Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1511-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
2A-1511-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13267-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis
Atsakovas
G. B.
Ieškovas
R. B.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1511-730/2015

Teisėja Neringa Ruibytė (Proceso Nr. 2-06-3-13267-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.5.2.1.; 3.3.1.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gruodžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-167-642/2013 ir priteisti iš ieškovo G. B. išlaikymą nepilnamečiams sūnums M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 174,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant į R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo dalį ieškovės skolų, kurios siekia 868,86 Eur, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C408524356 (1170,00 Lt) ir sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 (1523,15 Lt), nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nurodant, kad atsakovas pasiima vaikus kas antrą savaitgalį, t. y. 2 savaitgalius per mėnesį (šeštadienį ir sekmadienį), ir kiekvieną savaitę po dvi dienas, ieškovės ligos metu, vaikų vasaros atostogų metu dažniau, nes atsakovas turi kasmetines atostogas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o birželio mėnesio 1–15 dienomis vaikai atostogaus su ieškove. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog gauna tik minimalų darbo užmokestį, vaikų išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 275,00 Lt, todėl nepakanka lėšų vaikams išlaikyti. Atsakovas visiškai nesirūpina vaikų auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymusi, lavinimu. Vaikų ligos atveju samdo auklę, kuriai moka 4–5 Lt už valandą, šiuo metu įsiskolinimas auklei siekia 1500,00 Lt. Vaikams mokyklai paruošti išleido 1500,00 L, vaikų kirpyklai išleidžia 40,00 Lt per mėnesį, žiemos rūbams 700,00 Lt (žieminiai batai, striukės, kepurės ir t. t.), žiemą už buto komunalinius patarnavimus sumoka apie 800,00 Lt. Sūnaus M. B. sveikata vis blogėja, todėl jam reikalingas gydymas, psichologo konsultacijos, reabilitacija. Atsakovas sūnus pasiima tik kartą per mėnesį 2–3 val., nors gyvena šalia, kitame name. Prašė atsakovo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau jokios paramos nesulaukė. Pati negali dirbti sunkaus fizinio darbo, sveikata nuolat blogėja, reikalingas gydymas, reabilitacija, vaikų auginti niekas nepadeda, mama (gim. 1942 m.) serga ir jai pačiai reikalinga pagalba.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo G. B. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2014-11-07, iš atsakovo G. B. priteisė sūnui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nusprendė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2014-11-06; pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo G. B. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2014-11-07, iš atsakovo G. B. priteisė sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nusprendė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2014-11-06; paskyrė ieškovę R. B. lėšų, skirtų vaikų M. B. ir K. B. išlaikymui, tvarkytoja, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinęs vaikų amžių, poreikius, tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 300,00 Eur, teismas pripažįsta, jog kiekvieno iš nepilnamečių vaikų M. B. ir K. B. išlaikymui mėnesiui skirta 80,00 Eur suma yra per maža ir negali patenkinti jų poreikių. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad 2013-02-24 teismo sprendimu dalis išlaikymo vaikams buvo priteista turtu, kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti pakankama 250,00 Eur suma. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis po santuokos nutraukimo didėjo, atsakovas teikė didesnį nei priteistą išlaikymą vaikams pagal galimybes ir po to, kai atsakovas pradėjo mokėti tik priteisto dydžio išlaikymą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, teismas darė išvadą, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B. ir K. B., taigi atsakovas turi teikti kiekvienam vaikui 125,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgdamas į vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, nesant ginčo tarp šalių, teismas manė, kad netikslinga būtų nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarką nustatant konkretų susitikimų laiką. Įrodymų, patvirtinančių, jog kreditai buvo ieškovės paimti siekiant patenkinti tam tikrus ypatingai padidėjusius vaikų poreikius, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Abu kreditai buvo paimti po santuokos nutraukimo tarp šalių, todėl šiuos asmeninius įsipareigojimus turi vykdyti pati ieškovė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį ieškovės skolų atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pirmosios instancijos 2015-06-08 teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir akcentavo ne tas faktines aplinkybes, kurias turėjo vertinti kaip atsakovo nurodytas esmines. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog, be 275,00 Lt (80,00 Eur) mokamų mėnesinių periodinių išmokų kiekvieno vaiko išlaikymui, atsakovas kaip išlaikymą turtu natūra lygiomis dalimis papildomai perleido po santuokos nutraukimo jam priteistą 1/2 dalį buto, be to, vaikų išlaikymui pervesdavo žymiai didesnes sumas, nei priteista.Ieškovė neįrodė išaugusių vaikų poreikių, kurie realiai sąlygotų išlaikymo padidinimo būtinybę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo didesnį išlaikymą sūnums nuo bylos iškėlimo teisme, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Nurodė, kad sūnumis ieškovė rūpinasi viena, jos gaunamos pajamos ir atsakovo teikiamas vaikams išlaikymas nėra pakankama suma dviem vaikams išlaikyti. Vaikų sveikata blogėja dėl nepritekliaus, dėl ligų sūnus (duomenys neskelbtini) praleidžia labai daug pamokų, vaikams ieškovė negali nupirkti naujų rūbų, avalynės ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – 2014–2015 m. laikotarpio išrašą iš M. B. dienyno (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, išrašus iš bankų, M. B. neįgalumo pažymų kopijas. Kadangi byloje nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, vaikų pasikeitusius poreikius ieškovė įrodinėja pablogėjusia sūnaus M. B. sveikata, dėl ko vaikas negali lankyti mokyklos, bei bloga finansine padėtimi, minėti įrodymai turi reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl pridėtini.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams, ieškovė, be kitų reikalavimų, prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimu priteistą kiekvienam vaikui 275,00 Lt išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 174,00 Eur kiekvienam vaikui mokamų mėnesinių periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, padidino šalių nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui iki 125,00 Eur. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas nesutinka motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir akcentavo ne tas faktines aplinkybes, kurias turėjo vertinti kaip atsakovo nurodytas esmines, tai yra jog ieškovė neįrodė pasikeitusių vaikų poreikių, o atsakovas, be 275,00 Lt (80,00 Eur) mokamų mėnesinių periodinių išmokų kiekvieno vaiko išlaikymui, kaip išlaikymą turtu natūra lygiomis dalimis kiekvienam vaikui papildomai perleido po santuokos nutraukimo jam priteistą 1/2 dalį buto, be to, vaikų išlaikymui pervesdavo žymiai didesnes sumas, nei priteista. Nesutiktina su apelianto argumentais.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra G. B. ir R. B.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-167-642/2013 nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką bendru sutikimu bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnamečių vaikų M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. B., atsakovas G. B. iki nepilnamečių vaikų M. B. ir K. B. pilnametystės įsipareigojo mokėti išlaikymą – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275,00 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijo tokia tvarka: kiekvienam sutuoktiniui tenka po 1/2 dalį buto, atsakovas G. B. savo dalį, kaip išlaikymą turtu natūra, šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties numatyta tvarka lygiomis dalimis perduoda nepilnamečiams vaikams M. B. ir K. B. po 1/4 dalį.

Dėl pagrindo pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaikų poreikiais bei ieškovės finansine padėtimi.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius grindė tuo, kad nuolat didėjant kainoms, vaikams augant didėja ir jų poreikiai, abu vaikai turi sveikatos problemų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šiuo metu M. B. yra 12 metų, jis lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, K. B. yra 8 metai. Sprendimo, kuriuo vaikų išlaikymui buvo priteista po 80,00 Eur, priėmimo metu vaikams atitinkamai buvo beveik 10 metų ir 6 metai. Kadangi K. B. per minėtą laikotarpį pradėjo lankyti mokymo įstaigą, darytina išvada, jog šio vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Ieškovė nurodė, jog abiem vaikams suruošti į mokyklą išleido 1500,00 Lt. Iš pateiktų abiejų vaikų medicininių dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abu vaikai turi sveikatos problemų, dėl kurių, sprendžiant iš pateiktų elektroninio dienyno išrašų, dažnai nelanko mokyklos. Nors M. B. sveikata palyginti su tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas, pagerėjo, tai yra jam nebėra nustatyto neįgalumo, tačiau surinkti medicininiai išrašai rodo, jog vaikas nors ir nebėra neįgalus, vis dar turi sveikatos problemų. Be to, M. B. šiuo metu yra paauglys, todėl išlaidos maistui, rūbams neabejotinai išaugo. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę.

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikams grindė ir savo finansine padėtimi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. priklauso 1/2 dalis, nepilnamečiams K. B. ir M. B. po 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kito registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė 2014-08-20 su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C408524356, pagal kurią jai suteiktas 289,62 Eur kreditas (mėnesio įmoka 37,65 Eur), bei 2014-10-19 vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 su UAB „General Financing“, pagal kurį suteiktas 1291,15 Lt kreditas kompiuteriui įsigyti (mėnesio įmoka 40,11 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog liko atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai mokamas darbo užmokestis sudaro 323,86 Eur per mėnesį. Tuo tarpu, pagal VĮ Registrų centro duomenų išrašą, atsakovui G. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti „Swedbank“, AB, suteikė 26934,00 Eur kreditą. Atsakovui taip pat priklauso 787/3150 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui taip pat mokamas žemės nuomos mokestis pagal 2013-12-13 susitarimą Nr. 1. VĮ „Regitra“ duomenimis, G. B. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad G. B. įmonėje dirba inžinieriumi technologu, nuo 2013-07-01 jam buvo mokama 4284 Lt/mėn., nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2014 m. spalio mėn. buvo mokamas 2833 Lt/mėn. priedas, nuo 2014-11-01 atlyginimas padidintas iki 1480 Eur/mėn. (5110,14 Lt), nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio vidurkis sudaro apie 816,67 Eur.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pajamos po santuokos nutraukimo didėjo – gauna daugiau nei dvigubai didesnes pajamas nei ieškovė, nekilnojamojo turto kiekis taip pat didesnis nei ieškovės, įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių, nėra. Ta aplinkybė, jog atsakovas turi pareigą dengti būsto kreditą, nėra pagrindas mažinti išlaikymo sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinusi tai, jog, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nuo 2014-10-01 (bylos nagrinėjimo metu) patvirtintas 300,00 Eur, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 80,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra pakankamas patekinti padidėjusius vaikų būtinus poreikius, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaikų poreikius visiškai patenkinti.

Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas yra pajėgus teikti po 125,00 Eur išlaikymo kas mėnesį savo nepilnamečiams vaikams, o mažinti priteistą sumą nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog yra pagrindas pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydį.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog po santuokos nutraukimo išlaikymas vaikams buvo priteistas ir konkrečiu turtu – abiem vaikams teko po 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal galimybes teikė žymiai didesnį išlaikymą, tai yra apie 800,00 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas bent jau nuo 2014-12-05 teikia vaikams tokį išlaikymą, kuris priteistas 2013-01-24 teismo sprendimu, tai yra 160,00 Eur. Nors atsakovas anksčiau teikė vaikams žymiai didesnį išlaikymą, apeliaciniame skunde nurodė, jog prideda sąskaitos išrašą, patvirtinantį šią aplinkybę, tačiau patikrinus apeliacinio skundo priedus, nustatyta, kad byloje tokių įrodymų nėra. Pažymėtina, jog ieškovė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo kreipėsi tuo laikotarpiu, kai atsakovas pradėjo mokėti vaikams tik tokį išlaikymą, kuris priteistas 2013-01-24 teismo sprendimu. Tokia aplinkybė tik patvirtina faktą, kad vaikams išlaikyti reikia didesnės sumos, nei priteista 2013-01-24 teismo sprendimu.

Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaikus, nes tik jai tenka nuolatinė vaikų priežiūra ir kasdienis materialinis vaikų aprūpinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas didesnio dydžio išlaikymas neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus.

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė didesnį išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai suformuotai civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2013, kurioje išaiškinta, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.

Pažymėtina, jog apeliantas vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimu dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo, kur kasacinis teismas pasisakė, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Pirmosios instancijos teismas didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, todėl įvertinusi nurodytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindo keisti didesnio išlaikymo prievolės pradžios momentą nėra.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus suriktus byloje įrodymus, pagrindžiančius vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovei nepateikus įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą.

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisAlmantas Padvelskis