Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Rudzinskaitei (prisijungus nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. J., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei L. D., byloje išvadą teikianti institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su motina tvarkos nustatymo ir dėl teismo leidimo išdavimo išvežti nepilnamečius vaikus į Daniją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės ieškinys atmestinas, atsakovo priešieškinys tenkintinas visiškai.

16. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikina gyvenamoji vieta su tėvu A. J. Danijoje.

17. 2023 m. rugsėjo 25 d. šeimos aplankos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad nuvykus ieškovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad L. D. gyvena jos motinai E. M. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Gyvenamajame būste yra vandentiekis, kanalizacija, vonia ir tualetas, namas apšildomas kietuoju kuru. Šiuo metu name vykdomi remonto darbai, trūksta švaros ir tvarkos.

18. 2023 m. rugsėjo 25 d. Skyriaus specialistui bendraujant su nepilnamečiais vaikais L., N. ir T. J., pastarieji buvo nedrąsūs, negalėjo nurodyti su kuo jie nori likti gyventi. 2023 m. lapkričio 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje T. J. nurodė, kad su mama sutaria gerai, dažniausiai būna pas močiutę E., tėtis iš Danijos grįš po savaitės, su juo sutaria gerai, pas tėtį visai norėtų. N. J. nurodė, kad su mama sutaria gerai, tėtis iš Danijos grįš po savaitės, tikisi toliau gyventi su tėvu Šiauliuose (nuomosis butą), su juo sutaria gerai. Mama išgeria namuose, nesijaučia saugus. Mano, kad pas tėtį būtų gyventi geriau. L. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventi jam nepatinka, geriau (duomenys neskelbtini). Kai mama su močiute girtauja, jis nemato, būna savo kambaryje, kai mama grįžta išgėrusi, dažniausiai iš karto eina miegoti. Mano, kad pas tėtį būtų gyventi gerai. Truputį būtų neramu, nes reiktų gyventi kitoje šalyje. Nepilnamečiai L. J., N. J. ir T. J. išreiškė norą būti prižiūrimo tėvo A. J. (2023-12-22 Pagalbos plano 6 punktas). 2024-01-23 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad N. J. su tėčiu aptarė, kad vyks pas jį gyventi į Daniją, su tėčiu jaučiasi saugus, nori su juo gyventi. 2024-01-23 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad L. J. su tėčiu aptarė, kad vyks pas jį gyventi į Daniją, pas mamą nenori, nes ten būna problemos, mama mažai jais rūpinasi. Su tėčiu jaučiasi gerai ir saugiai, todėl norėtų būti ir gyventi su juo. 2024-01-23 vaiko nuomonės išklausymo akte T. J. nurodė, kad su mama bendrauti nenori, norėtų pas tėtį, nes mama geria, mano, kad Danijoje bus gerai, susiras naujų draugų, išmoks naują kalbą. Labai laukia, kada grįš tėtis, jo pasiilgo ir nori vykti kartu su juo.

19. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022-03-16 informacijoje nurodoma, kad berniukai turi higienos problemų, mama buvo įspėta mokinių auklėtojos, socialinės pedagogės bei mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės dėl berniukų nepriežiūros.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo vaikus išvežti į Daniją

26. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

27. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-277-969/2019, 27 punktas).

29. Ieškovė prašo nustatyti trijų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina, atsakovas prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su jų tėvu ir išduoti teismo leidimą nepilnamečius vaikus išsivežti iš Lietuvos į atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą Danijoje. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikina gyvenamoji vieta su tėvu A. J. Danijoje.

30. Nagrinėjamu atveju šeimoje susiklostė itin sudėtinga situacija, kuomet dėl ieškovės kaltės – alkoholio vartojimo, sukeliamų smurtinių konfliktų, nepilnamečiai vaikai, juos paimant iš šeimos, priversti laikinai gyventi su močiute ar teta. Bylos duomenimis nustatyta ir teismo posėdžio metu ieškovė L. D. pripažino, kad 2022-2023 metais nepilnamečiai vaikai iš jos šeimos buvo paimti 3 kartus. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. rugsėjo 27 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės L. D. šeimoje buvo nustatyta eilė vaikų teisių pažeidimų. Institucija 2023-12-13 papildomai pateikė 2023 m. lapkričio 25 d. policijos pranešimą Nr.6VTP-3042, bei Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 6VSV-5103, 5104, 5105, kuriose taip pat konstatuoti vaikų teisių pažeidimai. Nepilnamečiams vaikams T. J., L. J. ir N. J. nuo 2023 m. lapkričio 29 d. buvo taikoma laikinoji priežiūra A. J. (atsakovo motinos) šeimoje. Nepilnamečiai T. J., L. J. ir N. J. 2023 m. gruodžio 29 d. perduoti tėvui A. J.. Institucija teismui pateikė išvadą, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius vaikų interesus. Šeimos santykiams visgi yra reikalingas stabilumas, vaikai jaučiasi blogai, kai kas kart po motinos išgertuvių yra perduodami kitų asmenų priežiūrai. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad nėra užtikrinamas vaikų saugumas ir jų poreikių tenkinimas ieškovės gyvenamojoje vietoje.

31. Pakruojo NSPC socialinė darbuotoja V. L. tiek atvejo vadybos posėdžio metu, tiek teismo posėdyje apklausta liudytoja nurodė, kad L. D. siūlomos pagalbos nepriima, atsisako. Ieškovė nesiima jokių veiksmų vaikams susigrąžinti. Dėl mamos kaltės vaikams teko keisti gyvenamas vietas. Šiai dienai pas ieškovę nėra saugi aplinka vaikams, vaikai paimami, kad namuose yra vartojamas alkoholis. Liudytojos vertinimu, mama nėra pajėgi suteikti saugią aplinką vaikams, rodyti vaikams tinkamą pavyzdį. Nuo 2023-12-15 iki šiol niekas nepasikeitė, mano, kad L. reikalinga specialistų pagalba (2023-12-22 Pagalbos plano 4 punktas). Pakruojo NSPC atvejo vadybininkė M. B. paaiškino, kad su L. D. šeima nuo 2023-12-07 dirba Mobili komanda, tačiau šią savaitę L. neatsiliepinėjo į Mobiliosios komandos specialistų skambučius bei vengė susitikti su jomis. Taip pat nuo praeito posėdžio L. nepadarė jokios pažangos, neatvyko į psichologo konsultaciją 2023-12-21 10 val., mama nededa jokių pastangų, kad vaikai augtų pas ją, atsisakė ilgalaikio gydymo bei pakartotinai gydytis priklausomybės ligų centre. Pateiktas Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro 2024-01-10 Pagalbos planas, iš kurio matyti, kad L. D. pripažino turinti priklausomybę alkoholiui bei 2024-02-05 informacija apie Pagalbos plano vykdymą, iš kurios matyti, kad L. D. atsisakė vykti gydytis nuo priklausomybių. 2024-01-10 pas psichologą ieškovė nenuvyko. L. deda per mažai pastangų, jog vaikai grįžtų į namus, buvo siūlyta pagalba, tačiau atsisakė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nepilnamečių vaikų mama L. D. turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir jos nesprendžia, nors ieškovė supranta padarytas klaidas, vaikų motina nekeičia savo gyvenimo būdo, nededa jokių pastangų susigrąžinti vaikus, nepriima jai siūlomos pagalbos, t. y. ilgalaikio gydymo, ignoruoja lankymąsi pas specialistus, neketina vykti ilgalaikiam gydymuisi nuo alkoholio.

33. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena pas motiną, kuri suteikia jai vieną kambarį su virtuve ir vonia. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad gyvenimo sąlygos vaikams pas ieškovę šiuo metu nėra tinkamos, bet ieškosi gyventi atskirai. Atsakovo pateikta 2022-09-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, A. J. kartu su sugyventine nuomojasi 90 kv. m. ploto, 4 kambarių butą, pateiktos buto nuotraukos patvirtina, kad vaikai turi atskirą kambarį, jiems sudarytos visos sąlygos gyventi. Teismo vertinimu, ieškovė šiuo metu negali užtikrinti reikiamų normalių šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų, nes 4 asmenų šeimai tokios gyvenimo sąlygos neužtikrina vaikų teisės turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, tinkamą vaikams augti ir vystytis.

