- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-49-577/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Ieškovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- R. V., V. B.
- Advokatai
- Domantas Skebas, Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. V. (I. V.) ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. V., V. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 773,17 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinės bylos dalis dėl 134,19 Eur sumos priteisimo nutraukta (teismui gavus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo). Ieškinys grindžiamas šiais argumentais bei aplinkybėmis:
1.1. 2020 m. liepos 15 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), Šilalės rajone V. B., vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz Axor 1829, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir MB, Mercedes Benz), važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir Ford Transit, Ford), kurį vairavo R. V.. Eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio Ford Transit dešinė pusė ties galine dalimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrusi 773,17 Eur žalą, pateikė atsakovui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovas 2020 m. spalio 14 d. pranešimu tai padaryti atsisakė, nurodydamas, kad nekilo draudėjo V. B. civilinė atsakomybė.
1.2. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes automobilio Ford Transit vairuotojas dviejuose eismo įvykio deklaracijos egzemplioriuose pasirašė esąs atsakingas už padarytą žalą ir nėra įrodymų, kad dėl eismo įvyko yra kaltas automobilio Mercedes Benz valdytojas. Ieškovas pažymėjo, kad po eismo įvykio abiejų transporto priemonių valdytojai sutarė dėl įvykio aplinkybių ir kaltės, nebuvo ginčo, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir būtent dėl to įvyko eismo įvykis, juolab, kad kita transporto priemonė įvykio metu stovėjo. Pildydami deklaraciją vairuotojai padarė rašymo apsirikimą – R. V. pasirašė deklaracijos 14 laukelyje ir neapsižiūrėjo, kad V. B. analogiškoje grafoje nepasirašė, tačiau eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykio mechanizmas – nurodyta, kad automobiliui Ford Transit buvo sugadintas dešinės pusės galinis sparnas, o kaltininko automobiliui Mercedes Benz sugadinimų nebuvo, be to, eismo įvykio deklaracijos schemoje nurodyta, kad automobilis Mercedes Benz galu atsitrenkė į automobilį Ford Transit, ir šią aplinkybę patvirtina fotonuotraukos. Automobilis negali judėti skersas, todėl schemoje nurodytoje situacijoje automobilis Ford Transit negalėjo dešiniuoju šonu trenktis į automobilio Mercedes Benz galinę dalį. Pabrėžė, kad teisinis reguliavimas neatleidžia draudiko nuo pareigos ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Pradinis kreditorius ir R. V. nurodė atsakovui, kad deklaracijoje yra rašymo apsirikimas, tačiau atsisakyme išmokėti draudimo išmoką atsakovas nepasisakė, koks buvo eismo įvykio mechanizmas, kuris eismo įvykio dalyvis kokių KET reikalavimų nevykdė, kokius paaiškinimus pateikė kitas eismo įvykio dalyvis, kokie yra automobilio Mercedes Benz apžiūros rezultatai. Teigė, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigą, įtvirtintą KET 9 punkte, taip pat V. B. nesilaikė KET 101 punkto reikalavimų. Yra visos sąlygos, nulemiančios atsakovo draudėjo civilinę atsakomybę, todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 2 punktu, vertintina, kad įvyko draudžiamasis eismo įvykis, sukeliantis atsakovo pareigą išmokėti išmoką.
1.3. 2020 m. lapkričio 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovui visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus į skolininką draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos priteisimo), o apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešė 2020 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvo pateiktos dvi eismo įvykio deklaracijos, kuriose buvo nurodytas skirtingas įvykio laikas, be to abejose deklaracijose patvirtinta, kad atsakingas už eismo įvykio sukėlimą yra automobilio Ford Transit vairuotojas R. V.. Gavus pranešimą dėl 2020 m. liepos 15 d. eismo įvykio, buvo atlikta žalos sureguliavimo procedūra pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau ir – Taisyklės) ir TPVCAPDĮ. Pabrėžė, kad draudimo kompanija turi teisę mokėti draudimo išmoką tik tada, kai apdraustajam kyla civilinė atsakomybė ir privalo atmesti nepagrįstus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju įvykio dalyviai nusprendė, kad atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą tenka automobilio Ford Transit vairuotojui R. V.. 2020 m. spalio 14 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, kadangi bylos administravimo metu surinkti duomenys nepagrindžia apdraustojo, t. y. automobilio Mercedes Benz vairuotojo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio ir žalos padarymo atsakomybė tenka MB Axor vairuotojui, todėl nėra pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir mokėti draudimo išmoką. Be to, administruojant bylą buvo apskaičiuotas žalos dydis, kuris būtų buvęs išmokėtas, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, draudimo išmoka būtų sudariusi 638,98 Eur (pagal sąmatą mokama be PVM).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Martynas Stankevičius papildomai paaiškino, kad pagal automobilio sugadinimo pobūdį sprendžiama, jog automobilis Ford Transit judėjo, o ne stovėjo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo R. V. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. liepos 15 d. apie 11.20 val. R. V. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Ford Transit pastatė prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), Šilalės rajonas, priekiu į parduotuvę. Iškraunant iš automobilio prekes prie parduotuvės privažiavo krovininis automobilis Mercedes Benz. Jo vairuotojas paliko stovėti automobilį užstatęs pirkėjų automobilius. Kai V. B. buvo nuėjęs į parduotuvę, R. V. nusprendė patraukti automobilį Ford Transit maždaug per vieną metrą nuo parduotuvės, kad būtų patogiau nešti prekes, o baigęs prekių perdavimą, kurį laiką automobilyje pildė dokumentus. Apie 11.40 val. prie automobilio Mercedes Benz grįžo V. B., užvedė variklį ir pajudėjo atbulas. R. V. paspaudė garso signalą, tačiau V. B. tęsė važiavimą atbulas, kol galine dalimi atsitrenkė į automobilį Ford Transit. Kontaktas įvyko tarp automobilio Ford Transit dešiniojo šono ir automobilio Mercedes Benz krovinių kėlimo platformos (lifto). Prieš fotografuodamas jis automobilio Ford Transit nejudino, nenuvažiavo. Po susidūrimo V. B. pavažiavo į priekį, pabaigė savo planuotą manevrą ir galine dalimi įvažiavo link parduotuvės vidinio kiemo. Savo kaltės V. B. neginčijo, jie sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją, nors abu nežinojo kaip tai daryti. Deklaracijos blankas buvo iš dviejų lapų, vairuotojai pradėjo abu lapus pildė atskirai, susidūrimo schemą braižė kaip mokėjo – jis nubraižė schemą ant vieno deklaracijos lapo, o V. B. – ant kito, dėl neatidumo ir patirties stokos nepažiūrėjo, ką nubraižė V. B.. Pabrėžė, kad dėl neturėjimo patirties, neapsižiūrėjimo ir neatidumo pasirašė ne tik po schema, bet ir grafoje, kur smulkiomis raidėmis parašyta: „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“, nepastebėjo to įrašo. V. B. neturėjo draudimo poliso, todėl 2020 m. liepos 16 d. susitikus su V. B., pastarasis draudimo duomenis įrašė į deklaraciją.
5. Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamatęs atsilaisvinančią stovėjimo vietą, jis atbulomis bandė į tą vietą įvažiuoti, pavažiavo atbulomis 2–3 metus ir atsitrenkė į kitą automobilį, kuris į tą pačią vietą bandė įvažiuoti priekiu, sukdamas į kairę; abu judėjo vienu metu. Jie užpildė deklaracijas, abu po vieną lapą, tuomet apsikeitė lapais ir vėl pildė, deklaracijų pildymą baigė kitą dieną, nes įvykio dieną jis nežinojo draudimo kompanijos, galimai kuris jų suklydo datą. Jis kaltės neprisiėmė, KET nežino; mano, jog galimai jis labiau kaltas, nes važiavo atbulas. Kitą dieną kitas vairuotojas prašė, kad ir jis pasirašytų deklaracijoje dėl kaltės, nes nurodė, kad jis (kitas vairuotojas) pasirašė, tačiau jis pasirašyti nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui I. V. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 638,98 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 456,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 86 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino 8,46 Eur permoką už ekspertizės atlikimą į ieškovo atstovo advokato Domanto Skebo sąskaitą.
7. Teismas, remdamasis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2, 3 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2018 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, nurodė, jog vien eismo įvykio deklaracija nėra dokumentas, lemiantis eismo įvykio dalyvių atsakomybę, o kai eismo įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys nesutampa su kita informacija, draudikas turi pareigą išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes. Teismas sprendė, kad draudikas buvo pasyvus ir eismo įvykio aplinkybių netyrė, vadovavosi eismo įvykio deklaracija, nors turėjo gavęs priešingą informaciją, nei pateikta eismo įvykio deklaracijoje (apie padarytą klaidą deklaracijoje).
8. Teismas pažymėjo, kad pagal transporto trasologinės ekspertizės aktą ir papildomai teismo posėdžio metu apklausto ekspertizę atlikusio eksperto V. P. paaiškinimus, eismo įvykio metu automobilis Mercedes Benz važiavo atbuline eiga ir jo gale sumontuotu liftu (jo kairiąja puse) įsirėmė į tikėtinai stovėjusio automobilio Ford Transit dešiniojo šono galinę dalį už galinės ratų ašies, po šio kontakto buvo padaryti automobilio Ford Transit sugadinimai, esantys aukščiau galinio dešiniojo rato nišos krašto, po kontakto automobilis Ford Transit pavažiavo apie 30 cm į priekį ir buvo padaryti papildomi įbrėžimai, o sugadinimai ant galinio rato nišos krašto padaryto ne šio eismo įvykio metu.
9. Atkreipė dėmesį, jog pačios atsakovės nurodytą 638,98 Eur žalos dydį patvirtina bylos medžiaga, iš kurios analizės matyti, kad nebuvo vertinami sugadinimai, padaryti ne šio eismo įvykio metu.
10. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atbuline eiga važiavęs ir į stovintį automobilį Ford Transit atsitrenkęs automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. B., pažeidęs KET 9 punkto, 101 punkto, 114 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad vėlesnis R. V. vairuojamo automobilio patraukimas ir dėl to kilę papildomi įbrėžimai yra eismo įvykio tolimesnė pasekmė, t. y. jei V. B., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, nebūtų atsitrenkęs į R. V. vairuotą automobilį Ford Transit, vėliau kilusių pažeidimų taip pat nebūtų įvykę. Teismo vertinimu, teigti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Ford Transit bandė įvažiuoti į laisvą stovėjimo vietą, tačiau pamatęs atvažiuojantį atbuline eiga automobilį Mercedes Benz sustojo taip, kad užkirstų automobiliui Mercedes Benz kelią, nelogiška, kadangi joks protingas eismo dalyvis nesudarinėtų avarinės situacijos, kad į jo vairuojamą transporto priemonę būtų specialiai atsitrenkta.
11. Teismas sutiko su ieškovo ir trečiojo asmens R. V. pozicija, kad pildant eismo įvykio deklaraciją jis per neapdairumą suklydo ir pasirašė ne tik po schema, bet ir grafoje, kurioje smulkiomis raidėmis prašoma patvirtinti esant atsakingu už padarytą žalą. Taip pat pastebėjo, kad nors vienoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 2020 m. liepos 15 d., tačiau minėtoje deklaracijoje padaryta rašymo apsirikimo klaida.
12. Teismas padarė išvadą, kad įvyko draudžiamasis eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis Ford Transit, sukeliantis atsakovui pareigą išmokėti draudimo išmoką, todėl atsakovas privalo ieškovui, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmusiam reikalavimo teisę, išmokėti 638,98 Eur žalos atlyginimą, todėl šią sumą ieškovui priteisė iš atsakovo.
13. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK), Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, rengtų dokumentų kiekį ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 4 456,54 Eur (3 750 Eur už advokato teisinę pagalbą, 15 Eur žyminio mokesčio, 691,54 Eur už ekspertizės atlikimą) bylinėjimosi išlaidas, taip pat grąžino 8,46 Eur permoką už ekspertizės atlikimą į ieškovo atstovo advokato sąskaitą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį reguliavimą (Draudimo įstatymo 98 straipsnis, TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis) nukentėjęs asmuo turi ne tik teisę į draudimo išmoką, bet ir pareigą teikti informaciją draudikui ir su juo bendradarbiauti. Draudikas privalo išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir tik nustačius visas apdraustojo civilinės atsakomybės sąlygas įgyja teisę įvykį pripažinti draudžiamuoju.
14.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 gruodžio 22 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 pripažino, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (32 punktas). Pažymima, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką, neįsitikęs, kad draudžiamasis įvykis buvo (33 punktas). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.987 straipsniu, TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (34 punktas).
14.3. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio sukėlimo ir žalos padarymo, atsakomybė tenka MB Axor vairuotojui, nėra pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju, ir mokėti draudimo išmoką. Ford vairuotojas R. V. buvo kaltas dėl eismo įvykio ir prisiėmė atsakomybę tai patvirtindamas dvejose deklaracijose. R. V. pozicija dėl atsakomybės paskirstymo pasikeitė tik po to, kai apie įvykį jis pranešė savo darbdaviui.
14.4. Teismo ekspertizė paneigė ieškovo argumentus, kad Ford stovėjo, kai į jį atsitrenkė atbulas judėdamas MB, ir priešingai nebuvo paneigta V. B. versija, nes Ford judėjo link MB, prasilenkiant stabtelėjo, įvyko kontaktas, tuomet Ford vairuotojas tęsdamas manevrą dar pajudėjo apie 30 centimetrų į priekį ir sustojo. Ford vairuotojas teigė, kad tiek įvykio, tiek po įvykio niekur nejudėjo. Esant tokiai situacijai, negalima konstatuoti, kad būtent apdraustojo V. B. veiksmai lėmė įvykio kilimą ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai draudėjas ar kiti asmenys nurodė žinomai klaidingą informaciją apie įvykį, draudikas turi pagrįstą pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad šalims slepiant nuo draudiko informaciją ar jį klaidinant, net ir nustačius, kad dalis automobilių sugadinimų sutampa, draudimo išmoka už juos negali būti mokama.
14.5. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas.
Šalies argumentai
14.6. Teismo išvados dėl MB vairuotojo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo paremtos pamąstymais, nurodant, kad nelogiška, jog R. V. užkirstų kelią MB. Apelianto nuomone, teismo išvada prieštarauja logikos dėsniams. Nelogiška, kad aikštelėje stovinčio Ford vairuotojas po kontakto užvestų automobilį ir važiuotų apie 30 centimetrų į priekį, tuo darydamas žalą savo automobiliui. Pagal antrą apelianto sumodeliuotą situaciją – Ford važiuodamas iš dešinės į kairę pajutęs smūgį, staigiai stabdo, kadangi greitis labai nedidelis, automobilis greitai sustoja; po kontakto, kai Ford dar judėjo, buvo padaryti papildomi įbrėžimai.
Žemesnės instancijos teismas
14.7. Teismo išvada, kad atsakovas apskaičiuodamas numanomą žalą nevertino pažeidimų ant galinio rato nišos krašto, t. y. tų pažeidimų, kurie padaryti ne šio eismo įvykio metu, neteisinga. Teigia, jog atsakovas vertino visus Ford Transit matomus sugadinimus - visos šoninės dalies pažeidimą, tik pritaikė išskaitymą dažymo darbams dėl korozijos ant arkos. Vertinant numanomą žalos dydį nebuvo žinomos eksperto išvados, todėl atsakovas jomis negalėjo vadovautis.
14.8. Ieškovas neįrodė atsakovo apdraustojo visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Byloje galėtų būti nustatyta nebent mišri eismo įvykio dalyvių atsakomybė, tačiau teismas pripažindamas tik MB vairuotojo atsakomybę, vadovavosi niekuo nepagrįstais samprotavimais.
Atsiliepimas
14.9. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas susipažinęs su atsakovo atsiliepimu, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, o tai prilygsta bylos dalies išsprendimui atsakovo naudai. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovui 500 eurų už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje.
15. Ieškovas I. V. atsiliepime prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovo 1 300 Eur išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
15.2. Apeliantas neginčija, kad eismo įvykio metu V. B. vairuotas automobilis važiavo stovėjimo aikštelėje atbuline eiga ir galine dalimi atsitrenkė į automobilio „Ford“ dešinįjį šoną. Pasak apelianto, automobilis Ford eismo įvykio metu judėjo ir ši aplinkybė sudaro pagrindą pakeisti teismo išvadą dėl Mercedes vairuotojo civilinės atsakomybės atsiradimo ir atmesti ieškinį. Tačiau atsakovas nenurodė, kokius KET reikalavimus pažeidė Ford vairuotojas ir kodėl būtent šis vairuotojas (apelianto vertinimu) yra kaltas bei atsakingas dėl eismo įvykio kilimo, Ford sugadinimo. Į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas remiasi teigdamas, kad jo nurodomas automobilio Ford judėjimo pobūdis panaikina atbuline eiga judančio Mercedes vairuotojo pareigą praleisti kitus eismo dalyvius, atsakovo atstovas konkretaus atsakymo nepateikė. KET 114 punktas nustato būtent atbuline eiga važiuojančio automobilio vairuotojo pareigą praleisti kitus eismo dalyvius. Savo atsakomybę dėl šios pareigos nevykdymo pripažino V. B., vairavęs sunkvežimį Mercedes.
15.3. Automobilį Ford V. B. teigia pastebėjęs tik tuomet, kai į jį atsitrenkė. Jis kategoriškai netvirtina, kad to automobilio aikštelėje nebuvo. V. B. tik sprendžia, kad automobilis Ford prieš pat susidūrimą įvažiavo į stovėjimo aikštelę iš gatvės.
15.4. Klaidingą V. B. ir apelianto vertinimą, kad automobilis Ford eismo įvyko metu važiavo paneigia ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai. Sugretinęs ekspertizės akto išvadas su vairuotojų parodymais, teismas padarė teisingą išvadą, kad labiau tikėtina R. V. nurodyta versija – kad atbulai judantis sunkvežimius įsirėmė į stovinį automobilį Ford. Nei R. V., nei V. B. parodymuose nedetalizavo, kaip buvo atitraukiami automobiliai, kuris pajudėjo pirmas ir kuria kryptimi. Jie abu nurodė, kad deklaracijos buvo pildomos jau kitoje vietoje. Ieškovo nuomone, labiau tikėtina, kad automobilio Ford pajudėjimas į priekį įvyko jau po eismo įvykio, atitraukiant automobilius ir neturi įtakos eismo įvykio dalyvių veiksmų vertinimui.
15.5. Nepagrįsta atsakovo versija, kad R. V. važiavo pro atbulai važiuojančio sunkvežimio galinę dalį, ten sustojo (kad sunkvežimis atsitrenktų), o tuomet judėjo toliau. Toks elgesys būtų nelogiškas ir nepaaiškintinas.
Šalies argumentai
15.6. Apeliantas akcentuoja, jog R. V. teigė automobilio po kontakto nejudinęs, nors ekspertizės aktas patvirtina, kad Ford po susidūrimo pavažiavo į priekį. Ieškovo vertinimu, ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės atsakomybės vertinimui. Eismo įvykio dalyviai įformindami įvykį padarė nemažai klaidų, tačiau šie netikslumai nedaro teismo išvadų nepagrįstomis. Ekspertizės akte ir eksperto apklausoje atsakyta, kad automobilis Ford susidūrimo metu stovėjo.
15.7. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovas ieškinyje nurodytos žalos dydžio (be PVM) neginčijo, o ieškinio suma nurodyta remiantis būtent atsakovo sudaryta žalos skaičiuote. Ginčą dėl žalos dydžio atsakovas išsakė tik baigiamoje kalboje, nors CPK 253 straipsnio 4 dalis draudžia bylos dalyviui savo baigiamojoje kalboje remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.
15.8. Ieškovas ir pradinis reikalavimo teisės turėtojas niekada nereikalavo atlyginti automobilio Ford dešinės pusės galinio rato arkos remonto išlaidas. Atsakovo sąmatoje nėra įrašų apie Ford dešinės pusės galinio rato arkos remontą, galinio dešinio rato arkos korozijos bei subraižymų remontas į atsakovo sąmatą neįeina. Teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi įpareigojo šalis per 14 dienų patikslinti savo pozicijas, atsižvelgiant į gautą ekspertizės aktą. Atsakovui buvo sudaryta galimybė iki baigiamųjų kalbų išsakyti poziciją apie žalos dydį, tačiau atsakovas to nepadarė.
15.9. Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimų dydį dėl atsakovo nesąžiningo elgesio. Pagal teismų praktiką, jei eismo įvykyje sugadinta transporto priemonė neremontuojama, tokiu atveju nuostolių dydis skaičiuojamas be PVM, o jei suremontuojama - su PVM arba be PVM, priklausomai pas kokį asmenį yra remontuojama (PVM mokėtoją ar ne). Dėl atsakovo pasyvaus elgesio tiriant eismo įvykio aplinkybes ieškovui tapo aišku, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos automobilis Ford nebus suremontuotas. Dėl šios priežasties tapo neįmanoma gauti remonto PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškovas buvo priverstas atsisakyti dalies ieškinio, kurį sudaro PVM mokestis. Atsakovo kaltas ir pasyvus elgesys lėmė dalies ieškinio atsisakymą (CPK 94 straipsnis). Savo elgesiu atsakovas vertė ieškovą tęsti bylinėjimąsi, rinkti įrodymus ir patirti vis didesnes bylinėjimosi išlaidas. Šių išlaidų priteisimas turi atlikti ne tik kompensacinę funkciją, bet skatinti bylos dalyvius nepiktnaudžiauti procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Byloje nustatyta, jog 2020 m. balandžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu sudarė automobilio Mercedes Benz įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 22 d. (liudijimo/poliso Nr. E200221096). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. B., vairavęs automobilį Mercedes Benz, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. V., vairavęs automobilį Ford Transit, 2020 m. liepos 15/16 d. užpildė dvi eismo įvykio deklaracijas, fiksuodami eismo įvykį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadintas automobilis Ford Transit (dešinės pusės galinis sparnas), skiltyse, kur nurodomas atsakingas už žalą asmuo, pasirašė R. V.. 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Vijūra“ surašė automobilio Ford Transit remonto sąmatą Nr. 200730-1, pagal kurią remonto kaina - 773,17 Eur su PVM (638,98 Eur be PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į atsakovą ir pateikė paaiškinimą, prašydama atlyginti patirtą žalą dėl apgadinto automobilio Ford Transit. Atsakovas 2020 m. spalio 14 d. pranešimu informavo apie priimtą sprendimą byloje Nr. AJA/20/006069, kuriuo atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Ford Transit, konstatuodamas, kad nėra įrodymų, jog dėl eismo įvykio kaltas automobilio Mercedes Benz valdytojas. 2020 m. lapkričio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi teisių perleidėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovui visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus į skolininką draudimo bendrovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos priteisimo), apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 18 d. pranešimu, atsakovui siųstu elektroniniu laišku. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
18. Apeliaciniame skunde atsakovas cituoja TPVCAPDĮ, Draudimo įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, akcentuodamas nukentėjusio asmens pareigą teikti informaciją draudikui ir su juo bendradarbiauti, teigia, jog nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio sukėlimo ir žalos padarymo atsakomybė tenka MB Axor vairuotojui, todėl nėra pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju, ir mokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiam apelianto argumentui.
19. Pagal TPSVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 16 straipsnis nustato išmokos mokėjimo principus, vienas iš kurių – draudiko prievolė mokėti išmoką, tačiau tik tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
20. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės atbuline eiga važiavęs ir į stovintį automobilį Ford Transit atsitrenkęs automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. B., pažeidęs KET 9 punkto, 101 punkto, 114 punkto reikalavimus.
21. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas). Pagal KET 114 punktą, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju reikšminga tai, jog apeliantas neneigia teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko Mercedes Benz vairuotojui V. B. važiuojant atbuline eiga. Apeliantas dėl šio vairuotojo veiksmų teismo nurodytų KET pažeidimo kontekste nepasisakė, savo argumentus grindžia abstrakčiais teiginiais.
23. Apeliantas pabrėžia, jog Ford Transit vairuotojo R. V. pozicija dėl atsakomybės paskirstymo pasikeitė tik po to, kai apie įvykį jis pranešė savo darbdaviui, tačiau, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime pacituotoje teismų praktikoje, nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos TPVCAPDĮ ir KET nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateikta eksperto išvados interpretacija (apeliacinio skundo 14 punktas), kad teismo ekspertizė paneigė ieškovo argumentus dėl to, jog automobilis Ford stovėjo, kai į jį atsitrenkė atbulas judėdamas M. T. ekspertizės išvadoje padaryta tikėtina išvada, jog pirminiu kontakto su automobiliu „Mercedes Benz Axor 1829“ momentu automobilis „Ford Transit“ stovėjo, o įvykus kontaktui į priekį pavažiavo apie 30 cm. Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantas, ekspertizės išvada labiau atitinka būtent ieškovo nurodytas faktines eismo įvykio aplinkybes.
25. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įvykį draudžiamuoju ir nustatė atsakovo apdraustojo civilinės atsakomybės sąlygas vadovaudamasis prielaidomis.
26. Atsižvelgiant į automobilio Ford Transit sugadinimų lokaciją (galinis sparnas), nėra jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria atmesta atsakovo nurodyta įvykio versija, jog automobilis Ford Transit bandė įvažiuoti į laisvą stovėjimo vietą, tačiau pamatęs atvažiuojantį atbuline eiga automobilį Mercedes Benz sustojo taip, kad užkirstų automobiliui Mercedes Benz kelią. Matydamas artėjantį MB, Ford vairuotojas, tikėtina, siektų kuo skubiau baigti atsakovo nurodomą manevrą, o ne sustotų. Priešingai nei pažymėta apeliacinio skundo 17 punkte, antroje situacijoje nurodytos aplinkybės (kad Ford važiuojant ir pajutus smūgį, vairuotojas staigiai stabdo, kadangi greitis labai nedidelis, automobilis smūgio greitai sustoja) neatitinka eksperto išvados, nes pagal ją Ford automobilis kontakto metu jau stovėjo, o ne sustojo po jo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Merceds Benz automobilio vairuotojas V. B. teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 2 d. metu nurodė, jog vienu momentu Ford automobilio nebuvo, kitą – jau atsirado. Kokiais duomenimis apeliaciniame skunde remiamasi teigiant, jog automobilis Ford galėjo lėtai važiuoti, net nenurodyta. Taigi, apelianto argumentai nepaneigia teismo išvadų.
27. Kita vertus, itin akcentuodamas aplinkybes dėl automobilio Ford Transit judėjimo įvykio metu, apeliantas neatskleidė jų įtakos eismo dalyvių civilinės atsakomybės vertinimui, nenurodė, kad toks veiksmas būtų buvęs neteisėtas, neįrodinėjo, kad Ford vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, taip pat nepaneigė jau minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl automobilio Mercedes Benz vairuotojo padarytų pažeidimų. Vien tai, kad po eismo įvykio automobilis Ford į priekį pavažiavo 30 centimetrų savaime nereiškia jo vairuotojo neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl eismo įvykio kilimo.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, įskaitant teismo ekspertizės išvadomis, rašytiniais įrodymais, šalių, eksperto paaiškinimais. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, atitinkamai interpretuodamas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.
30. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai draudėjas ar kiti asmenys nurodė žinomai klaidingą informaciją apie įvykį, draudikas turi pagrįstą pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pažymima, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis; 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Tačiau šiuo atveju nenustatytas eismo įvykio dalyvių (ar ieškovo (pradinio teisių turėtojo)) nesąžiningumas, žinomai klaidingos informacijos teikimas. Akivaizdu, jog nors buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, tarp minėtų subjektų kilo ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių ir atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, klaidos, padarytos pildant deklaraciją, neužkirto galimybės nustatyti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su žalos dydžiu. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog sugadinimai ir kontakto pėdsakai, esantys ant automobilio „Ford Transit“ galinio rato nišos krašto 72-81 cm aukštyje nuo pagrindo, padaryti ne šių transporto priemonių susidūrimo kontakto metu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, apskaičiuodamas numanomą žalą pagal sąmatą, nevertino pažeidimų, kurie padaryti ne šio eismo įvykio metu.
32. Pažymėtina, jog apeliantas, teigdamas, kad vertino visus Ford Transit matomus sugadinimus (tik pritaikė išskaitymą dažymo darbams dėl korozijos ant arkos), nenurodė konkrečių į sąmatą įtrauktų darbų, susijusių su defektų (nesusijusių su ginčo eismo įvykiu) ištaisymu, duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog remonto kaštai būtų buvę mažesni. Be to, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį, jog atsakovas iki baigiamųjų kalbų turėjo galimybę išsakyti poziciją apie žalos dydį, atsižvelgiant į gautą ekspertizės aktą, tačiau to nepadarė.
33. Taip pat, apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas susipažinęs su atsakovo atsiliepimu, atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Teigia, jog tai prilygsta bylos dalies išsprendimui atsakovo naudai.
34. CPK 94 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esminis ginčas kilo ne dėl priteistino žalos dydžio, atsižvelgiant į PVM, o dėl apdrausto automobilio vairuotojo civilinės atsakomybės (įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju), į atsakovo argumentų dėl paskaičiuotos draudimo išmokos dydžio apimtį atsiliepime į ieškinį (išdėstyti viename punkte, per tris eilutes), į tai, jog ieškovas atsisakė reikalavimo dalies iš esmės pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, daro išvadą, jog reikalavimo dalies atsisakymas iš esmės neįtakojo bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
37. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 300 Eur išlaidų advokato pagalbai (advokato D. Skebo ieškovui 2021 m. spalio 12 d. išrašyta 1 300 Eur sumos sąskaita faktūra Nr. DS909 ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1102167, patvirtinantis šios sumos apmokėjimą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, minėtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (į. k. 300665654), ieškovui I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.