Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2081-767/2015, iškeltoje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Marijampolės pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Ž. M. prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad į teismo įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę nebuvo įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal kitą teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, todėl jis jokio teisėto teisinio pagrindo buvo laikomas pataisos namuose 42 paras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Ž. M. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 66,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendė, kad neteisėtas laisvės atėmimas yra įrodytas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kurie parodo, jog ieškovas be jokio teisinio pagrindo 42 paras praleido įkalinimo įstaigoje. Pažymėjo, kad atsakovei atstovaujančios institucijos prieš tai minėto fakto neginčijo. Teismo vertinimu, dėl teismo, prokuratūros ir bausmę vykdančių institucijų neteisėto neveikimo buvo pažeistos ieškovo pilietinės teisės bei asmens konstitucinė vertybė – neteisėtai atimta laisvė, tuo padarant ieškovui neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, įvertinęs pažeistas vertybes ir sukeltas pasekmes, į valstybės ekonominę ir jos piliečių turtinę padėtį, taip pat įvertindamas sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendė, kad ieškovui priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) Ž. M. prašo pakeisti teismo sprendimą ir jo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į bylos kriterijus.

Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, nes procesiniai sprendimai bylose buvo priimti žymiai anksčiau ir šią dieną pasikeitė šalies ekonominė situacija.

Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Panevėžio apygardos teismas padarė akivaizdžią klaidą ir ieškovas be teisinio pagrindo įkalinimo įstaigoje praleido 36 paras.

Ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis.

Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, prašo apelianto skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo skundo teiginiai dėl blogų laikymo sąlygų areštinėse paneigtos bylos įrodymais, baudžiamasis procesas ar kalinimo laikotarpis neturėjo įtakos ieškovo negalavimams ir ieškovas nepateikė duomenų, jog bausmės atlikimo metu patyrė kokius nors išgyvenimus.

Atsiliepdamas į ieškovo apeliacinį skundą, Šiaulių tardymo izoliatorius prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skundas neargumentuotas ir teismas išsamiai ištyrė ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime pažymi, kad teismas priteisė apeliantui net didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei priteisiama analogiško pobūdžio bylose.

Atsiliepdami į ieškovo apeliacinį skundą, Marijampolės pataisos namai prašo skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas Ž. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o jo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

. Prokuroras neskundė Panevėžio apygardos teismo nutarties ir teismas šioje byloje neturi nei pareigos, nei galimybės peržiūrėti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas aplinkybes.

. Prokuroras, turėdamas pareigą prižiūrėti nuosprendžio vykdymą, to neatliko.

. Neteisėtai suvaržius jo laisvę, jam buvo padaryta neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (ieškovo) Ž. M. ir (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros, apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl neturtinės žalos padarymo fakto

Byloje nustatyta, kad ieškovas be teisinio pagrindo buvo laikomas pataisos namuose 42 paras, t.y. tam tikrą laiką buvo neteisėtai suvaržoma ieškovo laisvė. Taigi šiuo atveju buvo pažeista viena iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis taip pat garantuoja fizinę žmonių laisvę, akcentuodamas, kad niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiame straipsnyje numatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Konvencijos 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, todėl, ją apribojus, iš asmens atimama galimybė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Atsižvelgiant į tai, kad neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, akivaizdu, kad, nustačius neteisėtą asmens laisvės suvaržymą, konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokią esminę asmens teisę, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Įstatyme nurodyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Šiuo atveju apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specifinius kriterijus, būdingus šiai bylų kategorijai (ieškovo nuomone – į kalinimo sąlygas, netinkamą maitinimą, padarinius sveikatai, papildomas šeimos išlaidas ir t. t., atsakovės nuomone – į kalinimo terminą).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visas sprendžiant tokio pobūdžio klausimus reikšmingas aplinkybes ir į panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, o apeliantų nurodytų kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar analogiškos šiai bylai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis vadovautis.

Dėl neteisėtai suvaržytos ieškovo laisvės termino

Atsakovės teigimu, ieškovas be teisinio pagrindo įkalinimo įstaigoje praleido 36, o ne 42 paras.

Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atstovės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d., 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-754/2014 pakeitė apskųstą nutartį ir įskaitė bausmę, kuri buvo atlikta vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. baudžiamąjį įsakymą laikotarpiu nuo 2014-03-18 iki 2014-07-24. Iš nutarties turinio matyti, kad prokuroras pritarė nuteistojo gynėjos skundui ir prašė jį tenkinti.

LR BPK 346 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akivaizdu, kad apeliantė skunde nepagrįstai kelia prieš tai minėtos nutarties nepagrįstumo klausimą šioje civilinėje byloje ir teisėjų kolegija negali kvestionuoti minėtos teismo nutarties.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kiti skundų teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.