Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo viršyti apeliacinio skundo ribas.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

15. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi apeliantas Darbo biržoje prisiregistravo po skundžiamo sprendimo priėmimo, šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, o minėtas įrodymas reikalingas apelianto turtinei padėčiai vertinti, teisėjų kolegija priima apelianto teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis)

20. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004). Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Dėl to, nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011)

21. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016)

22. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011)

23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013)

24. Byloje ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad šalių sūnus gyvena su atsakove jos sugyventiniui priklausančiame bute. E. K. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, lanko (duomenys neskelbtini) būrelį – (duomenys neskelbtini), vyksta į (duomenys neskelbtini) varžybas, turnyrus. Ieškovė teismui pateikė vaikui reikalingo išlaikymo sąmatą, kurioje nurodė, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 500 Eur suma: 120 Eur maistui, 50 Eur komunalinėms paslaugoms, 40 Eur drabužiams, 20 Eur avalynei, 40 Eur laisvalaikiui, 50 Eur maitinimui mokykloje, 33 Eur higienos priemonėms, vaistams, kirpyklai, 15 Eur telefonui, internetui, 25 Eur mokymosi reikmėms, 35 Eur futbolo būreliui ir turnyrams, 15 Eur maistpinigiams, 10 Eur futbolo aprangai, 4 Eur vaiko draudimui, 13 Eur nenumatytoms išlaidoms, 30 Eur numatomoms išlaidoms dantų taisymui, konsultacijoms gydymui. (duomenys neskelbtini) būrelyje ugdymo ir treniravimo kaštai per metus 11 metų vaikui sudaro 850 Eur. Draudimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė apdraudė sūnų E. K. nuo nelaimingų atsitikimų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., draudimo kaina – 38,13 Eur.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, į vaiko amžių, gimęs (duomenys neskelbtini), spręstina, kad byloje pateikti duomenys dėl vaiko poreikių, patvirtina būtinus kasmėnesinius sūnaus poreikius ir išlaidas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, vertintina, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečio vaiko poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti, o atsakovas nurodydamas priešingai, turi pareigą pateikti ieškovės argumentus paneigiančius įrodymus. Tačiau atsakovas apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog ieškovės teiginiai apie neva sūnaus išlaikymui išleidžiamas pinigines sumas neatitinka tikrovės, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti. ( CPK 178 straipsnis).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo aptarti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytas ir teismo priteistas išlaikymo dydis netgi nerodo kai kurių būtinų išlaidų, nes ieškovė, su kuria šalių nepilnametis sūnus nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kadangi jai tenka pareiga aprūpinti sūnų gyvenamuoju plotu, kasdieniais higienos reikmenimis, maistu, drabužiais ir pan., t. y. ieškovei neišvengiamai tenka didesnis išlaikymo sūnui teikimas, kuris susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, visų poreikių nėra galimybės numatyti, be to jie su amžiumi, bei dėl įvairių priežasčių kinta, didėja. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kaip minėta turi būti užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, siektina sudaryti vaikui galimybes jį ugdyti, lavintis, sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 100 Eur suma, kurią sutinka mokėti atsakovas, nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per maža 11 metų paaugliui ir neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir pagrįstai sprendė, kad jo išlaikymui reikia po 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

27. Apelianto vertinimu, kadangi jis nedirba, neturi nuolatinių pajamų, nekilnojamojo turto negali mokėti didesnio išlaikymo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau pažymėtina, kad Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018)

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi dar vieną išlaikomą vaiką – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose. Iki vaiko priežiūros atostogų ieškovė dirbo. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir iš viso gavo vidutiniškai po 300 Eur darbo užmokestį kas mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. 2018 m. liepos 12 d. ieškovė gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 900 Eur išmoką. Teismo posėdžio metu pirmojoje instancijoje ieškovė nurodė, jog prie šeimos poreikių tenkinimo prisideda sugyventinis, kuris visiškai išlaiko butą, automobilį, bendriems poreikiams skiria apie 600–700 Eur per mėnesį, duoda pinigų jos asmeninėms reikmėms. Bylos duomenimis ieškovė studijuoja universitete pagal vientisųjų studijų nuolatinės formos teisės programą, taigi yra pagrindo spręsti, kad ieškovė siekia išnaudoti galimybes ateityje gauti didesnes pajamas ir pan.

