- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-230-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01809-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovei D. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolino atsakovei šešių mėnesių laikotarpiui 5 500 Eur galiojančia; priteisti iš atsakovės 5 000 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolino atsakovei 5 500 Eur, šešių mėnesių laikotarpiui, automobilio kemperio Ford Chausson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui. Teigia, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovė buvo artima ieškovės sūnaus S. G. draugė. Atsakovė ketino savo vardu paimti banko paskolą transporto priemonės – kemperio įsigijimui, tačiau atsakovei nepakako banko jai suteiktos paskolos, trūko 5 500 Eur, todėl prašoma atsakovės bei savo sūnaus S. G., sutiko atsakovei paskolinti trūkstamus 5 500 Eur. Pažymėjo, kad dalį šios sumos, t. y. 2 500 Eur pasiskolino iš E. M., o likusius 3 000 Eur turėjo namie.
2.2. Atsakovė kartu su jos sūnumi planavo įsigytą kemperį nuomoti ir tokiu būdu gauti pajamų bei per 6 mėnesius grąžinti skolą po 500 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. kartu su sūnumi S. G. bei atsakove nuvyko į Tauragę, ir atsakovei prieš įsigyjant automobilį Ford Chausson, AL-980-ML, perdavė 5 500 Eur. 2021 m. rugsėjo mėnesį, atsakovė grąžino dalį skolos – 500 Eur, o likusių pinigų nebegrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolino atsakovei šešių mėnesių laikotarpiui 5 500 Eur niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Taikė restituciją – ieškovei priteisė 5 000 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 000 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo ir 353,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei iš ieškovės ir atsakovės po 6,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, gyvendami kartu, nusprendė įsigyti kelioninį automobilį, kurio kaina, remiantis į byla pateikta 2021 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo pardavimo sutartimi, buvo 15 300 Eur. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, jog tikroji kemperio kaina 16 300 Eur. Tuo tikslu atsakovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Bigbank“ 11 000 Eur sumai, o likusią sumą – 5 500 Eur kemperio įsigijimui 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolino ieškovė (paskolos davėjas) šešių mėnesių laikotarpiui. Darė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl paskolinių santykių egzistavimo šioje byloje. Kemperis Ford Chausson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ir registruotas atsakovės vardu, o teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog šiuo metu kemperio nebeturi, nes jį jau pardavė. Konstatavo, kad nė viena iš bylos šalių neginčija, jog 500 Eur ieškovei iš jos paskolintų 5 500 Eur yra grąžinti.
4.2. Nurodė, kad atsakovės teigimu ji žinojo, jog ieškovė skolina pinigus būtent kemperio įsigijimui ir kad būtent atsakovės vardu bus registruota kemperio nuosavybė. Darė išvadą, kad atsakovė yra tikroji ir vienintelė naudos gavėja šiuose paskoliniuose santykiuose, todėl laikė, jog esminės reikšmės, kuris asmuo faktiškai įteikė pinigus – ieškovė ar trečiasis asmuo, neturi. Taip pat teigia, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - kasos pajamų orderio serija VIT Nr. 210184, nustatyta, jog būtent atsakovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo UAB „Vitlaima“ už transporto priemonę 5 300 Eur, o atsakovės nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtina VĮ „Regitra“ pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo, t. y. kelioninis automobilis (kemperis) registruotas būtent atsakovės vardu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji, kaip kemperio savininkė, disponuodama nuosavybės teise, kemperį jau yra pardavusi už 15 000 Eur, o iš ieškovės teismui pateiktų susirašinėjimų tarp atsakovės ir ieškovės matyti, jog šalys tarpusavyje bendrauja dėl 5 000 Eur grąžinimo ieškovei. Darė išvadą, kad paskolos ir naudos gavėja yra būtent atsakovė, kadangi pinigai kemperio pirkimui buvo perduoti būtent jai, kemperio nuosavybės teisė perėjo atsakovei, kuria disponuodama atsakovė gavo naudos, parduodama kemperį už 15 000 Eur, o iš šalių pateikto susirašinėjimo nustatė, kad atsakovė pripažįsta, jog yra skolinga ieškovei ir pinigus grąžins.
4.3. Teigia, kad byloje nustačius, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę teisiniai paskolos santykiai, t. y. ieškovė, kaip paskolos davėja, suteikė 5 500 Eur paskolą atsakovei, kaip paskolos gavėjai, atsakovė sutiko šiuos pinigus grąžinti per šešis mėnesius, svarbu nustatyti, ar atsakovė grąžino pinigus ieškovei. Pažymėjo, jog atsakovė paskolinių santykių nors ir neneigia, tačiau teigia, kad 500 Eur grąžino ieškovei, o 5 000 Eur yra grąžinusi trečiajam asmeniui. Konstatavo, kad atsakovė šį faktą turi įrodyti bei atkreipė dėmesį, jog šalys pripažino, kad atsakovė ieškovei grąžino 500 Eur ir ginčo dėl šios sumos tarp šalių nėra.
4.4. Nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog 2022 m. vasario 2 d. trečiajam asmeniui grąžinus kemperį atsakovei, atsakovė grąžino ir 5 000 Eur, tačiau teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo. Teigia, jog yra priešingai – byloje esantys atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas ir vaizdo įrašas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė nė neketino ieškovei grąžinti pinigų. Nurodė, kad iš 2022 m. vasario 2 d. į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, jog atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiasis asmuo 19:00 val. grąžins atsakovei kemperį, o atsakovė 15:02 val. teigė, jog pinigų grąžinti skolą neturi ir kad teismas spręs dėl atsakovės galimybės grąžinti pinigus. Darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 5 000 Eur grąžino ieškovei, todėl konstatavo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 5 000 Eur.
4.5. Nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, o paskolos suma viršija 3 000 Eur, ši sutartis nebuvo patvirtinta notaro, t. y. ji buvo sudaryta žodžiu, o sandoris įvykdytas grynaisiais ir ginčo dėl to byloje nėra. Konstatavo, jog atsakovė buvo tikroji 5 500 Eur paskolos gavėja ir ieškovei grąžino tik 500 Eur. Darė išvadą, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, taikytina civilinio kodekso (toliau – CK) 1. 93 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, todėl pripažino, kad paskolos sutartis pagal kurią ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolino atsakovei šešių mėnesių laikotarpiui 5 500 Eur, yra negaliojanti.
Šalies argumentai
4.6. Nurodė, kad niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Teigia, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl 5 000 Eur grąžinimo, todėl laikė, jog ieškovė pareiškė reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo. Akcentavo, kad atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir byloje konstatavus, jog žodinė paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas ir teismas ją pripažino negaliojančia, tačiau vis dėlto ji sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė – atsakovei buvo perduoti pinigai, kuriais ji pasinaudojo įsigydama kemperį, atsakovė negrąžino 5 000 Eur ieškovei, todėl teismui pripažinus 2021 m. rugpjūčio 17 d. žodinę paskolos sutartį negaliojančia, taikė restitucija, iš atsakovės ieškovei priteisė 5 000 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti priteisiant ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir atitinkamai nepriteisiant atsakovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė teigia, jog teikdama ieškinį, nurodė savo materialinį teisinį reikalavimą (jo faktinį dalyką) – 5 000 Eur bei faktinį pagrindą – 5 500 Eur paskolą atsakovei skirtą automobiliniam kemperiui įsigyti. Pažymėjo, kad pagrįsdama pagrindinį ieškinio reikalavimą bei atsižvelgdama į atsakovės atsikirtimus, kuriuos ji, be kita ko, grindė paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nesilaikymu, t. y. paskolos sutarties, kurios piniginė suma, viršijanti 3 000 Eur neįforminimu notarine tvarka, o savo pagrindinį reikalavimą dėl visos negrąžintos 5 000 Eur sumos priteisimo papildė papildomu išvestiniu bei neatsiejamai su pagrindiniu susijusiu reikalavimu pripažinti paskolos sutartį galiojančia. Akcentavo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nustatančią, kad teisės normas taikytinas byloje, parenka teismas, bylą nagrinėjusi teisėja parinko kitas teisės normas, nei papildomame ieškinyje buvo nurodžiusi ieškovė ir priėmė sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškovės pagrindinį reikalavimą, t. y. priteisė visą ieškovės materialinį reikalavimą (ieškinio dalyką), t. y. 5 000 Eur, kurių atsakovė nebuvo grąžinusi ieškovei.
6.2. Nurodė, kad teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jų padalinimą tarp proceso šalių lygiomis dalimis, grindė tuo, jog iš dviejų ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotų reikalavimų, buvo patenkintas tik vienas, t. y. dėl 5 000 Eur priteisimo, o reikalavimas dėl sandorio pripažinimo galiojančiu nebuvo patenkintas, nes teismas parinko kitas teisės normas. Teigia, jog tokiu būdu, atsižvelgiant į tai kad bylos šalys turėjo skirtingo dydžio išlaidas byloje, t. y. advokatams sumokėtus honorarus (ieškovė buvo sumokėjusi 500 Eur, o atsakovė – 1 300 Eur), net ir priteisus ieškovei visą jos reikalaujamą pinigų sumą iš atsakovės ir tokiu būdu iš esmės patenkinus visą jos materialinį reikalavimą, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (500 Eur advokato honoraro ir 207 Eur žyminio mokesčio) ne tik nepriteisė jai, bet dar ir priteisė iš ieškovės dalį atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (650‑353,50=296,50 Eur.). mano, kad toks bylinėjimo išlaidų paskirstymas prieštarauja civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principui, pagal kurį procesą laimėjusiais šaliai priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš procesą pralaimėjusios šalies.
6.3. Nurodė, kad pasisakant dėl to, kuri šalis laimėjo procesą ir kurioje dalyje, būtina atsižvelgti į bylos esmę bei pagrindinį ieškinio reikalavimą. Mano, kad tai daryti reikia atsižvelgiant į tai, jog teisės normas parenka teismas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad teismas iš esmės visiškai patenkino pagrindinį materialinį ieškovės reikalavimą – ieškinio dalyką, kurį sudarė 5 000 Eur, nebuvo pagrindo bylos šalims priteisti po pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, tuo labiau, kad bylą pralaimėjusios atsakovės turėtų pusės atstovavimo išlaidų suma viršijo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė ir atsakovė bei jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
12. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
13. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo konstatavo, kad ieškovė byloje pareiškė du reikalavimus: neturtinį – pripažinti paskolos sutartį galiojančia ir turtinį – priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur skolą. Nors apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad ieškovė iš esmės reiškė tik vieną reikalavimą, t. y. reikalavimą dėl 5 000 Eur skolos priteisimo, o reikalavimas dėl sutarties pripažinimo galiojančia yra tik išvestinis reikalavimas, kuris neturėtų būti vertinamas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Akcentuotina, jog esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1456/2013).
14. Vertinant apelianto teiginius, ar patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti paskolos sutartį galiojančia yra išvestinis, ar savarankiškas reikalavimas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien paskolos sutarties (ne)pripažinimas galiojančia neabejotinai sukelia pasekmes. Pirmosios instancijos teismas vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius privalėjo vertinti ir vertino aplinkybes susijusias su paskolos sutarties sudarymu, šalių siekiamais tikslais, vertino sutarties vykdymo sąlygas ir kt. Be to, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovės atskirai suformuluoto reikalavimo pripažinti paskolos sutartį galiojančia, konstatavo imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimus, kas sukėlė atitinkamas pasekmes, tai yra restitucijos taikymą, kas reiškia, jog teismas išsprendęs paskolos sutarties galiojimo klausimą vis tiek privalėjo nagrinėti ir pasisakyti dėl antrojo reikalavimo, t. y. 5 000 Eur skolos priteisimo.
15. Dar daugiau, iš patikslinto ieškinio bei kartu su juo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė reikšdama naują reikalavimą pripažinti paskolos sutartį galiojančia be kita ko sumokėjo įstatymu nustatytą žyminį mokestį, tačiau žyminiu mokesčiu yra apmokestinami tik tie ieškinio reikalavimai, kurie yra savarankiški, t. y. kiekvienas jų gali būti atskiru ginčo dalyku, o jų tenkinimas sukeltų skirtingas teisines pasekmes.
16. Akcentuotina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į suformuluotus patikslinto ieškinio reikalavimus bei į tai, kad ieškovė teikdama patikslintą ieškinį papildomai sumokėjo žyminį mokestį už naujai suformuluotą reikalavimą, darytina išvada, jog ieškovė suvokė, jog patikslintu ieškiniu reiškiamas naujas savarankiškas reikalavimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškiniu buvo pareikšti iš esmės du atskiri savarankiški reikalavimai.
17. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog pasisakant dėl to, kuri šalis laimėjo procesą ir kurioje dalyje, būtina atsižvelgti į bylos esmę bei pagrindinį ieškinio reikalavimą. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog teismas iš esmės visiškai patenkino pagrindinį materialinį ieškovės reikalavimą – ieškinio dalyką, kurį sudarė 5 000 Eur, nebuvo pagrindo bylos šalims priteisti po pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais. Tiek iš ieškinio tiek iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė iš esmės kreipėsi į teismą siekdama prisiteisti atsakovei paskolintas pinigines lėšas, o antrasis ieškovės reikalavimas buvo reiškiamas siekiant nustatyti tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių pagrindą. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog reikalavimai dėl skolos priteisimo bei reikalavimas pripažinti paskolos sutartį galiojančia nėra lygiaverčiai.
18. Kaip minėta, civilinio proceso įstatymas numato teismo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kokiu tikslu ieškovė kreipėsi į teismą. Kaip minėta, ieškovės kreipimosi į teismą tikslas buvo prisiteisti atsakovei suteiktą 5 000 Eur paskolą. Be to, sutiktina, su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog šis ieškovės reikalavimas buvo tenkintas visiškai, todėl atsižvelgiant į pagrindinę priežastį dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą (dėl kurios iš esmės susidarė bylinėjimosi išlaidos), tačiau įvertinus tai, kad reikalavimas pripažinti paskolos sutartį galiojančią buvo atmestas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš viso buvo tenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų.
19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 752 Eur (žyminis mokestis už ieškinį (turtinį reikalavimą) sudaro 113 Eur ir patikslintą ieškinį (neturtinį reikalavimą) sudaro 94 Eur, žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 45 Eur, užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas – 500 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad neturtinis reikalavimas (pripažinti paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. paskolino atsakovei šešių mėnesių laikotarpiui 5 500 Eur galiojančia) netenkintas, žyminis mokestis už šį reikalavimą nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 658 Eur (113 + 45 + 500) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad iš viso buvo tenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atitinkamai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai bei ieškovei iš atsakovės priteistina 493,50 Eur (658 Eur * 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
20. Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 1 300,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat į tai, kad iš viso buvo atmesta 25 procentai ieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bei atsakovei iš ieškovės priteistina 325 Eur (1 300 Eur * 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
21. Atlikus priešpriešinių vienarūšių ieškovės bei atsakovės reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 168,50 Eur (493,50 Eur – 325 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
22. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog valstybė šioje byloje pirmosios instancijos teisme patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 13,44 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl atsižvelgiant į tai, jog šia nutartimi buvo pakeistos pareikštų reikalavimų tenkinimo proporcijos, atitinkamai keistinas ir iš šalių priteistinas valstybei priteistinų sumų dydis. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 75 procentais, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 10,08 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė šioje byloje pirmosios instancijos teisme patyrė 13,44 Eur, o atsakovei atlyginti tenkanti dalis sudaro 10,08 Eur, todėl iš ieškovės valstybei turėtų būti priteista 3,36 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, tačiau įvertinus tai, kad iš ieškovės priteistina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).
24. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016).
26. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliantė iš esmės ginčo procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neginčydama sprendimo iš esmės dėl išspręstų materialinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, tačiau patikslintina Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, joje nurodant, jog iš atsakovės ieškovei priteistina 168,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 321 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei nurodė, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio bei 100 Eur atstovavimo išlaidų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad kartu su apeliaciniu skundu pridedami įrodymai patvirtinantys tiek žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek sumokėjimą už atstovavimo išlaidas, tačiau apeliacinio skundo priede faktiškai buvo pateikti įrodymai tik dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Nesant į bylą pateiktų įrodymų apie ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas bei nesant galimybės nustatyti šių išlaidų objektyvumo, apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas už atstovavimą nespręstinas.
29. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įvertinus tai, kad šis apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už apeliacinį skundą sumokėtas 105 Eur žyminis mokestis grąžintinas ieškovei.
30. Duomenų apie kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:
„Priteisti iš atsakovės D. B. ieškovei V. M. 168,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės D. B. 10,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Informuoti ieškovę ir atsakovę, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui“.
Grąžinti ieškovei V. M. 105 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.