Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ROHDE NIELSEN A/S apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ROHDE NIELSEN A/S ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos 2020 m. birželio 4 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) modifikavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ROHDE NIELSEN A/S kreipėsi į teismą, prašydamas nuo 2022 m. balandžio 1 d. pakeisti 2020 m. birželio 4 d. rangovo ROHDE NIELSEN A/S (toliau – ir ieškovas, ar rangovas) ir užsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir atsakovė, ar užsakovė) sudarytos Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) nuostatas, nustatant, kad pakeistos Sutarties nuostatos yra taikomos darbams, kurie nebuvo perduoti užsakovui iki 2022 m. balandžio 11 d:

1.1. Pakeisti Sutarties 3.1 papunktį ir jame nurodytą Sutarties kainą (be PVM) iš 4 049 586,78 Eur į 4 645 021,46 Eur, minėtą Sutarties nuostatą išdėstant kaip nurodyta toliau:

„3.1. Sutarties kainai apskaičiuoti taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra kainos apskaičiavimo būdas.

Sutarties kaina (be PVM) 4 645 021 Eur 46 ct (keturi milijonai šeši šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai dvidešimt vienas euras 46 ct) PVM (21 %) 975 454 Eur 51 ct (devyni šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt keturi eurai 51 ct) Sutarties kaina (Sutarties kaina ir PVM suma) 5 620 475 Eur 97 ct (penki milijonai šeši šimtai dvidešimt tūkstančių keturi šimtai septyniasdešimt penki eurai 97 ct)

1.2. Pakeisti Sutarties 3.4 papunktį ir jame nurodytą darbų kainą (be PVM) iš 3,47 Eur į 4,30 Eur, minėtą Sutarties nuostatą išdėstant kaip nurodyta toliau:

„3.4. 1 m³ grunto kasimo kaina uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK-110a ne arčiau kaip 15 m atstumu iki krantinių linijos, prie SGD terminalo krantinės – grunto kasimas ne arčiau kaip 5 metrų atstumu, įskaitant transportavimą į tolimąją sąvartą – 4,30 Eur be PVM, PVM suma 0,90, kaina su PVM – 5,20 Eur. Į 1 m³ grunto kasimo kainą įeina: grunto kasimas, transportavimas j tolimąją sąvartą (pagal pridedamą schemą), technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušai, padangos, mediniai poliai ir kiti nuskendę daiktai) iškėlimas ir utilizavimas, prastovos, atliekamų darbų kontrolė (rangovo atliekami batimetriniai matavimai) bei rangovo technikos eksploatacinės išlaidos.“

2. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. birželio 4 d. ieškovas ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK110a (toliau – Darbai) pagal užsakovės pateiktas technines užduotis. Preliminarus numatytų darbų kiekis pagal Sutartį – 950 000 m³. Sutartyje numatyta Darbų atlikimo kaina – 2,06 Eur (be PVM), kai iškastas gruntas yra transportuojamas į artimąjį sąvartą ir 3,47 Eur (be PVM), kai iškastas gruntas yra transportuojamas į tolimąjį sąvartą. 2021 m. gruodžio 21 d. vykusio rangovo ir užsakovės susitikimo metu užsakovė nurodė rangovui, kad 2022 metais nėra numatoma vykdyti eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų pagal Sutartį. Atsižvelgus į tai, rangovas neinicijavo atitinkamų Sutarties nuostatų, susijusių su Darbų kaina, pakeitimo, kadangi buvo įsitikinęs, kad 2022 metais Darbai neturės būti vykdomi pagal Sutartį. 2022 m. vasario 25 d. užsakovė pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakvietė rangovą atvykti vykdyti Darbus pagal Sutartį. Gavus minėtą raštą tapo aišku, kad 2022 metais Darbai pagal Sutartį turės būti vykdomi, nepaisant anksčiau užsakovės žodžiu suteiktos informacijos. Paaiškėjus, kad 2022 metais Darbai pagal Sutartį turės būti vykdomi, Rangovas ėmė skubiai rinkti ir analizuoti informaciją, kuri buvo būtina, siekiant inicijuoti atitinkamų Sutarties nuostatų, susijusių su Darbų kaina, pakeitimą. 2022 m. balandžio 11 d. rangovas pateikė užsakovei prašymą dėl Sutarties pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms (toliau – Prašymas), kuriuo buvo prašoma pakeisti Sutarties 3.4 papunktyje numatytą 1 m³ grunto kasimo kainą iš 3,47 Eur (be PVM) į 4,30 Eur (be PVM). Taigi, rangovas prašė padidinti Sutarties 3.4 papunktyje numatytą Darbų kainą 23,92 proc. Be to, buvo prašoma papildyti Sutarties 3.13 papunktį, numatant Sutarties kainos ir vertės perskaičiavimo mechanizmą, susiejant jį su bunkerinio laivų degalų (MGO) kainos pokyčiu. Sutarties 14.5 papunktis numatė, kad užsakovė, gavusi motyvuotą rangovo prašymą pakeisti Sutarties sąlygas, nedelsdama, bet ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas, turi nuspręsti, ar yra būtinas Sutarties sąlygų keitimas, ar ne. Per Sutartyje numatytą terminą nesulaukus jokio užsakovės atsakymo, rangovas 2022 m. balandžio 26 d. pakartotinai kreipėsi į užsakovę su prašymu pateikti atsakymą. 2022 m. balandžio 29 d. užsakovė pateikė atsakymą į rangovo prašymą (toliau – Atsakymas). Užsakovė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.685 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti Sutarties kainą, jeigu dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų, sutiko keisti Sutarties 3.13 papunktį. Atsižvelgus į tai, kad infliacija, apskaičiuota pagal Statistikos departamento paskelbtą Lietuvos statybos sąnaudų kainų indeksą (toliau – SSKI), vykdant inžinerinių statinių statybos darbus, lyginant einamųjų metų atitinkamo mėnesio SSKI su prieš vienerius metus atitinkamą mėnesį buvusiu SSKI, yra didesnė kaip 15 procentų, užsakovė iš esmės sutiko atlikti Sutartyje numatytų Darbų kainos perskaičiavimą, bet mažesniu dydžiu nei prašė rangovas. Kadangi 2022 m. kovo mėn. inžinerinių statinių statybos sąnaudų elementų kainų pokytis, lyginant su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, buvo 16,5 proc., todėl užsakovė pateiktame Atsakyme de facto (faktiškai) sutiko perskaičiuoti Sutarties kainas jas padidinant 16,50 proc., vietoje rangovo prašyto 23,92 proc., nors vertinant inžinerinių statinių statybos sąnaudų elementų kainų pokytį nuo Sutarties sudarymo dienos, jis būtų lygus 21,4 proc. Nepaisant to, užsakovė pateiktame Atsakyme nurodė papildomą sąlygą kainos perskaičiavimui – tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ankstesniais metais. Minėta sąlyga, ieškovės vertinimu, yra nepagrįsta, kadangi neturi nieko bendro su patiriamais kaštais. Be to, ši sąlyga taip pat yra ir nesąžininga, turint omenyje tai, kad užsakovei yra žinoma, kad tarp rangovo ir užsakovės yra kilęs ginčas dėl ankstesniais metais vykdytų darbų tinkamumo.

4. Ieškovas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama galimybė taikyti CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatas rangos sutartims, kurios yra sudarytos viešųjų pirkimų būdu, esant CK 6.204 straipsnyje nustatomos sąlygoms.

5. Ieškovas paaiškino, kad Sutarties sąlygų pakeitimo yra siekiama dėl beprecedenčio laivų degalų kainų augimo, t. y. MGO arba bunkerinio laivų degalų kainų augimo, kurį nulėmė pastarojo laikotarpio įvairūs įvykiai pasaulyje. Sutarties sudarymo metu MGO kaina Klaipėdos uoste buvo 0,3025 Eur/l. Tuo tarpu Prašymo pateikimo metu MGO kaina jau siekė 1,06075 Eur/l, t. y. buvo daugiau nei 3,5 kartus didesnė, lyginant su kaina, buvusia Sutarties sudarymo metu. Toks MGO kainų ženklus padidėjimas negalėjo būti numatytas, nes yra visiškai neįprastas (netikėtas) ir beprecedentis. Ieškovė pažymėjo, kad kuro kainos sudaro vieną esminių rangovo, vykdant Sutartį, patiriamų išlaidų dalį. Vien dėl MGO kainų pasikeitimo rangovo patiriamų išlaidų suma padidėjo daugiau nei 15 proc., t. y. degalų išlaidos padidėjo nuo 0,33 Eur iki 1,16 Eur dėl kiekvieno iškasto 1 m³ grunto. Kitaip tariant, bendra išlaidų suma dėl degalų kainos drastiško augimo padidėjo net 23,82 proc. Taigi, dėl drastiško kainų padidėjimo, rangovo pagal Sutartį vykdoma veikla tapo nuostolinga ir dėl kiekvieno pagal Sutartį iškasto kubinio metro grunto rangovas ne tik, kad negauna jokio pelno, bet patiria didžiulius nuostolius.

6. Ieškovo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su Sutarties vykdymo suvaržymu, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą (t. y. iš esmės padidėjo Sutarties įvykdymo kaštai) atitinka visus CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, kad Sutarties kaina galėtų būti peržiūrima. Pirma, MGO kainų padidėjimas įvyko po Sutarties sudarymo. Antra, tokio drastiško MGO kainų augimo niekas negalėjo numatyti. MGO kainų augimas yra beprecedentis, vertinant istoriškai, ir aplinkybės, kurios nulėmė tokį kainų augimą niekaip nepriklauso nuo rangovo valios ir rangovas neturi galimybės šių aplinkybių kontroliuoti. Galiausiai, rangovas nebuvo prisiėmęs ir tokio drastiško bei beprecedenčio MGO kainų augimo rizikos. Visa tai leidžia teigti, kad esamo MGO kainų augimo negalėjo numatyti nė vienas protingas asmuo. Taigi, nesuvokiant tokios rizikos, nebuvo galima prisiimti ir su tokiu kainų augimu susijusios rizikos.

