Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-245-278/2018

Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03869-2017-9

2018 m. balandžio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4902-589/2017 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams A. D. ir A. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. V. prašė teismą priteisti iš atsakovų, grožio salono (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų, A. D. ir A. D. 8 269,37 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. apie 19 val. su sūnumi išėjo iš grožio salono (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) m., ir lipdama apsnigtais ir nenuvalytais lauko laiptais, esant blogam apšvietimui, paslydo ir patyrė kojos traumą. Laukiant greitosios medicinos pagalbos, kirpyklos darbuotojos jai išnešė kėdutę, nes dėl laiptų apšalimo ji negalėjo ant jų sėdėti. Atsakovė atnešė savo paltą, kurį patiesė ant turėklų, kad ji galėtų prisilaikyti, nes jie taip pat buvo slidūs. Ligoninėje jai buvo diagnozuotas abiejų kulkšnių, dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto ir dešinės čiurnos kaulų lūžiai. Jai buvo atlikta kojos operacija ir lūžę kaulai fiksuoti varžtais bei plokštele.Teigė, jog sužalojimus ji patyrė dėl netinkamos laiptų priežiūros, nes laiptai buvo nenuvalyti, dėl prisnigto sniego ir oro temperatūros kaitos jų paviršius buvo pasidengęs ledu. Be to, nurodė, kad laiptai nebuvo tinkamai įrengti, jų pakopos nevienodo aukščio, be to, jie nebuvo tinkamai apšviesti. Nurodė, kad patirtos traumos pasėkoje ji buvo nedarbinga nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. vasario 17 d. ir dėl šio įvykio ji negavo 8 150 Eur pajamų bei gydymosi metu patyrė 119,37 Eur išlaidų. Teigė, kad dėl sužalojimo patyrė fizinius skausmus, negalėjo vaikščioti, buvo priversta vartoti stiprius medikamentus, sutriko jos miegas ir pablogėjo bendravimo su aplinkiniais galimybės, todėl patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad atsakovai ligoninėje jos nelankė, nesidomėjo sveikatos būkle, į pretenzijas nereagavo. Teigė, kad atsakovai kalti dėl jai padarytos žalos, todėl privalo ją atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės J. V. priteisė 12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai grožio salono patalpas įsigijo įrengtas kartu su atskiru įėjimu, t.y. laiptais. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl laiptų neatitikimo keliamiems reikalavimams, nes laiptai buvo įrenginėjami kaip atskiras įėjimas į grožio saloną, laiptų projektas buvo suderintas ir pagal jį leista įrengti įėjimą. Konstatavo, jog skirtingų pakopų aukštis yra leistinas pagal patvirtintą projektą.Įvertinęs duomenis iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus (toliau – Hidrometeorologijos tarnyba), teismas darė išvadą, kad nurodytą dieną nesnigo bei atsižvelgęs į grožio salone dirbusių liudytojų parodymus, jog jokių nusiskundimų dėl slidžių laiptų iš klientų negavo, sprendė, kad ieškovei nepateikus šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, pagrindo netikėti liudytojų parodymais dėl laiptų būklės įvykio metu, nėra. Pasisakydamas dėl laiptų apšvietimo, teismas, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktas nuotraukas ir konstatavo, jog laiptai yra apšviečiami iš pačios kirpyklos, šviesa taip pat sklinda nuo ant šalia esančio pastato sienos pritvirtinto prožektoriaus. Be to, ginčo šalių pateiktose nuotraukos matyti ant laiptų esantis įspėjamasis ženklas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodomų liudytojų – jos sūnaus ir V. B. parodymus vertino tik kaip patvirtinančius ieškovės patirtos traumos faktą, dėl ko ginčo nėra. Teismas sprendė, kad byloje esančiais duomenimis atsakovai buvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir darė išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka fakto, jog ieškovė patyrė traumą. Nurodė, kad pati ieškovė turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių lipdama laiptais bei sprendė, kad neįrodžius atsakovų kaltės, nenustačius tarp pasekmių ir veiksmų tiesioginio ryšio atsakovams taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad byla išnagrinėta tendencingai, o išvada, kad ji neįrodė, jog atsakovai netinkamai prižiūrėjo laiptus ir dėl to ji patyrė traumą, yra nepagrįsta. Teigia, kad teismo vertinimas, jog, atsižvelgdama į metų laiką, padidėjus tikimybei paslysti ir susižaloti, siekiant išvengti traumų, ji turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių ir atsargiau elgtis lipant laiptais rodo, kad ir atsakovai turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių dėl lauko laiptų, kuriais patenkama į jų grožio salono patalpas, saugumo. Nurodo, kad grožio salonas, ant kurio laiptų ji patyrė traumą, yra verslo įstaiga, iš kurios veiklos atsakovai pragyvena, todėl jie privalėjo užtikrinti laiptų saugumą savo klientams, ypač dėl oro sąlygų padidėjus tikimybei paslysti ir susižaloti. Teigia, jog kilęs ginčas turi būti sprendžiamas atsižvelgus į CK 6.718 straipsnyje įtvirtintą kliento interesų prioriteto principą, todėl pareigą įrodyti, kad teismo minimu metų laiku buvo imtasi visų galimų atsargumo priemonių tam, kad klientai į/iš verslo paslaugas teikiantį saloną galėtų lauko laiptais patekti saugiai (CK 6.719 straipsnio 2 dalis), turėjo atsakovai. Nesutinka su Hidrometeorologijos tarnybos pažymos vertinimu. Mano, kad joje nurodytomis oro sąlygomis galėjo vietomis formuotis plikledis ar kitokio pobūdžio apledėjimai. Tvirtina, kad pažyma aptarta vienpusiškai ir tik iš dalies. Liudytojų - salono darbuotojų parodymai, kad laiptai buvo švarūs, bet tik šiek tiek šlapi, sudaro tikimybę, kad ant laiptų turėjo būti susidaręs ledas ar jo užuomazgos (plikledis), ko pasekmėje ji patyrė traumą. Be to, apie laiptų pakopų slidumą teismui patvirtina sūnaus ir liudytojos V. B. parodymai. Teigia, kad iš Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje fiksuotų oro sąlygų, galima spręsti, kad prie atsakovų verslo patalpų 2016 m. lapkričio 8 d. sniego buvo daug, o kirpyklos darbuotojos patvirtino, kad sniegą nuo laiptų nuvalė 2016 m. lapkričio 7 d. ryte. Mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog, jai lipant laiptais, sniegas nuo laiptų buvo nuvalytas. Mano, kad liudytojų D. N., D. J., A. L., R. S., S. B. ir R. K. parodymai dėl jų tiesioginės priklausomybės nuo savo darbdavių – atsakovų, turi būti vertinami kritiškai, kaip nepaneigiantys jos sūnaus bei liudytojos V. B. nurodytų aplinkybių. Nurodo, kad įspėjamojo ženklo pastatymas prie laiptų, akivaizdžiai patvirtino, kad ginčo laiptai įvykio metu buvo slidūs ir šią aplinkybę atsakovai ir jų darbuotojai žinojo. Mano, kad teismo konstatuotos aplinkybės dėl laiptų apšvietimo, patvirtina, jog tiesioginio apšvietimo laiptams atsakovai nebuvo įrengę. Ta aplinkybė, jog praėjus kuriam laikui po jos patirtos traumos buvo įrengtas specialus laiptų apšvietimas, rodo, kad atsakovai suprato ar turėjo suprasti, jog laiptų apšvietimas nėra pakankamas. Apeliantės vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nepakankamą rūpestingumą ir atidumą, užtikrinant saugumą ant ginčo laiptų. Atkreipia dėmesį, kad įspėjimo apie skirtingą pakopų aukštį prie laiptų nebuvo, todėl esant slidiems ir nepakankamai apšviestiems laiptams, pakopų skirtingas aukštis sąlygojo šių laiptų nesaugumą, ypač tamsiu paros metu. Mano, jog teismas turėjo svarstyti mišrios ginčo šalių atsakomybės galimybes, todėl pripažintina, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, o tai yra proceso pažeidimas, sutrukdęs teisingai išnagrinėti bylą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytas CK 6.718 straipsnis reglamentuoja teikiamų atlygintinių paslaugų kliento interesų prioritetą, o ieškovė žalą kildina ne iš netinkamai suteiktos paslaugos, todėl šiuo atveju pagrindo taikyti šį principą nėra. Ginčo atveju žala kildinama ir ne dėl statinio defekto, bet dėl netinkamo statinio dalies - laiptų nepriežiūros. Nenustatyta, kad laiptų konstrukcija turėtų kokių nors trūkumų ar neatitiktų standartų reikalavimams.Teigia, kad jie, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkiai ir patalpų jame savininkai, savo pareigas vykdė tinkamai. Laiptai buvo nuolat ir tinkamai valomi, prižiūrimi, buvo įspėjimas apie tai, kad laiptai slidūs, o laiptų apšvietimas buvo pakankamas. Nurodo, kad įvykio metu laiptai buvo šlapi dėl pabarstytos druskos ir joks ledas nebuvo ir negalėjo būti susidaręs. Be to, šią versiją ieškovė iškėlė tik apeliaciniame skunde. Nurodo, kad ieškovė neigė įspėjamojo ženklo buvimą įvykio vietoje, nors jos pačios pateiktose nuotraukose toks ženklas yra, kas rodo jos pozicijos nenuoseklumą. Teigia, jog nėra nustatyta, kad laiptai būtų buvę neprižiūrėti, apsnigti ar apšalę, ar, kad jie nebūtų laikęsi bendrų elgesio standarto reikalavimų prižiūrint laiptus. Byloje jokių objektyvių duomenų, kad laiptų apšvietimas buvo nepakankamas taip pat nėra pateikta. Mano, kad faktinio priežastinio ryšio tarp ieškovės traumos ir laiptų būsenos traumos metu nėra. Be to, neįrodyta, kad ieškovė paslydo būtent ant laiptų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų A. D. ir A. D. argumentai, kad nėra aiški ieškovės traumos patyrimo vieta, dėl ko iš esmės būtų pagrindas spręsti ar jie yra tinkami atsakovai šioje byloje, yra nepagrįsti. Ieškovės J. V., jos sūnaus ir vairuotojo – paramediko R. Ž. parodymai patvirtina, kad ieškovės galimybės judėti dėl patirtos traumos pobūdžio buvo ribotos. Iki medikų automobilio ji be dviejų asmenų pagalbos paeiti neturėjo jokių fizinių galimybių, kas paneigia versiją, kad ji galėjo susižaloti kitur, grįžti ir užlipti ant atsakovams priklausančio grožio salono laiptų. Grožio salono darbuotojos nors ir nematė susižalojimo fakto, tačiau patvirtino, kad ieškovės sūnus netrukus po išėjimo kartu su ieškove, grįžo į saloną ir paprašė pagalbos, o J. V. sėdėjo ant laiptų. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir atsakovė, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė J. V. traumą patyrė ant grožio salono (duomenys neskelbtini) lauko laiptų, nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. V. 2016 m. lapkričio 8 d. apie 17 val. 27 min. patyrė traumą – nuslydo nuo atsakovams priklausančio grožio salono (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) m., laiptų, ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo transportuota į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Šioje gydymo įstaigoje ieškovei diagnozuotas abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto ir dešinės čiurnos kaulų lūžiai. J. V. buvo operuota, vėliau jai taikytas reabilitacinis gydymas. Ieškovės nedarbingumas truko nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. vasario 17 d. (b. l. 6-13). Ieškiniu reikalaujama, kad atsakovai, kaip grožio salono savininkai (valdytojai), atlygintų J. V. patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei negautas pajamas.Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-554/2007; Nr. 3K-7-152/2010; Nr. 3K-3-215/2012). Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad grožio salono (duomenys neskelbtini) laiptai buvo įrengti pagal kompetentingų institucijų suderintą projektą, todėl sprendė, kad pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, jog laiptai neatitinka keliamų standartų reikalavimų, nėra. Teisėjų kolegija sutikdama su šia išvada ir atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad atsakovų atsiliepime cituojama statinių savininko (valdytojo) atsakomybė, kurią nustato CK 6.266 straipsnis ir jų atsikirtimai šiuo klausimu, nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui. Iš apeliacinio skundo matyti, kad J. V. nuomone jos sužalojimą ir atitinkamai patirtą žalą, lėmė kelių priežasčių visuma, t.y. grožio salono laiptų netinkamas apšvietimas, įspėjamųjų ženklų, kad laiptų pakopų aukštis yra skirtingas ir danga galimai yra slidi nebuvimas bei nepakankamas laiptų pakopų nuvalymas. Šias priežastis apeliantė sieja su atsakovų - A. D. ir A. D., kaip patalpų savininkų pareigos užtikrinti savo naudojamų patalpų (statinių) priežiūrą, techniškai tvarkingą įėjimą/išėjimą į/iš patalpas, netinkamu vykdymu. Už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t.y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).Nutarties 28 punkte aptartu atveju, ieškinį pareiškęs asmuo privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, veiksmus, žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei patirtos žalos ryšį. Kaltė civilinėje teisėje preziumuojama, todėl atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją. Teismui konstatavus, jog neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė žalos atlyginimo forma negali būti taikoma.Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavęs abiejų ginčo šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus padarė išvadą, kad atsakovų kaltė dėl netinkamos laiptų priežiūros ir eksploatavimo neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas su minėtu vertinimu sutinka. Pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ar įrodymus vertino tendencingai, kaip teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Aplinkybėms dėl laiptų pakopų paviršiaus pasidengimo ledu ir sniego likučiais įrodyti J. V. teismui pateikė Hidrometeorologinės tarnybos 2017 m. birželio 2 d. pažymą (b. l. 52), be to, teigia, kad šias aplinkybes patvirtina kartu įvykio metu su ja buvęs nepilnametis sūnus P. V. ir jos pažįstama V. B., kuri tame pačiame salone lankėsi jau po įvykio. Teismas, skirtingai nei tvirtina apeliantė, detaliai ir visapusiškai vertindamas minėtoje tarnybos pažymoje fiksuotus duomenis, analizavo oro sąlygas - temperatūros ir kritulių pokyčius traumos patyrimo laikotarpiu ir prieš tai. Šie duomenys iš esmės patvirtino grožio salone dirbusių liudytojų parodymus, kad laiptus, pagal atsakovų nustatytą grafiką, nuvalius lapkričio 7 d., t.y. traumos išvakarėse, kitą dieną pakopų paviršius negalėjo būti padengtas sniegu ar ledu. Nei viena iš liudytojų nenurodė, kad matė patį traumos faktą, bet teikė paaiškinimus apie joms žinomas aplinkybes, t.y. laiptų būklę joms atvykus į darbą, tos dienos klientų skaičių, ar buvo gauta nusiskundimų dėl slidžių laiptų, kokia yra laiptų valymo tvarka, kas šias pareigas atlieka, įspėjamojo ženklo statymo reikalavimus ir kt. Vertinti šių parodymų, kaip akivaizdžiai neteisingų ar nepatikimų, tuo labiau, kad jie atitinka ir bylos rašytinius duomenis – Hidrometeorologinės tarnybos pažymą, nuotraukas, kuriose fiksuotas įspėjamasis ženklas ir valymo grafikas, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad salono darbuotojų parodymai, jog įvykio metu laiptai dėl oro sąlygų vietomis buvo šlapi, patvirtina liudytojų P. V. ir V. B. paaiškinimus apie laiptų pakopų slidumą, jų nenuvalymą. Liudytojas P. V., teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad laiptai buvo apsnigti ir apledėję, tačiau teigė, nematęs mamos nuslydimo akimirkos, neprisiminė kokią avalynę ji avėjo, teigė, kad jis lipo laiptais pirmas, o mama J. V. iš paskos. Liudytoja V. B. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo tame pačiame salone, kai lankėsi jame vėlų vakarą, o po kurio laiko sutikusi poliklinikoje ieškovę, su kuria mokėsi vienoje mokykloje, suprato, kad buvo kalbama apie jos patirtą traumą. Šie parodymai apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra informatyvūs, todėl sutiktina su teismo išvada, kad jie patvirtina ieškovės susižalojimo faktą, bet ne konkrečias, atsakovų atsakomybės klausimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nevertino jos pateiktų salono prieigos nuotraukų, kurios jos nuomone patvirtina nepakankamą šios vietos apšvietimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktas įvykio vietos nuotraukas. Sutriktina, kad J. V. pateiktos foto nuotraukos (b. l. 48-49) yra informatyvesnio pobūdžio nei atsakovų (b. l. 34-35), t.y. jos darytos artimu įvykiui laikotarpiui ir skirtingu paros metu, esant tiek natūraliam apšvietimui, tiek nakties metu, jose fiksuoti laiptų pakopų išmatavimai. Tačiau šios nuotraukos neduoda pagrindo konstatuoti, jog laiptai nebuvo apšviesti. Nuotraukose esantis salono ir jo apšvietimo vaizdas ar aplinkybė, kad po įvykio salono savininkai įrengė dar ir papildomą apšvietimą prie salono įėjimo durų nepatvirtina, kad įvykio metu jis buvo nepakankamas ar, kaip J. V. nurodė 2017 m. liepos 13 d. patikslintame ieškinyje, jog laiptai buvo visiškai neapšviesti. Apeliantė neneigia, kad jai išėjus iš salono, jame vykdoma veikla buvo tęsiama, t.y. vidaus patalpose degė šviesa. Bendras salono prieigų vaizdas – stiklo paketo durys ir pakankamai dideli langai, leidžia spręsti, kad iš salono patalpų sklindanti šviesa ir greta daugiabučio namo, kuriame yra salonas, įsikūrusio prekybos centro apšvietimas, nukreiptas į saloną ir šalia esantį pėsčiųjų taką, buvo pakankamas saugiam nulipimui nuo laiptų ir negali būti vertinama kaip priežastis sukėlusi J. V. nurodomas pasekmes. Aplinkybės, kad atsakovai ėmėsi papildomų atsargumo priemonių ir po įvykio įrengė papildomą apšvietimą prie salono lauko durų ar, kad prie salono stovėdavo įspėjantis apie slidžią dangą ženklas, neįrodo, jog apeliantės patirtą traumą sąlygojo atsakovų neatidumas ir nerūpestingumas. Byloje nepaneigta, jog laiptai buvo valomi nuo sniego, o apie tai, kad gali būti slidu, prie laiptų buvo įspėjamasis ženklas (CPK 178 str.). Įspėjamojo ženklo paskirtis yra susijusi su klientų informavimu apie galimą pavojų ir statinio savininkų pareigų tinkamu vykdymu, o ne priešingai nei teigia apeliantė. Apeliantės teigimu, be paminėtų priežasčių, susijusių su laiptų apšvietimu ir netinkamu valymu, laiptų nesaugumą sąlygojo ir skirtingas pakopų aukštis. Iš bylos duomenų matyti, kad laiptų pagrindinė konstrukcija yra metalinė, o pakopos dengtos lauko grindiniui skirtomis betoninėmis trinkelėmis, iš abiejų pusių laiptai ribojami metalinių nelygaus – kaltinio paviršiaus turėklų. J. V. vertinimas, jog tokie laiptai nesaugūs, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad viršutinė laiptų pakopa yra aukštesnė nei likusios, kurios yra vienodo aukščio. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, aiškinantis susižalojimo mechanizmą, ieškovė patvirtino, kad paslydo tarp antros ir trečios pakopos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo motyvai dėl viršutinės pakopos aukščio skirtumo įtakos patirtai traumai, vertintina kaip nepagrįsta. Be to, pakopų aukščio skirtumas galimas pagal atsakovų teismui pateiktą projektinėje šio objekto medžiagoje fiksuotą laiptų konstrukciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, kaip grožio salono savininkai, ėmėsi priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, siekdami užtikrinti grožio salono patalpų ir prieigų saugumą, t.y., rūpinosi, įskaitant ir laiptų savalaikiu ir nuolatiniu sniego valymu, pagal sudarytą grafiką, klientų įspėjimui laikytis saugumo reikalavimų, buvo pastatytas įspėjamasis ženklas, o pakankamą apšvietimą užtikrino tiek ant šalia esančio pastato sienos įrengtas prožektorius, tiek salono fasadinės pusės apšvietimas iš pačių salono patalpų. Dėl paminėto, nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė traumą patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, jų kaltės bei priežastinio ryšio tarp jai atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Klientų interesų prioriteto principas (CK 6.718 straipsnis), kuriuo apeliantės nuomone, turi būti vadovaujamasi šiuo atveju, nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Ginčas nėra susijęs su paslaugų teikėjo ir kliento santykiais, todėl toks argumentas yra teisiškai nepagrįstas. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagrindo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę ginčo atveju nėra, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti ir apeliantės nurodomo mišrios atsakomybės principo.Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz. Lietuos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, J. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Atsakovė A. D. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 151-152). Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, todėl jas pilnai priteisia iš apeliantės (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 93 ir 98 straipsniai).Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.