Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) Verdom Jet Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Verdom Jet Limited skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Charter Jetas“AB, antstolė D. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Nurodė, kad išieškotoja nesutinka, kad įskaitymas būtų atliktas, todėl konstatuotina, kad tarp vykdomosios bylos šalių yra kilęs ginčas, kuris turi būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, t.y. teismas nėra patikrinęs pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir priėmęs tuo klausimu sprendimo, kuris būtų vykdytinas, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00562 įskaitymas negalimas. Nurodo, kad teismas nutartyje aiškiai išdėstė argumentus, vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei motyvuotai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

16.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad išieškotojo skola apeliantui nėra lygiavertė vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo prievolė 7 442,44 Eur skolos dalyje baigėsi įskaitymu. Nurodo, kad šiuo atveju nėra CPK 687 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje numatytų sąlygų, kurioms esant antstolė galėjo atlikti įskaitymą vykdymo procese ir vykdomąją bylą nutraukti. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką vykdymo procese lygiaverčiais ir akivaizdžiais laikomi reikalavimai dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai. Nurodo, kad apelianto reikalavimas nėra pripažintas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu ir nėra pripažintas vykdytinu procesine tvarka, todėl reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

16.2. Išieškotoja apelianto atlikto įskaitymo nepripažįsta, nepaisant to, kad pačios prievolės apelianto atžvilgiu išieškotoja neginčija.

16.3. Antstolė neturi teisės spręsti tarp apelianto ir išieškotojos kilusio ginčo ir vertinti skolininko nurodytų argumentų apie jo reikalavimo teisę į išieškotoją, tariamai atliktą įskaitymą, prievolės pasibaigimą, įskaitymo teisėtumą ir pan.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

18. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

19. Nagrinėjamu atveju, apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė išieškotojos 2020 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimo į apeliantės ieškinį, pareikštą Vilniaus komercinio arbitražo teisme, dėl paskolos palūkanų delspinigių priteisimo (Vilniaus komercinio arbitražo teismo byla Nr. V-0047/2020e), kopiją, kuriuo įrodinėja, kad išieškotoja savo 131 894,20 JAV dolerių prievolės pagal 2012 m. gruodžio 5 d. paskolos sutartį Nr. PS-12/12/05-1 ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. PS-13-08/20-1 neginčija. Nurodo, kad šio įrodymo pirmosios instancijos teismui pateikti neturėjo galimybės, kadangi jį gavo likus vienai dienai iki teismui priimant skundžiamą nutartį.

21. Teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai, jų teisinis vertinimas nėra susijęs su šio ginčo dalyku (CPK 180 str.), todėl netenkina apelianto bei suinteresuoto asmens prašymų.

Dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje ir bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

22. Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ir bylos medžiagos neviešinti. Prašymą grindžia tuo, kad kartu su atskiruoju skundu yra pateiktas išieškotojos Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. V-0047/2020e pateiktas atsiliepimas į apeliantės pareikštą ieškinį, o pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį arbitražo procesas yra konfidencialus.

23. Atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkino apelianto bei suinteresuoto asmens prašymų prijungti prie bylos pateiktų naujų įrodymų, šie įrodymai grąžintinis juos pateikusiems asmenims, todėl netenkinamas ir apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje bei dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

24. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolė pagrįstai netenkino apelianto prašymo nutraukti vykdymo veiksmus ir užbaigti vykdomąją bylą apeliantui atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

26. CPK 632 straipsnyje nustatyti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. Vienas iš vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų yra skolininkui visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama, kai pasibaigia skolininko prievolė kreditoriui.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kadangi įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir kt.).

28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turinti teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkaui negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisinis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

29. Taip pat pažymėtina, kad CPK 687 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Taigi šioje normoje yra numatyta, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą vykdymo procese, turi būti laikomasi CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, toks skolininko reikalavimas gali būti įskaitomas. Motyvai apie prievolių vykdytinumą ir akivaizdumą yra svarbūs taikant CPK 687 straipsnį, kada yra sprendžiamas klausimas dėl įskaitymo vykdymo procese, kurį reglamentuoja būtent CPK nuostatos.

30. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, nustatyta, kad antstolei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-126-592/2019, kurį, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių pateiktam vykdomajam dokumentui priimti, 2020 m. birželio 22 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-12-5215 priėmė vykdyti. Skolininkui informavus antstolę apie tai, kad išieškotojos reikalavimas yra patenkintas skolininkui atlikus įskaitymą, antstolė kreipėsi į išieškotoją, kuris nurodė nepripažįstantis skolininko atlikto įskaitymo bei prašė tęsti vykdymo veiksmus. Antstolė 2020 m. liepos 24 d. patvarkymu Nr. S-20-12-6144 atsisakė tenkinti skolininko prašymą, nurodydama, kad 2020 m. birželio 17 d. išduotas vykdomasis raštas yra galiojantis, išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, pagal kurį skola nėra sumokėta, todėl nėra jokio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą.

31. Taigi, nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolei nebuvo pateiktas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, neginčijamai patvirtinantis išieškotojos skolą skolininkui, kurio pagrindu antstolė būtų galėjusi atlikti įskaitymą CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, antstolei buvo pateiktas skolininko prašymas užbaigti vykdomąją bylą pastarajai vienašališkai atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą remiantis materialiųjų teisės normų pagrindu, kurio išieškotoja nepripažino. Taigi akivaizdu, kad dėl skolininko atlikto įskaitymo tarp šalių yra kilęs ginčas (išieškotoja įskaitymo nepripažįsta ir prašo tęsti vykdymo veiksmus), o ginčų sprendimas dėl materialiųjų teisės normų taikymo nepatenka į antstolio kompetenciją, t.y. antstolei nėra suteikta teisė vertinti, ar skolininko atliktas įskaitymas atitinka materialios teisės normų bei teismų praktikoje įtvirtintas sąlygas, tai yra išskirtinai teismo kompetencija. Todėl, įvertinus byloje esančius duomenis, nurodytas teisės normas bei teismų praktiką sprendžiant dėl įskaitymo vykdymo procese vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis, darytina išvada, kad išieškotojai nesutinkant su skolininko atliktu įskaitymu, t.y. nesutikus, kad prievolė yra įvykdyta įskaitymu, antstolė pagrįstai netenkino skolininko prašymo nutraukti vykdymo veiksmus bei užbaigti vykdomąją bylą ir tęsė vykdymo veiksmus jai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento pagrindu.

32. Nurodytų aplinkybių kontekste apelianto nurodytas aplinkybių vertinimas, susijęs su išieškotojo priešpriešinės prievolės pripažinimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip minėta, vykdymo procese yra galimas įskaitymas tik tuo atveju, kai įskaitomi reikalavimai yra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, t.y. tarp šalių dėl to nėra ginčo ir toks ginčas negali kilti, o antstoliui, kaip viešosios teisės subjektui, nėra suteikta spręsti ginčus dėl materialiosios teisės normų taikymo.

33. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias priešpriešinių reikalavimų įskaitymą vykdymo procese, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

35. Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Charter Jerts“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei 1 281,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

37. Kaip pripažįsta išieškotojas, 2020-09-24 teismas nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-1463-779/2020) išieškotojo atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo 2020-08-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nepakeistą. Toks prašymo išsprendimo rezultatas leidžia daryti išvadą, kad išieškotojo patirtos išlaidos, susijusios su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo parengimu, nepripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad bylinėjimo išlaidas patvirtinantys dokumentai būtų buvę pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos: atsiliepimas į skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 26 d., atsiliepime pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei kartu su atsiliepimu, nei iki teismo paskirto teismo posėdžio (2020 m. rugsėjo 21 d.) bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti, suinteresuoto asmens atstovas apie teismo posėdžio vietą ir datą buvo informuotas teismo pranešimu 2020 m. rugpjūčio 11 d (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Dėl šių motyvų pašymas dalyje dėl 720,00 Eur išlaidų priteisimo atmestinas.

38. Teismas, įvertinęs prašomų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 281,60 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį, bylos sudėtingumą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15-8.16 punktais, sprendžia, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti 1 281,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės ir viršija rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl prašymą tenkina iš dalies ir suinteresuoto asmens UAB „Charter Jets“ priteisia iš apelianto Verdom Jet Limited 559,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 398,50 Eur×0,4?559,40 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15-8.16 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti apeliantui Verdom Jet Limited kartu su atskiruoju skundu pateiktą Vilniaus komercinio arbitražo teismui byloje Nr. V-0047/2020e 2020 m. rugsėjo 24 d. teiktą UAB „Charter Jets“ atsiliepimą į Verdom Jet Limited ieškinį; grąžinti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Charter Jets“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą Vilniaus komercinio arbitražo teismui byloje Nr. V-0047/2020e ieškovo Verdom Jet Limited teiktą dokumentą, pavadintą ieškovo papildomi paaiškinimai ir ieškinio reikalavimų tikslinimas.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Charter Jets“, juridinio asmens kodas 302001545, iš apelianto Verdom Jet Limited, juridinio asmens kodas HE274178, buveinė Dimitrou Karatasou, 15, Anastasio Building, 6 aukštas, Butas/ofisas 601, Strovolos 2024, Nikosija, Kipro Respublika, 559,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.