7. Ieškovas nurodė, kad Sutarties kainų pakeitimas yra galimas ne tik remiantis CK 6.685 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.204 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, bet ir remiantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – ir PĮ) bei taip pat sudarytos Sutarties nuostatomis. Sutarties 14.1 papunktis numato, kad Sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama vadovaujantis PĮ 97 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis ir pasirašant papildomą susitarimą, neatliekant naujos pirkimo procedūros. Tuo tarpu PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal PĮ, jeigu pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai kartu yra šios sąlygos: 1) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio; 2) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju egzistuoja sudarytos Sutarties pakeitimo poreikis, kadangi atsirado aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti Sutarties sudarymo metu. Pakeitus Sutartyje numatytų darbų kainą (įvertinus degalų kainų pasikeitimą), nebus pakeistas Sutarties pobūdis, o pakeitimo vertė, neviršys 100 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės.

8. Ieškovas nurodė, kad jo siekiamas kainos perskaičiavimas turėtų būti taikomas tiems Darbams, kurie pagal Sutartį bus perduoti užsakovei po Prašymo pateikimo, turint omenyje tai, kad užsakovė nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į rangovo Prašymą. Pirmo kvietimo metu iškasto grunto kiekis sudarė 133 604 m³. Antro kvietimo metu iškasto grunto kiekis (dėl kurio nėra kilę ginčo) sudarė 62 689 m³. Trečias kvietimas buvo atšauktas nepradėjus vykdyti kasimo darbų ir minėto kvietimo metu nebuvo iškasta grunto. Ketvirto kvietimo metu iki Prašymo pateikimo iškasto (ir perduoto) grunto kiekis – 35 111 m³. Taigi, iki Prašymo pateikimo dienos pagal Sutartį atliktų ir perduotų darbų bendras kiekis iš viso sudarė 231 404 m³. Tuo tarpu maksimalus pagal Sutartį likusio galimo iškasti grunto kiekis sudaro 718 596 m³ (950 000 m³ – 231 404 m³). Būtent dėl likusio Darbų kiekio ir turėtų būti pakeičiama Sutartyje numatyta kaina, siekiant atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutarties 3.4 papunktyje numatyta Darbų kaina turėtų būti padidinta nuo 3,47 Eur (be PVM) iki 4,30 Eur (be PVM). Tuo tarpu bendra Sutarties kaina numatyta Sutarties 3.1 papunktyje, įvertinus likusį iškasti grunto kiekį (t. y. 718 596 m³), turėtų būti padidinta 596 434,68 Eur suma, t. y. nuo 4 049 586,78 Eur iki 4 645 021,46 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

10. Teismas sprendė, kad vadovaujantis galiojančiu įstatyminiu reglamentavimu, kasacinio teismo jurisprudencija ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateikiamais išaiškinimais, viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių keitimas (įskaitant ir kainos pakeitimą) pirmiausia yra galimas būtent sutartyje numatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Sutartyje numatyta aiški ir konkreti darbų kainos (įkainių) ir Sutarties kainos perskaičiavimo tvarka, kainos perskaičiavimą siejant su Lietuvos statistikos departamento skelbiamo inžinerinių statinių statybos sąnaudų elementų kainų indekso (SSKI) pokyčiu, o ne su bunkerinio laivų degalų kainos pokyčiu (MGO), kuriuo vadovaujantis ieškovas prašo pakeisti Sutarties kainą. Sutartyje taip pat tiesiogiai įtvirtinta, kad Sutarties kaina ir pradinė sutarties vertė dėl kainų lygio pokyčio gali būti peržiūrima tik Sutartyje nustatyta tvarka. Teismas vertinimu, šalių sudarytoje Sutartyje numatyta kainos perskaičiavimo tvarka atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas (išaiškinimus).

11. Teismas nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. birželio 25 d. išaiškinime „Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių peržiūros sąlygų“ nurodė, kad pirkimo vykdytojai rengdami pirkimo dokumentus turi įsivertinti visas su pirkimu ir numatomos sudaryti sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, ir pasirinkdami kainos peržiūros sąlygas, turi siekti abiejų sutarties šalių prievolių (rizikos) pusiausvyros bei užtikrinti racionalų lėšų naudojimą. Viešųjų pirkimų tarnyba išaiškino, kad kainodaros taisyklės bei kainos peržiūros sąlygos turi atitikti tiek pirkimo vykdytojo, tiek tiekėjo interesus. Pirkimo vykdytojas negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis.

12. Teismas sprendė, kad kadangi Sutartis buvo pasirašyta viešųjų pirkimų būdu, ieškovui, kaip viešųjų pirkimų dalyviui, iki Sutarties sudarymo buvo žinomos Sutarties sąlygos, įskaitant sąlygas dėl Sutarties kainos perskaičiavimo tvarkos. Ieškovas žinojo, kad Sutarties kaina dėl kainų lygio pokyčio gali būti peržiūrima tik Sutarties nustatyta tvarka, kainos perskaičiavimą siejant su SSKI pokyčiu. Ieškovas, dalyvaudamas Pirkime ir pasirašydamas Sutartį sutiko su Sutarties sąlygomis ir įsipareigojo jų laikytis (įskaitant sąlygas dėl Sutarties kainos peržiūrėjimo). Teismo vertinimu, Darbų kainos (įkainiai), Sutarties kainos ir pradinės sutarties vertės pakeitimas kitokia tvarka, negu yra numatyta Sutartyje, kainos keitimą siejant su MGO pokyčiu, kai tokia kainos pakeitimo tvarka nėra numatyta Sutartyje, prieštarauja aukščiau nurodytoms Sutarties nuostatoms, Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimams, teisėtų lūkesčių principui bei tiekėjų lygiateisiškumo principui. Teismas pažymėjo, kad MGO kainų pokyčio dydis ir SSKI yra skirtingi rodikliai, vieno jų taikymas eliminuoja kito taikymą. MGO kaina atspindi tik vienos iš sąnaudų sudėtinių dalių kainų pasikeitimą. Tuo tarpu SSKI, skirtingai nei MGO kainų pokyčio dydis, atspindi ne tik degalų kainų, tačiau ir kitų rangos sąnaudų elementų kainų pokyčius, t. y. šis indeksas, skirtingai nei MGO kainų pokytis, atspindi visus statybos sąnaudų elementų kainų pasikeitimus.

13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pakeisti Sutartį ieškovo siūlomu būdu neatitinka nei vieno iš PĮ 97 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindų. Pirma, tokio pobūdžio pakeitimo, kokio reikalauja ieškovas, galimybė nebuvo numatyta Sutartyje (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Sutarties 3.13 papunktį, galimybė keisti Sutarties kainą yra susieta ne su MGO pokyčiu, o su SSKI pokyčiu. Ieškovas reikalavimo pakeisti Sutarties kainą nesieja su Sutarties 3.13 papunktyje nustatytais Sutarties kainos keitimo Sutarties galiojimo metu pagrindais. Ieškovas neįrodinėja, kad Sutarties 3.13 papunktyje numatyta Sutarties kainos peržiūrėjimo tvarka pažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas taip pat neįrodė, kad Sutarties kainą pakeitus Sutartyje numatyta tvarka ir/ar atsakovės siūlytu būdu, ieškovo nuostoliai dėl kainų lygio pokyčio nebūtų padengti ir/ar iš esmės būtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl MGO kainų pokyčio nėra susijusios nei su naujų papildomų darbų pirkimo poreikiu, nei su Sutarties šalies keitimu (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Be to, toks pakeitimas negali būti atliekamas ir pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nėra pagrindo teigti, jog pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti.

14. Teismas sprendė, jog užsakovės su kitais tiekėjais sudarytų susitarimų dėl kainos peržiūros galiojimas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas nepagrįstai lygina faktines kitų skirtingų objektų ir dėl jų sudarytų sutarčių su kitais rangovais situacijas bei sutartinius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovės ir ieškovo bei tarp atsakovės ir kitų tiekėjų. Ieškovo nurodomi tiekėjai, su kuriais atsakovė sudarė susitarimus dėl tarp šalių sudarytų sutarčių pakeitimo, nedalyvavo tame pačiame pirkime, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo dubliko argumentais dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Vien aplinkybė, kad tarp atsakovės ir kitų ieškovo nurodomų tiekėjų sudarytos sutartys buvo sudaromos viešojo pirkimo būdu, savaime nereiškia, kad galima vienodai traktuoti skirtingų sutarčių pagrindu susiklosčiusius sutartinius santykius. Šio bylos nagrinėjimo dalykas nėra šių sutarčių vykdymo aplinkybių bei aplinkybių, kurios sąlygojo būtinybę pakeisti atitinkamas tarp atsakovės ir kitų tiekėjų sudarytų sutarčių nuostatas.

15. Teismas nustatė, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jau vykstant šiam teisminiam ginčui, kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties kainų peržiūros pagal Sutarties sąlygas, kainos (įkainių) keitimą siejant su SSKI pokyčiu. Ieškovas sutiko, kad Sutarties kaina (įkainiai) turi būti keičiami būtent Sutartyje nustatyta tvarka ir pagrindais, kainos (įkainių) keitimą siejant su SSKI pokyčiu. Atsakovė tenkino tokį ieškovo prašymą. 2022 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Sutarties keitimo, kuriuo šalys susitarė pakeisti Sutarties vertę ir įkainius Sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka, kainos keitimą siejant su SSKI pokyčiu. Atlikus Sutarties pakeitimą Sutarties kaina (be PVM) padidėjo iki 4 523 707,07 Eur (su PVM – padidėjo iki 5 473 685,55 Eur), Sutarties 3.3 papunktyje numatyta l m³ grunto kasimo uosto akvatorijoje, įskaitant transportavimą į artimąją sąvartą, arba paplūdimių papildymo kaina padidėjo nuo 2,06 Eur be PVM iki 2,53 Eur be PVM (padidėjo 0,47 Eur be PVM suma), Sutarties 3.4 papunktyje numatyta l m³ grunto kasimo uosto akvatorijoje, įskaitant transportavimą į tolimąją sąvartą, kaina padidėjo nuo 3,47 Eur be PVM iki 4,27 Eur be PVM (padidėjo 0,80 Eur be PVM suma). Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigiama dublike, atsakovė bendradarbiavo su ieškovu ir tenkino ieškovo prašymą Sutarties kainą (įkainius) pakeisti Sutartyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į SSKI pokytį.

16. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas pakeisti Sutarties sąlygas, kuriose įtvirtinta Sutarties vertė ir Darbų kaina negali būti tenkinamas, nes pagal PĮ 97 straipsnio 5 dalį, jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.

17. Nors ieškovas nurodė, kad kuro sąnaudos sudaro vieną esminių ieškovo vykdant Sutartį patiriamų išlaidų dalių, todėl dėl kuro kainų padidėjimo ieškovo pagal Sutartį vykdoma veikla tapo nuostolinga, tačiau ieškovas nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu vien tai aplinkybė, kad padidėjo degalų kaina, savaime nereiškia, kad ieškovo veikla tapo nuostolinga.

18. Teismo vertinimu, ieškovo pageidaujamas Sutarties pakeitimas negali būti laikomas neesminiu (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas siekia padidinti fiksuotą Sutarties kainą, kuri yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Tokiu pakeitimu būtų nustatoma nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis (įtvirtinamas leidimas perskaičiuoti sutarties kainą atsižvelgiant į MGO pokytį, nors tokios sąlygos nebuvo viešojo pirkimo dokumentuose ir Sutartyje), kurią nustačius pradiniame pirkime galimai būtų priimtos kitų kandidatų paraiškos, dalyvių pasiūlymai ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (PĮ 97 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šiuo atveju ieškovas siekia Sutarties pakeitimo, kuris išimtinai naudingas jam. Ieškovas nenurodo, kaip turėtų būti perskaičiuojama (mažinama) Sutarties kaina tuo atveju, jeigu bunkerinio laivų degalų kaina sumažėtų. Ieškovo siekiamo pakeitimo ekonominė viešojo pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų išimtinai ieškovo, su kuriuo sudaryta Sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta šioje Sutartyje (PĮ 97 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teismas sprendė, kad šiuo atveju neegzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą teigti, kad iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra.

19. Teismo vertinimu, nors Sutarties įvykdymo kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurios atsirado po Sutarties sudarymo, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos ir kad tokių aplinkybių ieškovas Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Ieškovas dar Pirkimo vykdymo stadijoje (iki Sutarties pasirašymo) turėjo galimybę ir privalėjo tinkamai įvertinti Sutarties sąlygas, reglamentuojančias Sutarties vertę bei kainą ir jų peržiūrėjimo mechanizmą, ieškovas dar iki Sutarties pasirašymo žinojo, kad darbų įkainiai ir Sutarties kaina dėl kainų lygio pokyčio gali būti keičiama atsižvelgiant tik į Lietuvos Respublikos statistikos departamento paskelbtą SSKI. Tačiau šiuo atveju ieškovas sutiko, kad Sutartyje nustatyta Darbų kainos (įkainių) ir Sutarties kainos peržiūra dėl infliacijos, bei, kad sudarydamas Sutartį prisiėmė riziką dėl 20 proc. darbų kainos (įkainių) pasikeitimo per 2 metus, sutiko su Sutartyje aptarta kainos peržiūros tvarka, pagal kurią nurodytos kainos gali būti peržiūrimos atsižvelgiant į SSKI pokytį (PĮ 97 straipsnio l dalies l punktas). Teismas sprendė, kad, nors Sutarties įvykdymo kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurios atsirado po Sutarties sudarymo, tų aplinkybių ieškovė negali kontroliuoti, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos ir kad tokių aplinkybių ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Ieškovas ROHDE NIELSEN A/S pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimus visa apimtimi, priteisti ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Teismas netinkamai apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir ginčo dalyką, ko pasėkoje nusišalino nuo dalies į bylos apimtį patenkančių faktinių aplinkybių vertinimo ir dėl to priėmė visiškai nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Ieškovo vertinimu, skundžiamame sprendime iš viso nebuvo vertinta SSKI pokyčio įtaka pareikšto ieškinio reikalavimų tenkinimui, nors SSKI pokytis buvo nurodytas kaip vienas iš pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių greta MGO pokyčio. Taigi, priimant sprendimą nebuvo įvertinta dalis į bylos nagrinėjimo dalyką patenkančių faktinių aplinkybių ir teismas dėl tokių aplinkybių priimtame sprendime iš viso nieko nepasisakė. SSKI pokytis nuo Sutarties sudarymo iki Prašymo peržiūrėti Sutarties kainas pateikimo sudarė daugiau nei 20 proc., o Sutarties 3.13 papunktis numatė, kad toks pokytis yra pakankamas faktinis pagrindas kainų indeksavimui. Taigi, tuo atveju, jeigu būtų buvusios tinkamai įvertintos visos į bylos nagrinėjimo dalyką patenkančios faktinės aplinkybės, susijusios su SSKI pokyčiu, būtų buvęs priimtas kardinaliai priešingas sprendimas, o ieškovo pareikštas ieškinys būtų buvęs tenkintas didžiąją dalimi.

20.2. Teismas turėdamas pareigą betarpiškai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, kurie yra susiję su ginčo dalyku, dalies esminių įrodymų byloje iš viso nevertino ir dėl to priėmė visiškai nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Ieškovas pareikštą reikalavimą grindė ne tik MGO pokyčiu, bet taip pat ir SSKI pokyčiu. Siekiant pagrįsti aplinkybes dėl SSKI pokyčio kartu su ieškiniu buvo pateikta informacija iš oficialiosios statistikos portalo, administruojamo Valstybės duomenų agentūros. Be to, kartu su dubliku buvo pateikta išsami informacija dėl SSKI pokyčio kas mėnesį nuo Sutarties pasirašymo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos. Priimant skundžiamą sprendimą, turėjo būti įvertinti minėti ieškovo į bylą pateikti su SSKI pokyčiu susiję įrodymai ir dėl jų reikšmės bei taip pat SSKI pokyčio, kaip faktinio pagrindo Sutarties kainų peržiūrai, turėjo būti pasisakyta priimtame sprendime. Dalies įrodymų neįvertinus, buvo nevisapusiškai išnagrinėta byla ir taip pat buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Tuo atveju, jeigu būtų buvę įvertinti visi į bylą pateikti įrodymai, susiję su SSKI pokyčiu, būtų buvęs priimtas kardinaliai priešingas sprendimas, o ieškovo pareikštas ieškinys būtų buvęs tenkintas didžiąją dalimi.

20.3. Nesant ginčo tarp Sutarties šalių tam tikroje apimtyje dėl esamo Sutarties vykdymo suvaržymo, teismas visiškai nepagrįstai atmetė pareikštą ieškinį visa apimtimi, nors toje dalyje, kurioje nebuvo ginčo, ieškinys turėjo būti tenkinamas. Ikiteisminėje stadijoje atsakovė savo pateiktame Atsakyme dėl kainų pakeitimo nurodė, kad remdamasi CK 6.685 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti Sutarties kainą, jeigu dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų, sutiktų keisti šalių sudarytos Sutarties 3.13 papunktį, kainos perskaičiavimą susiejant su SSKI pokyčiu, jeigu jis būtų didesnis nei 15 proc. Ieškovas savo pareikštame ieškinyje minėta aplinkybe rėmėsi kaip ieškinio faktiniu pagrindu, siekiant pagrįsti pareikštą reikalavimą dalyje, t. y. dėl kainos perskaičiavimo 20,4 proc. dalyje, įvertinus faktinį SSKI pokytį (dėl MGO pokyčio siekta kainų padidinimo didesniu dydžiu – 23,92 proc.). Teismui nusprendus, kad MGO pokytis tariamai nėra tinkamas faktinis pagrindas kainų perskaičiavimui, kainos turėjo būti perskaičiuotos remiantis SSKI pokyčiu, kuris buvo lygus 20,4 proc. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškinys buvo atmestas pilna apimtimi, nors tam tikroje dalyje dėl esamo Sutarties vykdymo suvaržymo kaip faktinio pagrindo kainų indeksavimui SSKI pagrindu tarp Sutarties šalių nebuvo kilę ginčo.

20.4. Ieškovo pareikštas ieškinys turėjo būti tenkinamas visa apimtimi, kadangi buvo visos PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, būtinos Sutarties peržiūrai dėl egzistuojančio Sutarties vykdymo suvaržymo. Ieškovas paaiškino, kad Sutarties pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija ar bet koks kita protingas ūkio subjektas negalėjo numatyti. Tiek SSKI, tiek MGO pokytis buvo drastiškas ir didele dalimi nulemtas karo veiksmų Ukrainoje, kurie nulėmė pasikeitusią geopolitinę ir ekonominę situaciją, kuri ir sąlygojo precedento neturintį energetinių resursų kainų kilimą (įskaitant degalų kainų augimą). Tokio pobūdžio aplinkybių nėra galima protingai numatyti. Rangovo siektas Sutarties pakeitimas nebūtų pakeitęs Sutarties pobūdžio, nes būtų pakeista tik Sutarties vertė ir fiksuotas darbų įkainis. Tuo tarpu paties pakeitimo vertė sudarytų tik 15 procentų pradinės sutarties vertės. Taigi, ieškovo vertinimu, egzistavo visos PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos Sutarties pakeitimui.

20.5. Ieškovas papildomai nurodė, kad MGO pokytis atitiko ir visas 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, kad būtų galima minėtą aplinkybę pripažinti Sutarties vykdymo suvaržymu. Pirma, beprecedentis MGO kainų padidėjimas įvyko jau po Sutarties sudarymo. Antra, tokio drastiško MGO kainų augimo niekas negalėjo protingai numatyti. Galiausiai, rangovas nebuvo prisiėmęs ir tokio drastiško bei beprecedenčio MGO kainų augimo rizikos, kuris net viršijo Sutarties 3.13 papunktyje numatytą 20 proc. kaštų augimo ribą. Dėl degalų kainų augimo ieškovo patiriami kaštai išaugo net 23,82 proc., nes degalų kaštų suma bendroje kainos struktūroje sudarė nebe 9,50 proc. visos kainos, bet 33,32 proc. visos kainos. Ieškovo vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo aplinkybė, kuri laikytina Sutarties vykdymo suvaržymu, ir kuri nulėmė iš esmės padidėjusią Sutarties įvykdymo kainą.

21. Atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

21.1. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir ginčo dalyką, ko pasėkoje nusišalino nuo dalies į bylos apimtį patenkančių faktinių aplinkybių, susijusių su SSKI pokyčiu, vertinimo ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga. Būtent ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra ieškinyje pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl tarp šalių sudarytos Sutarties pakeitimo. Pareikštame ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad reikalavimą dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo grindžia MGO kainos pokyčiais. Ieškovas skaičiavimus, kurių pagrindu turėtų būti modifikuojama Sutartis, keičiant Sutarties kainą nuo 4 049 586,78 Eur iki 4 645 021,46 Eur ir Darbų įkainius nuo 3,47 Eur (be PVM) iki 4,30 Eur (be PVM), grindė išimtinai MGO kainų pokyčiais. Ieškovas pareikštame ieškinyje aiškiai nurodė, jog jo reikalavimas dėl Sutarties kainos ir Darbų atlikimo įkainių pakeitimo (jų padidinimo) yra grindžiamas beprecedenčiu MGO kainų augimu, t. y. bunkerinio laivų degalų kainų augimu. Tuo tarpu alternatyvaus reikalavimo dėl Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo pagal SSKI pokytį ieškovas nereiškė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai vertino, ar ieškovo, kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodomas MGO kainos pokytis, sudaro pagrindą pakeisti šalių sudarytą Sutartį, padidinant Sutarties kainą ir Darbų atlikimo įkainius.

21.2. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad teisminio ginčo ribas apibrėžia ikiteisminėje stadijoje abiejų Sutarties šalių suformuotos pozicijos dėl Sutarties pakeitimo, bet ne vien tos šalies, kuri inicijavo Sutarties pakeitimą. Tokia ieškovo pozicija iš esmės prieštarauja kasacinio teismo jurisprudencijai, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas, o pareigą aiškiai ir tinkamai suformuoti ieškinio reikalavimą ir nurodyti ieškinio faktinį pagrindą turi būtent ieškovas. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad ieškinio faktinis pagrindas dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo SSKI pokyčio pagrindu buvo nurodytas ieškinio 9 pastraipoje. Iš tikrųjų, ieškinio dalyje „Faktinės ginčo aplinkybės“ esančioje 9 pastraipoje ieškovas nurodė faktines ginčo aplinkybes, jog atsakovė sutiko svarstyti galimybę keisti Sutartį pagal tuometinį faktinį SSKI dydį (16,50 proc.), kai ieškovas siekė Sutarties kainų (įkainių) padidinimo 23,92 proc. pagal MGO pokytį. Tik dublike, ieškovas supratęs savo reikalavimo keisti Sutartį pagal MGO kainos pokytį nepagrįstumą ir nepakankamumą, išdėstė poziciją, kad jeigu teismas netenkintų ieškovo reikalavimo dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo MGO kainos pokyčio pagrindu, tai Sutarties kaina (įkainiai) turėti būti keičiami įvertinus faktinį SSKI pokytį. Tačiau pareikšto ieškinio ieškovas netikslino ir/ar naujų/alternatyvių reikalavimų dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo SSKI pokyčio pagrindu ieškovas nereiškė. Be to, ieškovas savo reikalavimą dėl Sutarties modifikavimo grindė CK 6.204 straipsnio nuostatomis, tačiau šiuo atveju ieškovas nesilaikė CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatytos privalomos ikiteisminės tvarkos, kadangi prašyme siūlė atsakovei Sutartį keisti, vadovaujantis MGO kainų pokyčiais, o ne pagal SSKI pokytį.

21.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visus tinkamam bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir tinkamai motyvuotas. Vien ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo jam nepalankiu skundžiamu teismo sprendimu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas nemotyvavo priimto sprendimo ir byloje kilusį ginčą išsprendė neteisingai. Juo labiau, nėra pagrindo pritarti ieškovo argumentams, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas vertino visus ieškovo bylos nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus ir padarė teisėtą išvadą, kad ieškovas savo reikalavimą dėl Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo grindė MGO kainų pokyčiais. Bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar viešojo pirkimo būdu sudaryta Sutartis gali būti pakeista kitokiu pagrindu, nei numatyta Sutartyje, t. y. vietoje Sutartyje numatyto SSKI pokyčio, kainą keisti pagal MGO kainos pokytį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino būtent tuos ieškovo argumentus ir šalių pateiktus įrodymus, kurie yra susiję su pareikštais reikalavimais ir pagrindžia arba paneigia pareikšto ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą.

21.4. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo tenkinti bent iš dalies, kadangi bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo, kad SSKI pokytis, didesnis kaip 15 proc. sudaro faktinį pagrindą peržiūrėti Sutarties kainą (įkainius). Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog SSKI pokytis, didesnis kaip 15 proc., sudaro faktinį pagrindą peržiūrėti Sutarties kainą (įkainius), todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį turėjo tenkinti bent iš dalies. Atsakovės vertinimu, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atsakovės ieškovui pasiūlytas Sutarties 3.13 papunkčio keitimo projektas negali būti traktuojamas kaip sutikimas ar įsipareigojimas keisti Sutarties kainą konkrečiu dydžiu. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Sutarties 3.13 papunkčiu, Sutarties kainos (įkainių) keitimas galėjo būti atliekamas tik pagal faktinį SSKI pokytį, kuris turėjo būti didesnis kaip 20 proc., suėjus dvejiems Darbų vykdymo metams (nuo 2022 m. birželio vidurio) ir tokia galimybe pakeisti Sutarties kainą (įkainius) ieškovas jau pasinaudojo 2022 m. rugpjūčio 25 d. šalims sudarius susitarimą dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas pilna apimtimi. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovo reikalavimas dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo buvo grindžiamas MGO kainų pokyčiais ir ieškovui nepareiškus alternatyvaus reikalavimo dėl Sutarties pakeitimo SSKI pokyčio pagrindu, pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisės ir pareigos vertinti ir spręsti dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo SSKI pagrindu.

21.5. Atsakovė nesutinka ir su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pareikštas ieškinys turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi, keičiant Sutarties kainą (įkainius) pagal MGO kainos pokyčius, kadangi buvo visos sąlygos Sutarties kainos (įkainių) peržiūrai dėl egzistuojančio Sutarties vykdymo suvaržymo. Sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu sąlygas reglamentuoja PĮ ir Sutarties nuostatos. PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutartyje yra numatyti Sutarties kainos ir darbų kainos (įkainių) keitimo pagrindai ir tvarka, kainos perskaičiavimą siejant su Lietuvos statistikos departamento skelbiamo SSKI pokyčiu, o ne su MGO kainos pokyčiu, kuriuo vadovaujantis ieškovas prašė pakeisti Sutarties kainą (įkainius). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas, aktualius Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, faktines ginčo aplinkybes, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad šalių sudarytoje Sutartyje numatyta kainos perskaičiavimo tvarka atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas (išaiškinimus), o Sutartis galėtų būti keičiama tik joje numatyta tvarka ir pagrindais. Atsakovės vertinimu, ieškovui nereiškiant reikalavimo pakeisti Sutarties kainą (įkainius) pagal Sutarties 3.13 papunkčio nuostatas ir reiškiant reikalavimą dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo MGO kainų pokyčio pagrindu, laikytina, kad tokiu būdu ieškovas atsisakė Sutarties 3.13 papunkčio taikymo.

21.6. Atsakovės vertinimu, ieškovas savo reikalavimą pakeisti Sutarties kainą (įkainius), vadovaujantis MGO kainos pokyčiu, grindė CK 6.653 straipsnio 6 dalimi, CK 6.685 straipsnio 2 dalimi, CK 6.204 straipsnio ir PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, t. y. ieškovas vienašališkai savo nuožiūra nusprendė atsisakyti šalių Sudarytos sutarties 3.13 punkto taikymo, tačiau neįrodė ir net neįrodinėjo, kad egzistuoja CK 6.228 straipsnyje numatyta šalies teisė atsisakyti sutarties nuostatų taikymo ir tokio atsisakymo sąlygos.

21.7. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) ir PĮ yra specialūs įstatymai tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ 89 straipsnyje ir PĮ 97 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės, kurių pagrindu šalys gali pasikeisti tarpusavio sutartinius santykius ir pagal kurias vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas. Teismų praktikoje (e3K-3-39-378/2020; e2A-937-381/2020) yra nurodyta, kad atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis arba PĮ 97 straipsnis, o ne CK 6.653 straipsnio 6 dalies, 6.685 straipsnio 2 dalies ir 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tuo tarpu ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad klausimas dėl viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių keitimo turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK nuostatomis, remiasi teismų procesiniais sprendimais, kurie buvo sukurti bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo pozicija dėl galimybės keisti (didinti) viešojo pirkimo būdu sudarytoje Sutartyje sulygtą darbų kainą, vadovaujantis atitinkamomis CK nuostatomis, yra nepagrįsta.

21.8. PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai sudarytoje sutartyje numatytos kainos peržiūros sąlygos nesubalansuoja šalių interesų pusiausvyros – gali būti svarstomas sutarties pakeitimas, numatant kainos peržiūros sąlygas ir taisykles (arba keičiant esamas), jeigu egzistuoja visos PĮ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės. Taigi, atsakovės vertinimu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, viešojo pirkimo sutartis pagal PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas gali būti keičiama tik tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sutartyje kainos keitimo tvarka ir pagrindai nenumatyti arba numatytos kainos peržiūros sąlygos nesubalansuoja šalių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pakeisti Sutarties 3.13 papunktyje numatytą Sutarties kainos peržiūros mechanizmą. Be kita ko, ieškovas neįrodinėjo, kad Sutarties 3.13 papunktyje numatyta Sutarties kainos peržiūrėjimo tvarka pažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyrą ar, kad pakeitus Sutartį atsakovės siūlytu būdu, ieškovo tariami (neįrodyti) nuostoliai dėl kainų lygio pokyčio nebūtų padengti ir/ar iš esmės būtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai. PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti, ir kai yra kartu visos šios sąlygos: a) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. Ieškovas reikalavimą pakeisti Sutarties kainą (įkainius) dėl MGO kainų pokyčio argumentavo tuo, kad Sutarties vykdymas jam tapo nuostolingas, iš esmės padidėjo Sutarties vykdymo kaina ir pasikeitė šalių teisėtų interesų pusiausvyra, todėl likusių neatliktų darbų kaina turi būti perskaičiuojama, vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 6 dalimi, 6.685 straipsnio 2 dalimi, 6.204 straipsnio 2 dalimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad dėl pasikeitusių kainų Sutarties vykdymas jam tapo nuostolingas ir kad iš esmės pasikeitė šalių interesų pusiausvyra.

21.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas pakeisti Sutartį jo siūlomu būdu neatitinka nei vieno iš PĮ 97 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindų. Tokio pobūdžio pakeitimo, kokio siekia ieškovas, galimybė nėra numatyta Sutartyje (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutarties pakeitimas ieškovo siūlomu būdu negalimas ir dėl tos priežasties, kad būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas, ką patvirtina šiuo klausimu aktuali teismų praktika (3K-3-132/2014; e3K-3-220-969/2020; e3K-7-23-248/2017).

21.10. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kainų pokyčių galimybė Sutartyje yra numatyta, taip pat yra numatyta, esant Sutartyje nustatytiems pagrindams, Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo procedūra. Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis sudarydamas Sutartį negalėjo numatyti 2022 m. įvykių (pavyzdžiui, karo Ukrainoje ir kt.) nepaneigia teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas, būdamas profesionaliu rinkos dalyviu (tiekėju), privalėjo numatyti ir įvertinti mechanizmų ir kitų medžiagų, reikalingų vykdant Sutartį, kainos pokyčio galimybę, ir kad dėl infliacijos Sutarties kaina (įkainiai) gali būti keičiami atsižvelgiant į SSKI pokytį tik praėjus dvejiems Darbų vykdymo metams.

21.11. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės su kitais tiekėjais sudarytų susitarimų dėl kainos peržiūros galiojimas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas nepagrįstai lygina faktines kitų skirtingų objektų ir dėl jų sudarytų sutarčių su kitais rangovais situacijas bei sutartinius santykius, susiklosčiusius tarp atsakovės ir ieškovo bei tarp atsakovės ir kitų tiekėjų. Ieškovo nurodomi tiekėjai, su kuriais atsakovė sudarė susitarimus dėl tarp šalių sudarytų sutarčių pakeitimo, nedalyvavo tame pačiame pirkime, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra šių sutarčių vykdymo aplinkybių bei aplinkybių, kurios sąlygojo būtinybę pakeisti atitinkamas tarp atsakovės ir kitų tiekėjų sudarytų sutarčių nuostatas. Be to, ieškovas klaidingai teigia, kad atsakovė pakeitė su kitais tiekėjais sudarytas sutartis kitokiais pagrindais nei buvo numatyta tose sutartyse. Atsakovė pažymėjo, kad sutartis su kitais tiekėjas pakeitė pagal SSKI pokytį, kai toks sutarčių keitimo pagrindas buvo numatytas sutartyse.

21.12. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog padidėjo degalų kaina savaime nereiškia, kad ieškovo veikla tapo nuostolinga. Pirkimo metu degalų įtaka kainai nebuvo detalizuota tiekėjų pasiūlymuose, todėl objektyviai neįmanoma patikrinti kokia degalų ar kitų medžiagų, įrengimų naudojimo kainos įtaka sutartiniams įkainiams egzistavo pasiūlymų teikimo metu. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas jau pasiūlymo teikimo stadijoje turėjo įsivertinti kainos didėjimo riziką ir SSKI pokyčio 20 proc. ribose įtaką Sutarties kainai. Ieškovas, būdamas profesionaliu rinkos dalyviu, ne vienerius metus teikiančiu paslaugas akvatorijos gilinimo ir valymo darbų atlikimo srityje, dalyvaudamas Pirkime ir sudarydamas Sutartį, privalėjo vertinti ir vertino ne momentinę MGO kainą, galiojusią atitinkamą vieną dieną, o vidutinę MGO kainą.

21.13. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad MGO kaina padidėjo 3,5 karto, tačiau iš ieškovo pateiktų duomenų apie vidutines MGO kainas matyti, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį (nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2022 m. birželio mėn.) MGO kainos vidurkis Klaipėdos uoste sudarė 0,622 Eur/l. Tai reiškia, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį MGO kainos vidurkis Klaipėdos uoste padidėjo vos 1,7 karto, o ne 3,5 karto. Atsakovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad MGO kainos yra dinamiškos ir nuolat kinta, o per visą Sutarties galiojimo laikotarpį MGO kainų vidurkis pasikeitė nežymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokio pakeitimo ieškovas negalėjo numatyti ir/ar dėl tokio degalų kainų pokyčio ieškovo interesai negalėjo būti užtikrinti Sutarties kainą (įkainius) keičiant Sutartyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, per Sutarties galiojimo laikotarpį vidutinė MGO kaina neviršijo 700,00 JAV dolerių už toną. Įvertinus ieškovo teiginius, kad iki Sutarties sudarymo MGO kaina siekė apie 600 JAV dolerių ir tai, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį vidutinė MGO kaina siekė 651 JAV dolerių už toną, atsakovės vertinimu, yra akivaizdu, kad ieškovo teiginiai apie ženkliai padidėjusias MGO kainas yra neteisingi, nepagrįsti bei nesudaro pagrindo keisti Sutartį ieškovo nurodomais pagrindais ir siūlomu būdu.

21.14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo siekiamas Sutarties pakeitimas taip pat negali būti laikomas neesminiu (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas siekia padidinti fiksuotą Sutarties kainą, kuri yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Tokiu pakeitimu būtų nustatoma nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis, kurią nustačius pradiniame pirkime galimai būtų priimtos kitų kandidatų paraiškos, dalyvių pasiūlymai ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (PĮ 97 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartis ieškovo siūlomu būdu, vadovaujantis PĮ, negali būti pakeista. Pagal PĮ 97 straipsnio 5 dalį, jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.

21.15. Nors Sutarties įvykdymo kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurios atsirado po Sutarties sudarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos ir kad tokių aplinkybių ieškovas Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą teigti, kad iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovas nesilaikė CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos privalomos Sutarties pakeitimo klausimo nagrinėjimo procedūros, todėl neturi teisės reikalauti šios nuostatos pagrindu pakeisti tarp šalių sudarytą Sutartį.

21.16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis Sutarties 3.13 papunkčiu, Sutarties kaina, pradinė Sutarties vertė gali būti perskaičiuojama vieną kartą po Sutarties įsigaliojimo praėjus dvejiems darbų vykdymo metams. Šiuo atveju ieškovo prašymu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, Sutarties vertė ir kaina buvo pakeisti 2022 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu, todėl ieškovui jau pasinaudojus Sutarties pakeitimo galimybe, jis neturi teisės tuo pačiu pagrindu (dėl kainų lygio pokyčių) reikalauti dar kartą keisti Sutarties kainą bei įkainius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, padidinant kainą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

24. Atsakovė atviro (tarptautinio) konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos nuo PK-17 iki PK 110a dugno valymo darbų pirkimas“, kurį laimėjo ieškovas.

25. 2020 m. birželio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK110a atlikimo pagal atsakovės pateiktas technines užduotis. Preliminarus numatytų Darbų kiekis pagal Sutartį – 950 000 m³. Sutarties kainai apskaičiuoti taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra kainos apskaičiavimo būdas. Sutarties kaina be PVM siekė 4 049 586,78 Eur (su PVM – 4 900 000 Eur) (Sutarties 3.1 papunktis). 1 m³ grunto kasimo kaina uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK-110a ne arčiau kaip 15 m atstumu iki linijos, prie SGD terminalo krantinės – grunto kasimas ne arčiau kaip 5 metrų atstumu, įskaitant transportavimą į tolimąją sąvartą – 3,47 Eur be PVM, (kaina su PVM –4,20 Eur) (Sutarties 3.4 papunktis).

26. 2022 m. vasario 25 d. raštu atsakovė pakvietė ieškovą vykdyti Darbus pagal Sutartį. Kartu su minėtu raštu atsakovė pateikė ieškovui techninę užduotį ir Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus.

27. 2022 m. balandžio 11 d. ieškovas pateikė atsakovei 2022 m. balandžio 10 d. prašymą dėl Sutarties pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Ieškovas prašė pakeisti Sutarties 3.4 papunktyje numatytą 1 m³ grunto kasimo kainą iš 3,47 Eur (be PVM) į 4,30 Eur (be PVM) ir papildyti Sutarties 3.13 papunktį, Sutartyje numatytą kainos ir vertės paskaičiavimo mechanizmą siejant su bunkerinių laivų degalų kainos augimo (MGO) kainos pokyčiu. Tai yra, ieškovas prašė pakeisti Sutarties 3.4 papunktyje numatytą Darbų kainą 23,92 proc.

28. 2022 m. balandžio 29 d. raštu informavo ieškovą, kad atsižvelgusi į CK 6.685 straipsnio 2 dalį, Sutarties 3.13 papunktį, taip pat įvertinusi susidariusią situaciją dėl didėjančių kainų, svarstytų galimybę keisti Sutarties 3.13 papunktį. Tai yra, atsakovė sutiko svarstyti galimybę keisti Sutarties 3.13 papunktį tokiu būdu, kad Sutarties kaina būtų perskaičiuojama, kai infliacija, apskaičiuota pagal Statistikos departamento paskelbtą Lietuvos statybos sąnaudų elementų kainų indeksą, vykdant inžinerinių statinių statybos darbus, lyginant su einamųjų metų perskaičiavimo mėnesio Statistikos departamento skelbiamą statybos sąnaudų elementų kainų indeksą su prieš vienerius metus atitinkamą mėnesį buvusiu indeksu, yra didesnė kaip 15 proc. (vietoje Sutarties 3.13 papunktyje įtvirtintu 20 proc.). Atsakovė, be kita ko, sutiko trumpinti Sutartyje numatytą Sutarties kainos, pradinės Sutarties vertės perskaičiavimo laikotarpį iš dviejų metų į vienerius metus.

29. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 1 d., tai yra vykstant teisminiam procesui, kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties kainų peržiūros pagal Sutarties sąlygas, kainos (įkainių) keitimą siejant su SSKI pokyčiu. Ieškovas sutiko, kad Sutarties kaina (įkainiai) turi būti keičiami būtent Sutartyje nustatyta tvarka ir pagrindais, kainos (įkainių) keitimą siejant su SSKI pokyčiu. Atsakovė tenkino tokį ieškovo prašymą ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties keitimo, kuriuo šalys susitarė pakeisti Sutarties vertę ir įkainius Sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka, kainos keitimą siejant su SSKI pokyčiu. Atlikus Sutarties pakeitimą, Sutarties kaina (be PVM) padidėjo iki 4 523 707,07 Eur (su PVM – iki 5 473 685,55 Eur), Sutarties 3.3 papunktyje numatyta l m³ grunto kasimo uosto akvatorijoje, įskaitant transportavimą į artimąją sąvartą, arba paplūdimių papildymo kaina padidėjo nuo 2,06 Eur be PVM iki 2,53 Eur be PVM (padidėjo 0,47 Eur be PVM suma), Sutarties 3.4 papunktyje numatyta l m³ grunto kasimo uosto akvatorijoje, įskaitant transportavimą į tolimąją sąvartą, kaina padidėjo nuo 3,47 Eur be PVM iki 4,27 Eur be PVM (padidėjo 0,80 Eur be PVM suma).

Dėl ieškinio nagrinėjimo ribų

30. Apeliantas (ieškovas) apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir ginčo dalyką, todėl nusišalino nuo dalies į bylos apimtį patenkančių faktinių aplinkybių vertinimo ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Teismas nevertino SSKI pokyčio kaip faktinio pagrindo Sutarties pakeitimui, nors reikalavimas dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo buvo grindžiamas dviem pagrindais: MGO kainos pokyčiu ir SSKI pokyčiu.

31. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžta, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

32. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).

33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl Sutarties kainos pakeitimo iš 4 049 586,78 Eur į 4 645 021,46 Eur (be PVM) ir Darbų įkainių padidinimo nuo 3,47 Eur iki 4,30 Eur (be PVM) buvo grindžiamas būtent MGO kainos pokyčiais, o ne SSKI pokyčiais. Ieškovas reikalavimo dėl Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo pagal SSKI pokytį nereiškė, o savo argumentus dėl būtinybės modifikuoti Sutarties 3.1 ir 3.4 papunkčius grindė beprecedenčiu laivų degalų kainos augimu (MGO), kurį nulėmė pastarojo laikotarpio įvairūs įvykiai pasaulyje, todėl ieškovo veikla tapo nuostolinga. Ieškovas pateikė informaciją apie tai, kokia Sutarties sudarymo metu buvo MGO kaina, taip pat kokia Sutarties kaina buvo Prašymo pateikimo metu, o atsižvelgęs į MGO kainos pokytį, ieškovas atliko skaičiavimus, kuriais remiantis turėtų būti modifikuojama Sutartis. Taigi, ieškinio faktinį pagrindą ieškovas grindė aplinkybėmis, susijusiomis su MGO kainos pokyčiais. Tačiau alternatyvaus reikalavimo dėl Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo pagal SSKI pokytį ieškovas nereiškė, pareikšto ieškinio netikslino. Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vertino, ar ieškovo nurodytas MGO kainos pokytis sudaro pagrindą pakeisti šalių sudarytos Sutarties kainas ir Darbų įkainius, ar Sutartis gali būti pakeista kitokiu pagrindu nei numatyta Sutartyje, t. y. vietoje Sutartyje numatyto SSKI pokyčio, kainą keisti pagal MGO kainos pokytį.

34. Ieškovo argumentai, kad teisminio ginčo ribas apibrėžia ikiteisminėje stadijoje abiejų Sutarties šalių suformuotos pozicijos dėl Sutarties pakeitimo, bet ne vien tos šalies, kuri inicijavo sutarties pakeitimą, prieštarauja aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai (žr. šios nutarties 31 ir 32 punktus). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas, o pareiga suformuoti tinkamą pagrindą ir dalyką tenka ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktu pasiūlymu dėl Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo pagal MGO kainos pokytį ir sutiko svarstyti galimybę keisti Sutartį tik pagal Sutartyje numatytą SSKI pokytį. Taigi, šalių pozicija ikiteisminėje stadijoje iš esmės skyrėsi, todėl ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad teisminio ginčo ribas apibrėžia ikiteisminėje stadijoje abiejų Sutarties šalių suformuotos pozicijos dėl Sutarties pakeitimo atmestini kaip nepagrįsti. Juolab kad pateikdamas ieškinį teismui ieškovas de facto pripažino, jog nesiekia ir nepageidauja, kad Sutartyje numatyti Darbų įkainiai būtų keičiami pagal Sutartyje įtvirtintą SSKI pokytį.

35. Nors apeliantas nurodo, kad ieškinio faktinis pagrindas dėl Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo SSKI pokyčio pagrindu buvo nurodytas ieškinio 9 pastraipoje, tačiau vien tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė atsakovės poziciją dėl SSKI pokyčio, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio faktinis pagrindas buvo ne tik MGO kainos pokytis, bet ir SSKI pokytis.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas savo reikalavimą dėl Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo grindė MGO kainų pokyčiais.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

37. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimo dalis yra be motyvų, kadangi sprendime nebuvo vertinta SSKI pokyčio įtaka pareikšto ieškinio reikalavimų tenkinimui, nors SSKI pokytis buvo nurodytas kaip vienas iš pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių greta MGO pokyčio. Tai yra, ieškovas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėdamas pareigą betarpiškai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, kurie yra susiję su ginčo dalyku, dalies esminių įrodymų, susijusių su SSKI pokyčiu, nevertino ir dėl jo reikšmės, kaip pagrindo peržiūrėti Sutarties kainą (įkainius), nepasisakė.

38. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

39. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20, par. 61).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 34 punktas).

41. Kaip jau buvo nustatyta šios nutarties 33–35 punktuose, ieškovas savo reikalavimą dėl Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo grindė MGO kainų pokyčiais, todėl bylos nagrinėjimo dalyką sudarė patikrinimas, ar viešojo pirkimo būdu sudaryta Sutartis gali būti pakeista kitu pagrindu nei numatyta Sutartyje, tai yra, ar galima Sutarties kainą ir Darbų įkainius keisti ne vadovaujantis SSKI pokyčiu, kaip tai nurodyta Sutartyje, o pagal ieškovo nurodytą MGO pokytį. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo pagrindą ir dalyką, ko pasėkoje vertino įrodymus, kurie susiję su pareikštais reikalavimais ir pagrindžia arba paneigia ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo, taip pat, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimo

43. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, t. y. šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

44. CK 6.380 straipsnyje įtvirtinta vienos iš civilinių sutarčių rūšių – viešojo pirkimo–pardavimo sutarties – samprata. Tokiai sutarčiai yra būdingi šie ją sudarančių subjektų ir sutarties objekto požymiai: tokią sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija; šios institucijos (įmonės) už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus arba paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.381 straipsnis).

45. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, nors sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau nepasibaigia perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai, taigi tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ tiek, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 32 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Pirkimo sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu reglamentuotas VPĮ 89 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

47. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, todėl Sutarties sąlygoms keisti kaip specialusis taikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (PĮ). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje šio įstatymo 97 straipsnio redakcijoje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų: 1) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; 2) prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą (kai tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos); 3) pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti (kai tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos); 4) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkantysis subjektas sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi (kai tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos); 5) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Tokios sutarties keitimo sąlygos (pagrindai) iš esmės atitinka ir VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintus viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindus. Taigi, sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu keitimas, nors ir ribotas, tačiau iš esmės yra galimas esant teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai.

48. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Kitaip tariant, viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra bendrojo sutarčių laisvės principo išimtys. Tačiau tokie pakeitimai visgi yra galimi, esant pirmiau nurodytuose specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai. Tuo tarpu CK nuostatos (bendrosios sutarčių keitimo taisyklės), sprendžiant dėl viešojo pirkimo sutarties šalių galimybės pakeisti sudarytą sutartį, taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialiosios teisės normos. Tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartis negali būti pakeista (papildyta) pagal VPĮ 89 straipsnyje (PĮ 97 straipsnyje) nustatytus reikalavimus, tačiau tokie pakeitimai (papildymai) reikalingi papildomoms prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, tokiai daliai turi būti organizuojama atskira viešo pirkimo procedūra, laikantis VPĮ (PĮ) nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, VPĮ 89 straipsnyje (PĮ 97 straipsnyje), pirma, yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jeigu tai būtų esminis jos pakeitimas (VPĮ 89 straipsnio 4 dalis; PĮ 97 straipsnio 4 dalis), antra, yra nustatyti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jeigu laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse (PĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse) nustatytų sąlygų (konkreti neesminių pakeitimų išraiška). Taigi pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš esmės įtvirtintas toks viešojo pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai, išskyrus atvejus, kai šie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas. Dėl to, nepriklausomai nuo bendrosios sutarčių keitimo sampratos, visi viešojo pirkimo sutarties pakeitimai patenka į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kurioje vieni pripažįstami kaip leidžiami, kiti – kaip draudžiami (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-65-910/2023, 21–22 punktas).

49. Tam, kad sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti teisėtai keičiama, konkretus pakeitimas viešojo pirkimo dokumentuose turi būti numatytas iš anksto. Sąvoka „iš anksto“ reiškia tai, kad perkančioji organizacija, jau rengdama viešojo pirkimo dokumentus, atsižvelgdama į perkamo objekto specifiką (pavyzdžiui, tam tikruose sektoriuose būdingus didelius kainų pokyčius, planuojamos sudaryti sutarties trukmę ir pan.), galėtų įvertinti, ar, vykdant sutartį, atsiras poreikis keisti sutarties vykdymo sąlygas ir, nustačiusi tokį galimą poreikį, pirkimo dokumentuose išvardinti konkrečius sutarties vykdymo laikotarpiu galimus atlikti pakeitimus. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose turi numatyti baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos). Konkretūs galimi viešojo pirkimo–pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai viešojo pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Sąvoka „aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai“ reiškia, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-65-910/2023, 26–27 punktai).

50. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, spręstina, kad viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių keitimas (įskaitant ir kainos pakeitimas) pirmiausia yra galimas būtent sutartyje numatyta tvarka.

51. Sutarties 3.1 papunktyje numatyta, kad Sutarties kainai apskaičiuoti taikomas fiksuoto įkainio su priežiūra kainos apskaičiavimo būdas. Sutarties kaina (be PVM) yra 4 049 586, 78 Eur (su PVM – 4 900 000,00 Eur). Sutarties 3.2 papunktyje numatyta, kad pradinė sutarties vertė lygi Sutarties sudarymo metu nurodytai Sutarties kainai be PVM. Pradinės Sutarties vertė nekinta per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyje nustatyta tvarka Sutarties kaina ir pradinė Sutarties vertė peržiūrima dėl kainų lygio pokyčio. Sutartyje numatyti Sutarties kainos ir darbų kainos (įkainių) keitimo pagrindai ir tvarka: 1) dėl pridėtinės vertės mokesčio (Sutarties 3.7–3.11 papunkčiai); 2) dėl infliacijos (Sutarties 3.13 papunktis); 3) atsisakius dalies darbų (Sutarties 3.15 papunktis). Sutarties 14.1 papunktyje numatyta, kad Sutartis, vadovaujantis PĮ 97 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, pasirašant papildomą susitarimą, neatliekant naujos pirkimo procedūros. Jei Sutarties darbų trukmė su pratęsimu būtų ilgesnė kaip 2 metai po Sutarties įsigaliojimo, numatoma Sutarties kainą, pradinę Sutarties vertę perskaičiuoti. Sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nustatyta Sutarties kaina, pradinė Sutarties vertė bus perskaičiuojama vieną kartą po Sutarties įsigaliojimo praėjus dvejiems darbų vykdymo metams, jeigu inžinerinių statinių statybos sąnaudų kainų indeksas per dvejus metus pakis daugiau kaip 20 proc. Sutarties 3.1 ir 3.2. papunkčiuose nustatyta Sutarties kaina, pradinė Sutarties vertė bus perskaičiuojama per 40 kalendorinių dienų, po Sutarties įsigaliojimo praėjus dvejiems darbų vykdymo metams, pagal Statistikos departamento paskelbtą Lietuvos statybos sąnaudų kainų indeksą, vykdant inžinerinių statinių statybos darbus. Sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nustatytos Sutarties kainos, pradinės Sutarties vertės pakeitimas įforminamas Sutarties pakeitimu, pasirašomu visų Sutarties šalių. Perskaičiuojama darbų Sutarties kaina, pradinę Sutarties vertę dauginant iš perskaičiavimo koeficiento. Perskaičiuojama Sutarties kaina, pradinė Sutarties vertė tų darbų, kurie pagal Sutartį bus atliekami po Sutarties kainos, pradinės Sutarties vertės perskaičiavimo (Sutarties 3.13 papunktis).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties sąlygas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sutarties vertės ir kainos perskaičiavimo galimybė bei tvarka yra įtvirtinta tarp šalių sudarytoje Sutartyje, kainos perskaičiavimą siejant su Lietuvos statistikos departamento skelbiamo inžinerinių statinių statybos sąnaudų elementų kainų indekso (SSKI) pokyčiu. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šalių sudarytos Sutarties sąlygas bei padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad Sutarties kaina ir pradinė sutarties vertė dėl kainų lygio pokyčio gali būti peržiūrima tik Sutartyje nustatyta tvarka, ją siejant su SSKI pokyčiu, o ne su MGO kainos pokyčiu, kuriuo vadovaujantis ieškovas siekė pakeisti Sutarties kainą.

53. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad nesant ginčo tarp Sutarties šalių tam tikroje apimtyje dėl esamo Sutarties vykdymo suvaržymo, teismas visiškai nepagrįstai atmetė pareikštą ieškinį visa apimtimi, nors toje dalyje, kurioje nebuvo ginčo, ieškinys turėjo būti tenkinamas. Tai yra, bylos nagrinėjimo metu tarp Sutarties šalių nesant ginčo, kad SSKI pokytis, didesnis kaip 15 proc., sudaro faktinį pagrindą peržiūrėti Sutarties kainą (įkainius), pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį turėjo tenkinti bent iš dalies, t. y. Sutarties 3.4 papunktyje numatytą Darbų kainą indeksuojant pagal 20,40 proc. SSKI pokytį.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą atmesti minėtus apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, prašydamas pakeisti Sutarties 3.4 papunktyje numatytą 1 m³ grunto kasimo kainą iš 3,47 Eur (be PVM) į 4,30 Eur (be PVM) ir papildyti Sutarties 3.13 papunktį, Sutartyje numatytą kainos ir vertės perskaičiavimo mechanizmą, siejo su MGO kainos pokyčiu. Atsakovė, įvertinusi tai, kad Sutarties vertės ir kainos perskaičiavimo galimybė bei tvarka tiesiogiai yra įtvirtinta Sutartyje, Atsakyme į ieškovo raštą nurodė, kad sutiktų svarstyti galimybę keisti Sutarties 3.13 papunktį tokiu būdu, kad Sutarties kaina būtų perskaičiuojama, kai infliacija, apskaičiuota pagal Statistikos departamento paskelbtą SSKI, vykdant inžinerinių statinių statybos darbus, lyginant einamųjų metų perskaičiavimo mėnesio Statistikos departamento skelbiamą SSKI su prieš vienerius metus atitinkamą mėnesį buvusiu indeksu, yra didesnė kaip 15 procentų (vietoje Sutarties 3.13 punkte įtvirtintais 20 proc.) (žr. šios nutarties 28 punktą). Tačiau toks pasiūlymas ieškovui netiko, todėl jis kreipėsi į teismą dėl Sutarties sąlygų, reglamentuojančių Sutarties vertę ir kainą, pakeitimo dėl MGO kainos pokyčių. Taigi, apelianto argumentai, kad tarp šalių nebuvo ginčo, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Antra, atsakovui nepareiškus alternatyvaus reikalavimo dėl Sutarties kainos (įkainių) pakeitimo atsižvelgus į SSKI pokytį ar nepatikslinus ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti klausimo dėl Sutarties kainos (įkainio) pakeitimo SSKI pagrindu.

55. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pareikštas ieškinys turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi, kadangi buvo visos PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, būtinos Sutarties peržiūrai dėl egzistuojančio sutarties vykdymo suvaržymo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygų ir Sutartyje numatytų kainų pakeitimo galimybę susiejęs išimtinai tik su Sutartyje įtvirtintu rodikliu ir jo pokyčiu, eliminavo CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą rebus sic stantibus (iš esmės pasikeitus aplinkybėms) instituto taikymo galimybę, nors de facto bet kokios faktinės aplinkybės, kurios daro įtaka kaštų struktūrai, gali būti pripažintos sutarties vykdymo suvaržymu, jeigu jos atitiks CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Apeliantas nurodė, kad Sutarties vykdymo suvaržymą nulėmusios aplinkybės atsirado po Sutarties sudarymo, kad rangovas negalėjo tokių aplinkybių protingai numatyti ir negalėjo šių aplinkybių kontroliuoti, taip pat nebuvo prisiėmęs šių aplinkybių atsiradimo rizikos, todėl siekiant atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, yra būtina pakeisti Sutarties sąlygas.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimas kitokia tvarka, negu yra numatyta Sutartyje, kainos keitimą siejant su MGO pokyčiu, kai tokia kainos pakeitimo tvarka nėra numatyta Sutartyje, prieštarauja Sutarties nuostatoms, Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimams, teisėtų lūkesčių principui bei tiekėjų lygiateisiškumo principui. Ieškovui, kaip viešųjų pirkimų dalyviui, iki Sutarties sudarymo buvo žinomos Sutarties sąlygos, įskaitant sąlygas dėl Sutarties kainos perskaičiavimo tvarkos, tai yra, kad Sutarties kaina dėl kainų lygio pokyčio gali būti peržiūrima tik Sutartyje nustatyta tvarka, kainos perskaičiavimą siejant su SSKI pokyčiu, todėl ieškovas, dalyvaudamas viešajame pirkime ir pasirašydamas Sutartį sutiko su Sutarties sąlygomis ir įsipareigojo jų laikytis (įskaitant sąlygas dėl Sutarties kainos peržiūrėjimo).

57. Pagal CK 6.204 straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

58. CK 6.204 straipsnio normos skirtos reguliuoti sutarties vykdymui ir galimam jos pakeitimui esmingai pasikeitus aplinkybėms (atsiradus naujoms), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos (nuspėjamos) sutarties sudarymo metu, tam tikra dalimi tiesiogiai atsispindi ir VPĮ 89 straipsnio nuostatose – VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kolizija, kurios neturėtų būti, iš esmės galima tik tarp CK 6.204 straipsnio ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kurio taikymas nagrinėjimu atveju nėra aktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 93 ir 129 punktai).

59. Kaip jau buvo minėta, pagal įstatymus (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, VPĮ 1 straipsnio 1 – 2 dalys) ir kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu, todėl, sprendžiant dėl Sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, keitimo taikytinos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, o ne CK teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis Nr. e2A-937-381/2020, 29–31 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. e2A-324-407/2023, 42 punktas). Todėl ieškinio reikalavimas padidinti Sutarties kainą ir Darbų įkainius nagrinėtinas ne CK 6.204 straipsnio, o VPĮ 89 straipsnio (PĮ 97 straipsnio) kontekste. Juolab kad Sutartyje buvo nurodyti aiškūs Sutarties kainos ir darbų kainos (įkainių) keitimo pagrindai ir tvarka (žr. šios nutarties 58 punktą). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reguliavimui, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti CK 6.204 straipsnyje įvirtintų sąlygų sutarčiai pakeisti (ne)buvimą. Minėta teisės norma yra skirta sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasikeitus aplinkybėms sureguliuoti ir šalių sutartinių prievolių pusiausvyrai atkurti, kai šalys sudaro civilinę sutartį įprastu būdu (derybomis, akceptuodamos ofertą ir pan.).

60. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėjo PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kuriam esant pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ, t. y. kai tokio pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc. pradinės kainos sutarties ar preliminariosios sutarties vertės; c) tokiais pakeitimais nesiekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

61. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. kovo 15 d. dėl PĮ 97 straipsnio nuostatų taikymo išaiškino, kad pirkimo dokumentuose nustatant taisykles, susijusias su kainos peržiūra (priklausomai nuo pasirinkto sutarties kainos apskaičiavimo būdo, peržiūrima gali būti tiek kaina, tiek įkainis) tam, kad sutarties vykdymo metu dėl kainos pakeitimo nekiltų ginčų, turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, kurioms atsiradus bus atliekama peržiūra ir pakeitimai, papildymai, bet ir pats mechanizmas, kaip sutarties kaina bus perskaičiuojama: pavyzdžiui nurodomi statistinių rodiklių šaltiniai, kai peržiūra vykdoma, remiantis jų duomenimis; sutarties kainos paskaičiavimo formulė sutarties peržiūros momentas bei dažnumas; taip pat momentas, nuo kurio įsigalioja pakeista sutarties kaina ir už kurias prekes, paslaugas ar darbus bus mokama senosiomis kainomis, o už kurias – pakeistomis. Esant poreikiui, gali būti nustatytos skirtingos kainos peržiūros taisyklės skirtingoms sutarties objekto sudėtinėms dalims (jei sutarties objektą sudaro skirtingos sudėtinės dalys).

62. Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2021 m. birželio 25 d. skelbtame paaiškinime dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių peržiūros sąlygų, be kita ko, nurodė, kad VPĮ 89 straipsnio (PĮ 97 straipsnio) 1 dalies 3 punktas numato, jog sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti keičiama „kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo“. Taigi, jeigu ekonominė situacija pasikeičia (t. y. ženkliai padidėja kainos, tiekėjo sutarties vykdymo kaštai) taip ir dėl tokių aplinkybių, kurių nei pirkimo vykdytojas skelbdamas pirkimą, nei tiekėjas teikdamas pasiūlymą negalėjo numatyti bei prisiimti protingos rizikos, galima būtų atlikti sudarytos sutarties pakeitimą, nustatant (ar pakeičiant nustatytas) kainos peržiūros taisykles, jeigu egzistuoja visos VPĮ 89 straipsnio (PĮ 97) straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos ir jei sutarties keitimą atliekančios šalys gali tai pagrįsti. Nustatomos naujos ar keičiamos nustatytos kainos peržiūros sąlygos ir taisyklės privalo užtikrinti sutarties šalių pusiausvyrą, t. y. numatyti ne tik kainos didinimą rinkoje pakilus medžiagų kainoms, bet ir kainos mažinimą, šioms sumažėjus.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat aktualias Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, susijusias su viešųjų pirkimų sutarčių keitimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo reikalavimas dėl ginčo Sutarties nuostatų pakeitimo neatitinka PĮ 97 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindų. Visų pirma, tokio pobūdžio pakeitimo, kokio reikalavo ieškovas, galimybė nebuvo numatyta Sutartyje (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Sutarties 3.13 papunktį, galimybė keisti Sutarties kainą (įkainius) buvo susieta su SSKI pakeitimu. Tuo tarpu ieškovas reikalavimą pakeisti Sutarties 3.13 papunkčio nuostatas argumentavo atsiradusiu MGO kainų pokyčiu. Antra, ieškovo nurodomos aplinkybės nėra susijusios nei su naujų papildomų darbų pirkimo poreikiu, nei su Sutarties šalies keitimu (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Trečia, byloje nepateikta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsirado aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negaliojo numatyti. Viena vertus, sutiktina su apeliantu, kad Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas prieš Ukrainos Respubliką, dėl kurio žymiai pabrango statybinės medžiagos, energijos ištekliai ir kiti resursai, bylos šalys objektyviai negalėjo numatyti. Kita vertus, pirkimas vyko COVID–19 pandemijos metu, kai kainų kitimo tendencijos buvo sunkiai prognozuojamos, todėl labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, kad perkančioji organizacija galėjo protingai numatyti kainų augimą kaip tikėtiną aplinkybę. Be to, Sutarties kainos ir Darbų įkainių pakeitimo galimybė Sutartyje yra numatyta, kainos pokyčius siejant su SSKI (Sutarties 3.13 papunktis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, MGO kaina atspindi tik vienos iš sąnaudų sudėtinių dalių kainų pasikeitimą, o SSKI atspindi ne tik degalų kainų, tačiau ir kitų rangos sąnaudų elementų kainų pokyčius. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl Sutarties 3.13 papunkčio pakeitimo. Priešingai, jis pasinaudojo Sutarties pakeitimo galimybe Sutarties 3.13 papunktyje numatyta tvarka ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties keitimo (žr. šios nutarties 29 punktą). Taigi, nagrinėjamu atveju neegzistavo PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti svarstomas Sutarties pakeitimas.

64. Be to, ieškovas neįrodė, kad kainos keitimas negali būti laikomas neesminiu (PĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas siekia padidinti fiksuotą Sutarties kainą, kuri yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Tokiu pakeitimu būtų nustatoma nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis, kurią nustačius pirkime galimai būtų priimtos kitų dalyvių pasiūlymai ir pirkimas būtų konkurencingesnis (PĮ 97 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be kita ko, yra neaišku, kaip turėtų būti skaičiuojama kaina tuo atveju, jeigu MGO kaina sumažėtų. Taigi, ieškovo reikalavimas padidinti kainą, atsižvelgus į MGO kainų pokytį pakeistų Sutarties šalių pusiausvyrą išimtinai ieškovo atžvilgiu (PĮ 97 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo reikalavimas dėl ginčo Sutarties nuostatų pakeitimo neatitinka PĮ 97 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindų.

66. Atsižvelgus į nurodytas Sutarties nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Sutartyje buvo numatyta aiški ir konkreti darbų kainos (įkainių) ir Sutarties kainos perskaičiavimo tvarka, kainos perskaičiavimą siejant su Lietuvos statistikos departamento skelbiamo inžinerinių statinių statybos sąnaudų elementų kainų indekso (SSKI) pokyčiu. Ieškovas neįrodė, kad egzistuoja sąlygos, kurių pagrindu būtų galima pakeisti Sutarties darbų kainos (įkainių) ir Sutarties kainos perskaičiavimo tvarką CK 6.204 straipsnio ir PĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto) pagrindais. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas pakeisti Sutarties 3.1 ir 3.4 papunkčių sąlygas negalėjo būti tenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

68. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 1. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

70. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

71. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 2 320,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2023 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 27 d. Paslaugų priėmimo–perdavimo aktą.

72. Atsakovės prašoma priteisti 2 320,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteistinas 2 320,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo ROHDE NIELSEN A/S, juridinio asmens kodas 19685535, atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, juridinio asmens kodas 240329870, 2 320,20 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.