- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 2-4902-589/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03869-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- J. V., Atsakovei A
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, negautų pajamų priteisimo pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams A. D. ir A. D., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų A. D. ir A. D. 8269,37 EUR turtinės žalos atlyginimo, 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reiškiamas abiem atsakovams, A. D. ir A. D., kaip grožio salono patalpų savininkams. Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 8 d. apie 19 val. su sūnumi išeidama iš atsakovo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), esant nevalytam sniegui, apsnigtais ir prišalusiais , nepabarstytais lauko laiptais, esant blogam apšvietimui, ji parkrito ant laiptų ir patyrė kojos traumą. Nugriuvusi ji negalėjo atsistoti, kadangi jos koja buvo persisukusi į kitą pusę. Ieškovė paprašė sūnaus iškviesti greitąją pagalbą. Kadangi jie nežinojo tikslaus adresu kur kviesti greitąją pagalbą, sūnus sugrįžo į kirpyklą ir paprašė kirpėjų, kad jos iškviestų medikus. Kadangi ji negalėjo atsisėsti, tai kirpyklos darbuotojos, tame tarpe ir atsakovė, atnešė mažą kėdutę jai atsisėsti, nes patys laiptai buvo nevalyti ir prišalę. Taip pat atsakovė atnešė savo paltą, kurį patiesė ant turėklų, kad ji galėtų prisilaikyti. Turėklų viršus buvo vamzdžio formos bei buvo slidus, todėl už jo laikytis buvo nesaugu. Atvykus greitosios pagalbos darbuotojams, ji buvo ant laiptų. Greitosios pagalbos darbuotojai padėjo jai sveika koja nušokti nuo likusių laiptų. Tą ji galėjo padaryti tik įdėdama daug pastangų ir prilaikant dviem medikams iš šono. Toliau ji buvo paguldyta ant neštuvų ir nuvežtą į ligoninę. Ligoninėje medikai diagnozavo dešinės kojos abiejų kulkšnių, blauzdikaulio, užpakalinio krašto lūžį, čiurnos kaulo lūžę. Jai iš karto buvo atliekama operacija, operacijos metu lūžę kaulai buvo fiksuoti varžtais ir plokštele. Nelaimė įvyko dėl to, kad laiptai nebuvo tinkamai prižiūrimi, taip pat dėl netinkamo laiptų įrengimo ir apšvietimo. Laiptai turi būti patogus, pakankamai apšviesti, pakopos turėtų būti vienodo aukščio. Šiuo atveju laiptai buvo ne tik nenuvalyti, bet ir tinkamai neapšviesti. Laiptų pakopos yra nevienodo aukščio. Iš karto po įvykio, dėl patirtos traumos ir patirto šoko nelabai suprasto kas įvyko. Praėjus savaitei, ji paprašė vyro ir dukros nuvažiuoti ir nufotografuoti kirpyklos laiptus. Laiptus vyras nufotografavo 2016 m. lapkričio 14 d. dienos metu, o dukra – vakare. Iš šių nuotraukų matyti, kad laiptų apšvietimas nebuvo įrengtas, laiptai tamsus. Viršutinė laiptų pakopa yra aukštesnė nei visos kitos laiptų pakopos. Ji paslydo lipdama tarp antros ir trečios laiptų pakopos. Laiptai ne tik kad buvo neapšviesti, bet ir nebuvo prižiūrėti, t.y. laiptai nebarstyti, prisnigtas sniegas prišalęs. Iš hidrometereologijos pažymos matyti, kad snigti pradėjo 2016 m. lapkričio 6 dieną, sekmadienį kai kirpykla nedirbo ir laiptų niekas nevalė. Sniego kiekis iki lapkričio 8 dienos vis didėjo, lapkričio 8 dieną jo buvo daugiausia. Visas tris dienas oro temperatūra buvo labai permaininga, minimalią pliusinę temperatūrą keisdavo minusinė temperatūra. Kadangi laiptai nebuvo valomi kol snigo sniegas, jie apšalo ir juos nuvalyti mechaniškai paprastai buvo neįmanoma. Tą dieną kai ji kartu su sūnumi ėjo iš kirpyklos, buvo minusinė temperatūra ir laiptų paviršius vėl pasidengė ledu. Atsakovai, kaip patalpų savininkai, nebuvo pakankamai atidus, nes netinkamai valė laiptus, dėl ko ieškovė patyrė traumą. Atsakovai nei po įvykio, nei vėliau nesiteiravo apie sveikatos būklę, nelankė ligoninėje ir siekė išvengti atsakomybės. Dėl patirtos traumos ji negalėjo dirbti pusę metų. Dėl patirtos traumos, ji jaučia skausmą iki šios dienos. Iki šios dienos yra varžtai plokštelės kojoje. Jos laukia dar viena operacija.
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovas paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovai kaip patalpų savininkai, yra atsakingi už padarytą žalą, nes jie nesilaikė bendro pobūdžio elgesio standartų reikalavimų. Dėl laiptų konstrukcijos įrengimų, nėra nustatyta jokių pažeidimų, nėra pateikta jokių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pastabų dėl laiptų konstrukcijos ar jų eksploatavimo. Tokiu atveju civilinės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas, netaikant atsakomybės kaip pastato savininko atsakomybės. Ieškovė turėjo įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas, kad galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Mano, kad ieškovė neįrodė atsakovų kaltės. Kaltė turi pasireikšti neteisėtais veiksmais. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad laiptai buvo nevalyti, apledėję, susidaręs sniego sluoksnis, buvo blogas apšvietimas. Šias aplinkybes nurodė pati ieškovė, jos sūnus ir liudytoja. Jokių kitų įrodymų apie šias paminėtas aplinkybes, ieškovė nepateikė. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kurios darytos po kelių dienų, tačiau šiose fotonuotraukose užfiksuota, kad laiptai buvo švarūs ir nuvalyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. kritulių buvo tik 0,3mm, o 2016 m. lapkričio 8 d. kritulių visai nebuvo. Oro temperatūros svyravimas neturi įtakos švariems laiptams ir sniego susidarymui ant laiptų, kaip teigia ieškovė. Apklaustos liudytojos byloje patvirtino, kad laiptai buvo švarūs, laiptai buvo šiek tiek šlapi, nes dieną buvo teigiama temperatūra. Įspėjimas apie tai, kad laiptai yra slidus yra pastatomas matomoje vietoje kiekvieną dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas matomas ir ieškovės pateiktuose fotonuotraukose. Iš liudytojų parodymų galima spręsti, jog laiptai buvo švarūs, įspėjamasis ženklas visada padedamas. Laiptų apšvietimas yra pakankamas. Duris į kirpyklą yra stiklinės, be to yra vitrininiai langai, kurie apšviečia laiptus. Byloje nėra jokių duomenų, kad laiptų apšvietimas yra nepakankamas ir neatitinka kažkokiems standartų reikalavimams. Taip pat nėra jokių duomenų, jog laiptų konstrukcija yra neteisinga. Vienos aukštesnės pakopos buvimas nedaro laiptų nesaugiais. Nėra jokių STR reikalavimų, kad laiptų pakopos būtų visiškai vienodo aukščio, yra nustatytas tik rekomenduotinas pakopų aukštis. Šiuo atveju yra tik subjektyvi ieškovė nuomone, kad laiptai yra nesaugus. Mano, kad ieškovės neatsargumas lėmė tai, kad ji susižalojo. Mano, kad atsakovų kaltės dėl įvykio nėra. Ieškovės didelis neatsargumas yra prisidėjęs prie nelaimingo atsitikimo. Medicininiuose įrašuose yra nurodyta, kad ieškovė patyrė traumą buityje, t.y. griuvo ir susižalojo. Objektyvių griuvimo, susižalojimo aplinkybių niekur nėra užfiksuota, todėl mano, kad ieškovė neįrodė, kad ji nugriuvo dėl netinkamai prižiūrimų laiptų. Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą kaip negautas pajamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė buvo nedarbinga nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. vasario 17 d. , t.y. tuo laikotarpiu kai pagal darbo sutartį jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovė patirtą turtinę žalą yra paskaičiavusi pagal 2015 m. ir 2016 m. gautų pajamų skirtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką, šalis , prašydama priteisti negautas pajamas, turi pateikti įrodymus, kad tokios pajamos tikrai būtų buvusios ir ieškovė jas neišvengiamai būtų gavusi. Ieškovė dirba pagal patentą, kas leidžia teigti, kad jos pajamos nėra stabilios. Be to, ieškovė nepateikė jokių sutarčių su klientais, kad teiks paslaugas kas mėnesį ir gaus tam tikras pajamas už paslaugas. Iš pateikto žurnalo matyt, kad 2016-11-08 dienai ieškovė visai neturėjo jokių pajamų. Be to, ieškovės darbas nėra susijęs su vaikščiojimu. Ji teikia vertimo paslaugas, kurias galima užsisakyti internetu ar teikti namuose. Mano, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nėra įrodytas. Nėra atsakovų kaltės dėl ieškovės patirtos traumos, be to atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl neturtinės žalos priteisimas nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė J. V. 2016 m. lapkričio 8 d. išeidama iš grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), griuvo nuo laiptų ir patyrė kojos traumą. Ieškovė buvo nuvežta į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jai buvo nustatytas abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, čiurnos trauma. Ieškovei buvo atliekama operacija.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai ( Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai ( Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovams yra kilusi prievolė atlyginti ieškovės prašomą žalą, susijusią su turto priežiūra ir tvarkymu. Tokia prievolė atsakovams kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y. 1) neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovai yra atsakingi už savo naudojamų patalpų priežiūrą, saugų patekimą, tinkamą apšvietimą ir techniškai tvarkingą įėjimą ir išėjimą, nes atsakovai yra patalpų savininkai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai grožio salono patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo įrengtas kaip grožio salono patalpas, kartu su atskiru įėjimu, t.y. laiptais. Iš atsakovų pateikto gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perplanavimo į grožio salono patalpas projekto matyti, kad Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius leido perplanuoti gyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini) į grožio saloną, kartu įrengiant atskirą įėjimą ( laiptus). Šiame projekte nurodoma, kad laiptų pakopos yra gaminamos atskirai, o po to virinamos prie lovinio profilio laiptų sijų, analogiškai įrengiant ir laiptų aikštelę. Apatinė pakopa – monolitinio betono, visų pakopų ir laiptų aikštelės paviršiai – šlifuoti. Vertinant tai, kad laiptai buvo įrenginėjami kaip atskiras įėjimas į grožio saloną, šis laiptų projektas buvo suderintas ir pagal jį leista įrengti įėjimą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad laiptai neatitinka keliamų standartų reikalavimų. Be to, kaip matyti iš pateikiamo projekto, apatinė laiptų pakopa yra monolitinio betono ir guldoma ant žemės, o kitų laiptų pakopos virinamos prie profilio, kas leidžia daryti išvada, kad viršutinės ir apatinės pakopos aukštis gali skirtis. Skirtingų pakopų aukštis yra leistas pagal patvirtintą projektą.
Ieškovė teigia, kad ji, lipdama laiptais paslydo, kadangi laiptai buvo nevalyti, buvo sniego ir laiptų paviršius buvo apledėjęs. Iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažymos ( b.l. 52 ) matyti, kad 2016 m. lapkričio 6 dieną susidarė sniego danga. 2016 m. lapkričio 8 d. 16 val. buvo - 0,3 oC, 2016 m. lapkričio 8 d. 17 val. buvo -0,8⁰C, 2016 m. lapkričio 8 d. 18.00 val. buvo -0,2⁰C. Bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos D. N., D. J., A. L., R. S., S. B., R. K. paaiškino, kad jos visos dirba grožio salone, įėjimas į grožio saloną (laiptai) yra valomi pagal jų patvirtintą grafiką ir priklausomai nuo to metu dirbančios pamainos. Minėtos liudytojos patvirtino, kad laiptai buvo nuvalyti 2016 m. lapkričio 7 d., o 2016 m. lapkričio 8 d. nesnigo. Be to, prie laiptų padėtas įspėjamasis ženklas. Tą dieną atėję į kirpyklą žmonės, nesiskundė, jog laiptai yra slidus. Nors ieškovė teigia, kad laiptai buvo nenuvalyti, tačiau šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos esantys duomenis, taip pat patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. nesnigo. Kitų įrodymų apie laiptų būklę, ieškovė nepateikia. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kurias pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovai yra matyti, kad laiptai yra apšviečiami iš pačios kirpyklos, šalia grožio salono yra statinys, ant kurio taip pat įrengtas prožektorius apšviečiantis įėjimą į kirpyklą. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pateikė 2017-05-18 darytas fotonuotraukas, ieškovė pateikė 2016 m. lapkričio mėnesį darytas fotonuotraukas. Be to, abiejų šalių pateiktose fotonuotraukose matyti, kad ant laiptų yra įspėjamasis ženklas. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad laiptų apšvietimas buvo nepakankamas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jos sūnaus parodymai ir liudytojos V. B. parodymai turėtų būti vertinami, kaip pagrindžiantys jos teiginius. Pažymėtina, kad tiek ieškovės sūnus, tiek liudytoja V. B. patvirtino tą faktą, kad ieškovė patyrė traumą. Šios aplinkybės atsakovai neneigia. Iš pateikiamos epikrizės ( b.l. 6 ) matyti, kad ieškovė buvo pristatyta į Panevėžio miesto ligoninę, kaip patyrusi traumą buityje. Ieškovės nurodytos aplinkybės, t.y. kaip ir kokiu būdu buvo patirta trauma , epikrizėje nėra nurodyta. Liudytojas R. Ž. patvirtino, kad buvo kviesta greitoji pagalba dėl traumos. Nuvykus į vietą, ieškovė buvo ant laiptų. Jų pagalba ieškovė nulipo ir buvo paguldyta ant neštuvų ir pristatyta į ligoninę.
Įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančiais įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnis). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ( CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybės, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį – atsakovui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006).
Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovai buvo pakankamai rūpestingi ir atidus. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo šioje byloje, nepakanka fakto, kad ieškovė patyrė traumą. Be to, ieškovė, atsižvelgdama į metų laiką, padidėjus tikimybei paslysti ir susižaloti, siekiant išvengti traumų, turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių ir atsargiau elgtis lipant laiptais. Neįrodžius atsakovų kaltės, nenustačius tarp pasekmių ir veiksmų tiesioginio ryšio nėra pagrindo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai netinkamai prižiūrėjo laiptus ir dėl to ieškovė patyrė traumą.
Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo - atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovai bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88,96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,268,270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 EUR ( dvylika eurų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.