34. Atsakovas A. J. gyvena Danijoje, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kaip nurodo atsakovas, mokykla, kurioje mokysis vaikai, yra netoli, bendravo su mokyklos administracija, kuri sutinka priimti vaikus. Be to, kaip nurodė atsakovas, mokykloje mokosi ir jo bendradarbių iš Lietuvos vaikai, todėl vaikams adaptuotis mokykloje bus lengviau. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad šiuo metu vaikai nėra ugdomi, vaikų ugdymą žada tęsti nuotoliniu būdu Šiaulių Santaros gimnazijoje, tačiau įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Kaip priežastį lemiančią negalėjimą pradėti vaikų ugdymo procesą Danijoje, atsakovas įvardijo galutinio teismo sprendimo šioje byloje nebūvimas. Danijos institucijos, pagal teismo nutartį, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su tėvu Danijoje, neregistruoja nei vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, nei vaikų į ugdymo įstaigą. Teismas pripažįsta, kad tokia situacija yra galima, nes teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nėra priimtas. Papildomai teismas vertina tai, kad nepilnamečiai vaikai į tokią situaciją pateko išskirtinai dėl ieškovės kaltės, negalėjimo užtikrinti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų Lietuvoje. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ugdymas Danijoje vyksta danų kalba, kurios vaikai šiuo metu dar nemoka. Tačiau vertinant tai, kad nepilnamečiai vaikai Danijoje laikinai gyvena nuo 2024 metų pradžios, vertinant galimą ugdymo pradžią Danijoje rugsėjo mėnesį, yra pakankamas laiko periodas vaikų adaptacijai naujoje šalyje.

35. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

37. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, tėvų sutarimu vaikai gyveno su motina. Šalių dukra yra beveik 8 metų amžiaus, berniukai dvyniai yra 10 metų amžiaus, tai leidžia pagrįstai spręsti, kad vaiko nuomonė nagrinėjamu atveju gali turėti lemiamos įtakos sprendžiant gyvenamosios vietos nustatymo ir leidimo išvežti vaikus gyventi į Daniją išdavimo klausimą.

38. 2023 m. lapkričio 29 d. vaikų situacijos vertinimo anketoje T. J. nurodė, kad tėtis iš Danijos grįš po savaitės, su juo sutaria gerai, pas tėtį visai norėtų. N. J. nurodė, kad tikisi toliau gyventi su tėvu Šiauliuose (nuomosis butą), su juo sutaria gerai. Mama išgeria namuose, nesijaučia saugus. Mano, kad pas tėtį būtų gyventi geriau. L. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventi jam nepatinka, pas tėtį būtų gyventi gerai. Truputį būtų neramu, nes reiktų gyventi kitoje šalyje. Nepilnamečiai L. J., N. J. ir T. J. išreiškė norą būti prižiūrimo tėvo A. J. (2023-12-22 Pagalbos plano 6 punktas). 2024-01-23 vaikų nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad N. J. su tėčiu aptarė, kad vyks pas jį gyventi į Daniją, su tėčiu jaučiasi saugus, nori su juo gyventi. L. J. su tėčiu aptarė, kad vyks pas jį gyventi į Daniją, pas mamą nenori, nes ten būna problemos, mama mažai jais rūpinasi. Su tėčiu jaučiasi gerai ir saugiai, todėl norėtų būti ir gyventi su juo. 2024-01-23 vaiko nuomonės išklausymo akte T. J. nurodė, kad su mama bendrauti nenori, norėtų pas tėtį, nes mama geria, mano, kad Danijoje bus gerai, susiras naujų draugų, išmoks naują kalbą. Labai laukia, kada grįš tėtis, jo pasiilgo ir nori vykti kartu su juo.

39. Byloje nėra medicininių duomenų apie vaikų raidos, emocijų ir elgesio, dėmesio ir aktyvumo sutrikimus, specialiuosius poreikius. Teismas neįžvelgė vaikų apklausoje žymių prieštaravimų, melą, mano, kad vaikai yra pakankamai brandūs, todėl vadovaujasi vaikų išreikšta nuomone. Vaikų noras gyventi užsienio valstybėje neprieštarauja jų interesams, matyti glaudus vaikų ir tėvo emocinis ryšys. Dėl to daroma išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nesukels nepageidaujamų padarinių vaikų raidai, psichinei sveikatai.

40. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama per geriausių vaiko interesų prizmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr. kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 39 punktą).

42. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

43. Iš byloje esančių duomenų bei šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad tarp šalių susiklostė situacija, kuomet dėl netinkamo vaikų motinos elgesio yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Vaikų tėvas A. J. sugrįžo iš užsienio valstybės, išreiškė norą rūpintis vaikais, kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo. Dėl vaikų tėvo netinkamo pareigų vykdymo vaikų atžvilgiu nei Lietuvoje, nei Danijoje teismas duomenų neturi. Ieškovė teismui pateikė atsakovo svetainės nuotrauką, kurioje jos teigimu, yra matomas alkoholio butelis. Teismas tai vertina, kaip ieškovės gynybinę poziciją, nes nėra nustatyta, kad butelyje yra alkoholis ir, kad jį vartojo būtent atsakovas. Atsakovas A. J. geba savarankiškai pasirūpinti vaikais, turi nuolatinį darbą ir pajamų šaltinį, vaikai pareiškė norą būti prižiūrimi tėvo, todėl atsakovas gali užtikrinti reikiamą šalių nepilnamečių vaikų priežiūrą ir jų fizinių ir dvasinių poreikių užtikrinimą. Dėl šios priežasties vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu geriausiai užtikrintų jų gerovę ir interesus, todėl yra tikslinga nustatyti nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėčiu Danijoje ir išduoti teismo leidimą išvežti atsakovui nepilnamečius vaikus iš Lietuvos į atsakovo gyvenamąją vietą Danijoje.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

44. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

45. Ieškovė prašydama nustatyti tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką nurodo, kad tėvas su vaikais bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime bei nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaikų tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu. Atsakovas priešieškinyje ieškovės L. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatyti neprašo, įsipareigoja netrukdyti vaikams bendrauti su jų motina L. D. internetinio ryšio priemonėmis, bei atvykstant kasmetinių atostogų į Lietuvą metu.

46. Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad nei anksčiau, nei šiuo metu nėra daromos iš abiejų tėvų kliūtys bendravimui su vaikais. Teismo vertinimu, manytina, kad atsakovas sudarys sąlygas ieškovei maksimaliai bendrauti su vaikais ir tai nepažeis vaikų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nenustato ieškovės su vaikais konkrečios bendravimo tvarkos.

47. Išaiškintina, jog vaikams paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

49. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

50. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

51. Nustatyta, jog ieškovė gyvena pas savo motiną jos suteiktame gyvenamajame plote. Ieškovė nuolatinio darbo neturi, gauna socialinę pašalpą, 2024 m. balandžio 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 dienomis dirbo (duomenys neskelbtini) pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos kvitus. Atsakovas nuomojasi 4 kambarių butą Danijoje, dirba (duomenys neskelbtini), gauna 2279,07 Eur dydžio darbo užmokestį. Ieškovė šiuo metu išlaikymo vaikams neteikia, atsakovas vienas išlaiko tris nepilnamečius vaikus laikinai esančius Danijoje, tai yra jam vienam tenka su vaikų išlaikymu susijusios išlaidos (išlaidos maistui, rūbams, vaistams, higienos priemonėms, laisvalaikiui ir kt.).

52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas turėtų būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Norime atkreipti teismo dėmesį į teismų praktiką ir visas abejones dėl išlaikymo priteisimo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tokios vieningos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėdamas, kad pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką išnyksta tik vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius (2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259).

53. Pastebėtina, kad ieškovė yra sveika ir darbingo amžiaus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti - ieškoti darbo, imtis kitų veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (2008 m. gegužės 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303). Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatant asmens turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

54. Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. vieno išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur (atskaičius mokesčius 709 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo atsakovas neturi pareigos įrodinėti, todėl teismas plačiau minimalių vaikų poreikių nevertina. Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma priteisti išlaikymo suma trims nepilnamečiams vaikams yra per didelė, ar kad ji, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Tokių duomenų ieškovė teismui neteikė, todėl teismas pažymi, kad ieškovė negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

55. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį ir minimalius vaikų poreikius, priešieškinys šioje dalyje tenkintas ir iš ieškovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikams po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (L. iki (duomenys neskelbtini), N. iki (duomenys neskelbtini), T. iki (duomenys neskelbtini)), pritiestas lėšas pervedant į asmeninę sąskaitą, kurią nurodys teisme, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

56. Atsakovas skirtinas lėšų, skirtų nepilnamečiams vaikams išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

58. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl atmetus ieškinį ir tenkinus priešieškinį visiškai, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

1) nustatyti nepilnamečių vaikų: L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoje vietoje;

2) išduoti teismo leidimą išvežti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečius vaikus: L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Danijoje;

3) priteisti iš ieškovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (L. iki (duomenys neskelbtini), N. iki (duomenys neskelbtini), T. iki (duomenys neskelbtini)), pritiestas lėšas pervedant į asmeninę atsakovo sąskaitą, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) paskirti atsakovą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.