Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1100-253/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: e2A-1100-253/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06588-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: AB „Klaipėdos energija“
Atsakovas: V. G.
Advokatai: Sigitas Čepas

Kategorijos

3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

Civilinė byla Nr. e2A-1100-253/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06588-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ atstovo advokato Sigito Čepo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams V. G., V. G. ir bankroto administratoriui Mantui Miliniui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. G. ir V. G. dėl skolos priteisimo, juo prašė solidariai iš atsakovų priteisti 424,57 Eur skolos, 17,88 Eur delspinigių (po 0,04 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuojant ne daugiau kaip už 6 mėnesius), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 442,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai nuosavybės teise nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. sausio 3 d. valdė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau nemokėjo mokesčių už suvartotą šilumos energiją, dėl to už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn. susidarė 424,57 Eur skola.

Atsiliepimas

2. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovės kreditinis reikalavimas ir per antstolius išieškomos sumos žymiai viršija tariamą atsakovų skolą (1 262,45 + 2 034,18 + 528,25 = 3 824,88 Eur). Pažymėjo, kad dėl V. G. ieškovė pateikė antstoliams du vykdomuosius raštus dėl 2 034,18 Eur skolų be palūkanų išieškojimo. Taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteista 528,25 Eur skolos be palūkanų ir delspinigių. Be to, atsakovei V. G. Klaipėdos apylinkės teisme vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, kurioje ieškovė yra kreditorė su 1 262,45 Eur kreditiniu reikalavimu. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktas Excel formato priedas prieštarauja 2020 m. rugsėjo 22 d. Mokesčių paskaičiavimo pažymai, kurioje nurodyta, kad jokių priskaitymų už 2019 m. laikotarpį atsakovams nebuvo. Atsakovai mano, kad jų mokėjimais už 2019 m., atliekamais per elektroninę sistemą „Viena sąskaita“, ieškovė dengė atsakovų įsiskolinimą už ankstesnį laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, solidariai priteisė ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovų V. G. ir V. G. 101,09 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovams nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovai 2007 m. liepos 10 d. Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Butas 2020 m. sausio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo parduotas D. R.. Atsakovai, būdami buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkais, naudojosi ieškovės paslaugomis, bet už suteiktas paslaugas nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn. su ieškove iki galo neatsiskaitė, todėl už minėtą laikotarpį susidarė skola.

5. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-15613-769/2017 atsakovei V. G. iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė M. Milinį, nutartis įsiteisėjo 2017 m gruodžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-12457-676/2018 patvirtino bankrutuojančios V. G. 2018 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkime patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. E2FB-2477-676/2020 patvirtino bankrutuojančios V. G. patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarta 2020 m. vasario 4 d. įvykusiame kreditorių susirinkime. Nuo bankroto bylos iškėlimo V. G. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. bankroto administratorius iš viso išmokėjo AB „Klaipėdos energija“ 149,47 Eur.

6. Teismas nurodė, jog byloje yra pateikta AB „Klaipėdos energija“ 2020 m. liepos 14 d. Pirkėjo Nr. (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaičiavimo pažyma (toliau – ir Mokesčių paskaičiavimo pažyma) mokėtojams V. G. ir V. G. už periodą nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn., kurioje nurodytos priskaičiuotos sumos. Šioje pažymoje nenurodyta, kad atsakovai būtų mokėję įmokas. Po 2020 m. kovo mėn. vykdyto perskaičiavimo minėtoje pažymoje priskaičiuota iš viso 442,45 Eur skola, kurią sudaro 424,57 Eur skola ir 17,88 Eur delspinigiai. Taip pat teismas nurodė, jog byloje yra pateikti klientės V. G. sąskaitų apmokėjimo už periodą nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. įrodymai, iš kurių matosi, kad pagal sąskaitas buvo mokama per „Vieną sąskaitą“.

7. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų solidarios pareigos atsiskaityti su ieškove už suvartotą šilumos energiją, kai vienam iš atsakovų (V. G.) iškelta bankroto byla. Atsakovų skola atsirado laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Atsakovei V. G. 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m gruodžio 12 d.; atsakovui V. G. bankroto byla nėra iškelta, duomenų, kad atsakovai būtų išsituokę ar sudarę vedybų sutartį, taip pat nėra. Ieškovė skolą kildina iš nemokėjimo už paslaugas po bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad mokėjimai už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo vykdomi per „Vieną sąskaitą“, nenurodant mokėtojo, todėl, išskyrus bankroto administratoriaus M. Milinio sumokėtas įmokas, ieškovei nebuvo žinoma, kas buvo mokėtojas. Šalys neginčija aplinkybių, kad žinojo, jog atsakovei V. G. yra iškelta bankroto byla. Atsakovė V. G. teigė, kad ji už paslaugas mokėjo, tačiau ieškovė apmokėtas sumas įskaitė kaip įsiskolinimo dengimą už praėjusį periodą, t. y. dengti kreditiniam reikalavimui, atsiradusiam iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei V. G..

8. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir turi teisę dengti mokamomis įmokomis anksčiau susidariusias skolas, tačiau toks skolų dengimas fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą paneigia fizinio asmens bankroto esmę ir numatytus apribojimus bei galimybes išieškoti skolas, įskaitant palūkanas, netesybas, ir kt., todėl tai iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui. Teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju ieškovė negali dengti mokamomis įmokomos skolų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2017 m. gruodžio 12 d. Tai yra reglamentuota Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ).

9. Dėl skolos teismas nustatė, jog atsakovė V. G. mokėjo didžiąją dalį einamųjų mokėjimų, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – V. G. sąskaitų apmokėjimai už periodą nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn., iš kurių matosi, kad pagal sąskaitas buvo mokama per „Vieną sąskaitą“, o didžioji dalis sąskaitų yra apmokėta. Įvertinęs minėtus išrašus iš atsakovės sąskaitų ir ieškovės pateiktą Mokesčių paskaičiavimo pažymą teismas padarė išvadą, jog liko nesumokėta 94,01 Eur, todėl šią sumą priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai.

10. Dėl delspinigių teismas nurodė, jog 2007 m. liepos 10 d. Šilumos vartojimo pirkimo– pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šalys sutarė, jog šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami delspinigiai. Teismas nusprendė, kad atsakovams nesumokėjus 2019 m. liepos mėn. 14,99 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. 15,91 Eur, 2020 m. vasario mėn. 55,32 Eur, 2020 m. kovo mėn. 0,43 Eur, 2020 m. balandžio mėn. 7,36 Eur, delspinigių suma už šešis mėnesius yra 7,08 Eur, ir šią sumą taip pat priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei.

11. Dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis). Todėl solidariai iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 101,09 Eur sumos nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teismas padarė išvadą, kad, iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas laikė, kad patenkinta apie 23 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovų ieškovei solidariai priteisė 3,45 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas apskritai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Nurodė, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas šį klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tais atvejais, kai advokato dalyvavimas būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-735-625/2012 pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį išaiškino, kad „ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovas“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, ieškovei kitose bylose teisme atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys atstovai, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas advokatas S. Čepas apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas, ir priteisti solidariai iš V. G. ir V. G. 424,57 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn., 17,88 Eur delspinigių, iš viso 442,45 Eur, ir 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir padidinti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš V. G. ir V. G. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 105 Eur; 2) priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš V. G. ir V. G. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14. Dėl mokamų įmokų paskirstymo apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė prašė teismo priteisti 424,57 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn., 17,88 Eur delspinigių, iš viso 442,45 Eur, o skundžiamu sprendimu buvo priteista tik 94,01 Eur skolos ir 7,08 Eur delspinigių, iš viso 101,09 Eur. Byloje kilo ginčas dėl V. G. sumokėtų įmokų paskirstymo, t. y. ar turėjo būti dengiama seniausia, ar einamojo mėnesio skola. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

