Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3496-674/2021 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui M. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

19. Iš į nagrinėjamą bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. G. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2020 m. sausio 14 dieną išgrynino 10000,00 Eur. Atsakovas, nurodydamas, kad tarp šalių vyko daug komercinių susitarimų, pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2020 m. liepos 10 d., iš kurios nustatyta, kad pardavėjas A. G. pardavė (duomenys neskelbtini), atstovaujamos M. B., virtuvinį komplektą su buitine technika, kaina – 5000,00 Eur. Ieškovas A. G. pateikė du banko operacijos išrašus ir kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) į A. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 29 d. pervedė 2000,00 Eur už virtuvę, 2020 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 3000,00 Eur už virtuvę. 2019 m. spalio 31 d. pardavėja (duomenys neskelbtini) pirkėjui A. G. už ekspozicinės virtuvės baldų komplektą išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GMS 10413, kurios suma 4900,00 Eur. Į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 8 d. susitikimo metu dalyvavusių šalių pokalbio įrašas.

20. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

21. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovui, pareiškusiam reikalavimą pripažinti žodinę paskolos sutartį niekine ir negaliojančia ir taikyti restituciją, kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta.

23. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola, ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Ieškovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovui perduoti kaip paskola ir, kad atsakovas įsipareigojo tuos pinigus grąžinti.

26. Iš į bylą pateikto šalių pokalbio nustatyta: 0:00 min. - 1:48 min. susirinkimo dalyviai (M. B., A. G., M. N.) kalba apie (duomenys neskelbtini) bankroto procedūrą. 1:48 min. M. B. sako: dabar turim kitus reikalus ane, A. Turim seną reikalą, tai 10000,00 skolą tau, kurią reikia atiduoti. Kas ten yra? Ten yra tikrai „chujovai“, nes pažiūrėk, kiek jau laiko tempiasi, pusė metų man jau atrodo. 2:05 min. A. G. sako: pusę metų, lygiai pusę metų, M. 2:08 min. M. B. sako: nu tai va, pardavinėju aš jau tą žemę. Realiai yra taip, M. pažįstamas tvarko tą reikalą, jis jau grįžo iš atostogų. Matai, aš ten irgi buvau ,,prisivirinęs“. Negalėjau aš parduoti tos žemės. Dabar jau galiu parduoti. Dabar ją pardavinėjam, procedūra truks iki mėnesio. 2:33 min. A. G. sako: žinai ką, M., tu dabar šneki taip. Nuo sausio 14 d. sakei 2 savaitėms. 2:40 min. M. B. sako: nu jo, taip. 2:41 min. A. G. sako: po to prašei dar 2 savaites, tai jau vasario 14. Nuo vasario 14 praėjo jau pusė metų, 6 mėnesiai, taip? 2:46 min. M. B. sako: nu 6 mėnesiai, taip. 2:50 min. A. G. sako: dabar būtų geriausia padaryti notarišką sutartį, galim? P. S. J. 2:56 min. M. B. sako: galim, aš neturiu jokių problemų šitoje vietoje. Tik įdomu, kiek ta sutartis kainuos, tikiuosi nedaug. 3:10 min. A. G. sako: nu gal jau brangiai nekainuos, notarišką sutartį. Užregistruok. 3:15 min. M. B. sako: man suorganizuoti? 3:16 min. A. G. sako: taip, suorganizuok. Nuvažiuosim, pasirašysim raštišką sutartį. 3:20 min. M. B. sako: tai žiūrėk, sutariam, aš suorganizuoju. Bet gal pas kitą notarę, aš turiu. 3:26 min. A. G. sako: ne tai geriau pas S. J.. 3:30 min. M. B. sako: kodėl pas ją? Draugė? 3:32 min. A. G. sako: ne, ne draugė, ji tam rajonui priklauso. Kodėl negalima pas ją? 3:40 min. M. B. sako: aš esu rašęs pas vieną notarę, paskambinu ir greitai. Bet jeigu nenori. 3:46 min. A. G. sako: ne, darom pas S. J.. 3:50 min. M. B. sako: kas ji tokia? Kur man ją rasti? Man tai, A., jokio skirtumo. Svarbu būsi ramesnis. Kaip ji vadinasi? 4:04 min. A. G. sako: S. J., (duomenys neskelbtini), tik numerio neatsimenu. 4:26 min. M. B. sako: Nu yra, gerai suorganizuosim. 4:29 min. A. G. sako: Užregistruok ir paskambink, pasakyk, kada galės priimti. 4:33 min. M. B. sako: gerai. 4:35 min. A. G. sako: ir padarom viską raštiškai, oficialiai, nes man tie pažadai nusibodo, skambinu, neatsiliepi. Man reikia iš kažko gyventi. 4:50 M. B. sako: gerai.

27. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis dokumentas, kurio pagrindu būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas bei numatytas pinigų grąžinimo terminas. Taip pat nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl paskolos suteikimo. Byloje nėra ir liudytojų parodymų, kuriais būtų galima grįsti buvus tarp šalių tam tikrus santykius. Faktą, kad pinigai buvo perduoti atsakovui kaip paskola, o atsakovas įsipareigojo gautus pinigus grąžinti, ieškovas grindė netiesioginiais įrodymais (įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2020 m. sausio 14 dieną išgrynino 10000,00 Eur, įrašytas šalių pokalbis).

28. Kasacinis teismas yra suformulavęs ir išplėtojęs nuoseklią praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

30. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

31. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių išdėstytas pozicijas, į bylą pateiktus netiesioginius įrodymus dėl pinigų išgryninimo, užfiksuoto ieškovo ir atsakovo pokalbio turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina tarp šalių egzistavus realius paskolos teisinius santykius. Užfiksuotas šalių pokalbis patvirtina, kad egzistavo 10000,00 Eur dydžio atsakovo skola, atsakovas šios sumos buvo negrąžinęs, pripažino, kad ją reikia atiduoti. Pokalbyje užfiksuotas ir terminas – nuo sausio 14 d., kalbėta apie užsitęsusį skolos grąžinimą – vasario 14 d. Pokalbio įrašas nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių, kad skola galimai buvo tik dėl jų vykdytų komercinių sandorių, šių aplinkybių nepatvirtina ir į bylą pateikta 2020 m. liepos 10 d. baldų su buitine technika pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad pinigai atsakovui buvo perduoti kaip asmeninė paskola, o atsakovas įsipareigojo ieškovui šią paskolą grąžinti.

33. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis neatitinka tokio pobūdžio paskolos sutarčiai nustatytų imperatyviųjų formos reikalavimų.

35. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

36. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos suma viršija 3000,00 Eur sumą, šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Kadangi šalims sudarant sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, spręstina, jog šalių sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), taikytina restitucija ieškovui iš atsakovo priteisiant grynaisiais pinigais perduotą 10000,00 Eur sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

38. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, ir joje nurodytą praktiką). Taigi viena iš procesinių palūkanų paskirčių yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patiriamus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės.

40. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką nevilkinti teismo proceso, greičiau įvykdyti prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015, ir joje nurodytą praktiką).

41. Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis).

42. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

43. Restitucija yra teisių gynimo būdas, kuris taikomas, be kita ko, tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

44. Atsižvelgiant į tai, kad restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, laikytina, kad šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui tam tikrą pinigų sumą įsiteisėjimo momento. Tokiu atveju skaičiuojant procesines palūkanas nuo ieškovui priteistos sumos atsakovas yra skatinamas įvykdyti teismo sprendimą, ieškovui yra kompensuojami jo patiriami nuostoliai, jei atsakovas nevykdo savo piniginės prievolės, o tai atitinka nurodytas procesinių palūkanų paskirtis.

45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nusprendus taikyti restituciją, ieškovui iš atsakovo priteisiant 10000,00 Eur sumą, iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 10000,00 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, jog nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodytos ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl įrodymų nepakankamumo, laikytina pagrįsta, todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

50. Nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio; paduodamas ieškinį, sumokėjo 188,00 Eur žyminio mokesčio; paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 225,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 488,00 Eur žyminio mokesčio.

51. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. gegužės 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas (dalyvavimas 2021-05-11 teismo posėdyje ir kelionė į teismo posėdį iš (duomenys neskelbtini) ir atgal), kurios suma 302,50 Eur; 2021 m. kovo 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas (ieškinio parengimas), kurios suma 484,00 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 786,50 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas. Taip pat pateikė 2021 m. liepos 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas (dalyvavimas 2021-06-10 teismo posėdyje ir kelionė iš (duomenys neskelbtini) ir atgal; dalyvavimas 2021-07-19 teismo posėdyje ir kelionė iš (duomenys neskelbtini) ir atgal), kurios suma 544,50 Eur; 2021 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 344,50 Eur sumos sumokėjimą, ir 2021 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 200,00 Eur sumos sumokėjimą, iš viso – 544,50 Eur.

52. Ieškovas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas kelionei iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į teismo posėdžius. Nurodė, jog pats nevairuoja, todėl į teismo posėdžius vyko taksi. Pateikė išlaidas patvirtinančius duomenis – 2021 m. gegužės 11 d. pinigų priėmimo kvitą, kurio suma 60,00 Eur; 2021 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitą, kurio suma 60,00 Eur; 2021 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitą, kurio suma 60,00 Eur, iš viso – 180,00 Eur.

53. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė 2021 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimas), kurios suma 726,00 Eur; 2021 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 726,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

54. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis bei atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, sprendžia, kad ieškovui A. G. iš atsakovo M. B. priteistina 488,00 Eur žyminio mokesčio; 1511,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

55. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas rekomendacijas, į ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, analizuotus klausimus, apimtį, galimai sugaištą laiką, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams.

56. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme valstybei nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. G. ieškinį tenkinti.

2020 m. sausio 14 d. žodinę paskolos sutartį dėl 10000,00 Eur skolos, sudarytą tarp ieškovo A. G. ir atsakovo M. B., pripažinti niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų) ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10000,00 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2021 m. gruodžio 1 d.) iki jo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 488,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 1511,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.