Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-11-17 · Civilinė byla Nr. e2-11777-980/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
e2-11777-980/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09475-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Ieškovas
UAB „Solar Master“
Atsakovas
B. P., A. P.
Advokatai
Viktorija Safošina
Civilinė byla Nr. e2-11777-980/2015Proceso Nr. 2-06-3-09475-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.2.; 2.5.10.8.; 3.2.6.4.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovės UAB „Solar Master“ atstovui R. K., advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovei B. P., jos atstovui advokatui D. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Solar Master“ ieškinį solidarioms atsakovėms B. P. ir A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovių A. P. ir B. P. ieškovės UAB „Solar Master“ naudai 20 010 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-12-12 bendrovė iš antstolio A. S. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 0,7000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. 2015 m. vasario 12 d. atvykęs į bendrovei nuosavybės teise priklausanti sklypą, ieškovės atstovas R. Kakurin pamatė, kad yra iškirsti visi 46 jame augę vaismedžiai (kriaušės, obuolių medžiai ir graikiniai riešutmedžiai), iškirstą medžių mediena iš sklypo išvežta, paliekant žemės sklype tik kelmus ir nugenėtas šakas. Želdinių ekspertės atliktu paskaičiavimu sklypo savininkui padarytos žalos dydis yra 20 010 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog, visų pirma, jos nėra tinkamos atsakovės, nes medžius kirto ne jos pačios, be to, vaismedžių sodas negalėjo ir nebuvo toks vertingas, kad žala galėtų būti tokia didelė, nes sodas buvo pasodintas dar prieš 70 metų. Pažymėjo, jog byloje pateiktas aktas negali būti vertinamas kaip atliktas eksperto, o paskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta ir neatitinka nuostolių sąvokos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas R. Kakurin prašė ieškinį tenkinti, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad bendrovei nusipirkus sklypą iš varžytinių, jis buvo atvykęs jo apžiūrėti ir sutiko sodybos teritorijoje atsakovę A. P., kurią informavo, kad sklypas, kuriame yra sodas jau nupirktas, jis atstovauja naują savininką ir leido dar kurį laiką kraustytis. Praėjus keliems mėnesiams, t.y. vasario mėnesį jis atvykęs į sklypą pamatė, kad iškirsti visi sode buvę medžiai, kurie iš tiesų buvo ir vertingi, ir derlingi, jie išvežti, o sklype likę tik kelmai ir nukirstos šakos. Mano, kad atsakovės sužinojusios, kad sklypas turi naują šeimininką, nusprendė ir iškirsti visus sodo medžius ir išsinešti visus jame dar buvusius daiktus, taip pat pažymėjo, kad vėliau papildomai dar nusipirkus ir sodybą, ji taip pat visa buvo išdraskyta, iš jos išnešta viskas ką galima buvo išnešti, todėl tokiais veiksmais padaryta bendrovei turtinė žala turi būti atlyginta.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, advokatė V. Safošina prašė ieškinį tenkinti, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atsakovės jau buvo pardavusios sklypą asmeniui, kuris nebuvo pilnai su jomis atsiskaitęs, todėl tikėtina, kad sužinojusios apie naujus šeimininkus ir manydamos, kad yra apgautos, stengėsi išsinešti ką dar buvo įmanoma ir leido sūnėnui išsipjauti visus sodo medžius prakūroms, tokiais savo veiksmais iš esmės pažeisdamos nuosavybės teises ir padarydamos žalą, kuri turi būti atlyginta.

Atsakovė B. P. teismo posėdžio metu neginčijo, kad leido sūnėnui T. B. išpjauti visus sodo medžius, tačiau paaiškino, kad leido tai padaryti ne siekiant pakenkti naujajam savininkui, o tik dėl to, kad įvyko nesusipratimas. Papildė, kad joms su mama, iš tiesų, buvo žinoma, kad asmuo nusipirkęs iš jų sklypą, žadėjo sklypą išdalinti mažesniais sklypais, po ko, paruošus dokumentus, pastatyti gyvenamųjų namų kvartalą ir su jomis pilnai atsiskaityti iki 2015 m. gruodžio mėnesio. Iki to laiko, joms buvo leista naudotis ir sklypu, ir sodyba kaip ir anksčiau, todėl atvykus naujajam savininkui, jos su mama nesuprato, kad nebegali sklype nieko daryti, nes su jomis taip ir nebuvo galutinai atsiskaityta, be to, žinodamos, kad sklypas vis tiek bus panaudotas namų statybai, nematė nieko blogo, kad medžiai bus iškirsti. Taip pat nurodė, kad sodas jokiu būdu negalėjo būti toks vertingas kaip nurodyta akte, kadangi jis buvo sodintas dar atsakovės tėvo prieš 70 metų, o vaismedžiai – kriaušės ir obuoliai negali būti derlingi tokį ilgą laiką, todėl prašoma priteisti suma iš esmės yra nepagrįstai didelė.

Atsiliepimas

Atsakovių atstovas advokatas D. Cvetkovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes jis pareikštas netinkamoms atsakovėms, byloje pateiktas ekspertizės aktas neatitinka tokiems aktams keliamų reikalavimų, be to, nuostoliai apskaičiuoti visiškai nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jos patirtus turtinius nuostolius, kuriuos sudaro 20 010 Eur.

Atsakovės B. P. ir A. P. ir jų atstovas, nesutikdami su ieškiniu nurodė, jog, iš esmės, ieškinys reiškiamas ne tiems asmenims, be to, nuostoliai yra paskaičiuoti netinkamai ir yra per dideli, ginčijo byloje pateikto ekspertizės akto įrodomąją galią, kadangi ji buvo atlikta ne teismo paskirtos ekspertizės metu, nesutiko su jame išdėstytais paskaičiavimais. Atsakovių atstovas argumentavo, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad minėto žemės sklypo paskirtis viešame registre jau buvo pakeista į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, todėl ir pagal paskirtį jis nebebuvo skirtas žemės ūkiui.

Ginčas tarp šalių kilo dėl civilinės atsakomybės, t.y. deliktinės atsakomybės taikymo pagrindų, nuostolių sąvokos ir jų dydžio paskaičiavimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. C. , bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt. 3K-3-369/2014).

Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės turtui – žemės sklypui su sodu buvo padaryta žala – iškirstas vaismedžių sodas, t.y. visi jame augę medžiai, jų mediena išvežta, palikti jų kelmai ir nugenėtos šakos. Nustatyta, kad dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ginčas kilęs dėl turtui padarytos žalos turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo, o civilinio proceso nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė B. P. neginčijo, kad ji pati leido giminaičiui – T. B. išsikirsti visus sodo medžius prakūroms ir juos išsivežti, kadangi iš mamos A. P. sužinojo, kad sklype bus pasikeitimų, nes buvo atvykę kažkokie asmenys jo apsižiūrėti. Liudytojas T. B. teisme paaiškino, kad tuo metu, kai jam vaikščiojant po tetos sodybą, ji leido jam išsikirsti visus medžius ir juos išsivežti, jis buvo įsitikinęs, kad sklypas su sodyba priklauso jo giminaitei B. P. ir jos mamai A. P., nes apie tai, kad sklypas joms nebepriklauso, jis sužinojo tik po to kai iškirtęs visus vaismedžius, dar nuėjo į savivaldybę gauti leidimo iškirsti ir sklype augusius spygliuočius.

Tokiu būdu matyti, kad tarp atsiradusios žalos – iškirsto sodo ir atsakovių veiksmų – leidimo jį iškirsti, nes atsakovė B. P. iš mamos sužinojusi apie artėjančius pasikeitimus būtent su jos žinia leido T. B. atlikti veiksmus, yra tiesioginis priežastinis ryšys, tarp šalių ieškovės ir atsakovių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas deliktinė atsakomybė.

Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų matyti ir tai, kad tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami tik kaip neteisėti, kadangi atsakovės, dar 2008 metais sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties su G. S. pagrindu, nebeturėdamos į šį sklypą nuosavybės teisių, veikė jame kaip savo ir juo naudojosi bei disponavo jame buvusiu turtu kaip savo. Atsakovės B. P. paaiškinimais nustatyta, kad pagal jų susitarimą su sklypo pirkėju G. S., pastarasis buvo leidęs naudotis sklypu ir sodyba iki jis pilnai atsiskaitys, tačiau toks leidimas negali būti traktuojamas kaip besąlygiškas ir absoliutus leidimas atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokiu disponavimu šiuo turtu kaip savo. Pažymėtina, kad atsakovės minėto sklypo pirkimo pardavimo sutartį sudarė dar 2008 metais, tuo tarpu, medžiai sode buvo iškirsti tik 2015 m. pradžioje, t.y. po to, kai A. P. sužinojo apie naujuosius savininkus ir artėjančius pasikeitimus, o be to, ir įrodymų, kad G. S. būtų leidęs atsakovėms išsikirsti visą sodą ir išsivežti medieną byloje nėra.

Tokiu būdu, išanalizavus byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių, jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovės, žinodamos, kad nebėra sklypo savininkėmis, tokiais savo veiksmais – leisdamos giminaičiui iškirsti visus sode augusius medžius ir juos išsivežti, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, toks atsakovių elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisei, todėl vertintinas kaip neteisėtas.

Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog būtent dėl atsakovių veiksmų – leidimo iškirsti medžius ir išsivežti medieną, kurie pripažinti neteisėtais, ieškovė patyrė turtinę žalą, todėl būtent atsakovėms kyla pareiga už ją atsakyti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovių atstovo argumentas, kad B. P. ir A. P. yra netinkamos atsakovės šioje byloje atmestinas. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas tai, kad atsakovių atsakomybei kilti šiuo atveju nebūtina nustatyti būtent jų aktyvius ir tiesioginius veiksmus kertant medžius ir juos išvežant, kadangi nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuos veiksmus atsakovių pavedimu ir žinia atliko kitas asmuo – T. B., kuris veikė įsitikinęs, jog veikia teisėtai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje su atsakovių bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Padarytos žalos dydį ir paskaičiavimą ieškovai grindė ieškovės atstovo paaiškinimais, byloje pateiktu ekspertizės aktu dėl žalos vertinimo, liudytojų paaiškinimais, nuotraukomis.

Teismas sutinka su atsakovių atstovo argumentu, jog šioje byloje nebuvo skirta ekspertizė, o ieškovės pateiktas ekspertizės aktas, iš tiesų, negali būti vertinamas kaip atitinkantis LR CPK 216 straipsnio reikalavimus. Tačiau, vertindamas šį įrodymą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje liudytoja apklausta KU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja, Doc. dr. R. N. yra įtraukta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rekomenduojamą želdinių ekspertų sąrašą, ji turi specialių žinių, susijusių būtent su želdinių būkle ir jų vertinimu, todėl teismas šios liudytojos paaiškinimus vertina kitų byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų visumoje, o jos sudarytą ekspertizės aktą vertina kaip rašytinį įrodymą, paruoštą asmens turinčio specialių žinių.

Byloje ginčas kilo ir dėl ieškovės prašomos priteisti nuostolių sumos. Atsakovės ginčijo pateiktą nuostolių paskaičiavimą bei patį jų dydį.

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.; 3K-3-417/2014).

Nagrinėjamu atveju padarytą turtinę žalą ir jos dydį ieškovė įrodinėjo šalių, liudytojų paaiškinimais, pateiktu aktu dėl žalos vertinimo, nuotraukomis. Vertindamas padarytos žalos dydį ir jo pagrįstumą teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės patirti nuostoliai iš esmės grindžiami byloje liudytoja apklaustos KU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotojos, Doc. dr. R. N., kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rekomenduojamą želdinių ekspertų sąrašą, paskaičiavimais išdėstytais jos pateiktame akte dėl žalos vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie galėtų paneigti minėtų paskaičiavimų dydį bei pagrįstumą, t.y. nepasinaudojo galimybę nuginčyti nuostolių dydį pagrindžiantį rašytinį įrodymą, be to, atsižvelgdamas ir į liudytojos Doc. dr. R. N. paaiškinimus apie jos atliktų paskaičiavimų metodiką, teismas remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle konstatuoja, kad ieškovės pateikti byloje įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškovei padaryta žala yra nustatyta objektyviai ir yra įrodyta visa apimtimi.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas todėl tenkintinas visiškai, ieškovės įrodytą nuostolių sumą priteisiant solidariai iš atsakovių.

Ieškovei solidariai iš atsakovių priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovių priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 450,23 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidų patirtų advokatės pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

2015 m. liepos 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 2-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovių A. P. ir B. P. 20 010 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Solar Master“, įmonės kodas 302909484, naudai.

Priteisti iš atsakovių po 675,11 Eur ((450,23 Eur + 900 Eur = 1350,23 Eur) x 0,5) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 450,23 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidų patirtų advokatės pagalbai apmokėti, ieškovės UAB „Solar Master“, įmonės kodas 302909484, naudai.

2015 m. liepos 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė