Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-07-28 · Byla Nr. 2KT-76-943/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-28
Bylos Nr.
2KT-76-943/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21065-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
Z. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-76-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21065-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo Z. V. pareiškimu dėl Vilniaus ir Kauno apygardos teismų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas Lietuvos apeliaciniam teismui perdavė civilinę bylą Nr. 2S-1852-577/2016 pradėtą pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, prašydamas išspręsti Vilniaus apygardos teismui pareikšto nušalinimo klausimą.

Nustatyta, kad Z. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, kuriuo rašė įvertinti ieškinyje išvardintų teisėjų veiksmus ir jų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumą, bei pripažinti kad ieškovui nebuvo užtikrintas nepriklausomas ir nešališkas ieškinyje išvardintų civilinių bylų nagrinėjimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, išaiškinęs, kad ieškovo reikalavimai susiję su atitinkamų teisėjų priimtų procesinių sprendimų ir atliktų veiksmų teisiniu įvertinimu, kas gali būti atlikta tik instancine tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovas nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriuo be prašymo peržiūrėti skundžiamą nutartį, prašė atskirojo skundo nagrinėjimo neperduoti Vilniaus ir Kauno apygardos teismams, nes ieškiniu skundžiami šių teismo teisėjų veiksmai. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam perdavus spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, reiškiamas nušalinimas šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei, kuris grindžiamas tuo argumentu, jog skyriaus pirmininkė 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-41-943/2016 netenkino teisėjui G. K. pareikšto nušalinimo ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde išvardintų nušalinimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei pareikšto nušalinimo

Civilinio proceso kodekso 68 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo dėl nušalinimų, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, 5 dalis nustato, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi teisėtą pagrindą pats išspręsti jam pareikštą pakartotinį nušalinimą, jei jis grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais anksčiau pareikštas nušalinimas buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjo Z. V. pareikšto nušalinimo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei pagrįstumas buvo vertinamas bylose Nr. 2KT-63-387/2016, Nr. 2KT-64-387/2016; Nr. 2KT-65-387/2016. 2016 m. birželio 22 d. nutartimis, priimtomis nurodytose bylose, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei pareikštas nušalinimas, kuris buvo grindžiamas analogiškais abstrakčiais pagrindais kaip ir vertinamu atveju (pareiškėjas nušalinimą skyriaus pirmininkei reiškė, nes nesutiko su Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-41-943/2016), buvo netenkintas, todėl tapačiais pagrindais Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei reiškiamas nušalinimas nevertinamas ir dėl jo argumentų pakartotinai nepasisakoma. Aplinkybė, jog Civilinių bylų skyriaus pirmininkė priėmė Z. V. netenkinančius procesinius sprendimus ir atliko jį netenkinančius procesinius veiksmus, nustatytus įstatyme, nesudaro pagrindo nušalinti Civilinių bylų skyriaus pirmininkę nuo įstatymu jos kompetencijai (CPK 34 str. 3 d.) priskirtų klausimų sprendimo.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui

Nors pareiškėjo atskiruoju skundu keliamas prašymas įvertinti Vilniaus ir Kauno apygardos teismo teisėjams pareikštą nušalinimą, tačiau konkrečių CPK 65 – 66 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų skunde nenurodoma, juo iš esmės siekiama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikšto ieškinio argumentų manyti, kad tarp teisėjų, kurių veiksmus prašoma įvertinti yra Vilniaus ir Kauno apygardos teismo teisėjai, todėl sprendžiant dėl šių reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų, pareiškėjo teigimu, neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, nustatinėjančiam jame dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo, todėl laikantis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, suformuotos sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-85-943/2015, 2015 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-62-943/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-60-943/2015), laikytina, kad Vilniaus ir Kauno apygardos teisme nėra teisėjų, galinčių įvertinti teikiamo skundo pagrįstumą. Šios aplinkybės atitinka minėtas CPK 34 straipsnio imperatyvias nuostatas, pagal kurias, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui.

Remiantis išdėstytu civilinė byla Nr. 2S-1852-577/2016 pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, iš Vilniaus apygardos teismo perduotina nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 68 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2S-1852-577/2016 pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties iš Vilniaus apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė