Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. e2A-396-253/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
e2A-396-253/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09475-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
B. P., A. P.
Ieškovas
UAB „Solar Master“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-396-253/2016

Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-09475-2015-4)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.10.5.2.1; 2.5.10.8; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. kovo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių B. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Solar Master“ ieškinį solidarioms atsakovėms B. P. ir A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovių A. P. ir B. P. ieškovės naudai 20 010 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-12-12 bendrovė iš antstolio Aleksandro Selezniovo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S1-317125 pagrindu įsigijo 0,7000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015-02-12 atvykęs į bendrovei nuosavybės teise priklausanti sklypą, ieškovės atstovas R. K. (R. K.) pamatė, kad yra iškirsti visi 46 jame augę vaismedžiai (kriaušės, obuolių medžiai ir graikiniai riešutmedžiai), iškirsta medžių mediena iš sklypo išvežta, paliekant žemės sklype tik kelmus ir nugenėtas šakas. Želdinių ekspertės atliktu apskaičiavimu sklypo savininkui padarytos žalos dydis yra 20 010 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-17 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovių A. P. ir B. P. 20 010 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Solar Master“ naudai, priteisė iš atsakovių po 675,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 450,23 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidų patirtų advokatės pagalbai apmokėti, ieškovės UAB „Solar Master“ naudai; 2015‑07-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliko galioti iki sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovės turtui – žemės sklypui su sodu buvo padaryta žala – iškirstas vaismedžių sodas, t. y. visi jame augę medžiai, jų mediena išvežta, palikti jų kelmai ir nugenėtos šakos. Tarp atsiradusios žalos – iškirsto sodo, ir atsakovių veiksmų – leidimo jį iškirsti, nes atsakovė B. P. iš mamos sužinojusi apie artėjančius pasikeitimus būtent su jos žinia leido T. B. atlikti veiksmus, yra tiesioginis priežastinis ryšys, tarp šalių ieškovės ir atsakovių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas deliktinė atsakomybė. Daryta išvada, kad atsakovės, žinodamos, jog nebėra sklypo savininkės, tokiais savo veiksmais – leisdamos giminaičiui iškirsti visus sode augusius medžius ir juos išsivežti, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, toks atsakovių elgesys vertintas kaip neteisėtas. Kadangi būtent dėl atsakovių veiksmų – leidimo iškirsti medžius ir išsivežti medieną, ieškovė patyrė turtinę žalą, būtent atsakovėms kyla pareiga už ją atsakyti. Ieškovės patirti nuostoliai iš esmės grindžiami byloje liudytoja apklaustos (duomenys neskelbtini) R. N., kuri įtraukta į Aplinkos ministerijos rekomenduojamą želdinių ekspertų sąrašą, apskaičiavimais, išdėstytais jos pateiktame akte dėl žalos vertinimo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie galėtų paneigti šių apskaičiavimų dydį bei pagrįstumą, t. y. nepasinaudojo galimybę nuginčyti nuostolių dydį pagrindžiantį rašytinį įrodymą, be to, atsižvelgęs ir į minėtos liudytojos paaiškinimus apie jos atliktų apskaičiavimų metodiką, teismas konstatavo, kad ieškovei padaryta žala yra nustatyta objektyviai ir yra įrodyta visa apimtimi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės B. P. ir A. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, taip pat iš ieškovės atsakovėms priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamiems asmenims, t. y. atsakovės neturi atsakyti pagal ieškinį. Teismas neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, kad medžiai buvo iškirsti T. B. iniciatyva atsakovei B. P. neprieštaraujant. Ji niekada nebuvo žemės sklypo su sodu savininkė, todėl jos valia negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir atsakomybės už kito asmens padarytą žalą. Byloje nėra įrodymų, jog sodo iškirtimui kokią nors įtaką turėjo buvusi žemės sklypo savininkė A. P.. Mano, kad pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nesąžiningas ieškovės bandymas pasipelnyti, o realiai jai sodas nereikalingas, kadangi žemės sklypus pirko būtent pradėtos verslo idėjos pratęsimui, o sodo pašalinimas jai yra naudingas. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl sodo vertingumo ir visų medžių brandumo bei derlingumo neatitinka tikrovės, kadangi sodas senas, neprižiūrimas, vaismedžiai negydyti, išpuvę, o derlius buvo minimalus ir nekokybiškas. Teigia, kad 2015-02-23 ekspertizės akte daromos išvados ir nurodomi skaičiai (medienos ir vaisių kiekis, medienos, vaisių ir darbų vertė) nepagrįsti duomenų šaltiniais, mokslinio tyrimo metodika ir priemonėmis ir šis dokumentas vertintinas kaip nuomonė. Nesutinka, kad išgabenta vaismedžių mediena sudarė apie 40 kūb.m., taip pat su medienos verte bei kelmų pašalinimo įkainiais. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog jos reikalaujama 20 010 Eur suma yra tiesioginiai nuostoliai. Didžiąją dalį reikalaujamų priteisti nuostolių ieškovė apskaičiuoja kaip negautas pajamas, tokie nuostoliai yra netiesioginiai. Ieškovė nepateikė duomenų, kad užsiima vaismedžių auginimu bei prekyba vaisiais, ir realiai ketino neišvengiamai gauti pajamų. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad turėjo pirkėją įsigytam žemės sklypui, kad sodas kažkiek didino sklypo vertę ir galimybę sklypą parduoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovė prašo atmesti atsakovių apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-17 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti solidariai iš atsakovių visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad būtent sklypo savininkės A. P. ir jos dukters B. P. veiksmai – leidimas iškirsti medžius, aiškiai suvokiant dėl nuosavybės teisių į sklypą neturėjimo, vertintini kaip neteisėti veiksmai, pažeidžiantys bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovėms, ir būtent A. P., kuri žinojo apie dukros tiesioginį leidimą kirsti medžius, pagrįstai buvo taikyta solidarioji atsakomybė. Mano, kad teismas pagrįstai liudytoja apklaustos R. N. sudarytą ekspertizės aktą vertino kaip rašytinį įrodymą, paruoštą asmens turinčio specialių žinių. Tuo pačiu atsakovės nepaneigė liudytojos kvalifikacijos, ir nepateikė jokių alternatyvių nuomonių ar apskaičiavimų, sudarytų tos pačios srities specialistų. Iš atsakovių siūlomų pagal analogiją taikyti taisyklių ar liudytojų parodymų, teismas negalėjo ir neturėjo pareigos apskaičiuoti tikslų išvežtos medienos tūrį, teismas įvertino įrodymų visumą. Apeliaciniu skundu atsakovės neperskaičiuoja prarasto derliaus vertės ir sklypo sutvarkymo kaštų, o tiesiog teigia, kad nurodyti įkainiai nepagrįsti. Apeliančių argumentai, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų dėl neišvengiamai gautinų pajamų, nepaneigia nei atsakovių veiksmų neteisėtumo, nei žalos padarymo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovėms ir 20 010 Eur dydžio nuostolių atlyginimo priteisimo ieškovei. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad 2015‑02‑12 atvykus į bendrovei nuosavybės teise priklausantį sklypą nustatyta, jog iškirsti jame augę medžiai, o iškirstų medžių mediena iš sklypo išvežta, likę tik kelmai ir nugenėtos šakos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisė į 0,7000 ha ploto (iš jo sodo plotas – 0,3961 ha) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota ieškovei UAB „Solar Master“ 2014-12-12 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Nustatyta, kad 2015-02-12 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK buvo gautas pranešimas apie tai, jog minėtoje sodyboje išpjauti medžiai. Iš bylos medžiagos ir ieškovės atstovo paaiškinimų byloje nustatyta, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlant ieškovei pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Bylos duomenimis nustatyta faktinė aplinkybė, kad žemės sklype, į kurį nuosavybės teisė įregistruota ieškovei UAB „Solar Master“, buvo iškirsti sodo medžiai, ginčo dėl to nekilo.

Apeliantės laikosi pozicijos, kad ieškinys pareikštas netinkamiems asmenims, kadangi atsakovės vaismedžių nepjovė, o medžiai buvo iškirsti T. B. iniciatyva. Netinkamu atsakovu civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė A. P. dar 2008‑01-24 buvo sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį su G. S. dėl žemės sklypo su jame esančiais pastatais pardavimo, tą pačią dieną buvo sudarytas ir perdavimo-priėmimo aktas. Atsakovės nurodė, kad G. S. po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo leido atsakovei A. P. naudotis žemės sklypu, gyventi name iki jis visiškai atsiskaitys bei nurodė, kad sodas jam nereikalingas, nes turėjo planų dėl žemės sklypo pardavimo dalimis. Iš atsakovių paaiškinimų matyti, kad A. P. buvo leista naudotis žemės sklypu, tačiau byloje nėra įrodymų, jog G. S. būtų leidęs atsakovėms išsikirsti visą sodą ir išsivežti medieną. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilo ginčo, jog faktiškai visi sodo medžiai iškirsti 2015 m. vasario mėn. Ieškovė ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovas byloje paaiškino, kad prieš perkant žemės sklypą jį apžiūrėjo, o įsigijus žemės sklypą vėl nuvyko su atsakove A. P. apžiūrėti sodybos, informavo apie įsigijimą bei sutarė dėl atsakovės išsikraustymo per du mėnesius. Šias aplinkybes iš esmės atitinka atsakovės B. P. paaiškinimai byloje, jog pirkėjas domėjimosi sodyba, o vėliau (žiemą) jos motina A. P. informavo apie tai, kad bus nauji savininkai, šeimininkai ir informavo dėl aplinkybės, jog reikia pasiimti savo daiktus ir išsikraustyti. Atsakovė B. P. nurodė, kad nuvažiavo pasižiūrėti, kiek asmeninių daiktų likę. Taigi matyti, kad atsakovėms buvo žinomos aplinkybės apie naują sodo įgijėją, poreikį išsikraustyti iš sodybos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog B. P. niekada nebuvo žemės sklypo su sodu savininke ir vaismedžių nekirto, tačiau atsakovė B. P. byloje paaiškino, jog medžiai buvo iškirsti, tai padarė jos giminaitis su jos žinia. Nors atsakovė B. P. nurodė, kad giminaičiui medžių kirsti ji neliepė, bet nurodė, jog tam ir neprieštaravo, veiksmai atlikti su jos žinia. Byloje liudytojas T. B. paaiškino, kad vaikštant po tetos sodybą, B. P. leido jam išsipjauti visus medžius ir juos išsivežti, pjaunant vaismedžius jis buvo įsitikinęs, kad sklypas su sodyba priklauso jo giminaitei B. P. ir jos motinai A. P.. Leidimas imtis veiksmų buvo duotas giminaičiui. Apeliantės nurodo, kad manė, jog žemės sklypas su visu kas yra jame priklauso A. P. kartu su G. S. iki galutinio atsiskaitymo pagal sutartį, tačiau atsakovė B. P. patvirtino, kad neatsiklausė G. S. dėl medžių iškirtimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog esant nurodytoms aplinkybėms, kai atsakovėms naudojantis žemės sklypu buvo žinoma apie naują žemės sklypo perleidimą kitam savininkui bei būtinybę joms išsikraustyti, sudarydamos galimybę (leisdamos) giminaičiui iškirsti visus sode augusius medžius ir juos išsivežti, atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 str., 6.263 str. 1 d.).

Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovė A. P., kuriai, kaip nurodo atsakovės, buvo leista naudotis žemės sklypu, turėjo užtikrinti tinkamą naudojimąsi žemės sklypu, nedarant kitiems asmenims žalos. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra atsakovės B. P. kaltės, kadangi žinodama nurodytas aplinkybes apie naują sklypo perleidimą atsakovė taip pat turėjo pareigą elgtis tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad nepadarytų kitiems asmenims žalos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp atsiradusios žalos (iškirsto sodo) ir atsakovių veiksmų (veikimo, neveikimo), sudarant sąlygas iškirsti medžius, yra tiesioginis priežastinis ryšys. CK 6.279 str. 1 d. nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Pasekmių atžvilgiu vertinant atsakovių neteisėtais pripažintus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei padaryta žala yra bendrų atsakovių veiksmų (veikimo, neveikimo) pasekmė ir pagrįstai nustatė solidarios deliktinės atsakomybės taikymo atsakovėms pagrindą.

Apeliantės taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatytu žalos dydžiu. Ieškovė dėl iškirstų vaismedžių ieškiniu prašė priteisi patirtą žalą dėl išgabentos medienos bei prarasto derliaus ir būsimus nuostolius, kuriuos patirs dėl žemės sklypo sutvarkymo, pašalinant šakas ir kelmus, iš viso – 20 010 Eur turtinę žalą. Nesutiktina su apeliančių teiginiais, kad sodas buvo neprižiūrimas, dėl to nenaudingo sodo iškirtimas laikytinas iš esmės naudingu ieškovei. Sodo naudingumas kiekvienu atveju yra vertinamoji sąvoka, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jis buvo sunaikintas ir nereiškia, kad ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą. Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Asmens turtui padaryta žala, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.). Jo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Ieškovė patirtus nuostolius iš esmės grindė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. N. 2015-02-23 sudaryto ekspertizės akto duomenimis. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad šios liudytojos paaiškinimai byloje vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodomais, paaiškinimais bei duomenimis, o jos 2015-02-23 sudarytas ekspertizės aktas pagrįstai vertintas ne kaip ekspertizės aktas CPK 216 str. prasme, o kaip rašytinis įrodymas byloje, parengtas specialių žinių turinčio asmens. Apeliantės nekvestionuoja liudytoja byloje apklaustos (duomenys neskelbtini) R. N., kaip želdinių būklės specialistės, kvalifikacijos. Iš 2015-02-23 akto duomenų matyti, kad apžiūrėtame maždaug 70 arų plote iškirsti 47 vienetai brandžių sodo medžių ir apie 10 vienetų jaunesnio amžiaus sodmenų, taip pat nurodyta, kad aptikti tik trys nežymiai puvinio pažeisti kelmai. Minėtame 2015-02-23 akte pažymėta, kad išgabenta vaismedžių mediena sudaro apie 40 kūb.m., nurodant, jog tiksliai paskaičiuoti neįmanoma, nes nežinoma, kokio ilgio buvo nugenėti kamienai; bendra suma – 1 100 Eur, riešutmedžio mediena skaičiuojama atskirai – 90 Eur. Apeliantės nesutinka su akte nurodytu išgabentos medienos verte – 1 190 Eur ir kiekiu bei, pagal analogiją remdamosi Aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių miško medienos tūriui apskaičiuoti taikytinomis taisyklėmis, iš esmės teigia, kad akte nurodytas 40 kūb.m. medienos kiekis netikslus. Apeliaciniame skunde pateikiami skaičiavimai dėl 2015-02-23 akte pateiktų duomenų galimo netikslumo, tačiau atsakovės byloje nepateikė jokių priešingų rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie pagrįstų konkretų kitokį, nei ieškovės nurodomas, išgabentos medienos kiekį. Taip pat atsakovės nepateikė duomenų, paneigiančių 2015‑02-23 akte nurodytos medienos kainos realumą ar patvirtinančių kitokią išgabentos vaismedžių medienos vertę. Nors apeliantės pabrėžia liudytojo T. B. paaiškinimus, jog obelų medienos kaina yra apie 50 Lt (15 Eur), tačiau atsakovas nurodė, kad šios kainos buvo dar litais, tad negalima konstatuoti, kad ši vertė taikytina ir šiuo metu nustatant išgabentos iškirstų vaismedžių medienos vertę, o šiuos duomenis patvirtinančių kitų įrodymų atsakovės nepateikė. Be to, atsakovės, teigdamos, kad paliktų šakų ir kelmų pašalinimo įkainiai yra nepagrįsti ir tokių darbų atlikimas yra galimas už mažesnę kainą, nepateikė savo argumentus patvirtinančių duomenų ir priešingų, ieškovės pateiktų duomenų pagrįstumą paneigiančių, įrodymų. Tad, įvertinus byloje esančius duomenis, taip pat faktines aplinkybes apie tai, jog žemės sklype palikti kelmai ir vaismedžių šakos, laikytina, jog paliktų šakų pašalinimo išlaidos – 800 Eur, ir paliktų kelmų pašalinimo, išgabenimo, žemių užpylimo ir išlyginimo išlaidos – 3 020 Eur, pagrįstai laikytos įrodytomis (CK 6.249 str. 3 d.).

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinus bylos duomenis, sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nuostolių už prarastą derlių priteisimo nepagrįstumo. 2015-02-23 akte nurodoma, jos prarasto derliaus bendra ilgametė vertė (dabartinėmis rinkos sąlygomis) yra 15 000 Eur, iškirsti vaismedžiai dar galėjo būti itin produktyvūs mažiausiai 10 metų, per šį laikotarpį obuolių, kriaušių būtų priskinta apie 20 tonų, kaulavaisių – apie 5 tonas, pažymint, kad tiksliai prognozuoti derliaus neįmanoma įvairių nurodytų veiksnių. Ieškovė prašė priteisti žalą už prarasto derliaus vertę, įvertintą už 10 metų laikotarpį, laikant tai negautomis pajamomis. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.249 str. 1 d. aiškinimo aspektu pažymima, kad nustatant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.). Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad užsiima vaismedžių auginimu ir prekyba vaisiais ar kitu jų panaudojimu savo tiesioginėje veikloje, duomenų, jog yra sudariusi sutartis dėl vaismedžių derliaus pardavimo, dėl ko ieškovė būtų galėjusi realiai tikėtis gauti nurodytą sumą. Taip pat nepateikta duomenų, jog ieškovė žemės sklypą pirko su tikslu auginti jame jau esančius vaismedžius ir planavo bei ėmėsi priemonių tokiu būdu iš jų gauti pajamas ar juos naudoti kitoms savo reikmėms gaunant nurodyto dydžio naudą per artimiausius 10 metų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė patyrė žalą (t. y. turtinius ar kitokius praradimus, dėl kurių nukentėjo jos turtinė padėtis), kurios dydis būtų lygus parasto galimo derliaus vertei.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovių nepagrįstai priteista 15 000 Eur žalos už derliaus bendrą ilgametę vertę. Dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių atlygintinos žalos nustatymą, taikymo ši skundžiamo sprendimo dalis keistina, sumažinant solidariai iš atsakovių A. P. ir B. P. ieškovei UAB „Solar Master“ priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki 5 010 Eur sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir skundžiamą sprendimą pakeitus, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.). Išnagrinėjus bylą iš esmės tenkinta 25 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Rašytiniais įrodomais byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudarė 450,23 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti; atsakovė turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovių priteistina po 56,28 Eur žyminio mokesčio (25 proc. nuo 450,23 Eur/2) bei po 112,50 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (25 proc. nuo 900 Eur/2), iš viso po 168,78 Eur iš kiekvienos atsakovės; proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai išlaidas apmokėjusiai atsakovei B. P. iš ieškovės UAB „Solar Master“ priteistina 450 Eur išlaidų už advokato pagalbą (75 proc. nuo 600 Eur).

Atsakovės už apeliacinį skundą sumokėjo 450 Eur žyminio mokesčio bei 600 Eur už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme; ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 420 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (75 proc.), atsakovėms iš ieškovės priteistina po 168,75 Eur žyminio mokesčio bei po 225 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (75 proc. nuo 450 Eur/2 bei 75 proc. nuo 600 Eur/2); ieškovei iš atsakovių priteistina po 52,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (25 proc. nuo 420 Eur/2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-17 sprendimą pakeisti.

Sumažinti solidariai iš atsakovių A. P. ir B. P. ieškovės UAB „Solar Master“ naudai priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki 5 010 Eur.

Sumažinti iš atsakovių A. P. ir B. P. ieškovės UAB „Solar Master“ naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 168,78 Eur iš kiekvienos atsakovės, nurodant, kad išlaidas sudaro po 56,28 Eur žyminio mokesčio bei po 112,50 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei B. P. iš ieškovės UAB „Solar Master“ 450 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovėms A. P. ir B. P. po 168,75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei po 225 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme kiekvienai iš ieškovės UAB „Solar Master“.

Priteisti ieškovei UAB „Solar Master“ iš atsakovių A. P. ir B. P. po 52,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėAlona Romanovienė