00 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų.

40. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas.

41. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškina, jog restitucija yra teisių gynimo būdas, kuris taikomas, be kita ko, tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

43. Taigi tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-546-407/2018).

44. Nagrinėjamu atveju teismui nusprendus taikyti restituciją, ieškovei iš atsakovės priteisiant grynaisiais pinigais perduotą 5 000,00 Eur sumą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 5 000,00 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

47. Ieškovė byloje pareiškė du reikalavimus: neturtinį – pripažinti paskolos sutartį galiojančia ir turtinį – priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000,00 Eur. Teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, t. y. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė 2021-08-17 paskolino atsakovei šešių mėnesių laikotarpiui 5 500,00 Eur, pripažino negaliojančia, tačiau taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5 000,00 Eur, todėl laikytina, kad teismas ieškovės ieškinį tenkino 50 proc.

48. Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudaro: žyminis mokestis už ieškinį (turtinį reikalavimą) ir patikslintą ieškinį (neturtinį reikalavimą) – 207,00 Eur, žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 45,00 Eur, užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas – 500,00 Eur.

49. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistina 103,50 Eur žyminio mokesčio (207,00 Eur / 2).

50. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už jai suteiktas advokatės teisines paslaugas, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą iš dalies.

51. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės ir atsakovės atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 250,00 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteistina 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Valstybė šioje byloje patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 13,44 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės ir atsakovės valstybei priteistina po 6,72 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas,

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė V. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolino atsakovei D. B. šešių mėnesių laikotarpiui 5 500,00 Eur niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.

Taikyti restituciją – ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 000,00 Eur (penki tūkstančiai eurų), 5 (penki) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo ir 353,50 Eur (trys šimtai penkiasdešimt trys eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,72 Eur (šeši eurai ir 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Informuoti ieškovę ir atsakovę, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.