Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovės E. K. (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys atsakovui E. K. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašo nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti šalių dukros D. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės ir 5400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; atsakovo įsipareigojimus kreditoriams pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra D. K.. Sutuoktinis dar prieš santuokos sudarymą turėjo polinkį svaigintis narkotinėmis medžiagomis, bet sutuoktinei prisiekinėjo, kad tai laikina ir jis yra pajėgus atsisakyti šio potraukio, ieškovė juo patikėjo. Santuoką sudarė vildamasi, kad abipusė meilė ir bendras vaikas bei noras gyventi darniai šeimoje paims viršų prieš žalingą potraukį. Metus po santuokos sudarymo sutuoktinis stengėsi ir rūpinosi šeima, tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo, išsiskyrė požiūriai į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą, vaiko auklėjimą, materialines ir dvasines šeimos vertybes. Atsakovas vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas, prie šeimos išlaikymo prisidėdavo vis mažiau, todėl tarp sutuoktinių kildavo nuolatiniai nesutarimai. Nuo 2019 metų kovo mėnesio sutuoktinis nedirbo ir visai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, o 2019 metų birželio mėnesį išėjo gyventi pas savo motiną. Atsakovas šeima nesirūpina, jis laikytinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo sutuoktines pareigas – nepakankamai prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės kūrimo, dukters auklėjimo bei išlaikymo, vartojo alkoholį ir narkotikus, o apsvaigęs naudojo psichologinį smurtą šeimoje. Išėjęs iš namų sutuoktinis neparodė jokios iniciatyvos atkurti santuokinius santykius. Ieškovė gerai prižiūri ir auklėja dukrą, dukters išlaikymui skiria didžiąją dalį turimų lėšų, kad duktė turėtų pilnavertį gyvenimą ir taptų doru, darbščiu ir išsilavinusiu žmogumi, todėl dukters D. K. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Ieškovė šuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 350 Eur dydžio socialinio draudimo išmoką, 180 Eur dydžio išmoką vaikams. Ieškovės duomenimis, atsakovas neturi nuolatinio darbo. Vaiko išlaidos sudaro 460 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistina 230 Eur. Atsakovas nuo 2019 m. kovo mėnesio niekur nedirbo ir prie šeimos ar dukters išlaikymo visiškai neprisidėjo, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 5400 Eur už 2019 metų kovo – 2021 gegužės mėnesius (27 mėn. x 200 Eur). Vaikai turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, todėl ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su dukterimi pagal jo valia ir dalyvauti dukters auklėjime, kiek tai neprieštaraus dukters interesams. Sutuoktiniai yra darbingo amžiaus ir neturi neįgalumo, todėl išlaikymas vienas kitam yra nepriteistinas. Sutuoktiniai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nėra įgiję nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Ieškovė kreditorių neturi. Atsakovas turi kreditorius Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Gelvora“, skolos yra atsakovo asmeninė atsakomybė. Po santuokos nutraukimo prašė palikti jai santuokinę pavardę.

Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti remiantis ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su dukros tėvu nebendrauja, paskutinį kartą jį matė stotyje, jis buvo su asmenimis, vartojančiais narkotines medžiagas. Ieškovei paklausus atsakovo, ar jis padės dukrai finansiškai, atsakovas ją „pasiuntė“. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2016 metais, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Pažinties pradžioje sutarė gražiai, atsakovas žadėjo mesti vartoti narkotikus, ji juo tikėjo. Atsakovas turėjo galimybę gydytis nuo priklausomybės, bet jis atsisakė, nesigydė. Narkotikų atsakovas įsigydavo tabore, vartodavo iš esmės kasdien, ilgiausiai yra nevartojęs tris savaites. Pora gyveno nuomojamame bendrabučio tipo bute, kuris buvo šalia ieškovės motinos gyvenamosios vietos. Atsakovas dirbo statybose, tačiau ne pastoviai, prie šeimos išlaikymo prisidėdavo mažai, pirko maistą. Su atsakovu kartu gyveno apie dvejus metus. Galutinai išsiskyrė 2019 m. birželį, kai jis grįžo apsvaigęs, tuomet ieškovė jo nenorėjo įleisti, jis daužė, laužė duris. Kitą dieną ieškovė parašė pareiškimą policijai. Nuo to laiko atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo, dukrą paskutinį kartą matė, kai vaikui buvo apie 1,5 metų, tuomet atnešė saldainių „guminukų“. Ieškovė turi iš viso keturis vaikus: 13 metų amžiaus dukrą, kuri gyvena su savo tėvu, savo ir atsakovo dukrą D., kuriai 4 metai, sūnų D. – 1,5 metų, ir berniuką, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Naujagimis posėdžio metu dar ligoninėje, nes gimė per anksti, 32-jų savaičių, vaikas yra dabartinio jos draugo, su kuriuo gyvena apie metus laiko, sūnus. Vaikus išlaikyti padeda jos draugas, mama. D. yra atsakovo dukra, nuo 2019 metų atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 230 Eur, bei vaiko pinigus – 180 Eur. Dukrai išleidžia 460 Eur, nes jai padeda draugas, motina. Nei atsakovo motina, nei kiti atsakovo artimieji neprisidėjo prie D. auginimo, atsakovo motina pati piktnaudžiauja alkoholiu, jo sesuo yra įkalinimo įstaigoje už narkotikų platinimą. Yra kalbėjusi su atsakovu telefonu, sakė apie teismą. Atsakovas norėjo pamatyti dukrą. Mergaitės sveikata nebloga, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovės žiniomis, E. K. daugiau kitų vaikų neturi. Atsakovas neturi neįgalumo. Bendrų kreditorių su atsakovu neturi. Dėl atsakovo padarytų nusižengimų jis turi asmeninių įsiskolinimų, net buvo areštuota ieškovės sąskaita ir nuimti pinigai, kurie buvo skirti vaikui. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad atsakovas žino apie skyrybų procesą, buvo tartasi su atsakovu dėl dokumentų pasirašymo ir santuokos nutraukimo bendru sutikimu, atsakovas buvo atvykęs, tačiau dokumentų nesirašė. Atsakovas galimai vengia nutraukti santuoką, nes nenori mokėti vaikui išlaikymo, be to jam galimai pravartu turėti sutuoktinio statusą, kuomet jis traukiamas atsakomybėn dėl daromų pažeidimų, neteisėtų veikų.

Liudytoja N. G., ieškovės motina, paaiškino, kad su dukra bendrauja kasdien, žino, kad dukra šiuo metu gyvena su kitu vyru, o E. K. jau seniai nesirūpina šeima. Anksčiau ieškovė su atsakovu gyveno tame pačiame name, kur ir liudytoja, butų durys buvo viename aukšte, priešais. Stengėsi nesikišti į dukters ir jos vyro santykius. Liudytoja teigė, kad yra kvietusi medikus, kai atsakovas buvo perdozavęs narkotinių medžiagų, alkoholio. Kiek ji žino, atsakovas beveik neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, beveik nedirbo. Jai kaimynai sakydavo, kad atsakovas išeina, bet nenueina dirbti, ji apie tai sakiusi dukrai, bet dukra netikėjo. Atsakovas nuolat rasdavo priežasčių nedirbti: tai jam galvą skauda, tai ranka sumušta ir pan. Dukra su atsakovu susituokė galimai 2017 metais, tiksliai nežino, nes vestuvėse nedalyvavo, liudytoja nenorėjo tokio žento. Dukra su atsakovu gyveno apie 3 metus, atsakovui išėjus, dukra gyveno viena. Liudytoja prisimena tą įvykį, kai atsakovas daužė duris. Tą kartą dukra bijojo atsakovo ir neatidarė jam durų. Ji irgi bijojo atsakovo, nes jis gąsdindavo, sakė, kad padegs namus. Dar ir kitą kartą atsakovas vėl daužė duris, tuomet laiptinės. Nuo to laiko liudytoja atsakovo nebematė, galėjo būti 2019 metai, anūkė D. K. tuo metu buvo maža. Liudytoja pažinojo atsakovo motiną, matė kelis kartus, neprisimena, kad atsakovo motina būtų padėjusi auginti anūkę ar finansiškai prisidėjusi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2021 m. liepos 2 d. išvadą Nr. 1SD-6790-(8.1.27) dėl nepilnametės D. K.. Tarnyba nustatė, kad E. K. su nepilnamečiais vaikais D. K. ir D. K. gyvena 1 kambario, apie 12 kv. m ploto nuomojamame bute, būstas bendrabučio tipo, su bendro naudojimo patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, kambaryje daug daiktų, vietos labai mažai. Kambaryje yra dvigulė lova, dviaukštė lova, sekcija, spinta, komoda, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, greitpuodis, televizorius, žaislai. Namuose yra visi būtiniausi baldai ir namų apyvokos daiktai. Moteris Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo tuomet, kai dukrai buvo 1,5 metų. Atsakovas vaiku nesirūpina, nesidomi, neteikia išlaikymo, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. E. K. paaiškino, jog neleis atsakovui bendrauti su vaiku be jos dalyvavimo, nes jis yra ne kartą grasinęs. Atsakovas buvo susisiekęs su Tarnyba telefonu, tačiau susitikti atsisakė. Nepilnametė D. K. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), moters teigimu, mergaitė sveika. Bendravimo su mergaite metu, ji nurodė, kad su tėčiu buvo susitikusi seniai. Anot mergaitės, tėtis yra danguje. Nepilnametė teigė, kad tėtis kartais būna piktas. Tarnybai šeima yra žinoma, 2018 m. rugpjūčio 1 d. nepilnametei nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, šeimai taikoma atvejo vadyba iki dabar. Tarnybos nuomone, nepilnametės interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko poreikius ir interesus (2021 m. liepos 2 d. DOK-128324).

1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje esančiais leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė E. K. (pavardė iki santuokos – G.) ir atsakovas E. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 16). Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto CMS 2018 m. sausio 9 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė ieškinyje nekėlė reikalavimų dėl kitų dviejų santuokoje gimusių vaikų, t. y. dėl sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) bei dėl bylos nagrinėjimo metu dar buvusio neįregistruoto (duomenys neskelbtini) gimusio ieškovės sūnaus gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir kt. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gyvena su kitu vyru (ne atsakovu), šis vyras yra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvas. Vykdydama teismo įpareigojimą pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl D. K. tėvystės, ieškovė pateikė teismui UAB „Purepro LT“ (EasyDNA Lietuva) 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą su priedu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. ištyrus vaiko D. K. ir spėjamo tėvo R. M. DNR mėginius, neatmetama R. M. biologinė tėvystė vaikui, tėvystės tikimybė yra 99,99999997 proc. (2021 m. lapkričio 23 d. DOK-216990).

Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų (2021 m. sausio 22 d. pagalbos šeimai plano) nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas Tarnybos pranešimas dėl D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nustatyto I grėsmės lygio. Dėl esamos situacijos šeimoje priimtas sprendimas teikti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, sudarytas Pagalbos planas šeimai. 2019 m. rugsėjo 25 d. E. K. šeima išsikraustė į Alytaus miesto savivaldybę. 2019 m. gruodžio 19 d. E. K. šeima, kurios vaikams D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas I grėsmės lygis, A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), grėsmės lygis nenustatytas, persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 22 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu E. K. teigė, kad viskas sekasi gerai, vaikai sveiki. Pasak moters, anksčiau buvo sveikatos problemų su D., šiuo metu sveikata pasitaisiusi, moteris konsultuojasi su gydytoja. Pasak moters, dukra D. noriai eina į darželį, jokių nusiskundimų nėra. Pasak moters, vaikų tėvai nepalaiko ryšio su vaikais, neteikia išlaikymo, sūnaus tėvas vaiko atsisako. Moteris nurodė, kad turi draugą, kuris kartu negyvena, tačiau atvyksta, padeda finansiškai, bei prižiūrint vaikus.

Įvertinus Tarnybos aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes, rašytinius dokumentus šioje byloje, ieškovės ir liudytojos parodymus, vertintina, jog yra tikėtina, kad atsakovas E. K. nėra ieškovės sūnų, gimusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Iš ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad jos visų keturių vaikų faktiniai tėvai yra skirtingi vyrai. Bylos aplinkybės patvirtina, kad nėra susiformavusi atsakovo socialinė tėvystė ieškovės sūnums, gimusiems 2020 m. ir 2021 m. Todėl byloje nesant pareikštų reikalavimų dėl šių vaikų, vertinant, kad atsakovas, tikėtina, nebūdamas berniukų faktiniu tėvu, neturi de facto pareigos jų išlaikyti, klausimai dėl šių vaikų šioje byloje nesprendžiami.

Kartu teismas sprendžia, kad ieškovei E. K. išaiškintina, kad ji privalo kreiptis į teismą dėl santuokoje gimusio nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat dėl (duomenys neskelbtini) gimusio ieškovės nepilnamečio sūnaus, kurių biologiniu tėvu, tikėtina, nėra atsakovas E. K., tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tikriesiems vaikų tėvams, nes vaikai turi teisę žinoti tikrąją savo kilmę, o tikrieji jų tėvai turi pareigą rūpintis savo vaikais, juos išlaikyti. Ieškovė, būdama savo nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė (CK 3.157 str. 1 dalis), turi pareigą užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai.

2. Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60–3.61 straipsniai numato, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tarp jų ir tai, kad sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad atsakovas nuo 2019 m. yra palikęs šeimą ir ja visiškai nesirūpina, o ir gyvendamas kartu su ieškove ne visuomet dirbo, vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsakovo kaltės prezumpcijų. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

3. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jai turimą pavardę „K.“, atsakovui palikti jo turimą pavardę. Prašymas tenkinamas.

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas šalims vienas iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

4. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo nustatyti konkrečią nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Ieškinyje teigė, kad netrukdys atsakovui bendrauti su dukra ir dalyvauti dukters auklėjime, kiek tai neprieštaraus dukters interesams. Tarnybos atstovei nurodė, kad neleis atsakovui bendrauti su vaiku be jos dalyvavimo, nes nepasitiki atsakovu. Nustačius, kad nepilnametė gyvena kartu su motina, tėvas nebendrauja su vaiku, nelanko, nesant pareikštų šalių konkrečių reikalavimų dėl bendravimo su vaiku, skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su dukra tvarka nenustatoma. Šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iškilus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

5. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

5.1. Dėl vaiko poreikių

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 230 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė dukros poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas: buto nuoma ir eksploatacijos mokesčiai – 65 Eur, išlaidos maistui – 150 Eur; rūbai ir avalynė – 50 Eur; higienos priemonės – 25 Eur; darželis – 60 Eur; savaitgalio žaidymų kambariai bei kiti laisvalaikio renginiai – 40 Eur; vaistai ir vitaminai – 20 Eur; žaidimai, knygelės, kitos ugdymo priemonės – 30 Eur; kitos nenumatytos priemonės – 20 Eur, viso – 460 Eur. Ieškovė neteikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukra D. K. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Šios įstaigos 2021 m. spalio 11 d. rašte Nr. SD-19 nurodyta, kad mergaitė lanko „Š.“ grupę. Įstaigos direktorės teigimu, mergaitės lankomumas geras, ligos atveju pristatomos pateisinamos pažymos. Už ugdymo paslaugas sumokama laiku. Sveikatos sutrikimų pastebėta nebuvo. Motina pakankamai rūpinasi dukters sveikata ir higiena, domisi jos pasiekimasi (el. bylos priedas, b. l. 3). Ieškovė neteikė teismui duomenų apie mergaitės lankomus papildomus užsiėmimus (būrelius).

Spręsdamas dėl konkretaus vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikių ir jų tenkinimo apimties, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė sprendimo priėmimo metu augina tris mažamečius vaikus, ieškovės faktinę šeimą sudaro ir ieškovės draugas (jauniausiojo vaiko tėvas), taigi šeimoje yra 4 arba 5 asmenys. Visuotinai yra žinoma, kad kuomet maistas yra perkamas ir gaminamas keliems asmenims, taip pat kai kasdieniai buities ir higienos reikmenys yra perkami ir naudojami kelių asmenų, tai vienam asmeniui tenkančios išlaidos yra mažesnės. Tarnybos atstovui lankantis ieškovės namuose, ieškovė nurodė, kad nuomojamo bendrabučio tipo būsto, kurio plotas 12 kv. m., su bendrais patogumais, nuoma sudaro 80 Eur per mėnesį, todėl spręstina, kad nepilnametei D. K. tenkanti dalis buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams neturėtų siekti ieškovės ieškinyje nurodomos 65 Eur sumos. Taip pat ir ieškovės nurodomi 25 Eur, skirtini dukros higienos priemonėms, laikytina didele suma, nes tokios amžiaus vaikui jau nebereikalingos sauskelnės (kurios lemia didesnes išlaidas), taip pat dar nereikalingos specialios higienos, kosmetikos ir pan. priemonės. Mergaitė lanko ugdymo įstaigą kurioje yra organizuojamas maitinimas, todėl spręstina, kad išlaidos maistui nėra didelės. Nors ieškovė teigė, kad savaitgalio žaidymų kambariams, kitiems laisvalaikio renginiams, žaidimams, knygelėms, kitoms ugdymo priemonėms iš viso skiria 70 Eur per mėnesį (40 + 30), tačiau teismui neteikė įrodymų, kad lankėsi mokamose pramogose, pirko knygas, ugdymo priemones, lavinamuosius žaidimus ir pan.

Pastebėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kurio nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Dėl šios priežasties, įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters D. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 400 – 70 = 330 Eur suma, kurią turėtų skirti abu tėvai.

5.2. Dėl tėvų finansinių galimybių

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. spalio 12 d. duomenų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. trumpais laikotarpiais (po kelis mėnesius) dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo pajamos sudarydavo nuo keliasdešimties iki 700 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Duomenų, kad atsakovas būtų gavęs su darbo santykiais susijusių pajamų 2020-2021 metais, nėra. Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas 54-iose vykdomosiose bylose. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų nario teisių.

Taip pat iš VSDFV 2021 m. spalio 12 d. duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. birželio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 23 d. yra draudžiama kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų. 2018-2021 metais ieškovė gavo socialines išmokas: 337 Eur, 214 Eur, 340 Eur ir pan. dydžio per mėnesį. 2020 m. sausio–gegužės mėnesiais ieškovė dirbdama (duomenys neskelbtini) gavo apie 600 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. pažymoje nurodoma, kad E. K. mokama išmoka vaikui, nuo 2020 m. liepos mėn. skaičiuojami 220 Eur. Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų nario teisių. Ieškovės, kaip skolininkės, atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose.

Sprendžiant dėl atsakovo dukters išlaikymui mokėtino dydžio, atsižvelgtina į tai, kad abiejų šalių pajamos yra santykinai nedidelės, kad abi šalys neturi turto, kad ieškovė turi kitų išlaikytinių (vaikų), o atsakovas de facto turi tik vieną nepilnametę dukrą, kuriai šiuo sprendimu priteisiamas išlaikymas (kaip jau nurodyta šiame sprendime, D. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra tikėtina R. M. sūnus, o (duomenys neskelbtini) gimęs vaikas – ieškovės dabartinio draugo sūnus), atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, kurie didžia dalimi susidarė dėl jo padarytų teisės pažeidimų, taigi jo paties kalto elgesio. Vertintina, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės D. K. išlaikymo. Nustačius, kad D. K., kuriai šiuo metu yra 4 metai, yra sveika, specialiųjų poreikių neturi, papildomų ugdymo užsiėmimų nelanko, kad jos poreikių tenkinimui, atskaičius valstybės mokamą 70 Eur išmoką, yra reikalinga 330 Eur/mėn. išlaikymas, nustatytina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai D. K. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 12 d.) iki jos pilnametystės.