29. Atsakovas į bylą teikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo. Pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų apie savo darbovietę bei gaunamas pajamas. Atsakovas nekilnojamųjų daiktų neturi, neturi kitų išlaikytinių. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė pažymą iš Darbo biržos, kurioje nurodyta, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. registruotas darbo biržoje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Pažymėtina, jog dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015)

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas savo apeliaciniame skunde dviprasmiškai nurodo: „Priešingai nei teigia ieškovė, nemanau, kad pragyventi skirtų pajamų gavimas prekiaujant turguje yra smerktinas“. Iš šio atsakovo pasisakymo galima spręsti, kad atsakovas nuolat ar epizodiškai dirba ir gauna tam tikras pajamas. Be to, atsakovui teigiant, kad jis jokių pajamų negauna, nepateikė duomenų iš ko pats pragyvena, kokiu būdu galės užtikrinti vaikui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010)

31. Vertindama bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui nepateikus duomenų, kad jis turi sveikatos problemų, jokių duomenų kodėl jis negalėtų įsidarbinti, ar gauti didesnes pajamas, spręstina, kad atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad turi sveikatos sutrikimų, yra pagrindo išvadai, kad būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti tokiu pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, paskolų prisiėmimu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Be to tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios nepriklausomai, kad tėvai kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio.

32. Pažymėtina, kad atsakovo sumokėtos periodinio išlaikymo sumos bylos nagrinėjimo teisme metu turėtų būti įskaitytinos vykdymo procese. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. kas mėnesį geranoriškai mokėjo vaiko išlaikymui po 100 Eur, o 2018 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 200 Eur, iš atsakovo priteistinas vaikui išlaikymo įsiskolinimas 980 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., o nuo 2018 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos po 150 Eur kiekvieną mėnesį, nes atsakovas geranoriškai mokėjo kiekvieną mėnesį po 100 Eur, o nuo sprendimo priėmimo dienos priteisti po 250 Eur kiekvieną mėnesį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė išlaikymo vaikui E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. 980 Eur įsiskolinimą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur nuo 2018 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

36. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013)

37. Apelianto vertinimu tai, kad jis geranoriškai, be teismo sprendimo, vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėjo po 100 Eur, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

38. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2015–2016 m. iki šiol atsakovas V. K. kas mėnesį sūnui skyrė po 100 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. SMS žinute atsakovo paprašė, kad nuo šio mėnesio atsakovas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėtų po 150 Eur, atsakymo ieškovė negavo, tada paprašė dar kartą 2017-12-29. 2017-12-30 sulaukė atsakymo, iš kurio suprato, kad atsakovas po 150 Eur mokėti nesutinka. Pažymėtina, kad šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 15 d. nurodė atsakovui, jog jo teikiamo išlaikymo po 100 Eur išlaikyti jų nepilnamečiui vaikui nebepakanka. Apeliacinio teismo vertinimu nors atsakovas gera valia ir teikė išlaikymą po 100 Eur, tačiau ieškovei išsakius poziciją, kad tokio dydžio išlaikymo nebepakanka, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovas šioje apimtyje teikė išlaikymą gera valia. Ieškovas neteikė įrodymų, kad ieškovės paprašyta papildoma suma 50 Eur yra nereikalinga, ar per didelė vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl nepilnamečio vaiko poreikių spręstina, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 1 d.

39. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos papildomai po 150 Eur kiekvieną mėnesį, motyvuodama tuo, kad atsakovas geranoriškai mokėjo kiekvieną mėnesį tik po 100 Eur, t. y. prašo ir už šį laikotarpį priteisti po 250 Eur kiekvieną mėnesį. Kaip minėta ieškovė pati nurodė, kad atsakovo 2017 m. gruodžio 15 d. SMS žinute paprašė mokėti po 150 Eur. Įvertinus ieškovės poziciją, tai, kad atsakovas gera valia teikė išlaikymą po 100 Eur, o atsakovė išreiškė jam prašymą mokėti papildomai tik 50 Eur, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo išvadai, kad pati ieškovė iki ieškinio pateikimo nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš apelianto reikia 150 Eur kiekvieną mėnesį. Nors sprendžiant dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsižvelgtina į vaiko interesus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės paprašyta suma nebuvo pakankama. Pažymėtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio 5 d. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas iki ieškinio pateikimo priteisti įsiskolinimą po 250 Eur kiekvieną mėnesį. Spręstina, kad už šį laikotarpį mokėtina išlaikymo suma kas mėnesį sudaro 150 Eur.

40. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Todėl nepagrįstai ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti iki sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 980 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2018 m. birželio 5 d. Kaip jau šios nutarties 38 punkte teisėjų kolegija minėjo, ieškovė pagrįstai gali prašyti išlaikymo įsiskolinimo po 150 Eur kiekvieną mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 900 Eur (150 Eur x 6 mėn.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d. kas mėnesį geranoriškai mokėjo vaiko išlaikymui po 100 Eur (viso 600 Eur), todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymo vaikui E. K. 300 Eur (iš 900 Eur atimti 600 Eur) įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 2018 m. birželio 5 d.

41. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė laikotarpį, nuo kada priteisiamas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur – nuo 2018 m. spalio 1 iki vaiko pilnametystės, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, nurodant, kad iš V. K. priteistinas išlaikymas vaikui E. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur nuo 2018 m. birželio 5 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodamas nuo 250 Eur ( įskaitant mokėjimus ) kas mėnesį ir priteisdamas 980 Eur įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d., bei nepagrįstai nurodė laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 30 d. bei neteisingai nurodė laikotarpį, nuo kada priteisiamas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Esant nurodytoms aplinkybėms, šios Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalys keistinos, nurodant, kad iš atsakovo V. K. priteistinas išlaikymo vaikui E. K. įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 150 Eur ( įskaitant mokėjimus ) kas mėnesį, t.y. 300 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 2018 m. birželio 5 d. ir išlaikymas vaikui E. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur nuo 2018 m. birželio 5 d. iki vaiko pilnametystės.(CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

43. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pakeičia sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sumažindama priteistiną įsiskolinimo sumą ir patikslindama laikotarpį, už kurį įsiskolinimas priteisiamas bei patikslina laikotarpį nuo kurio priteisiamas iš atsakovo išlaikymas periodinėmis išmokomis. Todėl perskirsto bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl nagrinėjamu atveju mokėtinas 59,40 Eur žyminis mokestis (220 Eur × 12 mėn. × 3 proc. = 79,20 Eur – 25 proc. = 59,40. Žyminis mokestis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas – 15 Eur, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinus 20 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (300 Eur × 3 proc. – 25 proc. = 15 Eur žyminis mokestis. Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 74,40 Eur žyminis mokestis.

44. Ieškovė patyrė 200 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, todėl tenkinus ieškinį 70 proc., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 140 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą. Į bylą yra pateiktas žyminio mokesčio kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 81,60 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – 25 proc.( vienas reikalavimas netenkintas, kitas reikalavimas tenkintas iš dalies), atsakovui iš ieškovės priteistina 20,40 Eur (81,60 padauginti iš 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jai jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir pakeistą rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 300 Eur (tris šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d.

Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) nuo 2018 m. birželio 5 d. iki vaiko pilnametystės.

Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 74,40 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 40 ct) žyminį mokestį valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“

Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 Eur (šimtą keturiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. “

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,40 Eur (dvidešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.