Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovei E. K., ieškovės atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovui R. M. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. M. ieškinį pripažino, prieštaravo tik dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Išvadą teikianti institucija ieškinį taip pat palaikė, motyvuodama, kad jis pareikštas vaiko interesais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje neliko ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Dėl tėvystės nuginčijimo

16. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

18. Teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad atsakovas R. M. yra biologinis vaiko D. K. tėvas. Šalys nurodė, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pripažintina, kad E. K. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – D. K., biologinis tėvas, o D. K. nėra jo sūnus, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.

Dėl tėvystės nustatymo.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).

21. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

23. Remiantis bylos medžiaga, Tarnybos išvadoje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, vaikui sudarytos tinkamos augimo ir vystymosi sąlygos. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

24. Ieškovei ir atsakovui išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo R. M. tėvystę nepilnamečio vaiko D. K. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnametis vaikas D. K. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pats atsakovas neišreiškė noro, kad nepilnamečio vaiko, nustačius tėvystę, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas, nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina E. K.

Dėl išlaikymo vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

29. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

30. Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

31. Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl laikytina, kad jai tenka didesnė išlaidų, skirtų vaiko poreikių patenkinimui, dalis.

32. Išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio ir reikia atsižvelgti į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui D. K. 306 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Atsakovas R. M. sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepateikė duomenų, jog būtų riboto darbingumo.

33. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia. Išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Įvertinus vaiko tėvų galimybes dirbti, jų finansinę padėtį laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovo R. M. turi būti priteistas ieškovės nurodytas išlaikymas po 306,00 Eur. periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

34. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

35. Atsižvelgiant į CK 3.185 str. nuostatas, nepilnamečiui vaikui D. K. iš atsakovo priteisto išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedama vaiko motinai (ieškovei) E. K.

36. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. M. vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, kuris lygus 9000 Eur (36 mėn. x 250 Eur). Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, motyvuodamas tuo, kad turi 5 išlaikytinius, todėl prašoma priteisti išlaikymo suma turėtų būti mažesnė. Teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo tikslingumo įvertina tai, kad atsakovas nuo vaiko gimimo neprisideda prie vaiko priežiūros, neteikia jam išlaikymo, nors apie tėvystę vaiko atžvilgiu jam buvo žinoma. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį dydis (250 Eur) yra pakankamas tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas. Iš atsakovo nepilnamečio D. K. naudai priteistinas 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

37. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc.

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-09-26 sprendimu Nr. (8.1 Mr)TP-23-T-08826 ieškovei E. K. suteikta valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.

41. Šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis už du neturinius reikalavimus sudaro 165 Eur (110 x 2 = 220 – 25 %) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat mokėtinas 82,62 Eur žyminis mokestis už periodinio išlaikymo priteisimą (306 x 12 x 3 % x 75 %) ir 202,5 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (9000 x 3 % x75 %). Iš viso mokėtina 450,12 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo R. M. priteistina 450,12 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-10-08 pažymoje Nr. APD-2024-09910 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 606.12 Eur (šeši šimtai šeši eur 12 ct).

43. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo. Nors ieškinys buvo patenkintas pilnai, plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovei, o priešingas atsakovui (2018 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-881/2018).

44. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo iš esmės dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo po pateiktos DNR išvados nebuvo, atsakovas R. M. visiškai pripažino savo tėvystę vaiko D. K. atžvilgiu. Tačiau prieš nustatant tėvystę, turėjo būti nuginčyta dabartinė vaiko tėvystė, kuri nurodyta dabartiniuose vaikų gimimo įrašuose bei gimimo liudijime, t. y. E. K. tėvystė. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi ginčijant tėvystę kartu turėtų būti reiškiamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, yra imperatyvi. Tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Mediacija dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujantis Mediacijos įstatymu yra negalima (2021 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-273/2021). Be to, CPK nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimų išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi, teismas byloje priima sprendimą (CPK 394 – 399 straipsniai). Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovo R. M., įvertinus, kad jis pripažino ieškinio reikalavimus priteistina pusė 303,06 Eur (606,12 : 2) mokėtinos į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos.

45. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 27,83 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 282, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad E. K., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra E. K., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis D. K. yra R. M. vaikas.

Panaikinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr.(duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jo tėvas yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu nurodant R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į E. K. asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) banke iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. K. skirtą 9 000 Eur (devyni tūkstančiai eurų)išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-04-29 iki 2024-04-29, t.y. ieškinio padavimo dienos.

Vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,12 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų, 12 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtii), valstybės naudai 303,06 Eur (tris šimtus tris eurus, šešis ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 27,83 (dvidešimt septynis eurus, 83 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.