Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-786-212/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme gauta iš Panevėžio miesto apylinkės teismo persiųsta civilinė byla Nr. 2-4644-956/2015 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Marijampolės pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl nurodytos civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, nurodęs, kad civilinę bylą nagrinėjusi teisėja S. K. išsprendė ieškinio priėmimo klausimą ir nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, motyvuodama tuo, kad nagrinėdama bylą turės vertinti Panevėžio miesto apylinkės teisėjos R. B. ir (šiuo metu) Panevėžio apygardos teismo teisėjo D. J. veiksmus, nes ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia Panevėžio miesto apylinkės teismo neteisėtais veiksmais, t. y. teisėjų R. B. ir D. J. priimtais procesiniais dokumentais.

Panevėžio apygardos laikinai einanti teismo pirmininko pareigas Civilinių bylų skyriaus pirmininkė sprendė, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-4644-956/2015 savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia Panevėžio miesto apylinkės teismo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų priimtais procesiniais dokumentais išnagrinėtose baudžiamosiose bylose. Bylą nagrinėjantys teisėjai (teisėjas) turės įvertinti ir pasisakyti dėl nurodytų teisėjų veiksmų, todėl manytina, kad yra tikslinga perduoti aptariamą civilinę bylą kitos apygardos apylinkės teismui. Panevėžio apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad bet kurio Panevėžio apygardos veiklos teritorijoje esamo apylinkės teismo sprendimas bus skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, kuriame nuo 2015 m. liepos 1 d. dirba teisėjas D. J., kurio priimtais procesiniais sprendimais taip pat grindžiamas ieškinio reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties galima spręsti, kad Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje nebėra teismų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-4644-956/2015, kadangi byloje keliamas Panevėžio miesto apylinkės ir Panevėžio miesto apygardos teismo teisėjų veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą, teisėtumo ir dėl tokių veiksmų ieškovo patirtos žalos atlyginimo klausimai.

Tuomet, kai ieškovas reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio normas grindžia teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju nesvarbu, ar ieškovas įrodinėja atskirų šio teismo teisėjų tyčinius veiksmus, ar neįrodinėja. Sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, nustatinėjančiam jame dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą byloje pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Šios aplinkybės atitinka minėtas CPK 34 straipsnio imperatyvias nuostatas, pagal kurias, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui.

Remiantis išdėstytu civilinė byla Nr. 2-4644-956/2015 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Marijampolės pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertinus ieškiniu reiškiamą reikalavimo sumą, iš Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio Panevėžio miesto apylinkės teismo perduotina nagrinėti Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2-4644-956/2015 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Marijampolės pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio Panevėžio miesto apylinkės teismo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam Radviliškio rajono apylinkės teismui.