15. Ieškovės atstovas teigia, kad iš CK 6.55 straipsnio turinio matyti, kad skolininkas gali apsispręsti ir pareikšti, kurią skolą jis grąžina kreditoriui, kai yra kelios tos pačios rūšies skolos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo, be to, šioje teisės normoje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas, kurių dalis priteista teismų sprendimais, mokėdamas įmokų sumas atsakovas nepateikdavo ieškovei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo (atsakovui mokant įmokas per paštą, energijos tiekėja nebuvo informuojama apie mokėjimo paskirtį, apie tai, kokio dydžio suma ar jos dalis kuriai iš skolų padengti yra skiriama), todėl taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: laikoma, kad grąžinta seniausia skola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Nors nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje, atsakovė V. G. įmokas mokėjo ne per Lietuvos paštą, o per „Vieną sąskaitą“, tačiau, ieškovės atstovo nuomone, ir mokant įmokas per „Vieną sąskaitą“ ieškovė AB „Klaipėdos energija“ nebuvo informuota apie mokėjimo paskirtį ir negaudavo atskiro pranešimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo, todėl nagrinėjamos bylos ir minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos aplinkybės iš esmės sutampa. Atsakovė V. G., net ir jai iškėlus bankroto bylą, nepateikdavo ieškovei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo, t. y. nepasinaudojo galimu vienašaliu valiniu veiksmu informuoti kreditorių, nors tai galėjo padaryti. Atsakovei ir bankroto metu nedraudžiama dengti seniausias skolas, todėl ieškovė AB „Klaipėdos energija“, negaudama pranešimo, kokios skolos dengiamos, pagrįstai vadovavosi CK 6.55 straipsniu ir dengė seniausias skolas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Dėl skolos dydžio apskaičiavimo skunde nurodoma, kad skundžiamu sprendimu ieškovei buvo priteista tik 94,01 Eur skolos ir 7,08 Eur delspinigių, iš viso 101,09 Eur. Net padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog reikėjo dengti einamojo mėnesio, o ne seniausią skolą, priteista 94,01 Eur skolos (be delspinigių) suma yra per maža, nes turėjo būti priteista 120,70 Eur skola (be delspinigių). Ieškovės atstovo nuomone, skundžiamame sprendime teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė V. G. per „Vieną sąskaitą“ sumokėjo 553,12 Eur mokesčių. Nors ginčo laikotarpiu per „Vieną sąskaitą“ buvo sumokėta 553,12 Eur, tačiau ne visą šią sumą sumokėjo atsakovė V. G.. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovė prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2019 vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn., nors 553,12 Eur per „Vieną sąskaitą“ buvo mokėti už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. (pastaba: mokėjimas 2019 m. sausio mėn. vykdomas už praėjusį mėnesį – 2018 m. gruodžio mėnesį). Todėl 2019 m. sausio mėn. sumokėti 101,68 Eur už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. vasario mėn. sumokėti 112,98 Eur už 2019 m. sausio mėnesį (iš viso 214,66 Eur) neįeina į ginčo laikotarpį ir šių sumų nebuvo pagrindo išminusuoti.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal atsakovės V. G. pateiktą sąskaitos išrašą (pateikta su 2020 m. spalio 30 d. prašymu), ji nemokėjo ne tik 30,90 Eur (14,99 Eur + 15,91 Eur) už 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius (tai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas), bet ir 82,44 Eur (52,23 Eur + 13,45 Eur + 16,76 Eur) už 2019 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius bei 7,36 Eur už vandens pašildymą, iš viso 120,70 Eur (30,90 Eur išvis nemokėta + 82,44 Eur mokėta, bet ne V. G. + 7,36 Eur nemokėta už vandens pašildymą). Pirmosios instancijos teismas atsakovei V. G. du kartus 2021 m. vasario 25 d. posėdyje ir 2021 m. gegužės 11 d. raštu pasiūlė pateikti įrodymus apie tai, kas vykdė mokėjimus per „Vieną sąskaitą“. Tačiau V. G. įrodymų, kad ji būtų sumokėjusi 82,44 Eur (52,23 Eur + 13,45 Eur + 16,76 Eur) už 2019 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, nepateikė, todėl darytina išvada, kad šias sumas sumokėjo bendraskolis V. G., kuris su atsiliepimu taip pat pateikė mokėjimus per „Vieną sąskaitą“. Atsakovui V. G. nėra iškelta bankroto byla, jis yra solidarus skolininkas, todėl jo (taip pat bet kokio trečiojo asmens) atliktiems mokėjimams vienareikšmiškai taikoma CK 6.55 straipsnio 2 dalis, o ne FABĮ. Todėl, teismui atmetus apeliacinio skundo dalį dėl įmokų paskirstymo, priteista skola (be delspinigių) už ginčo laikotarpį didintina nuo 94,01 Eur iki 120,70 Eur.

Šalies argumentai

18. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame skunde nurodoma, jog AB „Klaipėdos energija“ prašė priteisti 105 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminio mokesčio, 90 Eur advokato išlaidų atlyginimo). Apylinkės teismas priteisė tik 3,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalį), taigi reikalavimo dalį dėl 101,55 Eur (11,55 Eur žyminis mokestis, 90 Eur advokato išlaidų atlyginimo) atmetė. Ieškovės atstovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismui patenkinus šį apeliacinį skundą priteistas 3,45 Eur žyminis mokestis didintinas iki faktiškai sumokėto 15 Eur žyminio mokesčio.

19. Ieškovės atstovas nurodo, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, nes bylą laimėjusi šalis neturi nukentėti dėl to, kad kita šalis netinkami vykdė savo pareigas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad teismui buvo pateiktas tipinis ieškinys, nes šioje byloje kilo ginčas, buvo teikiami papildomi įrodymai, byloje vyko 3 posėdžiai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7 punkte nustatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami imant užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, o 8 punkte nustatė, kad už ieškinį maksimalus dydis 2,5. 2020 IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal viešą Lietuvos Respublikos statistikos departamento informaciją buvo 1 524,20 Eur, vadinasi, už ieškinį maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 3 810,50 Eur. Taigi ieškovės AB „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui sumokėta 90 Eur suma ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijų, bet yra žymiai mažesnė.

20. Ieškovės atstovas mano, jog ieškovei turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose tai yra pripažinę Šiaulių ir Klaipėdos apygardos teismai nutartimis įvairiose civilinėse bylose. Be to, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu. Ieškovės atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, nes minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. Minėta Aukščiausiojo Teismo byla buvo ypatingosios teisenos byla, be to, tiek išieškotojos, tiek skolininko apeliaciniai skundai buvo atmesti (abi šalys pralaimėjo bylą), todėl buvo nuspręsta bylinėjimosi išlaidų nepriteisti nė vienai iš šalių. Nagrinėjama byla buvo išnagrinėta bendrąja (ginčo) teisena, ir ieškovės ieškinys buvo patenkintas, be to, AB „Klaipėdos energija“ nėra viešojo administravimo subjektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018 ir kt.).

21. Apelianto nuomone, net apeliacinės instancijos teismui atmetus šį apeliacinį skundą, išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteistos proporcingai pirmosios instancijos teismo patenkintiems reikalavimams.

22. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese skunde nurodoma, jog AB „Klaipėdos energija“ už šį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl delspinigių priteisimo, šis žyminis mokestis turi būti priteistas iš atsakovų lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams V. G., V. G. ir bankroto administratoriui M. Miliniui dėl skolos priteisimo (t. y. iš viso 3 asmenims), tačiau iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog ieškinys buvo pareikštas tik atsakovams V. G. ir V. G., o bankroto administratorius M. Milinis nagrinėjamu atveju yra šalutinis asmuo ir nėra bylos šalis.

Dėl atsakovės V. G. sumokėtų įmokų paskirstymo

27. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė AB „Klaipėdos energija“ pagrįstai vadovavosi CK 6.55 straipsnio nuostatomis ir dengė seniausias skolas, nes V. G., net jai ir iškėlus bankroto bylą, nepateikė ieškovei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo, nors jai ir bankroto metu nėra draudžiama dengti seniausių skolų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino FABĮ nuostatas ir nenukrypo nuo fizinio asmens bankroto klausimu suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovei V. G. 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 12 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei AB „Klaipėdos energija“ buvo žinoma apie atsakovei V. G. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. AB „Klaipėdos energija“ ieškinyje nurodoma atsakovų V. G. ir V. G. skola atsirado laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn., taigi po nutarties dėl bankroto bylos V. G. įsiteisėjimo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. G. į bylą pateikė įrodymus („Vienos sąskaitos“ išrašą apie V. G. sąskaitų apmokėjimus už periodą nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn.), kurie patvirtina, kad aptariamu skolos susidarymo laikotarpiu būtent V. G. per „Vieną sąskaitą“ apmokėjo didžiąją dalį AB „Klaipėdos energija“ priskaičiuotų sumų. Todėl skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. atsakovės V. G. sumokėtomis įmokomis negalėjo dengti skolų, kurios susidarė dar iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2017 m. gruodžio 12 d.), nes tai prieštarautų FABĮ nuostatoms, šiame įstatyme įtvirtintam fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui.

29. Priešingos išvados dėl šio klausimo teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde cituojama Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Apeliaciniame skunde minimos Aukščiausiojo Teismo bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi ne tik tuo, jog minėtoje byloje įmokos buvo mokamos ne per „Vieną sąskaitą“, o per Lietuvos paštą, ir ieškovė negalėjo identifikuoti, kas tas įmokas moka, tačiau iš esmės skiriasi tuo, jog minėtoje byloje atsakovui buvo taikomos CK 6.55 straipsnio normos, nes jam nebuvo iškelta fizinio asmens bankroto byla ir taikomos FABĮ normos. Todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017 pateiktais išaiškinimais. Bylų, kurių faktinės aplinkybės būtų tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovės atstovas nenurodė.

Dėl skolos dydžio apskaičiavimo

30. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog net ir padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės V. G. įmokomis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn. reikėjo dengti einamojo mėnesio, o ne seniausią skolą, pirmosios instancijos teismo priteista 94,01 Eur skolos (be delspinigių) suma yra per maža, nes turėjo būti priteista 120,70 Eur skola (be delspinigių). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovų V. G. ir V. G. skolos (be delspinigių) ieškovei AB „Klaipėdos energija“ dydį aptariamu laikotarpiu – 94,01 Eur.

31. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ieškovė prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2019 vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn., nors 553,12 Eur per „Vieną sąskaitą“ buvo mokėti už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. (pastaba: mokėjimas 2019 m. sausio mėn. vykdomas už praėjusį mėnesį – 2018 m. gruodžio mėnesį). Todėl 2019 m. sausio mėn. sumokėti 101,68 Eur už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. vasario mėn. sumokėti 112,98 Eur už 2019 m. sausio mėnesį (iš viso 214,66 Eur), neįeina į ginčo laikotarpį ir šių sumų nebuvo pagrindo išminusuoti.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame sprendime apskaičiuodamas V. G. ir V. G. susidariusios skolos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi jau minėta pačios ieškovės sudaryta 2020 m. liepos 14 d. Pirkėjo Nr. (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaičiavimo pažyma, kuri apima būtent laikotarpį nuo 2019 vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn. Analogiškas laikotarpis nurodomas ir atsakovės V. G. pateiktame „Vienos sąskaitos“ išraše, kuriame užfiksuoti V. G. sąskaitų apmokėjimai. Patikrinus minėtuose įrodymuose užfiksuotus mokėjimų duomenis ir skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo atliktus skaičiavimus yra akivaizdu, jog aptariamu laikotarpiu per „Vieną sąskaitą“ ieškovei iš viso buvo sumokėta būtent 553,12 Eur. Nei minėtoje Mokesčių paskaičiavimo pažymoje, nei atsakovės V. G. pateiktame „Vienos sąskaitos“ išraše, nei skundžiamame sprendime neatsispindi ir apskritai nėra minimi apeliaciniame skunde nurodomi 2019 m. sausio mėn. sumokėti 101,68 Eur už 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. vasario mėn. sumokėti 112,98 Eur už 2019 m. sausio mėn. (iš viso 214,66 Eur), juo labiau šios sumos nebuvo išminusuotos, todėl šie ieškovės atstovo argumentai laikytini deklaratyviais.

33. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal atsakovės V. G. pateiktą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą ji nemokėjo ne tik 30,90 Eur (14,99 Eur + 15,91 Eur) už 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, bet ir nepateikė įrodymų, kad būtų per „Vieną sąskaitą“ sumokėjusi 82,44 Eur (52,23 Eur + 13,45 Eur + 16,76 Eur) už 2019 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius. Taip pat ieškovės atstovas mano, kad minėtą 82,44 Eur sumą sumokėjo atsakovas V. G.. Šie argumentai yra nepagrįsti ir paremti prielaidomis, todėl atmestini.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau minėtame į bylą pateiktame atsakovės V. G. vardu išrašytame „Vienos sąskaitos“ išraše, kuriame atsispindi jos mokėjimai paslaugų tiekėjams už laikotarpį nuo 2019 vasario mėn. iki 2020 m. sausio mėn., yra aiškiai užfiksuota, jog minėtus 82,44 Eur už 2019 m. balandžio (52,23 Eur), gegužės (13,45 Eur) ir birželio (16,76 Eur) mėnesius AB „Klaipėdos energija“ sumokėjo būtent ji. Nors V. G. pateiktame AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išraše neatsispindi, kad 2019 m. ji būtų apmokėjusi „Viena sąskaita“ suformuotas sąskaitas už paslaugas tiekėjams už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, tačiau pažymėtina, jog iš viešai prieinamos informacijos „Vienos sąskaitos“ interneto puslapyje, adresu https://vienasaskaita.lt/duk, matyti, jog sumokėti už paslaugas tiekėjams per mokesčių platformą „Viena sąskaita“ galima ne tik bankiniu pavedimu, bet įvairiais būdais, pavyzdžiui, atsispausdinus sąskaitą ją apmokėti fizinėje įmokų priėmimo vietoje – „Lietuvos pašto“ skyriuose, „Perlo“ terminaluose ir „PayPost“ kioskuose, taip pat galima apmokėti per aplikaciją „PayPal“ net apskritai neturint sąskaitos Lietuvos bankuose. Tai reiškia, jog byloje nėra paneigta aplinkybė, kad minėtu laikotarpiu atsakovė V. G. naudodamasi „Viena sąskaita“ už paslaugas tiekėjams (taip pat ir AB „Klaipėdos energija“) galėjo apmokėti fizinėje įmokų priėmimo vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio skundo materialieji reikalavimai nėra tenkinami, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs, kad buvo patenkinti maždaug 23 procentai ieškinio reikalavimų, pagrįstai ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 3,45 Eur žyminio mokesčio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovei apskritai nebuvo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, jog šiuo atveju išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteistos proporcingai pirmosios instancijos teismo patenkintiems ieškinio reikalavimams.

36. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovų 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2018 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartis, 2020 m sąskaita už teisines paslaugas, serija SČ Nr. 971, ir 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymas.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nepriteisti 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų motyvavo argumentais, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, ieškovei kitose bylose teisme atstovauja aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys atstovai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad 90,00 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija su šiuo vertinimu nesutinka.

39. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

40. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą). Šiame procesiniame sprendime jau minėta, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog ji turėjo 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, ir 2020 m. rugsėjo 2 d. ji atsiskaitė su advokatu.

41. Vertindama, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tarp jų ir savivaldybės kontroliuojamai įmonei, naudotis advokato pagalba. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

42. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei minėtą kasacinio teismo praktiką, kolegija mano, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti vertinamos kaip būtinos. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, lėmę sprendimą apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, laikytini nepagrįstais.

43. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, bet yra daugiau nei 20 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Šiuo atveju kolegija nors ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga, tačiau pažymi, jog ginčo situacijos faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per tris teismo posėdžius, kuriuose ieškovės atstovas advokatas dalyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aptarta, taip pat į tai, jog pirmosios instancijos teismas tenkino maždaug 23 procentus ieškinio reikalavimų, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas solidariai iš atsakovų ieškovei priteisti 20,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas baudos skolininkei vykdymo procese paskyrimo klausimas pagal antstolės teismui pateiktą pareiškimą. Taip pat minėtoje byloje abiejų proceso šalių skundai buvo atmesti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šios ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais.

46. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3,45 Eur padidinti iki 24,15 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Nors ieškovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį), tačiau ieškovės atstovo apeliacinio skundo materialieji reikalavimai yra atmetami (iš dalies tenkinamas tik procesinis skundo reikalavimas dėl advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme apmokėjimo), todėl apelianto prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti solidariai iš atsakovų V. G. ir V. G. ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ priteistą 3,45 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 24,15 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas