Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1615-864/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
e2S-1615-864/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23943-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
A. T.
Atsakovas
MB „Meistrai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1615-864/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23943-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ir atsakovės MB „Meistrai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1477-807/2022 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui MB „Meistrai“ dėl įpareigojimo pateikti susipažinimui dokumentus ir informaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. T. (toliau ir ieškovas) 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę mažąją bendriją (toliau – MB) „Meistrai“ (toliau ir atsakovas) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui ar jo įgaliotiems asmenims susipažinimui visus su MB „Meistrai“ veikla susijusius dokumentus, priimtus/parengtus laikotarpyje nuo įmonės įsteigimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir leisti pasidaryti atitinkamų dokumentų kopijas; 2) suteikti teisę A. T. gauti MB „Meistrai“ detalius sąskaitos išrašus ir kitą susijusią informaciją iš Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų.

2. Teisme 2022 m. balandžio 20 d. gautas ieškovo A. T. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė ieškovui susipažinimui prašomus dokumentus bei paaiškinimus, juos pateikė tinkamai, todėl ieškovas atsisako nuo ieškinio reikalavimo ir prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 250 Eur ir 75 Eur žyminį mokestį). Ieškovas pažymėjo, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės; prašymą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsakovas MB „Meistrai“ pateiktu atsiliepimu sutiko, kad būtų priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir pareiškimas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant; taip pat prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai pareikšdamas nepagrįstus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, ieškovas buvo neapdairus ir nerūpestingas, pažeidė bendradarbiavimo pareigą su atsakovu, konkrečius reikalavimus pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.

5. Teismas nustatė, kad ginčo byloje ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, tenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo, jam grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur.

6. Teismas įvertinęs tarp bylos šalių kilusio ginčo aplinkybes nusprendė, kad šiuo atveju yra teisinga ir tikslinga taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo proporcingumo principo, atsižvelgiant į šalių elgesį ne tik proceso metu bei ir į tai, kad šalys iki inicijuojant civilinę bylą teisme, nesiekė tinkamai bendradarbiauti ir spręsti kylančius klausimus kuo ekonomiškesniu būdu bei dėti maksimalias pastangas pašalinti nesutarimus, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Šiame ginče abi šalys naudojosi advokatų/advokatų padėjėjų pagalba, kuriems buvo mokami honorarai pagal susitarimą ir sutikimą, ir, nepriklausomai nuo jų dydžio, abiejų šalių atstovų įdėtas darbas šioje byloje vertinamas vienodai reikšmingai, todėl bylinėjimosi išlaidos (sumokėtos už advokatų/advokatų padėjėjų pagalbą), neskirstomos, o paliekamos abiem šalims be kompensacinio principo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7. Ieškovas A. T. (toliau ir ieškovas, ir apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1477-807/2022 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinant ieškovo A. T. prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės MB „Meistrai“.

8. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, konstatuodamas, kad šalys nesiekė tinkamai bendradarbiauti ir spręsti kylančius klausimus kuo ekonomiškesniu būdu bei dėti maksimalias pastangas pašalinti nesutarimus. Anot apelianto, A. T. dėjo maksimalias pastangas bendradarbiauti ir spręsti kylančius klausimus, tačiau MB „Meistrai“ vadovas prašymo pateikti dokumentus susipažinti įvykdymą vilkino, vėliau pateikdamas ne visus dokumentus, o dalį dokumentų pateikė nekokybiškus (neįkaitomus). Iš esmės atskirąjį skundą apeliantas grindžia ieškinyje ir dublike nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pirmasis ieškovo prašymas pateikti dokumentus buvo pateiktas MB „Meistrai“ vadovui 2021 m. kovo 4 d., prašant pateikti finansinių ataskaitų rinkinius, sąskaitas – faktūras, sudarytas pirkimo – pardavimo sutarčių patvirtintas kopijas bei sąskaitų išrašus. Šį prašymą MB „Meistrai“ vadovas vertino kaip perteklinį ir beprasmį. MB „Meistrai“ nepateikus dokumentų, ieškovas pakartotinai 2021 m. kovo 29 d. pateikė prašymą, prašydamas pateikti sąskaitų išrašus, inventorizacijos dokumentus, balansą, elektronines sąskaitas, nurodydamas, kad su jais atvyks susipažinti 2021 m. kovo 31 d. Šį prašymą vadovas traktavo netikslingu, nes, pasak jo, nebuvo laikytasi mažosios bendrijos nuostatuose nustatytų terminų. 2021 m. kovo 31 d. įvykusio susirinkimo metu buvo pateikta susipažinimui tik 2020 metų MB „Meistrai“ išlaidas patvirtinantys dokumentai, įmonės vadovui padarant pastabą, kad susirikimo metu yra sprendžiamas tik 2020 m. balanso patvirtinimas. 2018 -2019 metų įmonės dokumentai nebuvo pateikti susipažinimui. Pakartotinai 2021 m. balandžio 23 d. ieškovas kreipėsi į MB „Meistrai“, prašydamas pateikti dokumentus. Tik po trečiojo prašymo buvo pateikti įmonės banko sąskaitos išrašai (2018-2020 metų) bei el. paštu buvo siųsti kvitai, sąskaitos, patvirtinančios įmonės patirtas sąnaudas 2018-2019 metais, ir pateikta tik itin maža dalis įmonės išrašytų sąskaitų klientams. Nemaža dalis atsiųstų dokumentų buvo nekokybiški, t. y. neįskaitomi, susilieję, kai kur sąmoningai padarytos nuotraukos, kad nesimatytų prekių, konkrečios pirkimo datos, sąskaitos numerio, kainos ir t. t. Dėl šios priežasties, ieškovas papildomai nurodė ir prašė atsiųsti ne tik sąskaitas – faktūras, tačiau ir sutartis su klientais, o dėl nemažos dalies dokumentų, kurie yra neįskaitomi, juos prašė pakartotinai atsiųsti, kad būtų identifikuotas pardavėjas, pirkėjas, prekė, data, kaina, vieta. Po šio kreipimosi atsakovas nėra pateikęs jokių papildomų dokumentų, ar papildomai atsiuntęs kokybiškas nuotraukas dėl neįskaitomų dokumentų bei dėl dokumentų, kuriuose nesimato prekių ar datos, ar sąskaitos numerio, ar kainos ir t. t. Dėl tokio ganėtinai ilgo atsakovo vengimo pateikti susipažinimui dokumentus, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą praėjus daugiau nei penkeriems mėnesiams nuo pirminio prašymo (2021 m. kovo 4 d.), prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti susipažinimui MB „Meistrai“ dokumentus už 2018, 2019, 2020 m. Toks ieškovo prašymas negali būti laikomas nepagrįstu, kadangi pats atsakovas vengė tinkamai įvykdyti pareigą ir pateikti ne tik išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau ir įmonės sudarytas sutartis ir kitus finansinius dokumentus, kuriais remiantis buvo sudaryti finansinės atskaitomybės rinkiniai. Pažymi, kad MB „Meistrai“ pateikti dokumentai ir jų turinys neatitiko pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytų duomenų. Prasidėjus civilinei bylai ir įvykus teismo posėdžiui (2022 m. vasario 17 d.), atsakovas sutiko pateikti nepateiktus dokumentus. Būtina pažymėti, kad atsakovo 2021 m. balandžio 28-29 d. atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų, t. y. neatitiko nurodytos sumos balanse palyginus su pateiktų dokumentų turiniu. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko pateikti nepateiktus dokumentus, nurodydamas, kad ieškovas pateiktų nepateiktų ir nekokybiškai pateiktų dokumentų sąrašą. Dėl šios priežasties ieškovas 2022 m. vasario 24 d. pateikė dokumentų sąrašą teismui, prašydamas atsakovą pateikti nekokybiškai pateiktus susipažinimui dokumentus (nepaisant to, kad pastebėjimas apie atsiųstus nekokybiškus dokumentus buvo išsiųstas mažajai bendrijai elektroniniu paštu 2021 m. balandžio 28 d.) bei sąrašą dokumentų, kurie iš viso nebuvo pateikti ieškovui susipažinimui, nepaisant to, kad 2021 m. kovo 4 d. prašymu buvo prašoma pateikti finansinius dokumentus ir sutartis už 2018, 2019, 2020 m. 2022 m. kovo 10 d. ieškovas susipažino su dokumentais, t. y. atsakovas pateikė susipažinimui ieškovo prašytus dokumentus (dalį originalais, dalį kopijomis). Po įvykusio susipažinimo, ieškovas pateikė sąrašą dokumentų, kurie nebuvo pateikti, arba pateiktos susipažinimui kopijos nebuvo geros kokybės. Šis prašymas buvo įvykdytas 2022 m. balandžio 7 d., t. y. pateikus papildomai nepateiktus dokumentus bei pateikiant paaiškinimus dėl dokumentų, kurie iš viso nebuvo pateikti susipažinimui. Jei šie visi dokumentai būtų buvę pateikti po ieškovo pirmojo pateikto prašymo, ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą, siekdamas inicijuoti bylą dėl susipažinimo su dokumentais. MB „Meistrai“ galutinai įvykdė ieškovo prašymą tik 2022 m. balandžio 7 d., todėl apelianto nuomone, atsakovas pripažino neįvykdytą savo pareigą pateikti susipažinimui nepateiktus ir nekokybiškai pateiktus dokumentus ir įvykdė ieškovo reikalavimus tik po ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Apeliantas paaiškina, kad dėl šios priežasties buvo pateiktas prašymas priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovė MB „Meistrai“ (toliau ir atsakovas, ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1477-807/2022 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti iš ieškovo A. T. atsakovės MB „Meistrai“ naudai jos patirtas 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino atsakovo procesinį elgesį netinkamu ir nepriteisė jo naudai iš ieškovo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliuoja į teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai. Papildomai pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu, šiuo atveju ieškovas elgėsi nesąžiningai pareikšdamas ieškinį, be to, ieškovas prašymą dėl konkrečių dokumentų pateikimo pateikė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. 2022 m. vasario 17 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą nustatant 7 dienų terminą nuo posėdžio datos pateikti trūkstamų dokumentų sąrašą, o atsakovas, gavęs dokumentų sąrašą, šį įpareigojimą tinkamai įvykdė. Iki nurodytos datos, t. y. 2022 m. vasario 17 d. jokio konkretaus teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo ieškovas pateikęs nebuvo.

