- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-9-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21512-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- G. B., A. P., A. B.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „SKV-VALDA“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, akcinė bendrovė „Vilniaus miesto šilumos tinklai“
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovams G. B. ir A. P., atsakovės akcinės bendrovės „SKV-VALDA“ atstovui vadovui M. S., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B., A. B. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. B., A. B. ir A. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SKV-VALDA“ dėl elektros ir vandens tiekimo atnaujinimo, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Banga plius“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ (ankstesnis pavadinimas ,,Energijos skirstymo operatorius“), uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, akcinė bendrovė „Vilniaus miesto šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. B., A. B. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „SKV-VALDA“ atnaujinti elektros ir vandens tiekimą ir tiekti elektros energiją ir vandenį į ieškovams A. B. ir G. B. nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. priteisti iš atsakovės AB „SKV-VALDA“ ieškovų G. B. ir A. B. naudai 3 480 Eur nuostolių atlyginimą;
1.3. priteisti iš atsakovės AB „SKV-VALDA“ ieškovo A. P. naudai 8 400 Eur nuostolių atlyginimą;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2002-02-01 tarp UAB „Darsauta” ir VĮ Valstybės turto fondu buvo sudaryta Nuomos sutartis Nr. 30 dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių, nuomotojo patikėjimo teise valdomų ir naudojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios 11.2 punkte numatyta nuomininkų pareiga laiku mokėti visas patalpų išlaikymo išlaidas: faktinius mokesčius už vandenį, energiją, patalpos eksploatavimą, komunalines, ryšių ir kitas paslaugas bei žemės nuomos mokestį. Ieškovų G. B. ir A. B. teigimu, jie autoserviso patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 2015-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-4226 su UAB „Darsauta” pagrindu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įsigytos patalpos inžinerinę įrangą ir komunikacijas turėjo visą laiką, į jas buvo tiekiama šiluma, vanduo bei elektra. Autoserviso patalpos 2013-10-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2013-10-01 pagrindu išnuomotos ieškovui A. P. su inžinerine įranga, o nuomotojai įsipareigojo užtikrinti nuomininkui komunalinių paslaugų, šilumos bei elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimo paslaugas.
3. Ieškovų G. B. ir A. B. teigimu, 2018-07-09 17:30 val. jiems nuosavybės teise priklausančioms autoserviso patalpoms buvo nutrauktas elektros energijos, vandens ir šildymo tiekimas. Pažymėjo, jog elektros skydinė, iš kurios tiekiama elektra, yra atsakovei priklausančiose patalpose, todėl už elektros energijos tiekimo nutraukimą atsakinga atsakovė. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), suprojektuotas taip, kad sutartį su komunalinių paslaugų tiekėjais gali sudaryti vienas iš pastate esančių subjektų, kuris gauta elektros (ir vandens) energija aprūpina kitus pastato subjektus, o pastarieji atsiskaito už komunalines paslaugas. Ieškovų teigimu, kiekvienam pastato savininkui atskirai sudaryti komunalinių paslaugų sutarties nėra galimybės, kadangi visos paslaugos į pastatą jau tiekiamos. Pažymėjo, kad minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, jog pasibaigus 2015-10-01 komunalinių paslaugų teikimo sutarties terminui su trečiuoju asmeniu, atsakovė nuo 2017-08-16 rašė sąskaitas – faktūras ieškovui A. P. už eksploatacines išlaidas, vandenį ir suvartotą energiją. Teismo posėdžio metu ieškovai reikalavimus dėl nuostolių priteisimo atsiėmė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė AB „SKV – VALDA“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro išrašą nebaigtos statyti, todėl į tokias patalpas negalimas komunalinių paslaugų, tarp jų ir elektros energijos, tiekimas. Pažymėjo, kad su ieškovais nėra sudaręs jokios komunalinių paslaugų teikimo sutarties, taip pat neturi jokios kitos sutartinės prievolės iš atsakovei nepriklausančių patalpų užtikrinti elektros energijos ir vandens tiekimo į ieškovams priklausančias patalpas. Atsakovė negali atnaujinti elektros energijos ir vandens tiekimo, kadangi ji nėra nei elektros energijos, nei vandens tiekėja. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovai nepagrįstai reiškia reikalavimą atsakovei. Atsakovės teigimu, ieškovai G. B. ir A. B. kaip patalpų savininkai turi ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl turi teisę ir pareigą įsirengti tinkamą elektros ir vandentiekio tinklą, jį prižiūrėti bei eksploatuoti, o sutartis sudaryti su paslaugų teikėjais. Atsakovė ieškovų prašymui dėl reikalavimų priteisti nuostolius atsiėmimo neprieštaravo.
5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Banga plius“ atsiliepime į ieškinį, kuriame ji buvo nurodyta atsakove, nurodė, jog niekada nebuvo juridiniu asmeniu, teikiančiu šilumos ar elektros energiją, todėl neturi pareigos teikti tokias paslaugas. Nurodė, jog ginčo patalpose savo asmeniniam aptarnavimui buvo įsirengęs inžinerinius tinklus, tačiau išsikraustęs iš patalpų visus savo asmeninės nuosavybės daiktus pasiėmė ir neturėjo teisinio pagrindo toliau tęsti paslaugų tiekimą. Trečiojo asmens teigimu, jo su ieškovais ar ginčo patalpomis nesieja jokie teisiniai santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo:
6.1. patenkino ieškovų A. B., G. B. ir A. P. prašymą dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų atlyginti nuostolius atsiėmimo ir ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu;
6.2. ieškinio dalį dėl elektros ir vandens tiekimo atnaujinimo atmetė.
6.3. paskirstė bylinėjimosi išlaidas:
6.3.1. priteisė iš ieškovų A. B., G. B. ir A. P. lygiomis dalimis 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš ieškovo G. B. 433,34 Eur, iš ieškovų A. B. ir A. P. po 433,33 Eur, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ naudai;
6.3.2. priteisė lygiomis dalimis 3 769,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš A. B. ir G. B. po 1 256,40 Eur, iš A. P. 1 256,39 Eur, atsakovės akcinės bendrovės „SKV-VALDA“ naudai.
7. Teismas nustatė, jog pagal ieškovo A. P. ir trečiojo asmens UAB „Banga plius“ 2015-10-01 sudarytą terminuotą (iki 2017-10-01) Komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 26-2010 trečiasis asmuo UAB „Banga plius“ teikė patalpų šildymą, eksploatavo bendrojo naudojimo inžinierius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovas A. P. įsipareigojo atsiskaityti už teiktas paslaugas: už 37 kv. m. patalpų šildymą mokėti po 1,50 Eur/kv. m., per mėnesį, už elektros energijos ir vandens teikimą bei nuotekų šalinimą – pagal skaitliuko rodmenis, už bendro naudojimo inžinierinių sistemų eksploataciją – 5 proc. nuo visos komunalinių paslaugų sumos. Ieškovas A. P. su trečiuoju asmeniu UAB „Banga plius“ atsiskaitydavo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu. Taip pat teismas nustatė, kad nuo 2018 metų sausio mėnesio iki 2018 m. liepos mėn. ieškovas A. P. už komunalines paslaugas (eksploatacinės išlaidos, vanduo, el. energijos suvartojimas, galios dedamoji, el. energijos persiuntimas, akcizas už el. energiją, vandens pardavimas) atsiskaitinėjo su atsakove AB „SKV –VALDA“.
8. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu trečiasis asmuo UAB „Banga plius“ iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė, todėl faktiškai neturi jokios galimybės vykdyti šalių sudarytos sutarties. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus planus teismas nustatė, jog atsakovės patalpos pirmame aukšte ribojasi su ieškovų patalpa - autoservisu, tačiau pagrindinė skydinė yra antrame aukšte ir ji priklauso AB SEB bankui. Teismas taip pat nurodė, jog tarpinis elektros skydas yra bendro naudojimo patalpose pirmame aukšte prie laiptinės, į ją atsakovė patekti negali.
9. Teismas sprendė, jog ieškovai, reikšdami negatorinį reikalavimą, neįrodė, kad atsakovės pažeidė jų teises, o vandens ir elektros energijos negauna dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo. Pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tarp jų ir VĮ „Registrų centro“ duomenų apie pastate nuosavybės teise priklausančias patalpas, negalima nustatyti, kam ir kokios pastate, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso inžinerinės vandentiekio bei elektros sistemos. Teismo teigimu, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, ar inžinerinės sistemos yra bendrosios pastato ar tai atskirų savininkų, o tuo atveju, jeigu tai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kas vykdo jų priežiūrą.
10. Pažymėjo, jog ieškovai teismui nepateikė duomenų, kad UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Ignitis“ atsisako su ieškovais sudaryti atskiras energijos teikimo sutartis. Nesutiko su ieškovų teiginiais, kad atsakovė privalo atnaujinti energijos (vandens ir elektros) tiekimą ieškovams, neatlygintinai išrašinėti atskiras sąskaitas faktūras, kadangi atsakovė neturi tokios pareigos pagal įstatymą bei nėra tarp šalių sudarytos jokios sutarties dėl šių veiksmų (paslaugų) teikimo.
11. Teismas sprendė, jog ieškovai nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad patalpos pirktos su visa reikiama inžinerine įranga ir visomis komunikacijomis gauti šilumą, elektrą ir vandenį. Pažymėjo, jog ieškovai patalpas įsigijo ne iš atsakovės ir pastaroji neįsipareigojo teikti ieškovams tam tikras paslaugas per atsakovės ir/ar bendrus inžinierinius tinklus, t. y. tiekti energiją (vandens ir elektros), bei ieškovams neatlygintinai išrašinėti sąskaitas už jų suvartotą vandens ir elektros energiją.
12. Teismas pritarė ieškovų argumentams, kad vykdant paslaugas autoservise reikalinga vandens bei elektros energija, tačiau kartu pažymėjo, jog ieškovams neįrodžius atsakovės pareigos teikti paslaugas, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo ir įpareigoti atsakovę atnaujinti elektros ir vandens tiekimą.
13. Netenkinęs ieškovų ieškinio, atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Priteisdamas atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas sprendė, jog 7 538,38 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą, per didelės, todėl jas sumažino iki 3 769,19 Eur ir iš kiekvieno ieškovo jas priteisė atsakovei lygiomis dalimis. Vertindamas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą sprendė, kad 1300 Eur bylinėjimosi išlaidos yra protingos.
14. Kadangi tenkino ieškovų prašymą dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius atsiėmimo, o ieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo paliko nenagrinėtą, ieškovui G. B. grąžino 267 Eur žyminio mokesčio. Atlikęs įskaitymą su priteista 50,40 Eur pašto išlaidų suma, sprendė, jog ieškovui grąžintina 216,60 Eur žyminio mokesčio suma.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovai G. B. ir A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria nutarta ieškinio dalį dėl elektros ir vandens tiekimo atnaujinimo atmesti ir iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovų naudai ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atsakovei AB „SKV-VALDA“ patenkinti, įpareigojant atsakovę atnaujinti elektros ir vandens tiekimą ir tiekti elektros energiją ir vandenį į ieškovams G. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė pažeidė ieškovų teises atjungdama elektros energiją ir vandentiekį autoservisui. Nurodo, jog 2020-01-13 teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta ir byloje ginčo neliko dėl to, jog būtent atsakovė atjungė elektrą ir vandenį autoservisui dėl viso mazgo rekonstrukcijos. Atsakovė taip pat nurodė, kad vanduo buvo tiekiamas tik laikinai, kol už vandenį buvo atsakinga atsakovės samdoma UAB „Banga plius“. Kadangi pastaroji bankrutavo, atsakovė, nustačiusi, jog vandens tiekimas į autoservisą nesaugus dėl orinės atšakos, atjungė vandenį. Atsakovė taip pat nurodė, jog atjungė autoservisui elektros energiją, dėl nesaugaus tiekimo, kadangi nėra sujungimo tinklų.
15.2. Inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovei AB „SKV-VALDA“, tačiau visiems pastato bendrasavininkams, įskaitant ieškovus. Neteisėtais veiksmais ir be ieškovų sutikimo atjungusi vandenį ir elektros energiją autoservisui, atsakovė pažeidė tiek ieškovų, tiek pastato (inžinerinių konstrukcijų) bendrasavininkų teises.
15.3. Ieškovų teisių pažeidimą pagrindžia ir atsakovės reikalavimas kreiptis į ją su parengtu projektu dėl elektros energijos ir vandens tiekimo. Toks atsakovės reikalavimas nepagrįstas, kadangi nuo 2017-08-16 (pasibaigus 2015-10-01 komunalinių paslaugų teikimo sutarties terminui, nustatytam sutarties tarp UAB „Banga plius” ir patalpų nuomininko A. P.) atsakovė AB „SKV-VALDA“ išrašydavo sąskaitas-faktūras patalpų nuomininkui A. P. už eksploatacines išlaidas, vandenį, suvartotą elektros energiją, vandenį.
15.4. Ieškovų teisių pažeidimą atjungiant bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis tekantį vandenį autoservisui patvirtina ir inžinerinių tinklų konstrukcija. Geriamas vanduo į pastatą UAB „Vilniaus vandenys” tiekiamas per vienintelį vandens priėmimo mazgą, kuris yra bendroji pastato savininkų nuosavybė. Vandens priėmimo mazgas yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl UAB „Vilniaus vandenys” neturi galimybių sudaryti atskiros vandens pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovais.
15.5. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vadovavosi išimtinai atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nevertino 2020-01-13 posėdžio metu atsakovės paaiškinimų, kuriais betarpiškai atsakovės atstovas paaiškino, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovų atžvilgiu.
15.6. Teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kam priklauso inžineriniai tinklai ir elektros sistemos bei kad nėra duomenų, kas vykdo inžinerinių sistemų priežiūrą, jei tai bendros pastato inžinerinės sistemos. Autoservisas turi visas komunikacijas, reikalingas vandeniui, šilumos bei elektros energijai gauti, o atsakovė nepagrįstai save laiko bendrųjų inžinerinių sistemų savininke. Mano, jog atsakovė ir UAB „Banga plius“ yra susijusios bendrovės, kadangi pastaroji buvo laikina paslaugų valdytoja.
15.7. Ieškovai niekada neišreiškė valios neatlygintinai gauti paslaugas iš atsakovės, o už atsakovės teiktas paslaugas visada buvo atsiskaitoma. Byloje esantys įrodymai (sms susirašinėjimas su autoserviso nuomininku A. P.) patvirtina, kad atsakovė prašė ieškovo A. P. duomenų tikslu sudaryti komunalinių paslaugų sutartį, ieškovas A. P. tokius duomenis nusiuntė atsakovei, tačiau atsakovė ieškovams jokios sutarties neatsiuntė. Kadangi atsakovė rašė sąskaitas ieškovams už tiekiamas komunalines paslaugas – elektrą ir vandenį, paslaugas teikė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarydama ir vykdydama vandens ir elektros pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Todėl skundžiamo sprendimo argumentai dėl atsakovės pareigos pagal įstatymą tiekti elektros energijos ir vandens nebuvimo yra nepagrįsti.
15.8. Ieškovai savo nuosavybės teisę, suvaržytą atsakovės neteisėtais veiksmais, turi teisę ginti negatorinio ieškinio pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikšti negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014). Kadangi garažas pagal 2016 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu “Dėl statybos techninio reglamento str 1.01.03:2017 „statinių klasifikavimas“ patvirtinimo Nr. D1-713 (Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01) 4.3. punktą – patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti, turi būti užtikrintas elektros ir vandens tiekimas.
15.9. Atsakovė, priimdama vandenį ir elektros energiją į vienintelį bendrą vandens patekimo į pastatą mazgą (vandens tiekimo įvadą), į kurį ateina vanduo, ir vienintelę elektros pastotę, per kurią į pastatą ateina elektros energija, turi pareigą bendraturčių atžvilgiu elgtis taip, kaip reikalauja bendrąją dalinę nuosavybės teisę reglamentuojančios normos ir sąžiningumo, protingumo principai (CK 1.5 straipsnis). Atsakovė kaip bendraturtė dėl specifinio pastato suprojektavimo privalo pastato bendraturčių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir kaip reikalauja bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
15.10. Atsakovės teismo posėdyje pateikti pasiūlymai prisijungti prie elektros ir vandentiekio tinklų nepagrįsti. Pasiūlymas pasirašyti komunalinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Banga plius” objektyviai negalimas, kadangi UAB „Banga plius” savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nebėra inžinerinių tinklų naudotoja, todėl negali tiekti autoservisui vandens ir elektros energijos; be to, pats atsakovės atstovas posėdžio metu patvirtino, kad UAB „Banga plius” bankrutavo/nebevykdo veiklos. Pasiūlymas pasidaryti naują projektą, gaunant atsakovės sutikimą ir įsirengiant savo skirstyklą, nepagrįstas, kadangi elektra ir vanduo autoservise jau įregistruota, ir VĮ Registrų centras neturi teisės įregistruoti komunalinį vandentiekį, kitus patogumus, jei jų buvimą patvirtinantys įrodymai nepateikiami VĮ Registrų centrui. Be to, aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovei trukdo autoservisas, atsakovė elgiasi itin piktavališkai be jokio įspėjimo ir teisinio pagrindo nutraukdama autoservisui elektrą ir vandenį, todėl atsakovės pasiūlymas gauti iš jos sutikimą yra nesąžiningas ieškovų atžvilgiu. Kiti pastato bendraturčiai niekada nerengė ir nederino su atsakove jokių naujų projektų dėl komunalinių paslaugų gavimo. Taip pat nepagrįstas ir atsakovės siūlymas kreiptis į kitus pardavėjus dėl viešųjų sutarčių sudarymo, kadangi aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog elektra ir vanduo autoservise jau įregistruota; prisijungimo prie elektros ir vandens tinklų sąlygos yra tokios, kad reikia parengti projektą, atlikti tinklų statybos darbus, gauti žemės sklypų, kuriais bus kasamos/statomos naujos komunikacijos iki arčiausiai esančių prisijungti galimų elektros ir vandens tiekimo paslaugų, sutikimus.
15.11. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nutarta priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Atsakovei suklaidinus ieškovus, 2018-09-26 parengiamajame teismo posėdyje ieškovai pareiškė ieškinio atsiėmimą AB „SKV-VALDA“ atžvilgiu. Kadangi atsakovė sutiko, 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi ieškovų prašymas dėl ieškinio atsiėmimo dalyje dėl pareikštų reikalavimų atsakovei AB „SKV-VALDA“ patenkintas, ieškinio dalis dėl šių reikalavimų palikta nenagrinėta, o AB „SKV-VALDA“ įtraukta trečiuoju asmeniu. AB „SKV - VALDA“ teikė analogišką pateiktam atsiliepimą, nedalyvavo posėdžiuose ir neteikė jokių papildomų įrodymų. Surinkęs įrodymus iš VĮ Registrų centro nustatė, jog patalpų, kuriose yra elektros skydinė ir kurias atsakovė nurodė kaip patalpas, neva priklausančias UAB „Banga plius“, bendrasavininkė yra ne UAB „Banga plius“, tačiau atsakovė, todėl ieškovai vėl tikslino ieškinį, atsakove nurodydami AB „SKV-VALDA“. Procesas užtruko dėl atsakovės veiksmų ir suklaidinimo, be to, atsakovė sutiko su ieškinio atsiėmimu, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovės AB „SKV-VALDA“ naudai išlaidas, kurias atsakovė patyrė būdama trečiuoju asmeniu. Bylinėjimosi išlaidos taip pat neatitinka rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžių, kadangi atsakovė pateikė du tapataus turinio atsiliepimus, posėdžiuose nedalyvavo (jei ir atvykdavo atsakovės atstovas, posėdžiai būdavo atidedami – atsakovė jokios informacijos neteikė iki 2020-01-13 teismo posėdžio ir su ieškovais nebendravo).
15.12. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš ieškovų trečiojo asmens UAB „Banga plius“ naudai bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji taip pat sutiko su ieškinio reikalavimų atsiėmimu, dėl ko bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų trečiajam asmeniui priteistos pažeidžiant CPK 139 straipsnio 1 dalį.
16. Ieškovas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priteistos iš jo bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens ir atsakovo naudai ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę AB „SKV VALDA“ atnaujinti elektros ir vandens tiekimą ir tiekti elektros energiją bei vandenį į ieškovams A. B. ir G. B. priklausančias patalpas; kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
16.1. Ieškovai neturi galimybės patekti į patalpas, kuriose yra autoservisui priklausanti elektros skydinė, kadangi patalpų durys yra užvirintos, o pateikti patalpų planai pagrindžia aplinkybę, jog aptariamos patalpos priklauso ne UAB „Banga plius“, o atsakovei. Pažymi, jog dėjo visas pastangas elektros energijos tiekimo atnaujinimui, bandė susisiekti su komunalines paslaugas teikiančia atsakove, bendravo su viešoje erdvėje nurodytu atsakovės tel. numeriu atsiliepusiu asmeniu, prisistačiusiu vardu Rolandas, tačiau atsakovė nesustabdė neteisėtų veiksmų ir elektros energijos neatnaujino, o 2018 m. rugpjūčio pradžioje nutraukė ir vandens tiekimą.
Atsiliepimas
16.2. Atsakovė suklaidino ieškovus, nurodydama, jog nėra atsakinga už paslaugų teikimą, todėl ieškovai ieškinį atsiėmė. Kadangi UAB „Banga plius“ buvo tik laikina valdytoja, ji buvo sudariusi su autoserviso nuomininku A. P. komunalinių paslaugų teikimo sutartį ir iki 2017-06-18 teikė sąskaitas – faktūras už eksploatacines išlaidas ir vandenį, suvartotą elektros energiją. Atsakovės atstovas 2020-01-13 teismo posėdžio metu pripažino, jog atjungė vandens ir elektros energijos tiekimą autoservisui, kadangi yra nesaugu ir nėra atskaitomybės ribų bei atskaitingo asmens, priimančio elektros energiją ir vandenį.
16.3. Ieškovas su atsakove žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą komunalinių paslaugų teikimo sutartį. Visais atvejais abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, todėl visos komunalinių paslaugų teikimo sutarties sąlygos aiškintinos A. P. naudai. Atsakovė AB „SKV-VALDA” yra pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė, ji gauna elektrą ir vandenį į pastatą, todėl privalo aprūpinti visus pastato bendraturčius komunalinėmis paslaugomis. Be to, AB „SKV VALDA” nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. išrašinėjo ieškovui sąskaitas faktūras, ieškovas jas apmokėdavo, o AB „SKV VALDA“ Rolandas sms žinute teiravosi ieškovo adreso dėl poreikio jį įrašyti į sutartį.
16.4. Atsakovė AB „SKV -VALDA” neteisėtai nutraukė su ieškovu sudarytą neterminuotą komunalinių paslaugų teikimo sutartį. Ginčo sutartis tarp atsakovės AB „SKV-VALDA” ir ieškovo A. P. laikytina viešąja energijos pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi teisiniai abonento ir subabonento santykiai pagal teisinę prigimtį yra tapatūs teisiniams energijos tiekimo įmonės ir abonento santykiams (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Tokia sutartis, nesant joje nustatytos nutraukimo tvarkos, gali būti nutraukta tik ieškovui iš esmės pažeidus sutarties sąlygas, tačiau atsakovė tokios aplinkybės neįrodė ir neįrodinėjo. Be to, ieškovui nepranešta apie energijos nutraukimą, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Valstybinės energetikos priežiūros institucijos nustatė tokius įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, o energijos tiekimas nutrauktas ar sustabdytas siekiant išvengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinklų avariją.
16.5. Net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjamu atveju netaikytinos energijos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės, ieškovo argumentai apie neteisėtai nebetiekiamą elektros energiją ir vandenį pagrįsti, kadangi pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas bet kokia sutartis gali būti nutraukiama tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Kadangi ieškovas tinkamai vykdė komunalinių paslaugų sutartį, atsakovei nebuvo pagrindo nutraukti sutartį ir pagal CK 6.217 straipsnį.
16.6. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas AB „SKV-VALDA” ir UAB „Banga plius” pažeisdamas procesinės teisės normas. Teismas neįvertino, jog ieškovų procesinį elgesį dėl ieškinio atsakovei AB „SKV -VALDA” atsiėmimo, patikslintų ieškinių teikimą bei užsitęsusį teisminį procesą nulėmė atsakovės klaidinantys veiksmai. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė AB „SKV - VALDA” nepriklausomai nuo procesinės padėties teikė analogišką jau pateiktam atsiliepimą, taip pat nedalyvavo teismo posėdžiuose ir neteikė papildomų įrodymų. Be to, atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka rekomenduojamų priteisti dydžių ir pagal atsakovės procesinių dokumentų turinį (tapatūs atsiliepimai) bei pasyvų procesinį elgesį (neteikė informacijos, nedalyvavo posėdžiuose, o jei ir dalyvavo, jie būdavo atidedami) yra ženkliai per didelės.
17. Atsakovė AB „SKV - VALDA“ atsiliepime su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo jų netenkinti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniais skundais pagrindinius argumentus:
17.1. Patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą išrašą nebaigtos statyti, todėl į tokias patalpas negalimas elektros energijos ir vandens tiekimas.
17.2. Atsakovė AB „SKV-VALDA“ su ieškovais nėra sudariusi jokios komunalinių paslaugų teikimo sutarties, taip pat neturi jokios kitos sutartinės prievolės užtikrinti elektros energijos ir vandens tiekimą patalpoms. Be to, atsakovė nėra elektros energijos ir vandens tiekėja, o ieškovai pripažįsta, jog nuomininkas vykdo šiuo metu veiklą ir yra susitaręs dėl elektros ir vandens tiekimo su kitais komunalinių paslaugų teikėjais. Todėl ieškovai nepagrįstai reiškia reikalavimą atsakovei AB „SKV-VALDA“, o atsakovė negali atnaujinti elektros energijos tiekimo.
Motyvuojamoji dalis
17.3. Ieškovai klaidino teismą keisdami atsakovės procesinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
18. Trečiasis asmuo UAB „Banga plius“ atsiliepime su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo jų netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
18.1. Trečiasis asmuo į procesą įtrauktas nepagrįstai, neišsiaiškinus situacijos ir nepasiruošus procesui. Trečiasis asmuo nėra patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininku, jam nepriklauso jokie inžineriniai tinklai ir nėra elektros energijos ar šilumos energijos paslaugų teikėjas. Be to, ieškovai reikalavimus kildino iš 2015 m. birželio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. JS-4226, tačiau sutartis net nebuvo pateikta teismui, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog ieškovai įsigijo patalpas su inžinerine įranga ir komunikacijomis. Taigi net tenkinus ieškinio reikalavimus UAB „Banga plius“ neturėtų jokių galimybių patenkinti ieškovų reikalavimus.
18.2. Procesas užsitęsė dėl ieškovų neapgalvotų veiksmų paduodant ieškinį, jį tikslinant kelis kartus bei keičiant šalių procesines padėtis, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų priteistos pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdžio metu ieškovas G. B. palaikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nurodė, jog ieškovams priklausančios patalpos elektros tinklai prijungti prie kitose patalpose, priklausančiose atsakovei, elektros tinklų, tačiau negali tiksliau paaiškinti, kaip tinklai yra prijungti.
20. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog pirmo aukšto patalpos priklauso atsakovei, antro aukšto patalpos priklauso AB SEB bankui, jas finansinio lizingo sutarties pagrindu administruoja UAB „Aurum investicijų grupė“, skydinė (skirstykla), iš kurios buvo tiekiama elektros energija servisui, yra antrame aukšte. Elektros energija tiekiama tik iki skirstyklos, iš skirstyklos per AB SEB bankui priklausančias patalpas elektros energija tiekiama į ieškovams priklausantį servisą. Kitų patalpų savininkams elektros energija tiekiama sudarytų sutarčių pagrindu su atsakove. Su ieškovais dėl jiems priklausančioms patalpoms elektros energijos tiekimo sutartis nesudaryta, kadangi ieškovai turi susitarti su UAB „Aurum investicijų grupė“, arba kreiptis į licencijuotą elektros tiekėją ir patiems pagal projektą įsirengti bei susitarti dėl elektros tiekimo.
21. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, jog trečiasis asmuo UAB „Banga plius“ nuomos sutarties su UAB „Aurum investicijų grupė“ pagrindu naudojosi patalpomis antrame aukšte. Patalpose buvo įrengta skalbykla, kuri išsikrausčius trečiajam asmeniui iškelta iš patalpų su visa įranga. Patalpos šiuo metu neeksploatuojamos, jos pardavinėjamos, o išsikrausčius trečiajam asmeniui liko netvarkingi laidai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
25. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl nutraukto patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), elektros ir vandens tiekimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams G. B. ir A. B. 2015-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-4226 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – autoservisas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpas ieškovai G. B. ir A. B. 2018-01-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2018-01-01 pagrindu laikotarpiui nuo 2018-01-01 iki 2020-01-01 išnuomavo ieškovui A. P.. Iš byloje pateiktos 2015-10-01 Komunalinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 26-2010 matyti, jog trečiasis asmuo UAB „Banga plius“ teikė patalpų šildymą, eksploatavo bendrojo naudojimo inžinierius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovas A. P. mokėjo už suteiktas paslaugas pagal sutartyje nurodytus paskaičiavimo būdus pagal išrašytas trečiojo asmens PVM sąskaitas – faktūras (sutarties 1.1-1.7 punktai).
27. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog trečiasis asmuo UAB „Banga plius“ iš nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) antrame aukšte išsikraustė ir laikotarpiu 2018 m. sausio - liepos mėn. ieškovas A. P. už komunalines paslaugas (eksploatacines išlaidas, vandenį, elektros energiją) mokėjo atsakovei AB „SKV –VALDA“ pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taip pat neginčijamos byloje aplinkybės, jog serviso patalpoms 2018 m. liepos mėn. buvo nutrauktas elektros ir vandens tiekimas.
28. Ieškovai įrodinėja, jog atsakovė, nutraukdama serviso patalpoms elektros ir vandens tiekimą, neteisėtais veiksmais pažeidė jų teises ir teisėtus interesus naudotis serviso patalpomis. Atsakovė su ieškovų argumentais nesutinka, nurodydama, jog pagal teisinį reglamentavimą neturi pareigos teikti paslaugų ieškovams, be to, komunikacijos ieškovų serviso patalpoms teikiamos per antro aukšto patalpose, priklausančiose AB SEB bankui, esančią skirstyklą, už kurią atsakovė nėra atsakinga.
29. Vienas iš savininko teisių gynimo būdų įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. teisė reikšti negatorinį ieškinį.
30. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.
31. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).
32. Skundžiamame sprendime konstatuota ieškovų neįrodyta aplinkybė, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovams G. B. ir A. B. priklausančiose patalpose buvo nutrauktas elektros ir vandens tiekimas. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu apie pastato (duomenys neskelbtini) komunalinių tinklų vidinę konstrukciją. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog patalpos antrame aukšte, kuriose yra elektros skydinė, ir iš kurių buvo tiekiama elektra ieškovų autoservisui, nepriklauso atsakovei; ji yra AB SEB banko patalpose, kuriomis pagal nuomos sutartį naudojosi trečiasis asmuo UAB „Banga plius”. Aplinkybę, jog elektros skydas yra buvusiose pagal nuomos sutartį UAB „Banga plius” patalpose, patvirtina ir byloje pateiktas patalpų planas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino analogiškas aplinkybes, jog elektros energija autoservisui buvo tiekiama per trečiojo asmens UAB „Banga plius” nuomotas patalpas. Taip pat atsakovės ir trečiojo asmens atstovai paaiškino, jog elektros energija tiekiama tik iki skydinės (skirstyklos) antrame aukšte, o nuo skydinės (skirstyklos) buvo tiekiama per AB SEB bankui priklausančias patalpas į autoservisą; ir būtent trečiajam asmeniui UAB „Banga plius” išsikrausčius bei pasiėmus (išmontavus) savo įrangą, neliko techninės galimybės patalpose tiekti elektros energiją.
33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - UAB „Vilniaus vandenys” ir AB Elektros skirstymo operatorius pateikti duomenys - patvirtina, kad minėti paslaugų teikėjai pagal sudarytas sutartis su atsakove AB ,,SKV-VALDA” teikia vandenį ir elektros energiją pastate (duomenys neskelbtini). Taip pat iš šių įrodymų matyti, kad pagal 2013 m. kovo 1 d. su atsakove sudarytos sutarties (Nr. 127453-51112/131064) 2020 m. rugpjūčio 1 d. priedą Nr. 1 elektros energija tiekiama tik (duomenys neskelbtini) administracinėms patalpoms. UAB „Vilniaus vandenys” 2020-06-29 pranešime nurodė, jog su atsakove AB „SKV-VALDA” sudaryta 2013 m. vasario 1 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini); abonentui sąskaitos išrašomos pagal įvadinį skaitiklį, jokių papildomų sutarčių aukščiau nurodytu adresu bendrovė nėra sudariusi. Nepaisant byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas G. B. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu būdu autoserviso inžineriniai tinklai yra (buvo) prijungti prie pastato (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų, tuo labiau nepateikė duomenų – parengtų vidinių techninių dokumentų (sąlygų), suteikiančių teisę prisijungti prie pastato (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų (CPK 178 straipsnis). Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė turi pareigą atnaujinti tiek elektros energijos, tiek ir vandens tiekimą į ieškovų patalpas, nesant konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų fakto.
34. Be to, kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog apeliantai G. B. ir A. B. įsigijo patalpas, kuriose yra įrengti inžineriniai tinklai, savaime nesuponuoja atsakovei pareigos užtikrinti elektros energijos ir vandens paslaugų tiekimą. Galiausiai, apeliantai nepateikė jokių duomenų, jog nėra jokios kitos galimybės prisijungti prie elektros energijos ir vandens tiekimo tinklų (CPK 178, 185 straipsniai).
35. Apeliantai taip pat įrodinėja, jog atsakovės veiksmai – sąskaitų išrašymas (laikotarpiu 2018 m. sausio - liepos mėn.) ieškovams už tiekiamas komunalines paslaugas – elektrą ir vandenį, žinutės atsiuntimas dėl duomenų teikimo tikslu įrašyti duomenis į komunalinių paslaugų sutartį, pagrindžia komunalinių paslaugų sutarties sudarymą konkliudentiniais veiksmais, dėl ko atsakovė turėtų vykdyti vandens ir elektros pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Tačiau atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog PVM sąskaitas faktūras išrašė tarpiniu periodu, ir, kaip minėta, po trečiojo asmens UAB ,,Banga plius“ išsikraustymo iš nuomojamų patalpų nelikus techninės galimybės tiekti elektros energijos, nėra pagrindo spręsti, jog tarp ieškovų ir atsakovės buvo susiklostę energijos tiekimo sutartiniai santykiai, ir tuo labiau, kad atsakovė, pažeisdama sutartinius santykius, neteisėtais veiksmais nutraukė paslaugų teikimą autoserviso patalpoms. Dėl išdėstytų aplinkybių atmetami ir apelianto A. P. argumentai, susiję su esminio sutarties pažeidimo (ne)buvimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad byloje nebuvo keliami klausimai, susiję su AB SEB banko ir/ar UAB „Aurum investicijų grupė“ neteisėta veika, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo ir teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl netinkamo atsakovo byloje ar jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
36. Teisėjų kolegija vertina, jog apelianto G. B. pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas apie patalpų baigtumą neturi teisinės reikšmės. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus vienu iš argumentų nurodė nebaigtas statyti patalpas, tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų argumentų, apeliantai nepagrindė, jog būtent atsakovė neteisėtais veiksmais nutraukė elektros ir vandens tiekimą į autoserviso patalpas. Taigi apeliantų argumentai atmestini nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, o patalpų (ne)baigtumo aplinkybė sprendžiant reikalavimų pagrįstumą nevertintina.
37. Remdamasi šiais argumentais ir atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų teisės normų nepažeidė, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas. Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
38. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
39. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
40. Atsakovė AB „SKV- VALDA“ detalizuodama 7 538,38 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodo, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro susipažinimas su ieškiniu, situacijos ir dokumentų analizė, atsiliepimo į ieškinį rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir kitos susijusios teisinės paslaugos pagal pateiktas detalizacijas, iš kurių 40,30 Eur skirta biuro išlaidoms ir duomenims iš VĮ Registrų centras gauti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos per didelės, todėl sumažino iki 3 769,19 Eur sumos.
41. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovų procesinį elgesį (ieškinio tikslinimą, atsiėmimą atsakovės atžvilgiu) ir ilgą bylinėjimosi procesą nulėmė atsakovės suklaidinimas dėl pastate esančių patalpų nuosavybės. Nurodo, kad teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog ieškovai ieškinį atsiėmė CPK 139 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atsakovė sutiko su ieškinio atsiėmimu, ir tokiu būdu buvo nukrypta nuo teismų praktikos paskirstant bylinėjimosi išlaidas, be to, dalį bylinėjimosi išlaidų patyrė esant pakeistai procesinei padėčiai į trečiąjį asmenį, o rengti dokumentai savo turiniu tapatūs.
42. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi būti atsižvelgta ir į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas truko ilgiau ne metai, tačiau joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, nebuvo reikalaujama specifinių žinių, byloje nebuvo tarptautinio elemento, ir nors vyko teismo posėdžiai, ginčas nebuvo nagrinėjamas iš esmės iki pranešimo apie atstovavimo sutarties nutraukimą gavimą teisme 2019-11-19. Iš darbų detalizacijos matyti, jog atsakovės atstovas rengė atsiliepimus į ieškinius, prašymus ir kitus nesudėtingo pobūdžio procesinius dokumentus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog atsakovės prašoma priteisti 7 538,38 Eur bylinėjimosi išlaidų suma per didelė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jos ieškovai atsiėmė ieškinį, įtraukdami AB „SKV-VALDA“ trečiuoju asmeniu, o pastaroji neprieštaravo ieškinio atsiėmimui, nesudaro pagrindo apskritai neatlyginti atsakovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, juolab kad ieškovai prašymą dėl patikslinto ieškinio atsiėmimo pateikė 2018-09-26, t. y. jau atsakovei patyrus bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų parengimo. Kita vertus, atsakovė ir toliau dalyvavo procese, todėl jai buvo teikiama teisinė pagalba (kaip jau buvo minėta, pranešimas apie atstovavimo sutarties nutraukimą teisme gautas 2019-11-19). Aplinkybė, kad ieškovai ieškinio reikalavimus tikslino galimai suklaidinti atsakovės, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo apskritai nepriteisti atsakovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, kadangi, viena vertus, ieškovams tenka pareiga teikti ieškinį, atitinkantį proceso normų reikalavimus ir nurodyti asmenis, kuriems reiškiamas reikalavimas, kita vertus, tokia aplinkybė kaip galimas suklaidinimas galėtų būti vertinama mažinant teisinės pagalbos išlaidų dydį (kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovės atsiliepimo turinio tapatumas į vėliau teiktus atsiliepimus (taip pat ir pakeitus atsakovės procesinę padėtį į trečiojo asmens), taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pakartotinai pažymėtina, kad tokia aplinkybė turi reikšmės vertinant prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantų argumentu, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog atsakovės atsiliepimas buvo pateiktas 2018-08-30, taigi vien už atsiliepimą maksimalus rekomenduojamas dydis sudaro 2 238 Eur (2,5 koef.x I ketv. galiojęs 895,2 Eur bruto).
44. Tačiau, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net ir sumažinta pirmosios instancijos teismo priteista atsakovei bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į kilusį ginčo pobūdį, aplinkybę, jog byloje nebuvo sprendžiamas ypatingų teisinių žinių reikalaujantis ginčas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės procesinių dokumentų rengimas nereikalavo ir ypatingų didelių laiko sąnaudų, kadangi nebuvo keliami klausimai, kuriems parengti reikėjo skirti dideles laikos sąnaudas apibendrinant teisinį reglamentavimą ar didelės apimties teismų praktiką, remtis tarptautiniais teisės aktais. Pažymėtina ir tai, kad iš tiesų atsakovės rengti procesiniai dokumentai savo turiniu yra iš esmės yra panašūs, jų apimtis nedidelė. Aplinkybė, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, nevertintina kaip esminis kriterijus sprendžiant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes joje numatyti dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dalis teismo posėdžių buvo atidėti, o vykę teismo posėdžiai nebuvo ilgos trukmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus atitiktų bendra ieškovų atlygintina atsakovei 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteistina po 500 Eur.
45. Trečiasis asmuo UAB „Banga plius“ prašė priteisti 1300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudarė 660 Eur atstovo dalyvavimas 2018-10-24, 2018-11-21 ir 2018-11-26 teismo posėdžiuose (4,25 val.) bei atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas (2 val.), taip pat 640 Eur suma už pasiruošimą, nuvykimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2019-03-20, 2019-05-20, 2019-07-30, 2019-09-11, 2019-10-23.
46. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidomis, kadangi trečiasis asmuo taip pat sutiko su ieškinio reikalavimų atsiėmimu ir bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų trečiajam asmeniui priteistos pažeidžiant CPK 139 straipsnio 1 dalį.
47. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme yra per didelės. Vertinant bylinėjimosi išlaidų dydį taip pat atsižvelgiama iš esmės į tuos pačius kriterijus kaip ir sprendžiant dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Visų pirma, vertintina tai, jog ginčas nesudėtingas, trečiojo asmens atstovo rengti procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties, jų turinys iš esmės tapatus, nesudėtingo turinio procesinių dokumentų parengimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Antra, nors trečiojo asmens atstovas ir dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau pasirengimas posėdžiams, atsižvelgiant į trečiojo asmens poziciją, taip pat nevertintinas kaip reikalaujantis didelių laiko sąnaudų. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstos ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios bylinėjimosi išlaidos, atlygintinos trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki bendros 900 Eur sumos, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteistina po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tokia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė taikytina ir apeliaciniame procese.
49. Kadangi apeliaciniai skundai netenkinti, apeliantams (ieškovams) neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė AB „SKV-VALDA“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė. Trečiasis asmuo UAB „Banga plius“ patyrė 480 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, prašo jas priteisti, teikia teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Detalizuodamas bylinėjimosi išlaidas nurodo, jog 400 Eur sudaro susipažinimas su apeliaciniais skundais ir atsiliepimų surašymas, 80 Eur sudaro susipažinimas su prašymu ir atsiliepimų parengimas.
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos per didelės, todėl jos mažintinos. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgusi į ginčo pobūdį, rengtus procesinius dokumentus ir jų turinį (atsiliepimas į apeliacinius skundus nedidelės apimties, apeliacinių skundų turinys nereikalavo sudėtingų teisinių klausimų sprendimo ir jų įvertinimo). Teisėjų kolegija nevertina 2021-01-08 vykusio teismo posėdžio trukmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, kadangi teisinių paslaugų detalizacijoje nurodytas tik procesinių dokumentų parengimas. Nors procesinių dokumentų parengimo išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju lemiamas kriterijus yra ne rekomendacinio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų maksimalūs dydžiai, tačiau ginčo sudėtingumas, procesinių dokumentų parengimo sąnaudos. Atsižvelgusi į išdėstytus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, t. y. iš kiekvieno ieškovo priteistina po 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutar i a:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą nepakeistą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovų A. B., G. B. ir A. P. lygiomis dalimis atsakovės akcinės bendrovės „SKV-VALDA“ naudai 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų A. B., G. B. ir A. P. lygiomis dalimis trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš ieškovų A. B., G. B. ir A. P. lygiomis dalimis trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės naudai „Banga plius“ naudai 300 Eur bylinėjimosi išladų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.