- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-171-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12866-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- G. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl priteisto išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. Ž. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 patvirtintos sutarties sąlygą, kuria yra nustatytas atsakovo R. Ž. (toliau – ir atsakovas) skiriamas išlaikymo dukroms dydis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms – G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), po 260 Eur/mėn. kiekvienai (iš viso 780 Eur/mėn.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki galutinio sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo padidino Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 nustatytą atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį iki 235 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
4. Teismas sprendė, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, jog atsakovas netinkamai teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams bei kad vaikų poreikiai nuo 2019 m. gruodžio 27 d. žymiai padidėjo, leidžia daryti išvadą, kad netenkinus šio ieškovės reikalavimo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo gali būti pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, neužtikrinti vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui ir pan.
5. Nurodė, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų bei teismo iniciatyva išreikalautų duomenų matyti, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro vidutiniškai apie 2 200 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), jos vardu registruota transporto priemonė „Ford Focus“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovo gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro apie 730 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), jo vardu registruotos transporto priemonės – automobiliai „Renault Espace“ bei „Mercedes-Benz S 320 CDI“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), viso turto rinkos vertė – 84 500 Eur. Atsakovas savo vardu registruotino nekilnojamojo turto neturi. Nepaisant to, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta kartu su ieškove, dėl ko jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kadangi tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, teismas konstatavo, jog, preliminariai vertinant, ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra galimai geresnė, negu atsakovo. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 730 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 549,65 Eur neto (atskaičius mokesčius). Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl pastaroji turi teisę į 80,50 Eur išmoką kiekvienam vaikui, taigi 549,65 Eur vaiko poreikių suma mažintina 80,50 Eur ir, taikant orientacinį 1 MMA dydį, sudarytų maždaug 470 Eur, t. y. po 235 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Todėl teismas, iki byloje įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis), nustatytą išlaikymo dydį kiekvienam vaikui padidino iki 235 Eur.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, priimti į bylą naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog pasikeitė dukterų poreikiai, o atsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo sprendimo dalį dėl išlaikymo dukterims mokėjimo. Nesudarius galimybės atsakovui pateikti savo pozicijos bei paaiškinimų, teismas susidarė neteisingą vidinį įsitikinimą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
4.2. Ieškovė nepagrindė savo argumento, kad atsakovas tinkamai nevykdo sprendimo ir išlaikymo neteikia arba dažnai vėluoja. Atsakovas sąžiningai vykdė teismo sprendimą, tai patvirtina jo teikiami banko sąskaitos išrašai. Porą mėnesių išlaikymas buvo mokamas dalimis, tačiau kitais mėnesiais, taip pat ir paskutiniais, atsakovas moka visą sumą už einamą mėnesį ir tai daro iki sprendime numatyto termino. Be to, atsiradus didesnėms išlaidoms, atsakovas pinigų yra skyręs ir papildomai.
4.3. Ieškovė riboja atsakovo bendravimo su dukterimis galimybes, tuo pačiu ir jo prisidėjimą prie mergaičių išlaikymo bendravimo metu natūra.
4.4. Šalių susitarimas dėl nepilnamečių dukterų išlaikymo buvo sudarytas prieš mažiau nei 3 metus, o ieškovė dabar prašo išlaikymą kiekvienai iš dukrų padidinti daugiau nei 2,5 karto. Be to, sudarydamos susitarimą šalys akivaizdžiai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kaip matyti iš sprendimo, kiekvienai iš šalių atiteko transporto priemonė, kuria naudojosi, tačiau ieškovei buvo priteistas gyvenamasis namas bei žemės sklypas. Kaip kompensaciją už turtą, kurio vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis buvo 84 500 Eur (faktiškai didesnė), ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 4 700 Eur kompensaciją. Toks susitarimas buvo sudarytas būtent dėl to, jog atsakovas sutiko ieškovei, su kuria liko gyventi vaikai, palikti nekilnojamąjį turtą kaip būstą, atitinkamai nustatant mažesnį išlaikymo dydį. Šią sutartį atsakovas sudarinėjo būdamas prastos fizinės ir psichologinės būklės, likus nedaug laiko iki savo sudėtingos aortos vožtuvo keitimo operacijos. Ruošiantis operacijai atsakovas patyrė papildomą stresą, turėjo atlikti tyrimus, todėl tiesiog neturėjo galimybių pasikonsultuoti su profesionaliais teisininkais ir gauti teisinę pagalbą siekiant tinkamai įforminti minėtą susitarimą.
4.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybių pasikeitimą nuo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams. Ieškinyje deklaratyviai nurodomos aplinkybės dėl pasikeitusio pragyvenimo lygio ir vaikų poreikių, tačiau pagrįstų motyvų išlaikymo dydžio padidinimui nėra. Nėra pridėta ir jokių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės sudarytą vaikų poreikių lentelę, kurioje kiekvienai iš mergaičių reikalinga išlaikymo suma nurodoma skirtinga (G. Ž. – 605 Eur, B. Ž. – 565 Eur, E. Ž. – 535 Eur), tačiau reikalaujama išlaikymą padidinti visoms vienodai iki tos pačios sumos.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Atskirajame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, tačiau tai ginčo iš esmės (dėl išlaikymo dydžio) procesiniai sprendimai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų tokio pobūdžio bylose atsakovas atskiruoju skundu nepaneigė.
5.2. Atsakovas argumentuoja, kad skirti išlaikymui po 235 Eur kiekvienam vaikui jam yra finansiškai sudėtinga, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįsti šį teiginį.
5.3. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kurios Kauno apylinkės teismui priimant nutartį buvo žinomos (ieškovės darbo vieta ir kt.), bet nepateikta įrodymų, kurie būtų pagrindas vertinti, kad atsakovas negali skirti teismo nustatytą išlaikymą savo vaikams. 2019-2020 m. atsakovo sveikatos būklę liudijantys dokumentai nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad šiuo metu skirti vaikui išlaikymui 235 Eur/mėn. sumą atsakovas neturi finansinių galimybių ar sąlygų.
5.4. Paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, liudijantys mokėjimo terminus, patvirtina, kad atsakovas teismo nustatytą išlaikymo sumą į ieškovės sąskaitą perveda ne nustatytu laiku ir nereguliariai. Atskirojo skundo argumentai dėl šiuo metu vykdomų išlaikymo mokėjimų nėra vienintelis pagrindas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; vaikų poreikiai ir pareiga juos užtikrinti yra esminis Kauno apylinkės teismo nutarties motyvas. Atsakovas nepagrindžia, kokiu būdu vaikų poreikius gali užtikrinti mokėdamas iki šiol mokėtas pinigų sumas.
5.5. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje 2019 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties nuostatų yra nepagrįstas ir teismo neturi būti vertinamas. Nutraukiant santuoką sutuoktinių turto padalijimo klausimas yra išspręstas galutinai. Ieškovei sutartimi priskirtas nekilnojamasis turtas nebuvo nuolaidų dėl vaikų išlaikymo dalykas, tai buvo objektyvus šalių susitarimas vertinant aplinkybę, kad šio turto įsigijimui iš dalies buvo skirtas ieškovės asmeninis turtas ir lėšos. Ieškovė atsakovui yra sumokėjusi nustatyto dydžio kompensaciją. Atsakovo argumentai apie nukrypimą nuo lygių dalių principo santuokos nutraukimo sutartyje yra nepagrįsti, reiškiami ne vietoje ir ne laiku. Jokiu turtu išlaikymas vaikams aukščiau minėta sutartimi nebuvo priskirtas, kaip ir nebuvo nuolaidų dalykas atsakovui dėl sąlygos, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su mama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš atsakovo priteisė laikiną nepilnamečių dukterų išlaikymą po 235 Eur per mėnesį kiekvienai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – sąskaitos išrašus, duomenis iš Registrų centro svetainės, medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, ligos istoriją. Atsakovas nurodė, kad teikiami nauji įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Anksčiau šių įrodymų teikti atsakovas neturėjo galimybės, nes skundžiama nutartis buvo priimta dar iki jo informavimo apie gautą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus, išskyrus duomenis iš Registrų centro svetainės, kadangi tarp jų ir nagrinėjamo klausimo nėra sąsajų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
15. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovo atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019, be kita ko, patvirtino pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. 2019 m. lapkričio 21 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 4.6 punktu šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui R. Ž. įsipareigoja mokėti periodines įmokas šia tvarka: 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 533 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 730 Eur, o nuo 2023 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga yra 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur)) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai maistui, būstui, higienai, sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovė nepagrindė vaikų išlaikymui prašomos priteisti sumos, bus tiriamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
19. Nesutiktina su atsakovu, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad šalys, sudarydamos susitarimą, akivaizdžiai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi ieškovei buvo priteistas gyvenamasis namas bei žemės sklypas, kurių vidutinė rinkos vertė buvo 84 500 Eur, o atsakovui priteista 4 700 Eur kompensaciją. Toks susitarimas buvo sudarytas būtent dėl to, kad atsakovas sutiko ieškovei, su kuria liko gyventi vaikai, palikti nekilnojamąjį turtą kaip būstą, atitinkamai nustatant mažesnį išlaikymo dydį.
20. Iš šalių sudarytos sutarties turinio negalima spręsti, kad šalys, susitardamos dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, be 100 Eur išlaikymo kiekvienai dukrai, būtų nustatę ir kitokią nepilnamečių dukterų išlaikymo formą, t. y. išlaikymą dalimi nekilnojamojo turto. Priešingai, Sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4.2 punktu R. Ž. įsipareigoja, kiek tai leis atskira nuo vaikų gyvenamoji vieta ir jo turtinė-finansinė padėtis, ir toliau rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikams mokytis sudarymo. Taigi, priklausomai nuo atsakovo turtinės-finansinės padėties buvo susitarta dėl papildomo išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ir pats nurodo skirtingas priežastis, dėl ko buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vienu atveju jis nurodė, kad toks susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad su ieškove liko gyventi vaikai, atitinkamai nustatant mažesnį išlaikymo dydį, kitu atveju – kad atsakovas sutartį sudarinėjo būdamas prastos fizinės ir psichologinės būklės, todėl neturėjo galimybių gauti teisinę pagalbą. Manydamas, kad jo teisės pasirašius susitarimą ir teismui jį patvirtinus buvo pažeistos, atsakovas galėjo prašyti apeliacine tvarka peržiūrėti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą arba prašyti atnaujinti bylos procesą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
21. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog apeliantas šioje proceso stadijoje (kai sprendžiamas tik priteistino išlaikymo dydžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu klausimas) neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti teismo priteisto laikino išlaikymo dydžio tam tikrą laikotarpį (iki teismo sprendimo priėmimo). Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, atsakovas nuo 2020 m. liepos 27 d. yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. taip pat vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad verčiasi individualia veikla, kuri susijusi su fasadų apdailos darbais, taigi verčiasi paklausia šiuo metu profesine veikla. Pažymėtina, kad turėdamas pareigą pagrįsti savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, atsakovas tokių duomenų nei su atskiruoju skundu, nei su atsiliepimui į ieškinį teismui nepateikė. Tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, patvirtina ir atsakovo pateikta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria jis išsinuomojo 75,03 m² būstą ir kiekvieną mėnesį moka 800 Eur nuomos mokestį bei atskirai už apmoka sąskaitas už komunalines ir kitas būstui teikiamas paslaugas. Atsakovo teigimu, už spalio mėn. komunalinius mokesčius buvo sumokėta 235,50 Eur suma.
22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nėra pajėgus teikti priteisto dydžio laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui, juolab kad šioje proceso stadijoje ieškovė pagrindė, jog toks išlaikymas vaikams yra būtinas, o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, tikroji šalių turtinė padėtis bus nustatinėjama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, negalėjimas dirbti dėl ligos ilgą laiką ir/ar pan. Dėl to, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis yra pagrįstas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atsakovas atskiruoju skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
28. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.