Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. L., E. L., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskirajame skunde teigiama, kad E. L. nebegyvena su savo sutuoktine L. L. kartu ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. gruodžio 27 d., t. y. daugiau kaip metus. E. L. vertinimu, jo ir L. L. santuoka buvo klaida ir jis iš karto po santuokos sudarymo 2019 m. birželio 19 d. suprato, kad dėl skirtingų jo ir jo sutuoktinės požiūrių į santuoką bei šeiminio gyvenimo vertybes jiems kartu gyventi nepavyks. Siekdamas išvengti konfliktų, 2019 m. gruodžio 27 d. E. L. persikraustė gyventi pas savo mamą. Šiuo metu ten ir gyvena – adresas (duomenys neskelbtini). Ten yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Jis net ir santuokos metu, nors ir buvo trumpam persikėlęs gyventi pas sutuoktinę adresu (duomenys neskelbtini), savo deklaruotos gyvenamosios vietos nepakeitė, o tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad santuoka su L. L. nepavyko ir faktinis judviejų gyvenimas kartu truko labai trumpai. 2020 m. rudenį E. L. bandė tartis su L. L. dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių L. L. tartis nesutiko. Nesant kitos išeities, 2020 m. gruodžio 14 d. E. L. kreipėsi į advokatę I. B. ir sudarė su ja sutartį dėl jo atstovavimo santuokos nutraukimo procese. Advokatei buvo pavesta po Naujųjų metų imtis pasirengimo veiksmų dėl kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. 2021 m. sausio 11 d. E. L., advokatės padedamas, pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui vykdyti privalomąją mediaciją šeimos ginče dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo metu laukiama informacijos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus dėl mediacijos vykdymo. Advokatė, atstovaudama E. L. interesams, jau yra surinkusi duomenis iš registrų, būtinus ieškiniui dėl santuokos nutraukimo parengti ir pateikti teismui. Tuo atveju, jei mediacija neįvyks arba bus neveiksminga, ieškinys teismui bus pateiktas nedelsiant. Ieškiniu dėl santuokos nutraukimo E. L., remdamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, remdamasis CK 3.127 straipsnio 2 dalimi, be kita ko, prašys teismo nustatyti, kad dalijamas tarp jo ir L. L. turtas būtų tik tas, kuris buvo įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2019 m. gruodžio 27 d. Jei šis prašymas bus patenkintas, tai turės esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl L. L. dalies bendrame turte su E. L. dydžio nustatymo.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismui, priėmusiam skundžiamą nutartį, visos minėtos aplinkybės nebuvo žinomos, o kadangi pareiškėjos prašymas buvo nagrinėjamas ne tik suinteresuotam asmeniui E. L. nedalyvaujant, bet net ir nepranešus jam apie teisme gautą pareiškėjos pareiškimą, o tai yra dar vienas savarankiškas argumentas ir pagrindas, dėl ko ši nutartis yra neteisėta, E. L. neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Dėl to L. L. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – teisė į 1/2 dalį visų nuo pat santuokos sudarymo E. L. uždirbtų pinigų (taip pat ir esančių kaupiamajame pensijų fonde) buvo nustatyta nepagrįstai ir neteisingai. E. L. apie šią bylą nebuvo informuotas. Jis net nebuvo informuotas antstolio apie galimybę susitarimo su L. L. pagrindu pasidalyti turtą, taip pat nebuvo informuotas apie tokio susitarimo nesudarymo pasekmes. Kaip matyti iš antstolio teismui pateiktos vykdomosios bylos, antstolio 2020 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 0010/20/0340 L. L. ir E. L. dėl sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo buvo siunčiamas E. L. adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu jis gyvena (tai patvirtina ir Gyventojų registro duomenys) (duomenys neskelbtini). Taigi, šio rašto E. L. negavo. Esant tokiai situacijai, nors CPK 133 straipsnio 3 dalis ir numato galimybę informuoti šalis per teismo specialųjį interneto tinklapį apie bylos nagrinėjimą iš esmės rašytinio proceso tvarka, tačiau šis paskelbimo apie būsimą bylos nagrinėjimą būdas šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, neturėjo būti taikomas: E. L., negavęs antstolio siųsto anksčiau paminėto rašto, negalėjo žinoti apie pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl L. L. turto dalies nustatymo, atitinkamai nežinojo, kad turi sekti specialiajame teismo interneto puslapyje informaciją, ar pareiškėja kreipėsi į teismą ir kada bus nagrinėjama ši byla, kad laiku pateiktų į bylą reikšmingus bylos išnagrinėjimui įrodymus.

11. Atskirajame skunde teigiama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Anot kasacinio teismo, išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustato, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Taigi, nors E. L. atveju santuokos nutraukimo byla dar nėra iškelta, tačiau anksčiau aprašytos aplinkybės patvirtina, kad jis jau yra inicijavęs santuokos nutraukimo procesą ir tik todėl, kad įstatymas numato ilgai trunkančią privalomą ikiteisminę mediaciją, ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo negalėjo būti pateiktas anksčiau. Atsižvelgiant į tai, būtų protinga, teisinga ir sąžininga taikyti E. L. atveju tas pačias taisykles, kurias kasacinis teismas yra nustatęs santuokos nutraukimo bylos ir sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo bylos konkuravimo atveju. E. L. nuomone, teismui gavus įrodymus, kad jis yra inicijavęs santuokos nutraukimo procesą ir kad šiuo metu vyksta privaloma ikiteisminė mediacija, tai turėtų būti pagrindu teismui sustabdyti pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo klausimą (CPK 164 straipsnis).

16. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas tenkintas iš dalies, t. y. nustatyta, kad skolininkei L. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu E. L. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis: 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu areštuoti turtinę teisę į pensijų išmokas Nr. S1e-111655 areštuoto turto – turtinės teisės į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį, sudarytą 2019 m. sausio 22 d. su UAB ,,SEB investicijų valdymas“; 2020 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktu Nr. S1e-111666 areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į skolininkės sutuoktinio E. L. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

20. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad E. L. nuo 2019 m. gruodžio 27 d. nebegyvena kartu su sutuoktine, ketina nutraukti santuoką ir kad šios aplinkybės nebuvo žinomos teismui, o teismas nepranešė jam apie teisme gautą VMI pareiškimą, todėl negalėjo pateikti teismui savo argumentų. Atskirajame skunde remiamasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Nurodoma, kad nors santuokos nutraukimo byla dar neiškelta, tačiau jau yra inicijuotas santuokos nutraukimo procesas (vyksta privaloma ikiteisminė mediacija), o tai turėjo būti pagrindas teismui sustabdyti pareiškėjos prašymo nagrinėjimą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

21. Suinteresuotas asmuo E. L. kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2021 m. sausio 11 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ir jo išsiuntimą patvirtinančius įrodymus, 2021 m. sausio 8 d. prašymą suteikti informaciją su 2021 m. sausio 19 d. pažymomis.

22. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog suinteresuotam asmeniui E. L. nebuvo pranešta apie prašymo nagrinėjimą, taip pat tai, jog naujai pateikiami įrodymai gali turėti reikšmės siekiant teisingai išnagrinėti bylą, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nutaria priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus. Suinteresuotas asmuo E. L. apie teismo procesą sužinojo ir naujus įrodymus pateikė susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi, taigi, būtinybė jam pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau.

Dėl procesinių dokumentų neįteikimo

24. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo E. L. nurodo, kad pareiškėjos prašymas buvo nagrinėjamas ne tik suinteresuotam asmeniui E. L. nedalyvaujant, bet net ir nepranešus jam apie teisme gautą pareiškėjos pareiškimą, o tai yra dar vienas savarankiškas argumentas ir pagrindas, dėl ko ši nutartis yra neteisėta, kadangi E. L. neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

26. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procesas yra savarankiška proceso stadija, reguliuojama CPK VI dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-823/2020). Pareiškimų teismui vykdymo proceso metu nagrinėjimo procesinę tvarką nustato CPK 593 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas, šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį (CPK 593 straipsnio 4 dalis). Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims.

27. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais CPK nustatytais atvejais, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 593 straipsnio 6 dalis). Taigi, pagal CPK 593 straipsnio 6 dalį atskirasis skundas gali būti paduodamas: 1) dėl tiesiogiai CPK 593 straipsnio 6 dalyje įvardytų pirmosios instancijos teismo nutarčių; 2) dėl CPK 593 straipsnio 6 dalyje neįvardytų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiami pareiškimai teismui vykdymo proceso metu, jei tokią galimybę nustato kitos CPK nuostatos. Suinteresuotas asmuo E. L. teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jo procesinės teisės į teisminę gynybą nebuvo pažeistos.

28. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotam asmeniui E. L., nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Be to, 2021 m. sausio 8 d. teismas apie posėdžio vietą ir laiką informavo teismo pranešimu apie posėdį viešai paskelbdamas specialiame interneto tinklapyje.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

29. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo E. L. nurodo, kad inicijuotas santuokos nutraukimo procesas (vyksta privaloma ikiteisminė mediacija) turėjo būti pagrindas teismui sustabdyti pareiškėjos prašymo nagrinėjimą.

30. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).

31. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta, tik tuomet, kai, šį turtą areštavus bei aprašius, yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/20/03740, pradėta pagal Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. vykdomąjį raštą dėl 3 000 Eur skolos (konfiskuoto turto vertės dalis) išieškojimo iš skolininkės L. L. išieškotojos VMI naudai (el. v. b. l. 4–5). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis tikrino skolininkės turtinę padėtį (el. v. b. l. 13), nustatė, jog skolininkė yra sudariusi santuoką su E. L. (el. v. b. l. 6–7). Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė nėra sudariusi ir (ar) įregistravusi vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių, sudarytų su E. L. (el. v. b. l. 12, 38–39). Antstolis 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu areštuoti turtinę teisę į pensijų išmokas Nr. S1e-111655 areštavo skolininkei priklausančią turtinę teisę į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį, sudarytą 2019 m. sausio 22 d. su UAB ,,SEB investicijų valdymas“ (el. v. b. l. 20–21). Antstolis 2020 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktu Nr. S1e-111656 areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. v. b. l. 22–24). Antstolis 2020 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktu Nr. S1e-111658 areštavo skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą skolininkės sutuoktiniui (el. v. b. l. 25–27). Antstolis 2020 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktu Nr. S1e-111666 areštavo skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir (ar) patenkančias į skolininkės sutuoktinio vardu atidarytas banko sąskaitas (el. v. b. l. 28–30). Antstolis 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu dėl sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S1e-111668 pasiūlė skolininkei pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo bendru skolininko ir bendraturčių susitarimu (el. v. b. l. 31), parengė 2020 m. gruodžio 9 d. sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S1e-111669 (el. v. b. l. 32–34), juos skolininkei kartu su turto arešto aktu Nr. S1e-111666 ir kitais dokumentais išsiuntė registruotąja pašto siunta. Antstolis 2020 m. gruodžio 31 d. priėmė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S1e-118193, pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį nuo siūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodė, jog skolininkui buvo išsiųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu forma, skolininkas per nustatytą terminą antstoliui nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (el. v. b. l. 40).

33. Pareiškėja, kaip išieškotoja vykdymo procese, antstoliui pasiūlius, 2021 m. sausio 5 d. pasinaudojo jai suteikta procesine teise CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkei L. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu E. L. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis: 2020 m. gruodžio 9 d. patvarkymu areštuoti turtinę teisę į pensijų išmokas Nr. S1e-111655 areštuoto turto – turtinės teisės į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį, sudarytą 2019 m. sausio 22 d. su UAB ,,SEB investicijų valdymas“; 2020 m. gruodžio 9 d. turto arešto aktu Nr. S1e-111666 areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į skolininkės sutuoktinio E. L. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Kitą prašymo dalį atmetė.

34. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

35. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsniu paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

36. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų L. L. ir E. L. būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad nors kartu jie negyvena, tačiau santuoka teisiškai nėra nutraukta. Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą. Sutuoktiniai nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog tai, kad sutuoktiniai L. L. ir E. L. gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi.

37. Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens E. L. nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 nagrinėtos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamų šioje byloje. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teisėjų kolegija darė išvadą, kad, esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, santuokos nutraukimo tarp skolininkės ir jos sutuoktinio byla nėra iškelta ir nėra jokių tikslių duomenų, ar ji bus ir kada bus iškelta.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti suinteresuoto asmens E. L. kartu su atskiruoju skundu į bylą pateiktus naujus įrodymus.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.