- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-603-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31320-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- V. Z., T. G.
- Ieškovas
- I. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1666-897/2017 pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovams V. Z. ir T. G. (T. G.) dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas V. Z. nėra vaiko G. Z. tėvas, ir panaikinti G. Z. gimimo įraše duomenis apie tai, kad jos tėvas yra V. Z.; nustatyti tėvystę, pripažįstant T. G. vaiko G. Z. tėvu, o vaiką G. Z. – atsakovo T. G. vaiku, vaiko gimimo įraše įtraukti duomenis, kad vaiko tėvas yra T. G., vaiko pavardę pakeičiant į G.; priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu V. Z. nuo 2014 m. spalio mėnesio jokių santykių nepalaiko, nors santuokos oficialiai nėra nutraukę. Nuo 2015 m. pradžios kaip šeima gyvena su atsakovu T. G., su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. Ieškovė įsitikinusi, kad dukters G. Z. biologinis tėvas yra T. G., kuris pripažįsta savo tėvystę.Atsakovas V. Z. ieškinio reikalavimams neprieštaravo. Nurodė, kad negali būti G. Z. biologinis tėvas, nes 2014 m. spalio mėnesį, jam būnant komandiruotėje, ieškovė išsikėlė iš namų ir apsigyveno su kitu vyru. Nuo to laiko jie su atsakove gyvena atskirai ir jokių santuokinių ryšių nepalaiko. Nuo vaiko gimimo šio vaiko nepripažino kaip savo, su juo nebendrauja, jokio ryšio tarp jo ir vaiko nėra. Vaiko tėvu buvo įregistruotas tik dėl įstatyme esančios prezumpcijos, pagal kurią vaiko tėvu registruojamas vaiko motinos sutuoktinis. Prašė priteisti iš ieškovės savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė dėl ieškovės kaltės, tuo tarpu ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, nes atsakovas pats būtų kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, bet ieškovė pateikė ieškinį anksčiau. Atsakovas T. G. su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, atleido atsakovą V. Z. nuo žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovo V. Z. į valstybės biudžetą turėtų būti priteista 82 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista, ir 202,65 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas V. Z. pripažino visus ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos nepadidintos atsisakius būtinybės skirti DNR ekspertizę, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atleisti atsakovą V. Z. nuo minėtų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 3 dalis). Atsakovo V. Z. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės teismas nepriteisė, nes sprendimas buvo priimtas ne atsakovo, o ieškovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normas, pažymėdamas, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, nes teismo sprendimas priimtas ir apelianto kaip atsakovo naudai, kadangi pripažinta, kad G. Z. nėra apelianto dukra. Apelianto manymu, teismas netinkamai pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi rezoliucinėje dalyje apie bylinėjimosi išlaidas net nepasisakė. Anot apelianto, teismas aiškiai pasisakė, kad tėvystės nuginčijimo byloje yra aiški ieškovės ir atsakovo T. G. kaltė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendime aiškiai pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą, pritaikius CPK 93 straipsnio 4 dalį bei 96 straipsnį. Apelianto reikalavimas priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nors apeliantas teigia, kad teismas priimdamas sprendimą nuginčyti jo tėvystę tenkino jo reikalavimą, apeliantas šioje byloje buvo atsakovas, o jo sutikimas su ieškinio reikalavimais nekeičia jo procesinės padėties. Patenkintas buvo ieškovės ieškinys.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas atsiliepime nieko nepasisakė dėl ieškovės kaltės. Apeliantui buvo žinoma, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau pats nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų pakeistas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduoto gimimo liudijimo įrašas apie vaiko tėvą. Be to, apeliantas ir ieškovė galėjo baigti bylą taikos sutartimi, nes visos bylos šalys patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atleidžia apeliantą nuo žyminio mokesčio ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą, o sprendimo aprašomojoje dalyje pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; tam teismas skyrė atskirą sprendimo punktą, kuriame detaliai išdėstė visų bylos šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo/ paskirstymo. Teismas aiškiai nurodė, kodėl apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš ieškovės, nes skundžiamas teismo sprendimas priimtas ne apelianto, o ieškovės naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – teismui patenkinus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas ir jo naudai, nes nustatyta, kad apeliantas nėra ieškovės vaiko biologinis tėvas, be to, teismas aiškiai pasisakė, kad dėl pradėtos bylos yra ieškovės ir atsakovo T. G. (vaiko biologinių tėvų) kaltė.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto nuomone, kad plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovei, o apeliantui priešingas, nors šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje išdėstyta apelianto pozicija vaiko tėvystės klausimu ne visada buvo nuosekli – nors atsiliepime į ieškinį apeliantas tvirtino esąs įsitikinęs, kad negali būti vaiko biologinis tėvas, 2016 m. gruodžio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje užfiksuota, kad apelianto pozicija kuriam laikui buvo pasikeitusi ir jis buvo išreiškęs norą atlikti byloje tėvystės nustatymo ekspertizę (kurio, tiesa, vėliau jau nebepalaikė).Taigi byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl vaiko tėvystės, apeliantas (išskyrus jau minėtą išimtį) pripažino, kad nėra vaiko biologinis tėvas, ir neprieštaravo ieškinio reikalavimų patenkinimui. Tad nors apeliantas yra teisus, teigdamas, kad dėl pačios bylos pradėjimo nėra apelianto kaltės (apeliantas vaiko tėvu vaiko gimimo įraše buvo nurodytas remiantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis, CK 3.140 straipsnis), byloje susiklosčiusi aiški procesinė situacija dėl pareikšto ieškinio (ginčo nebuvimas) yra pagrindas spręsti, kad apelianto byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (kaip matyti iš pateiktų dokumentų – 690 Eur) nebuvo objektyviai būtinos.Kaip nurodoma teismų praktikoje, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis), be to, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas sutiko su ieškinio reikalavimais, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra savarankiškai rengęs teismui procesinius prašymus (b. l. 65), padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad savo interesams atstovaus pats, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad byloje jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitiko minėtus būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, kuriems esant šios išlaidos gali būti priteisiamos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl naikinti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta. Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, valstybei iš apelianto priteisiama 86,85 Eur ieškovei I. Z. apeliacinės instancijos teisme suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 150).Apelianto už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas apeliantui, nes vadovaujantis teismų praktikoje taikoma teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, už apeliacinius skundus, kuriais skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminis mokestis nėra mokamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. Z. 86,85 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovui V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,84 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu per AB Swedbank banką.
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Valstybei priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.