Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos NEO Finance, AB, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkė) A. P., T. S., išieškojimą vykdanti antstolė V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo A. P. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

4. Antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020-02-24 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-840-1103/2020 dėl 10000,00 Eur negrąžinto kredito dalies, 1148,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10000,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2628,81 Eur tarpininkavimo mokesčio, 29,04 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą sumą (13806,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 311,00 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą išieškojimo išieškotojos (pareiškėjos) naudai. Suinteresuotas asmuo T. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra skolininkės A. P. sutuoktinis. Skolininkė šiuo metu iš tiesų negauna pajamų (2021-07-01 duomenys iš VSDFV apie darbovietę). Skolininkės A. P. sutuoktinos T. S. gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) duomenys iš VSDFV). Nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) duomenys iš Vedybų sutarčių registro), taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą.

5. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, įstatymo numatytais atvejais antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3, 4 dalys).

6. Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojos teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

7. Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, kreipėsi išieškotoja NEO Finance, AB. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį yra skolininkės turtas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad T. S. dirba ir gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), turi kilnojamojo turto (transporto priemonę). Pagal įstatymą nustatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir preziumuojama, kad šios sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktas, 2 dalis; 3.117 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2016-11-09 nutartis byloje Nr. e3K-3-504-421/2016). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2012).

9. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

10. Atsiliepimu T. S. nurodė, kad skolininkės įsiskolinimas atsirado daug anksčiau nei buvo sudaryta santuoka. Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2020-01-28 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš A. P. ieškovės NEO Finance, AB, naudai. Šioje byloje nurodyta, kad ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB, ir atsakovė – vartojimo kredito gavėja A. P. 2019-06-25 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K027062499 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 10000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6914,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23 procentai), 828,81 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024-06-25. 2020-02-24 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-840-1103/2020. Suinteresuoto asmens ir skolininkės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi kaip nepagrįsti atmestini suinteresuoto asmens argumentai, kad kreditas A. P. paimtas iki santuokos sudarymo.

11. T. S. įrodymais nepagrindė argumentų, jog jis su sutuoktine kartu negyveno ir negyvena, apie sutuoktinės skolą nieko nežinojo. Nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi (Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartis byloje Nr.e2S-559-796/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2021-03-18 nutartis byloje Nr. e2S-336-524/2021).

12. Byloje nėra ginčo, jog tarp skolininkės A. P. ir T. S. sudaryta santuoka, kuri nėra nutraukta; vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. T. S. atsiliepime nurodė, jog teismui yra pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo, tačiau minėtą aplinkybė pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjai teikė prašymus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau paskutinį prašymą atsisakyta priimti, o pirmasis grąžintas nepašalinus jo trūkumų. Todėl šios nutarties priėmimo dieną (2021-10-07) santuokos nutraukimo tarp skolininkės ir jos sutuoktinio byla nėra iškelta.

13. Kaip nustatyta iš pateikto pareiškėjos prašymo, A. P. pajamų negauna, nedirba. Skolininkės sutuoktinis T. S. nesutinka, kad būtų tenkintas pareiškėjos prašymas, nes mano, jog tai yra jo sutuoktinės asmeninė skola. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 3.110, 3.87, 3.88 straipsnių, CPK 666, 667 straipsnių nuostatomis, teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos nustatyti skolininkės A. P. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu T. S. Skolininkė ir jos sutuoktinis įrodymais nepaneigė įstatymų numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis). Suinteresuoto asmens T. S. atsiliepimu į bylą pateikti duomenys apie tai, jog jis vienas dirba, atlyginimas ypatingai mažas, nesuteikia pakankamo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes šeimos bendrų pajamų užtikrinimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo gauna ypatingai mažą atlyginimą, negali eliminuoti kreditorės teisės patenkinti turtinius reikalavimus ir iš skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies vykdymo procese.

14. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

15. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-423/2006).

16. T. S. nurodo, jog kreditorė visiškai nesidomėjo skolininkės galimybe grąžinti kreditą, jos mokumu, tokiu būdu nepagrįstai siekia areštuoti jo pajamas ir turtą. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nėra ginčijamas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimo už akių Nr. e2-840-1103/2020 teisėtumas. Pažymėtina, kad kitų civilinių bylų nagrinėjimo faktas, nesant panaikintam vykdomajam dokumentui, nėra pagrindas nenagrinėti turto dalies nustatymo klausimo. Teismas privalo klausimą išnagrinėti iš esmės ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Šį procesinį veiksmą atlikus tolesnė proceso eiga priklausytų nuo to, ar nebus CPK 626 – 627 straipsniuose nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų arba CPK 629 straipsnyje įtvirtinto pagrindo vykdomąją bylą nutraukti. Klausimo dėl turto dalies nustatymo nenagrinėjimas ar atsisakymas pateiktą prašymą tenkinti vien tuo pagrindu, kad ateityje gali būti nuginčytas išieškojimo pagrindas, būtų nesuderinami su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, paneigtų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros principą ir sukurtų sąlygas skolininkui ir jo bendraturčiams piktnaudžiauti procesu (Kauno apygardos teismo 2019-04-23 nutartis Nr. e2S-865-945/2019).

17. Pažymėtina, kad antstolis, išieškodamas skolą tiek iš skolininkės, tiek ir iš jo sutuoktinio, turi vadovautis CPK 739 straipsniu, t. y., spręsti klausimą dėl galimumo išieškoti iš atitinkamų sumų, nustatydamas, ar šios sumos nepatenka į sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą. Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Pažymėtina, kad vykdymo procese turi būti užtikrinta tiek skolininkės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, todėl nėra pagrindo neleisti nukreipti išieškojimą į skolininkės sutuoktiniui mokamą darbo užmokestį.

18. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalies įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant, kad skolininkei A. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio T. S. gaunamų pajamų, esančių jo vardu atidarytose banko sąskaitose, ir kurias jis gauna arba gaus ateityje.

19. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį vienas iš kriterijų vieno sutuoktinio gaunamas pajamas pripažinti bendru turtu yra gaunamų pajamų pobūdis ar pagrindas. Tikslinės paskirties išmokos dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, vieno sutuoktinio gauta tikslinė materialinė parama negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl tokias pajamas T. S. gaunant ateityje, jos išliks jo asmenine nuosavybe.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šio automobilio, paminėto 2021-05-19 turto arešto akte Nr. S21-26634, valdytojas – savininkas yra T. S., automobilis įgytas santuokos metu (duomenys neskelbtini), todėl šioje dalyje pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis minėto automobilio. Skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti prašymą.

Nustatyti, kad skolininkės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ (vieną antrąją) dalį sutuoktinio T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, kitų pajamų ir ½ (vieną antrąją) dalį kilnojamojo turto – automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paminėto 2021-05-19 turto arešto akte Nr. S21-26634.

Nutarčiai įsiteisėjus antstolei grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.