Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi nepilnametį sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su atsakove – motina G. V.. Ieškovė prašo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, tvirtina, jog gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymo, o atsakovo gyvenimo būdas neatitinka vaiko interesų. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vertina aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Iš ieškovės paaiškinimų, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 18 d. išvados, kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė su sūnumi E. K. gyvena sugyventiniui T. B. priklausančiame bute, augina dar vieną mažametį sūnų. Vaiko teisių apsaugos institucija neturi jokios informacijos, kad ieškovės šeimoje nevykdomi ar netinkamai vykdomi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatyti reikalavimai. E. K. lanko (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog vaiko motina G. V. rūpinasi mokymosi ir elgesio problemomis, dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, individualiuose pasiekimų ir pažangos aptarimo pokalbiuose. Vaikas nuo gimimo gyvena su motina, tarp jų yra susiklostę artimi tarpusavio santykiai, ieškovė užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, auklėjimo, vystymosi sąlygas. Be to byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, su atsakovu – tėvu V. K. vaikas bendrauja epizodiškai, atsakovas prieštaravimo dėl ieškovės reikalavimo neišreiškė, pats reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo nepateikė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko E. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (LR CK 3.169 straipsnis).

LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. LR CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, teismui pateikė vaikui reikalingo išlaikymo sąmatą, kurioje nurodė, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 500 Eur suma: 120 Eur maistui, 50 Eur komunalinėms paslaugoms, 40 Eur drabužiams, 20 Eur avalynei, 40 Eur laisvalaikiui, 50 Eur maitinimui mokykloje, 33 Eur higienos priemonėms, vaistams, kirpyklai, 15 Eur telefonui, internetui, 25 Eur mokymosi reikmėms, 35 Eur futbolo būreliui ir turnyrams, 15 Eur maistpinigiams, 10 Eur futbolo aprangai, 4 Eur vaiko draudimui, 13 Eur nenumatytoms išlaidoms, 30 Eur numatomoms išlaidoms dantų taisymui, konsultacijoms gydymui. 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. sutartys, priedas Nr. 2 prie sutarties, sutikimai dėl leidimo vykti į varžybas išvykose, prašymai – sutikimai dėl priėmimo patvirtina, kad ieškovė yra sudariusi sutartis dėl sūnaus E. K. ugdymo(duomenys neskelbtini), leidžia sūnui vykti į 2018/2019 m. sezone vyksiančias futbolo varžybas, turnyrus. Pagal sutarties priedą Nr. 2 ugdymo ir treniravimo kaštai per metus 11 metų vaikui sudaro 850 Eur. Draudimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė apdraudė sūnų E. K. nuo nelaimingų atsitikimų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., draudimo kaina 38,13 Eur. Teismu vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pakankamai reali ir objektyvi, reikalinga norint patenkinti ne tik minimalius būtinuosius vaiko poreikius, tačiau ir poreikius papildomam sportiniam ugdymui, turiningesniam laisvalaikiui, pomėgiams.

Kaip minėta ieškovė su sūnumi gyvena sugyventiniui priklausančiame bute, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina 2018 m. rugsėjo 11 d. gimusį sūnų. Iki vaiko priežiūros atostogų ieškovė dirbo. Iš pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad ieškovė dirba RUAB „D“, UAB „Ž“, UAB „P“ ir iš viso gavo vidutiniškai po 300 Eur darbo užmokestį kas mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ji studijuoja (duomenys neskelbtini) pagal vientisųjų studijų nuolatinės formos teisės programą. 2018 m. liepos 12 d. ieškovė gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 900 Eur išmoką. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog prie šeimos poreikių tenkinimo prisideda sugyventinis, kuris visiškai išlaiko butą, automobilį, bendriems poreikiams skiria apie 600-700 Eur per mėnesį, duoda pinigų jos asmeninėms reikmėms.

Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymoje, kurioje nurodyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo. VĮ Registrų centro Telšių filialo pažymoje nurodyta, kad atsakovas nekilnojamųjų daiktų neturi. Iš esmės atsakovas byloje elgėsi pasyviai, į teismo posėdį neatvyko. Parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė negalintis teikti 250 Eur išlaikymo vaikui. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. birželio 18 d. išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovas neatskleidė savo faktinės gyvenamosios vietos adreso, nenurodė darbo vietos ir iš kokių pajamų gyvena. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, duomenų apie jo sveikatos būklę, jam trukdančią susirasti ir dirbti darbą byloje, nėra. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis imasi priemonių gauti didesnes pajamas, jog galėtų teikti vaiko gerovę užtikrinantį išlaikymą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Minimali mėnesio alga nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. planuojama ją padidinti. Įvertinus visas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, minimalios mėnesinės algos dydį, prekių, skirtų vaikams, kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (LR CPK 182 straipsnio 1 punktas), vaiko poreikius, taip pat tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. kas mėnesį geranoriškai mokėjo vaiko išlaikymui po 100 Eur, o 2018 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 200 Eur, iš atsakovo priteistinas vaikui išlaikymo įsiskolinimas 980 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., o nuo 2018 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur. Išlaikymo suma indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistinas 81 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė patyrė 200 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, todėl tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 176 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytina (LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt Eur) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur (du šimtus dvidešimt Eur) nuo 2018 m. spalio 1 iki vaiko pilnametystės.

Priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti administruoti vaiko motinai G. V..

Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei žyminį mokestį 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur) (įmokos kodas 5660).

Iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidas advokato pagalbai apmokėti 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis Eur).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.