11. Apeliantė pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, jog pateiks ieškovui jo prašomus dokumentus, kai ieškovas pateiks įstatymų reikalavimus atitinkantį prašymą, kuriame bus konkrečiai nurodyti prašomi pateikti dokumentai. Vis dėlto, ieškovas tokį sąrašą pateikė tik po pirmosios instancijos teismo įpareigojimo. Atsakovas savo atskirąjį skundą grindė iš esmės atsiliepime į ieškinį ir dubike nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovą susipažinti su prašomais pateikti dokumentais kvietė atvykti iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, taip pat kvietė ieškovą į atsakovo narių susirinkimą, kurio metu nurodė pateiksiantis ieškovo prašomus dokumentus, šis klausimas netgi buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. Todėl apeliantės teigimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės, kadangi tiek kartu su ieškiniu, tiek iki ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teisme dienos ieškovas tokio sąrašo atsakovui nebuvo pateikęs, todėl atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti ieškovui jo tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvardintus dokumentus. Byloje USB rakte yra įrodymai (pateikta kartu su 2021 m. gruodžio 13 d. prašymu „Dėl įrodymų prijungimo“), kad kiti dokumentai buvo pateikti (kaip matyti iš bylos medžiagos, jie buvo pateikti net ir ne vieną kartą) ir reikšdamas ieškinį ieškovas juos reikalavo pateikti pakartotinai, pateikdamas pareiškimą pirmosios instancijos teismui siekė išvengti tokio savo elgesio neigiamų pasekmių, t. y. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šias išlaidas nulėmė būtent ieškovo nesąžiningas procesinis elgesys, netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi priėmus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, iš ieškovo atsakovo naudai turėjo būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal atsakovo į bylą pateiktus įrodymus.

12. Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai konstatuota neva: „šalys iki inicijuojant civilinę bylą teisme, nesiekė tinkamai bendradarbiauti ir spręsti kylančius klausimus kuo ekonomiškesniu būdu bei dėti maksimalias pastangas pašalinti nesutarimus, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo“. Tokie pirmosios instancijos teismo nurodyti teiginiai visiškai neatitinka susiklosčiusios situacijos, kadangi atsakovas visada siekė bendradarbiauti su ieškovu, teikė jo prašomus dokumentus. Akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovas pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pažeidė bendradarbiavimo pareigą su atsakovu, konkrečius reikalavimus pateikė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo neapdairumo, prašymų, neatitinkančių įstatymų reikalavimus, teikimo, nesąžiningo procesinio elgesio, pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo jam atsisakius nuo ieškinio reikalavimų turėjo būti priteistos tik atsakovo naudai, kadangi išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės.

13. Pažymi, kad ieškovas pareiškime visiškai nepagrįstai nurodė neva atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui jo prašomų dokumentų. Šie ieškovo teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovas ieškovui iki ieškinio pareiškimo pirmosios instancijos teisme dienos pateikė visus ieškovo prašytus dokumentus ir neatsisakė pateikti ieškovui dokumentų, kai šis pateiks konkretų prašomų pateikti dokumentų sąrašą, o sąrašas buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas geranoriškai, sprendžiant ginčą taikiai sutiko pateikti dokumentus, nors visi jie buvo pateikti dar 2021 m. kovo 31 d. vykusio susirinkimo metu. Be to, 2021 m. liepos 13 d. buvo šauktas pakartotinis atsakovo narių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatytas klausimas dėl ieškovo prašomų dokumentų pateikimo.

14. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo direktoriaus A. R. MB Teisės projektai teisininkė G. B. inicijavo pasiūlymus Ieškovui dėl datos ir laiko suderinimo susipažinti su dokumentų originalais bendraujant su ieškovu telefonu, o 2021 m. birželio 21 d. siuntė elektroninį laišką ieškovui prašydama suderinti abiem šalims tinkamą datą ir laiką dėl dokumentų kopijų darymo. Ieškovas siųstus laiškus ir prašymą suderinti susipažinimo datą ir laiką ignoravo. Ieškovui ignoruojant minėtus elektroninius laiškus, Atsakovo direktorius A. R. inicijavo susirinkimą, kur numatė darbotvarkės klausimą: „dalininkui A. T. visų prašomų įmonės dokumentų pateikimas“, ieškovui 2021 m. liepos 13 d. šaukimą į narių susirinkimą išsiuntė registruotu paštu, tačiau ieškovas laiško neatsiėmė. Apeliantės nuomone, ieškovas tokiais savo piktybiškais veiksmais bei nepateikęs įstatymų nustatytos formos prašymo, kuriame būtų pateiktas sąrašas visų prašomų pateikti dokumentų, yra kaltas dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

15. Apeliantė pažymi, jog ši civilinė byla nėra pirma, kurioje ieškovas reiškia nepagrįstus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, civilinėje byloje Nr. e2-1186-1125/2022, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, ieškovo reikalavimai taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti bei priteistos iš ieškovo atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (šiuo metu byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje).

Atsiliepimas

16. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Teigia, jog atsakovo skundo teiginiai yra neatitinkantys faktinės situacijos ir klaidinantys apeliacinės instancijos teismą. Šį savo teiginį grindžia iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

17. Atsakovė MB „Meistrai“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesutikimą su ieškovo skundu iš esmės grindžia tomis pačiomis jo paties atskirajame skunde ir kituose jo procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

19. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas. apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys iki inicijuojant civilinę bylą teisme, nesiekė tinkamai bendradarbiauti ir spręsti kylančius klausimus kuo ekonomiškesniu būdu bei dėti maksimalias pastangas pašalinti nesutarimus, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, todėl prašo šią nutarties dalį panaikinti ir priimti kiekvienai iš jų palankų sprendimą, t. y. ieškovas prašo pripažinti atsakovė piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsakovas laikosi priešingos pozicijos. Teigia ieškovą pareiškus nepagrįstą ieškinį, vengiant bendrauti su atsakovu, todėl atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

Dėl pirmos instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

20. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Pagal kasacinį teismą, tuo atveju, kai nėra nustatoma, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

23. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

24. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai susipažino su bylos medžiaga, procesiniais šalių veiksmais ir jų atlikimo terminais, apeliantų atskirųjų skundų turiniu ir prieina prie išvados, kad jų procesinį elgesį ir procesinių dokumentų retoriką įtakoja tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai. Šalių bendravimas yra apsunkintas galimai asmeninių konfliktų tarp ieškovo ir atsakovo vadovo, kas ir nulemia šalių perdėtai formalius priešinius reikalavimus ir jų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šalių elgesys nevertintinas kaip tyčinis nesąžiningas elgesys ir negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

25. Atsakovo skundo teiginys, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl jis yra kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atmestinas. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas dėl ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, būtų turėjęs pasisakyti nagrinėdamas bylą iš esmės, tačiau šiuo atveju byla nutraukta atsisakius ieškinio. Nagrinėjamu atveju ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudarė preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys pagrįstas, kadangi suformuluoti reikalavimai, kurie vėliau dar patikslinti, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti įrodymai, be to, ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Taip pat atmestinas ir paties ieškovo argumentas, kad atsakovas piktybiškai jam neteikė bendrovės dokumentų susipažinti, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad dokumentai (gal ne visi, gal ne visada kokybiškos kopijos ar pan.) visgi buvo teikiami ieškovui. Ir tik, galiausiai, pačiam ieškovui patikslinus jo prašomų dokumentų sąrašą, toks reikalavimas buvo įvykdytas pilnai bylos nagrinėjimo metu.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skirtingai nei teigia abu apeliantai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra konstatavęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nustatyta, kad ieškovas naudojosi savo procesine teise reikšti ieškinį tikslu gauti ir susipažinti su atsakovo dokumentais, o atsakovas – gynėsi nuo pareikšto ieškinio, šalys laiku ir tinkamai naudojosi kiekviena savo procesine teise ir vykdė procesines pareigas. Pažymėtina, kad nėra nustatytas sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą faktas.

27. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik apie šalių elgesį iki inicijuojant civilinę bylą teisme, ką paantrindamas pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, ir kaip formuluojama tokiu atveju teismų praktika (šios nutarties 23 punktas), bylą nutraukus ir nenustačius, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, o kiekviena šalis paliekama prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos (sumokėtos už advokatų/advokatų padėjėjų pagalbą), neskirstomos, o paliekamos abiem šalims be kompensacinio principo. Tokiu būdu, abiejų apeliantų atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Apeliantės pateikė teismui prašymus priteisti apeliacijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskiruosius skundus atmetus, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo A. T. ir atsakovės MB „Meistrai“ atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė