- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2S-749-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02737-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- M. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo M. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui L. K. prašydama pripažinti, kad atsakovas nėra biologinis E. K. tėvas, o E. K. nėra biologinė L. K. dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas nurodė, kad ieškovė netinkamai suformulavo savo ieškinio reikalavimą. Teismo nuomone, ieškovė atsakovu turėtų nurodyti trečiąjį asmenį M. R. ir kartu pareikšti reikalavimą nustatyti M. R. tėvystę E. K..
4. Teismas nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma privalomoji mediacija. Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija byloje nepateikta. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo klausimas dėl vaiko kilmės negali būti taikos sutarties objektu, o šalių mediacijos metu sudarytos taikos sutarties tvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms;
1.2. Ginčo šalims tėvystės nuginčijimo bylose įstatymas nenumato galimybės ginčą baigti taikos sutartimi. Tokia galimybė nėra numatyta neteisminės mediacijos metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį priėmė teisiškai nepagrįstą, taigi ir neteisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi nekvestionuojamą teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
9. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalis, numato, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, spendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra būtina privalomoji mediacija.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, yra priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).
11. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, prašo ją panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teigia, kad ieškovės reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo netaikoma privalomoji mediacija. Apeliantės argumentai laikytini pagrįstais.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovo tėvystės E. K. nuginčijimo. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylos nagrinėjamos CPK XIX skyriaus 4 skyriuje (CPK 394-399 straipsniai) nustatyta tvarka. Taigi, tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylos priskiriamos prie šeimos ginčų, nagrinėjamų ginčo teisena.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad CK 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Ši CK norma yra imperatyvi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pirmiau nurodyta teisės norma patvirtina, kad tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
14. Nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad mediacija dėl tėvystės nuginčijimo remiantis Mediacijos įstatymu yra negalima.
15. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, todėl netinkamai taikė Mediacijos įstatymo normas dėl privalomosios mediacijos, ir nepagrįstai konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju šalių ginčas dėl tėvystės nuginčijimo priskiriamas prie ginčų, kuriems taikoma privalomoji mediacija.
16. Aplinkybė, kad ieškovė ginčydama atsakovo tėvystę, kartu nereiškė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, negali būti kliūtimi priimti ieškovės ieškinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
17. Remiantis išdėstytu, dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo bylos aplinkybių vertinimo ir procesinės bei materialinės teisės normų taikymo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės D. K. ieškinio atsakovui L. K. dėl tėvystės nuginčijimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.